- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-211-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- E. M., R. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ ieškinį atsakovams E. M., R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento, priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 dėl automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė galutinį mokėjimą už automobilį atliko 2011 m. spalio 12 d., iš viso ieškovė sumokėjo 63 775,00 Lt (18 470,51 Eur). Perduotuose įmonės dokumentuose rasta, kad dar 2011 m. lapkričio 30 d. buvo mokamas draudimas už automobilį „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas. 2003 m. gruodžio mėn. ieškovė įsigijo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 67 618,64 Lt (19 583,71 Eur). 2011 m. gruodžio 27 d. Remiantis PVM sąskaitos faktūros duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. M. – automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė sutuoktinei – atsakovei R. M. – už 1,00 Lt (0,29 Eur). Autoplius.lt duomenimis, toks automobilis kainavo 5 141,00 Eur. Ieškovė pažymi, kad atsakovas E. M. 2015 m. birželio 2 d. perdavė bankroto administratorei dalį 2000 m. – 2008 m. įmonės dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo nei PVM sąskaitos faktūros už automobilio pardavimą, nei jo pirkimo pardavimo sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovė R. M. atsiskaitė už automobilį. Pagal įmonės dokumentus, kuriuos atsakovas E. M. perdavė bankroto administratorei 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme metu, nustatyta, kad jokių apmokėjimų už automobilį atsakovė R. M. nevykdė. Taigi atsakovai pasisavino ieškovei priklausantį automobilį ir padarė turtinę žalą įmonei. Sutartis, kurios pagrindu atsakovė R. M. įregistravo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovė nurodo, kad padaryta žala už automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimą yra 18 470,51 Eur, už automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 141,00 Eur, iš viso 23 611,51 Eur. Kadangi atsakovai yra sutuoktiniai, automobilis „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas abiejų asmenų reikmėms, atsakovai už atsiradusią žalą atsakingi solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M., priteisė iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ į valstybės biudžetą 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties konstatavo, jog labiau tikėtina, kad 2015 m. birželio 2 d. bankroto administratorei galėjo būti perduoti ne visi įmonės dokumentai, susiję su automobilių „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu, dėl to šių sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos bei galimi ieškovės nuostoliai bankroto administratorei tapo žinomi civilinės bylos Nr. eB2-122-777/2018 dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog bankroto administratorės prašymas dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2016 m. gruodžio 9 d., atsakovo E. M. atsiliepimas į prašymą – 2017 m. sausio 17 d.. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. vasario 5 d., todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ieškovė prašo automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas mano, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoriai yra (akivaizdžiai) niekiniai sandoriai, todėl neturi pagrindo savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti sandorius niekiniais. Dėl nuostolių priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių. Nurodo, kad remiantis 2011 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. M. – pardavė savo sutuoktinei – atsakovei R. M. – automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1,00 Lt (0,29 Eur). Sudarydami minėtą sutartį atsakovai žinojo, kad jos sudaryti negali, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl to toks sandoris nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Be to, įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už 101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams – už 393 882,36 Lt. Taigi sandorio sudarymo metu ieškovės įsiskolinimai kreditoriams žymiai viršijo įmonės turtą, todėl atsakovas E. M. negalėjo atlikti sandorių, kurie prieštarauja įmonės tikslams. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 dėl automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė galutinį mokėjimą už automobilį atliko 2011 m. spalio 12 d., tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas. Tokiu būdu atsakovai pasisavino įmonei priklausiusį turtą. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog dėl ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 pagal pareiškėjos BUAB „Gulvė“ administratorės UAB „Atenergo“ prašymą dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. M., T. B. ApS, VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Omnitel“. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo E. M. veiksmų sudarant sandorius dėl automobilių „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo yra laikytinos prejudiciniais faktais. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodė, jog daro labiau tikėtiną išvadą, kad buvo akcininko sprendimas dėl automobilio „S. A.“ pardavimo už 1,00 Lt. 2011 m. šis automobilis parduotas už likutinę vertę. UAB „Gulvė“ 2011 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte (II dalyje Apskaitos politika) nurodyta, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu, nustatyta likvidacinė vertė 1,00 Lt. Sandoris yra realus, nenuginčytas. Duomenų, kad šis sandoris būtų nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes kreditiniai reikalavimai atsirado 2012 m. Teismas taip pat nurodė, jog daro labiau tikėtiną išvadą, kad bendrovės akcininkas perleido turtines teises į automobilį „Š. O.“. Už perleistą turtinę teisę E. M. sutuoktinė atsiskaitė su bendrovės akcininku. Perleidus turtines teises į automobilį „Š. O.“, buvo sumažinti kreditiniai reikalavimai, įvykdytos prievolės. Sandoris yra realus, nenuginčytas. Duomenų, kad šis sandoris būtų nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes tuo metu duomenų apie kitus kreditinius reikalavimus nebuvo. Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad 2010 m. ir 2011 m. bendrovė buvo skolinga tik akcininkui, nes kreditiniai reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, atsirado 2012 m. Todėl nepagrįsti administratorės argumentai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki 2010 m. – 2011 m. ir bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Juolab kad 2011 m. bendrovė dirbo pelningai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas E. M. neturėjo akcininko pritarimo sandoriams atlikti bei sudarydamas šiuos sandorius pažeidė įmonės interesus, vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovai padarė žalos įmonei, kadangi automobilis „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekuomet nebuvo naudojamas įmonės veikloje ir buvo skirtas atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad minėta transporto priemonė VĮ „Regitra“ nebuvo registruota ieškovės vardu, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d., t. y. lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ sudarymo, iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pabaigos akto, ieškovei priklausė turtinė teisė, o ne nuosavybės teisė, į automobilį „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė VĮ „Regitra“ negalėjo būti registruota kaip automobilio savininkė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai sudarydami sandorius dėl automobilių „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus, ieškovės interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 23 611,51 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais (niekiniais), motyvuodamas tuo, jog ieškovė nenurodo įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, kadangi niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva. Įmonės vadovas neturėdamas įmonės akcininko pritarimo pardavė (perdavė be apmokėjimo) savo žmonai automobilį žinodamas, kad tokie veiksmai prieštarauja įstatymui, tuo pasisavindamas įmonės turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. iškėlė įmonei UAB „Gulvė“ bankroto bylą, teismo nutartyje išdėstyti visi faktai bei aplinkybės, kurios nurodė, kad įmonei keltina bankroto byla, kad įmonė jau 2011 metais buvo nemoki, jai keltina bankroto byla, įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi išdėstyti faktai bei aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą ir teismas privalėjo išsamiai ištirti visas aplinkybes, o ne vadovautis prielaidomis, kurios buvo nustatytos byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
5.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, negynė viešojo intereso, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis.
5.3. Pirmosios instancijos teismo išvados neparemtos objektyviu ir visapusišku reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimu ir teismas laikė ir vertino kaip įrodymus tokius duomenis, kurie nėra tinkami, leistini, o tuo labiau patikimi ir teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais byloje, neturinčiais jokios įrodomosios galios.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, nesivadovavo elementariomis logikos taisyklėmis, nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų negalima suprasti, kokių įrodymų, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ar vertino netinkamai, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi priimdamas sprendimą byloje bei kokiu būdu vienai ginčo šaliai tenkanti pareiga buvo nepagrįstai perkelta kitai šaliai.
6.2. Apeliacinis skundas yra nekonkretus, ieškovė iš esmės net nepaaiškina savo deklaratyvių pareiškimų, tik pakartoja tuos pačius teiginius, kurie buvo išdėstyti ieškinyje, ir dėl kurių išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra aišku, kodėl, ieškovės vertinimu, teisminis ginčas buvo išspręstas neteisingai.
6.3. Vien ta aplinkybė, kad turtas buvo perleistas atsakovo sutuoktinei R. M., nesudaro teisinio pagrindo laikyti sandorio neteisėtu, nes įstatymas neįtvirtina draudimo dėl įmonės turto pardavimo juridinio asmens valdymo organų nariams bei jų artimiems giminaičiams. Taip pat vien tai, kad turtas parduotas atsakovo sutuoktinei, nėra pagrindas spręsti, kad sandoris buvo nenaudingas įmonei ir kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą.
6.4. Šioje byloje jokių papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-122-777/2018 ir kurie paneigtų įsiteisėjusia teismo nutartimi padarytas išvadas dėl transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių ir jų atitikimo įmonės tikslams, ieškovė nepateikė bei neįrodė nė vienos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo buvo pareikštas nepagrįstai, ir teismas šį reikalavimą pagrįstai atmetė.
6.5. Nors apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, kad jo ginčijami sandoriai laikytini niekiniais pagal CK 1.78 straipsnį, tačiau nei iš ieškovės pareikšto ieškinio, nei iš apeliacinio skundo negalima suprasti, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms šie sandoriai prieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 dėl automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė galutinį apmokėjimą už automobilį atliko 2011 m. spalio 12 d., iš viso ieškovė sumokėjo 63 775,00 Lt (18 470,51 Eur). Perduotuose įmonės dokumentuose rasta, kad dar 2011 m. lapkričio 30 d. buvo mokamas draudimas už automobilį „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas.
10. Be to, nustatyta, kad 2003 m. gruodžio mėn. ieškovė įsigijo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 67 618,64 Lt (19 583,71 Eur). Remiantis 2011 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros duomenimis, nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. M. – automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė sutuoktinei – atsakovei R. M. – už 1,00 Lt (0,29 Eur). Autoplius.lt duomenimis, toks automobilis kainavo 5 141,00 Eur.
11. Byloje įrodyta, kad atsakovas E. M. 2015 m. birželio 2 d. perdavė bankroto administratorei dalį 2000 m. – 2008 m. įmonės dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo nei PVM sąskaitos faktūros už automobilio pardavimą, nei jo pirkimo–pardavimo sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovė R. M. atsiskaitė už automobilį. Ieškovė nurodo, kad padaryta žala už automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimą yra 18 470,51 Eur, už automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 141,00 Eur, iš viso 23 611,51 Eur. Kadangi atsakovai yra sutuoktiniai, automobilis „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas abiejų asmenų reikmėms, atsakovai už atsiradusią žalą atsakingi solidariai.
12. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, kuria šios bylos atsakovui ir įmonės akcininkui T. B. ApS buvo atsisakyta iškelti tyčinį bankrotą, tačiau apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negynė viešojo intereso, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis, todėl šioje byloje pasisakytina dėl nutarties, kuria atsisakyta iškelti tyčinį bankrotą ieškovės bankroto byloje prejudicinės reikšmės, teismo aktyvaus vaidmens šios kategorijos bylose bei įmonės dalyvio ir valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl nutarties, kuria atsisakyta iškelti tyčinį bankrotą ieškovės bankroto byloje prejudicinės reikšmės
13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų (išskyrus kaltės, nes nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama) įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui.
14. Bylą išnagrinėjęs teismas ieškinio reikalavimus atmetė nurodęs, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimo, o būtent – neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas šioms išvadoms pagrįsti kaip prejudicija rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 konstatuotais faktais.
15. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 50 punktą). Vis dėlto kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iš jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigą pripažinti bankrotą tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės būtinas sąlygas, kai sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas).
17. Tačiau šioje byloje susiklostė priešinga procesinė situacija. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuotais faktais rėmėsi bylą nagrinėjęs teismas, BUAB „Gulvė“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, o apeliantės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra siejamas su įmonės vadovo ir akcininko pareigų neatlikimu, todėl remiantis aptarta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudicija rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 konstatuotais faktais. Be to, paminėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog sandoriai, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, yra nenuginčyti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sandoriai, dėl kurių sudarymo ieškovė įrodinėja padarytą žalą įmonei, todėl teismas, būdamas šios kategorijos byloje aktyvus, privalėjo atskleisti bylos esmę ir pasisakyti dėl visų asmenų, kurie sudarė šiuos sandorius, civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl teismo aktyvaus vaidmens šios kategorijos bylose ir įmonės dalyvio bei valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygų
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010). Taip pat savo iniciatyva įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis tam, kad išsiaiškintų reikšmingas bylai aplinkybes dėl faktinio įmonės valdymo, dėl sandorių sudarymo bei restitucijos taikymo natūra.
19. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikytinos ne tik pirmiau specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–153 straipsniai). Tai reiškia, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ir taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ir pirmenybę teikti turto sugrąžinimui į įmonę, todėl ieškovas turėtų patikslinti savo reikalavimą dėl restitucijos būdo.
20. Byloje įrodyta, kad remiantis 2011-12-27 PVM sąskaitos faktūros duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. Ms – pardavė savo sutuoktinei – atsakovei R. M. – automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1,00 Lt (0,29 Eur). Įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už 101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams – už 393 882,36 Lt. Taigi sandorio sudarymo metu ieškovės įsiskolinimai kreditoriams žymiai viršijo įmonės turtą, todėl atsakovo E. M. veiksmai kaip įmonės vadovo dėl šio sandorio sudarymo turi būti įvertinti nepriklausomai nuo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 konstatuotų faktų. Byloje įrodyta, jog 2009 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 dėl automobilio „Š. O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė atsakovo E. M. vadovavimo metu sumokėjo 63 775,00 Lt (18 470,51 Eur) lizingo įmokų, tačiau už kiek pirko šį automobilį, t. y. kiek sumokėjo įmonei, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, nurodytos atsakovų bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, jog atsakovė R. M. sumokėjo grynuosius pinigus įmonės akcininkui ir šio asmens neįtraukė į bylos nagrinėjimą.
21. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievolę: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
22. Dalyvio atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti draudimo piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kuris kildinamas iš bendro sąžiningumo principo, pažeidimą.
23. Įmonės dalyviams tiesioginė civilinė atsakomybė kreditoriui už tokius veiksmus galėtų būti taikoma tik nustačius, kad jie veikė kaip faktiniai vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Šioje byloje turi būti aiškinamasi pagal šios nutarties 22 p. nurodytą teisinį reglamentavimą dėl atsakovų nurodomos aplinkybės, kad bendrovės akcininkas perleido turtines teises į automobilį „Š. O.“, o už perleistą turtinę teisę E. M. sutuoktinė atsiskaitė su bendrovės akcininku.
24. Žalos faktas nagrinėjamoje byloje iš esmės kildinamas iš veiksmų, susijusių su lizingo sutarties vykdymu, įmokų už automobilį mokėjimo, tačiau byloje yra neištirti įmonės vadovo ir jos akcininko veiksmai, dėl kurių įmonė prarado lizingo būdu įgytą turtą, taip sumažindama turimą turtą, padidindama įsipareigojimus kreditoriams ir sumažindama galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat byloje turi būti įvertintas ir sandoris, pagal kurį įmonė pardavė automobilį už 1 Lt. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog šio sandorio kaina negali būti laikoma teisingai nustatyta pagal CK 1.5 str. įtvirtintų principų turinį.
25. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens – įmonės akcininko, bet ir neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl asmenų, sudariusių ginčo sandorius. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą, turi būti ieškovo teikiami ir teismo renkami papildomi įrodymai, susiję su restitucijos taikymu natūra.
26. Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl restitucijos būdo, trečiojo asmens įtraukimo, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, į tai, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.