Kauno apylinkės teismo sprendimas

proc. sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.1; 2.1.9.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

2016 m.kovo 25 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei dalyvaujant ieškovės UAB „Būsto valda“ atstovei R. R., atsakovei VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą žino, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog sąskaitos už ieškovės teikiamas paslaugas teikiamos kiekvieną mėnesį patalpų savininkams.

Atsakovas VĮ „Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė UAB „Būsto valda“ juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė gyvenamoji patalpa (unikalusNr.(duomenys neskelbtini)), 35,35 kv.m. bendro ploto, esantis daugiabutyje gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2006-05-05 Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-8, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-05-05 Susitarimu Nr. 53-10-51 „Dėl 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-8 pratęsimo“, 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų yra daugiabutis namas, kuriame buvo ir J. M. priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė UAB „Būsto valda“ kreipėsi su pareiškimu dė! skolos priteisimo iš J. M. (civilinėje byloje Nr. L2-16308-429/2014), 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas panaikino 2014-07-02 teismo įsakymą ir informavo, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti skola pradėjo kauptis po J. M. mirties.

Ieškovė yra pateikusi Centrinei hipotekos įstaigai Testamentų registrui užklausas dėl J. M. mirties, galimai egzistuojančių šio asmens palikimo priėmimo faktų, testamentų registro išrašu buvo informuotas, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 3d. jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teise paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 Valstybinė įmonė „Turto bankas“ įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę, kuri paveldėjimo teisės pagrindu, perimdama palikimą, kartu prisiima palikėjo turtines teises ir pareigas.

Kasacinio teismo praktikoje ( LR AT 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po J. M. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo, susidariusias po J. M. mirties t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėn., taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjos įpėdinei. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atmestinas atsakovės argumentas, kad skolos priskaičiavimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Pareiga atsakyti už palikėjo skolas atsiranda nuo palikėjo mirties dienos, o ne nuo palikimo perėjimo fakto įforminimo dienos, juolab, kad nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės teikiamas komunalines, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Pažymėtina, kad dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už skolas, kai palikimas pereina valstybei klausimu, analogiškose bylose dėl tokio paties dalyko jau yra pasisakę teismai (Kauno m. apylinkės teismas civ.byla Nr.e2-2324-192/2016, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015 ir kit.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str.1 d.,98 str.1d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl išlaidų už teisines advokato paslaugas (ieškinio parengimą 72,60 Eur, žyminis mokestis 56 Eur, viso:128,60 Eur) priteisimo, prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos t.y. nuo (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti valstybę atstovaujančią, Valstybės įmonę „Turto bankas“ įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį laktą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042 – 261,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną € 08ct) skolos ir 128,60Eur(vieną šimtą dvidešimt aštuonis € 60ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543 naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno

apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.