- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-885-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00923-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- E. M., R. M., TOM BJORN ApS
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ patikslintą ieškinį atsakovams E. M., R. M., TOM BJORN ApS dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gulvė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti automobilio „Š. O. Elegance“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Škoda“), ir automobilio „S. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Seat“), pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti solidariai iš atsakovų E. M., R. M. ir TOM BJORN ApS 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. spalio 29 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 dėl automobilio „Škoda“. Ieškovė paskutinį mokėjimą už automobilį atliko 2011 m. spalio 12 d., iš viso ieškovė už automobilį sumokėjo 18 470,51 Eur (63 775,00 Lt). Dar 2011 m. lapkričio 30 d. buvo mokamas draudimas už automobilį, tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo ir nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė duomenis, jog už automobilį „Škoda“ įmonė visiškai atsiskaitė ir išdavė dokumentus dėl automobilio įregistravimo VĮ „Regitra“ ieškovės vardu, bet E. M. automobilio neįregistravo įmonės vardu. Automobilis buvo įregistruotas R. M. vardu, jokių įmokų už automobilį ieškovei iš R. M. nebuvo mokėta. Atsakovai pasisavino šį automobilį, už kurį ieškovė sumokėjo lizingo bendrovei.
1.2. Ieškovė 2003 m. gruodžio mėn. įsigijo automobilį „Seat“, įsigijimo vertė 19 583,71 Eur (67 618,64 Lt). 2011 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros duomenimis, ieškovės vadovas E. M. automobilį „Seat“ pardavė sutuoktinei R. M. už 0,29 Eur (1 Lt). Autoplius.lt duomenimis, toks automobilis kainavo 5 141 Eur. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nors jos sudaryti negalėjo, kadangi neturėjo akcininko pritarimo atlikti sandorį, automobilį įgijo veltui, dėl to toks sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams.
1.3. Atsakovas E. M., kaip įmonės vadovas, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, tačiau sudarė sau ir savo šeimai naudingus sandorius, tuo padarydamas žalą įmonei. Atsakovas E. M., sudarydamas automobilio „Seat“ pirkimo–pardavimo sandorį, negalėjo nežinoti apie būsimą žalą bendrovei, kadangi sandoris buvo sudarytas neprotingai, nenaudingomis sąlygomis, t. y. turint tikslą pasisavinti svetimą turtą.
1.4. Ieškovė sandorius ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
2. Atsakovai E. M., R. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, juo prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:
2.1. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia išnagrinėti tą patį ginčą, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „Gulvė“ bankroto administratorės prašymą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtoje nutartyje teismas išsamiai pasisakė dėl tų pačių aplinkybių bei argumentų, kuriais remdamasi ieškovė grindžia šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovams. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės bankroto administratorės motyvus, kad buvęs ieškovės vadovas sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus transporto priemonių „Škoda“ ir „Seat“ pirkimo–pardavimo sandorius.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės teiginiai, kad E. M., būdamas ieškovės vadovas, pardavė savo sutuoktinei R. M. automobilį „Seat“ už mažesnę nei tikrąją šios transporto priemonės rinkos kainą, neįrodo nei transporto priemonės rinkos kainos, kadangi paties turto savininko nustatyta ir siūloma turto pardavimo kaina nelaikytina rinkos kaina, nei šio konkretaus automobilio rinkos kainos jo pardavimo R. M. metu. Automobilis „Seat“ iki jo pardavimo įmonėje buvo eksploatuojamas aštuonerius metus, susidėvėjo. V. V. mokesčių inspekcijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, ne senesni nei 5 metų lengvieji automobiliai susidėvi per 6 metus, tai leidžia manyti, jog ieškovei priklausęs automobilis „Seat“ jo pardavimo metu jokios vertės nebeturėjo – ieškovė neįrodė, kad automobilio „Seat“ pirkimo–pardavimo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas.
2.3. Ieškovė įmokas už automobilį „Škoda“ UAB „Swedbank lizingas“ mokėjo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą ir buvo moki, šią transporto priemonę tuo metu pati įmonė ir naudojo. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad R. M. neatliko mokėjimo už automobilį „Škoda“, – už perleistą turtinę teisę į automobilį „Škoda“ R. M. atsiskaitė su bendrovės akcininku, todėl, perleidus turtines teises į automobilį, buvo sumažinti ieškovės kreditiniai reikalavimai, įvykdant ieškovės prievoles. Šios aplinkybės yra konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje.
2.4. Atsakovų vertinimu, ieškovė praleido įstatymo nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus, todėl prašė ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas TOM BJORN ApS pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:
3.1. UAB „Gulvės“ veiklą jis kaip akcininkas sustabdė 2012 m. pabaigoje, kai buvo įvykdyti komerciniai įsipareigojimai verslo partneriams. Įmonė iš tikrųjų turėjo įsipareigojimų tik akcininkui. Įmonė įsigijo ginčo automobilius naudoti verslo reikalais ir jais naudojosi įmonės darbuotojai.
3.2. Transporto priemonė „Seat“ buvo nusidėvėjusi, buvo patekusi į eismo įvykį, todėl kaip akcininkas jis nusprendė parduoti šią transporto priemonę už balansinę vertę.
3.3. Transporto priemonė „Škoda“ niekada nepriklausė UAB „Gulvė“, ji buvo išnuomota. Pagal sutartį ieškovė sumokėjo 1/2 dalį transporto priemonės vertės, pasirašant sutartį, o likusią 1/2 dalį transporto priemonės vertės turėjo sumokėti pasibaigus sutarčiai. Kaip akcininkas jis nusprendė, kad bendrovei buvo netinkama sumokėti paskutinį įnašą už transporto priemonę iš apyvartos lėšų ir įsigyti nuosavybės teisę į transporto priemonę, įmonei reikėjo daugiau apyvartinio kapitalo, t. y. ji turėjo turėti galimybę atsiskaityti su savo darbuotojais, sumokėti mokesčius valstybei. Todėl jis kaip akcininkas liepė direktoriui surasti asmenį, kuris sutiktų tuo metu sumokėti transporto priemonės vertę atitinkančią sumą, kad būtų atsiskaityta su nuomos bendrove. 20 000 Eur suma buvo sumokėta už transporto priemonę, pinigus sumokėjo R. M.. Gauti pinigai buvo panaudoti įvykdyti UAB „Gulvė“ įsipareigojimams kreditoriams. Atsakovo įsitikinimu, jo sprendimas buvo naudingas įmonei, nes UAB „Gulvė“ įsipareigojimai kreditoriams ir darbuotojams buvo įvykdyti. Jokios žalos UAB „Gulvė“ nepatyrė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M. ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Teismas konstatavo, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, pažymėdamas, kad iš esmės tapatus terminas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnyje – įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.
4.2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, ieškovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o bankroto administratorė įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 10 d. Atsakovas E. M. dalį teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų dokumentų bankroto administratorei perdavė 2015 m. birželio 2 d., 2018 m. vasario 21 d.
4.3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 9 d. teisme gautame administratorės prašyme dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodyta, jog buvęs bendrovės direktorius E. M. pirko transporto priemones, pardavė bendrovės automobilį savo žmonai už 1 Lt, neatsižvelgęs į rinkos kainas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorė prašyme dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad E. M. pardavė R. M. bendrovės automobilį už 1 Lt, o perduotuose įmonės dokumentuose buvo rasta, kad 2009 m. spalio 30 d. pirktas automobilis „Škoda“. Todėl teismas nusprendė, jog aplinkybė, kad atsakovui E. M. dirbant ieškovės direktoriumi buvo sudaryti sandoriai dėl automobilių „Škoda“ ir „Seat“ perleidimo, bankroto administratorei turėjo bei galėjo būti žinoma po 2015 m. birželio 2 d. atlikto dokumentų perdavimo, t. y. ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015 m. birželio 2 d., nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2015 m. gruodžio 2 d. Ieškovė nenurodė, taip pat nepateikė byloje duomenų bei įrodymų, jog ji naudojosi įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą dėl nurodyto termino pratęsimo iki 6 mėnesių (iki 2016 m. birželio 2 d.).
4.4. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2019 m. vasario 5 d., t. y. praėjus 38 mėnesiams po ieškinio senaties termino pasibaigimo. Ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti ir vertinti priežastis, dėl kurių šis terminas yra praleistas. Todėl teismas laikė, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
4.5. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog 2015 m. birželio 2 d. buhalterijos perdavimo apyraše, sudarytame tarp ieškovės atstovo E. M. ir atsakovo E. M., nebuvo detalizuojami atskiri bendrovės administratorei perduotini dokumentai, dėl to bankroto administratorei galėjo būti perduoti ne visi įmonės dokumentai, susiję su automobilių „Škoda“ ir „Seat“ perleidimu, dėl to šių sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos bankroto administratorei galėjo būti ir nežinomos, nepaneigia nurodytų teismo išvadų, tuo labiau jog bankroto administratorius, veikdamas kaip apdairus, rūpestingas, kompetentingas administratorius, tik gavęs duomenis bei įrodymus apie automobilių pirkimą–pardavimą, turėjo visas sąlygas ir galimybes, o kartu ir pareigą, patikrinti nustatytu terminu šiuos sandorius kreipdamasis dėl galbūt trūkstamų duomenų bei informacijos gavimo į atitinkamas institucijas, taip pat ir į pačius atsakovus, ir, esant sąlygoms ir pagrindams, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.
4.6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad actio Pauliana ieškiniams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015 m. birželio 2 d., nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pabaiga yra 2016 m. birželio 3 d. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2019 m. vasario 5 d., t. y. praėjus 32 mėnesiams po ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl nėra pagrindo vertinti priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi ir šį įstatymo numatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė BUAB „Gulvė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2810-618/2019 pasisakė, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. vasario 5 d., todėl laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino.
5.2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokias aplinkybes teismas privalo išsiaiškinti, bet šiuo atveju teismas ne tik nesiaiškino, netyrė aplinkybių, bet ir pritaikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Toks teisėjo elgesys kelia abejonių dėl to, ar šiuo atveju teisėjas buvo nešališkas, ar gynė viešąjį interesą, ar vadovavosi įstatymo nuostatomis.
5.3. 2018 m. vasario 21 d. E. M. perdavė dalį įmonės dokumentų, pagal kuriuos buvo nustatyti įmonėje atlikti sandoriai, kurie prieštaravo įmonės tikslams. Iki šios dienos įmonės vadovas nėra perdavęs visų įmonės dokumentų. E. M. sunaikino dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sudarytus neteisėtus sandorius.
5.4. Ginčijamus sandorius sudarę atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, tai yra sutuoktiniai. Atsakovai yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Taigi atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją, todėl laikytina, jog atsakovai buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamus sandorius.
5.5. Teismas pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, negynė viešojo intereso, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis. Teismo išvados neparemtos objektyviu ir visapusišku reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimu.
Atsiliepimas
6. Atsakovai E. M. ir R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, paskirti ieškovės bankroto administratorei UAB „Atenergo“ iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos paskiriant atsakovų naudai lygiomis dalimis, ir priteisti solidariai iš ieškovės ir jos atstovės UAB „Atenergo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškovei bankroto byla iškelta 2014 m. balandžio 29 d. Iškėlus bankroto bylą per 6 mėnesių terminą ieškovės atstovas turėjo / galėjo sužinoti apie ginčo sandorius. Tuo labiau, kad 2014 m. liepos 4 d. gavo iš VĮ „Regitra“ duomenis apie registruotas transporto priemones. Dokumentus, kuriuos akcininkas buvo palikęs buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, ieškovo atstovas pasiėmė 2015 m. birželio 2 d. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 5 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei atstovaujanti administratorė privalėjo pateikti objektyvius duomenis, patvirtinančius, jog apie ginčijamą sandorį ji negalėjo sužinoti anksčiau nei pusmetis iki patikslinto ieškinio pareiškimo teismui, ir (ar) kad 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti teismas bankroto administratorės prašymu buvo pratęsęs. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta.
6.2. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, teismui neteikė jokia forma prašymo dėl ieškinio senaties atnaujinimo, taip pat nepateikė ir motyvų, kodėl teismas turėtų ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsakovai teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai išreiškę poziciją ir suformulavę prašymą taikyti ieškinio senatį ir pateikę motyvus dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo. Tuo tarpu ieškovės atstovas prašymo nei raštu, nei žodžiu dėl ieškinio senaties termino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikęs.
6.3. Nors ieškovė teigia, kad teismas turėjo savo iniciatyva atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau, kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
6.4. Atsakovai pažymi, kad dėl BUAB „Gulvė“ bankroto administratorės nurodomų faktinių aplinkybių yra išsamiai pasisakyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės bankroto administratorės motyvus, kad buvęs ieškovės vadovas sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus transporto priemonių („Škoda“ ir „Seat“) pirkimo–pardavimo sandorius, nurodydamas, kad: automobilis „Seat“ 2011 metais už 1 Lt buvo parduotas akcininkės sprendimu, pagal 2011 m. gruodžio 31 d. aiškinamąjį raštą šio automobilio likvidacinė vertė buvo 1 Lt, automobilio pardavimo sandoris yra realus, nenuginčytas, duomenų, kad šis sandoris būtų nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, byloje nėra; taip pat labiau tikėtina, kad suinteresuoto asmens sutuoktinė už perleistas turtines teises į automobilį „Škoda“ atsiskaitė su bendrovės akcininke, perleidus šį automobilį buvo sumažinti bendrovės kreditiniai reikalavimai. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo remiantis 2011 metų duomenimis teigti, kad bendrovės turtas paslėptas, iššvaistytas dėl įmonės vadovo kaltės.
6.5. Ieškovės atstovas A. M. viso proceso metu nesugebėjo parengti ir teismui pateikti ieškinio, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus, t. y. kuriame būtų nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas; bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek atsakovų atstovui siekiant išsiaiškinti / nustatyti įrodinėjimo dalyką, nesugebėjo atsakyti tiek į teismo, tiek į atsakovo atstovo klausimus dėl pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko, pateikti įrodymų, kuriais yra grindžiami reikalavimai; susipažinus su pateiktu teismui apeliaciniu skundu yra akivaizdu, kad jis neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, t. y., be kitų nustatytų reikalavimų, pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodytas apeliacinio skundo pagrindas – nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Akivaizdu, kad dalyvaujantis byloje asmuo UAB „Atenergo“, atstovaujama A. M., nesąžiningai naudodamasi procesine lengvata (bankrutuojanti įmonė atleista nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį) ir piktnaudžiaudama tuo, kad ieškovei yra žinoma, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus realiai atlygintos, siekdama asmeninės naudos, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl jai teismas turėtų taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pritaikė ieškinio senaties terminą ir ieškovės ieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio senaties termino
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir JANĮ 64 straipsnyje, taip pat praleidusi ir sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu su sprendimu nesutinka, argumentuodama, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2810-618/2019 pasisakė, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. vasario 5 d., todėl laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir nevisai tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, tačiau ieškovės ieškinį pagrįstai atmetė kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą,
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).
12. Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo tariamai pažeistos teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat nustatyti, kada senaties eiga prasidėjo ir ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštiems reikalavimams taikė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir JANĮ 64 straipsnį kaip nustatančius sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą. Tačiau tiek ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, tiek ir šiuo metu galiojančio JANĮ 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto ir JANĮ 64 straipsnio taikymo šalintini iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) ir restitucijos taikymo iš esmės siekia įmonei padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiems ieškovės reikalavimams taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.
15. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-14-777/2022, ieškovės administratorė automobilių „Škoda“ ir „Seat“ perleidimo sandorių klausimą kėlė dar 2016 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktame prašyme dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybės dėl automobilių „Škoda“ ir „Seat“ perleidimo sandorių bankroto administratorei turėjo bei galėjo būti žinomos vėliausiai po 2015 m. birželio 2 d. atlikto įmonės dokumentų jai perdavimo, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikė 2015 m. birželio 2 d. Tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu dėl šių automobilių perleidimo sandorių nuginčijimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 5 d. Vadinasi, ieškovė buvo praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.
16. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, jokių priežasčių (tuo labiau pripažintinų svarbiomis), kodėl šis terminas buvo praleistas, nenurodė, todėl esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senaties institutą pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės argumentą, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2810-618/2019 jau buvo išsprendęs klausimą dėl ieškinio senaties termino. Tačiau ieškovės minimas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-211-524/2020 buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis teismo sprendimo, kuris buvo panaikintas, išvadomis.
18. Konstatavus, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
19. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nors ir nevisai tinkamai pritaikė ĮBĮ ir JANĮ normas, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi ieškinio senaties terminą, ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
20. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės bankroto administratorei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdami, kad ieškovės atstovas A. M. nesugebėjo parengti ir teismui pateikti ieškinio, kuris atitiktų CPK 135 straipsnio reikalavimus, pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai ir sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovų argumentams.
21. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 proc. baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
22. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pateikdama ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir apeliacinį skundą, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, todėl vien atsakovų minimi ieškovės pateiktų procesinių dokumentų neesminiai trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės bankroto administratorė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šios priežasties atsakovų prašymas dėl baudos ieškovės bankroto administratorei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
25. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovai pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymo išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovas E. M. už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 210,00 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių išlaidų dydžių.
26. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš ieškovės ir jos atstovės UAB „Atenergo“. Tačiau atsakovai nenurodo jokių argumentų, kodėl šios išlaidos turėtų būti priteisiamos solidariai, tokiu būdu sukuriant dar vieną kreditinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų, todėl ši 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovui E. M. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio taikymo.
Priteisti atsakovui E. M. iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ bankroto administravimui skirtų lėšų 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.