Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams G. K., L. K. dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

17. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl statybos užbaigimo deklaracijų ir statinių teisinės registracijos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti statybos užbaigimo deklaracijų ir statinių teisinės registracijos galiojimą, motyvuodama tuo, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su atsakovų žemės sklypu, neteisėtai pastatyti statiniai, atsakovai neturėjo statytojų teisių, statybos užbaigimo deklaracijose nurodyti neteisingi statybos duomenys.

20. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jie statybų nevykdė, pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą ir statinius, kurie buvo išdėstyti aptvertoje teritorijoje, todėl negali būti atsakingi už statinių neteisėtumą. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams pareikšti turi būti taikomas vienų metų senaties terminas.

22. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados nepagrįstos, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą, o tai lėmė neteisėtumo sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovų nurodytų argumentų.

Dėl statybos užbaigimo deklaracijų ir statinių teisinės registracijos panaikinimo

24. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę ir garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

25. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

26. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

27. Atsakovai teigia, kad jie statybų nevykdė, negalėjo turėti statytojų teisių, žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl negali būti atsakingi už statinių neteisėtumą. Be to, mano, kad teisių į žemės sklypą klausimas buvo išspręstas 1955 m. liepos 17 d. (statybos leidimas išduotas 1955 m. liepos 17 d. Nr. 77/55 Architektūros reikalų valdybos prie LTSR Klaipėdos tarprajoninio skyriaus mūrinio ūkio pastato projektui). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

28. Visų pirma atsakovai 2005 m. lapkričio 11 d. įsigijo 97 procentų baigtumo gyvenamosios paskirties pastatą (su baigiamais apdailos darbais viduje), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 208,48 kv. m bendro ploto, ir 0,0840 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis nebaigtas statyti pastatas sklype buvo žymimas 1A1ž, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įgijo tik žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie nebuvo statytojais, nevykdė jokių statybų, jiems neturėjo būti taikomi statytojams keliami reikalavimai ir kad jie nėra atsakingi už statinių (ne)teisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovai pateikė ginčijamą 2014 m. rugpjūčio 1 d. statybos užbaigimo / paskirties pakeitimo deklaraciją.

29. Antra, atsakovų teiginiai, kad teisių į valstybinės žemės sklypą klausimas buvo išspręstas 1955 m. liepos 17 d., tačiau minėtais metais išduoto statybos leidimo pateikti negali, nes jis nėra išlikęs VĮ Registrų centre, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje esantis atsakovų 2014 m. rugpjūčio 1 d. prašymas Nr. 6973380, jame minimas 1955 m. liepos 17 d. Architektūros reikalų valdybos prie LTSR Klaipėdos tarprajoninio skyriaus leidimas Nr. 77/55 nėra įvardytas kaip pridedamas dokumentas.

30. Trečia, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal 1994 m. Žalakauskienės IĮ projektą, turint 1994 m. lapkričio 14 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 22p/94, jame taip pat nėra atsakovų priklausiniais vadinamų statinių (nurodytas aplinkybes patvirtina ekspertizės akte esanti 2005 m. lapkričio 2 d. pažyma apie nebaigtą statyti statinį Nr. 78 ir VĮ Registrų centro teismui pateikti dokumentai – reg. Nr. DOK-14992).

31. Ketvirta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, atlikęs patikrinimą archyvinėje byloje (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pastatų inventoriniuose planuose deklaracijos pagrindu įregistruotų statinių nėra. Žemės sklypo ribų plane, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), parengtame 1995 metais, pastatai, kurie iš tiesų stovi už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, priešingai nei nurodoma deklaracijoje – atsakovams priklausančiame žemės sklype, nėra pažymėti. Tai patvirtina, kad šių statinių nebuvo.

32. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje, detalizuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

33. CK 4.47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Tačiau tam, kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių.

34. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statytojas gali įgyti nuosavybės teisę į statinį, tik jeigu statyba pradedama, vykdoma ir baigiama laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų.

35. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (galiojusio deklaracijos pateikimo dieną), 6 priede nurodyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas: 2.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Reglamento 33.3 punkte nurodyta, kad tuomet, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.

36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų G. K. ir L. K. statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti valstybinėje žemėje.

37. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčo laikotarpiu, statant I grupės nesudėtingą statinį (aikštelę ir tvorą), nebuvo privaloma rengti supaprastinto statybos projekto, tačiau, statant valstybinėje žemėje, kaip statybą leidžiantis dokumentus buvo privalomas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas (susitarimas). Statant II grupės nesudėtingą statinį (gyvenamąjį namą) mieste, buvo privalomas supaprastintas statybos projektas ir jam gauti įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas, o statant valstybinėje žemėje, visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą).

38. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius informavo, kad sutikimo dėl statybos minėtiems statiniams valstybės žemėje nedavė. Tokių sutikimų / leidimų nepateikė ir atsakovai.

39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai surašė statybos užbaigimo / paskirties pakeitimo deklaracijas ir paskelbė, kad statinių statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčo laikotarpiu, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė, kad teisėtai valdė žemės sklypo dalį, kuriame pastatyti ginčo statiniai, ir turėjo žemės sklypo savininko sutikimą vykdyti statybas, todėl konstatuoja, kad atsakovų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti valstybinėje žemėje, neatitinka įregistruotų surašytų deklaracijų pagrindu duomenų.

41. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ginčo statybos užbaigimo / paskirties pakeitimo deklaracijos pateiktos nesant vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

42. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, galiojusio ginčo laikotarpiu, 8.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

43. Pagal Statybos techninio reglamento STR ,,Statybos užbaigimas“ 34 punktą, statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) Deklaraciją.

44. Nagrinėjamu atveju atsakovai deklaravo apie II grupės nesudėtingojo vienbučio gyvenamojo namo ir I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių – aikštelės ir tvoros – statybos užbaigimą, deklaracijų pateikimas valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai tvirtinti nebuvo privalomas, jie nebuvo pateikti, todėl dokumentai dėl žemės sklypo skyrimo nurodytų statinių statybai nebuvo analizuojami šioje stadijoje.

45. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Statybos techninio reglamento STR ,,Statybos užbaigimas“ 48 punktas numatė, kad neteisėtai surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina teismas.

46. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktą, galiojusį ginčo laikotarpiu, prieš tvirtindamas deklaraciją, padalinio pareigūnas patikrina, ar: 1. statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 3. deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, ar statinių faktinių matmenų ir vietos žemės sklype (teritorijoje) nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių neviršija šio Reglamento 31 punkte nurodytų; 5. nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); 6. dėl deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai. Taigi pagal minėtą teisės aktą Inspekcijai yra numatyta pareiga patikrinti formaliuosius reikalavimus, t. y. ar prašymas ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, preziumuojant deklaranto sąžiningumą. Supaprastinta statybos užbaigimo tvarka buvo numatyta statytojų patogumui, o nustačius piktnaudžiavimą, numatyta teisė ginčyti deklaracijos galiojimą (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas). Tai reiškia, jog deklaracijos patikrinimo faktas per se (savaime, pats vienas) neįrodo jos teisėtumo, kai statytojo nurodyti duomenys yra neteisingi (turi būti taikomas principas – iš neteisės teisė neatsiranda).

47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Taigi kaip ir kiekvienas sandoris gali būti nuginčyta asmens, kuris turi teisinį suinteresuotumą, ir jai ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

48. Inspekcija šioje byloje ginčija ne deklaracijų patvirtinimą ir įregistravimą IS ,,Infostatyboje“, t. y. ne administracinius sprendimus, o deklaracijas, kaip vienašalius sandorius. Ieškovė šio termino nepraleido. Atsakovų nurodomas 1 metų ieškinio senaties terminas, nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, yra nustatytas kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo inspekcijai kaip statybos valstybinės priežiūros institucijai. Šioje byloje nustatyta, kad tokia deklaracija nebuvo tvirtinama inspekcijoje, todėl atsakovai nepagrįstai prašo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą šiam ginčui iškelti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Atsakovai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad dalis kiemo aikštelės ir tvoros yra pastatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl mano, kad atmetus apeliacinį skundą, turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl dalies inžinerinių statinių – kiemo aikštelės ir tvoros , esančių atsakovų žemės sklype, – teisinės registracijos panaikinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šia atsakovų argumentu.

50. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kad nors ne visa aikštelės ir tvoros dalis patenka į valstybinę žemę, tačiau nagrinėjamu atveju šių statinių atskiros dalys negali būti atskirtos ir atitinkamos jų dalys, nepatenkančios į valstybinę žemę, negali likti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre tuo pačiu unikaliu numeriu, nepatikslinus statinius identifikuojančius kadastro duomenis, nesurašius naujų pagrįstų ir teisėtų statybos užbaigimo dokumentų. Be to, Inspekcija pateiktu ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl statinių nugriovimo, todėl net ir nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl šios dalies, atsakovai nepraras galimybės ginčo statinius pertvarkyti ir išsaugoti ta dalimi, kuria jie patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

51. Be kita ko, atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-6357-609/2020 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nagrinėjama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (CPK 163 straipsnio 3 punktas), kadangi tarp bylų yra tiesioginis ryšys, atsakovai nagrinėjamoje administracinėje byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, o tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

52. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

53. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. AB „Hansa-LTB“; bylos Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005; CPK komentaras. Autorių kolektyvas. I dalis. Vilnius: Justitia, 2004, p. 380), kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-51-695/2017, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-91-701/2019). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų prašymo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą pagrindus, 2021 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė prašymo netenkinti. Teismo vertinimu, ginčas teisme dėl žemės sklypo nuosavybės atkūrimo susijęs ne su atsakovų, o kitų asmenų interesais, todėl bylos išsprendimas neturės tiesioginės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui ir išnagrinėjimo rezultatui.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejose byloje pareikštus reikalavimus, įrodinėtinas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį, atsižvelgdama į kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi kitoje byloje pareikštas reikalavimas nelaikytinas pagrindiniu ir (ar) sudarančiu šios bylos pagrindą ir dalyką bei turinčiu esminės įtakos šios civilinės bylos baigčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, iš dalies teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas iš esmės buvo išspręstas teisingai. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimai dėl ieškinio senaties termino taikymo nėra visiškai teisingi, tačiau jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui ir bylos išnagrinėjimo rezultatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas šioje nutartyje nurodytais motyvais dėl ieškinio senaties termino taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

58. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

59. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neprašo priteisti ir nepateikia apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir trečiajam asmeniui klausimas nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.