Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei – Gavelienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. R., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog sąskaitos už ieškovės teikiamas paslaugas teikiamos kiekvieną mėnesį patalpų savininkams, todėl sąskaitos butui esančiam (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Kaunas teikiamos taip pat laikantis minėtos tvarkos. Duomenų, jog sąskaitos įteiktos adresatams ieškovė pateikti negali.

Atsakovė VĮ „Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėta atsakovės VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ 2006 m. sausio 25 d. Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-3, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012 m. sausio 25 d. Susitarimu Nr. 53-10-47 „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-3 pratęsimo“, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5 administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Kaunas, nuosavybės teise priklausė V. B. a.k. (duomenys neskelbtini). V. B. 2010 m. gegužės 7 d. mirė. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieškovės teikiamas paslaugas, už laikotarpį po palikėjo mirties t. y. nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio yra 104,97 Eur. UAB „Būsto valda“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti susidariusį įsiskolinimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi informavo kreditorę apie skolininko mirties faktą (2010-05-07). Ieškovė iš testamentų registro gautų duomenų sužinojo, kad nėra įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir palikimas nėra priimtas. Kadangi palikėjo įpėdinių nenustatė ieškovė 2015 m. kovo 13 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu priimti velionio palikimą. 2015 m. kovo 31 d. VMI pateikė ieškovei informacinio pobūdžio raštą, kuriame nurodė, jog informacijos apie velionio V. B. paveldimą turtą ir įpėdinius VMI neturėjo ir nurodė, jog surinkusi reikiamą informaciją kreipsis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. 2015 m. liepos 16 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-25406 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė Turto bankui informaciją apie pradėtas ir dar nebaigtas vykdyti mirusiųjų asmenų palikimo perėjimo valstybei procedūras, tame tarpe ir apie velionį V. B.. Atsakovė gavusi ieškovės ieškinį 2015 m. spalio 23 d. kreipėsi į VMI su raštu, kuriuo prašė suteikti informaciją kada VMI planuoja gauti V. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir jį pateikti Turto bankui, tačiau 2015 m. lapkričio 9 d. raštu VMI atsakovę informavo, jog renkama reikiama informacija ir ją surinkus kreipsis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1995 m. kovo 24 d. mainų sutarties pagrindu butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Kaunas, nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo V. B.. Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki teismo pranešimo gavimo dienos, nebuvo gavusi jokių duomenų apie V. B. palikimo parėjimą valstybei.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimą, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po V. B. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio. Atsakovė šį reikalavimą ginčija tuo, jog pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų apie nepriimtą palikimą nei suteiktas paslaugas VMI ar atsakovę, neteikė sąskaitų už paslaugas, be to ieškovė būdama informuota 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi apie V. B. mirtį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, paaišką Testamentų registre atliko tik po beveik pusės metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią nuo 2010 m. gegužės mėnesio t. y. jau po V. B. mirties. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjo mirties, byloje nepareikštas. Taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjo įpėdinei.

Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. mirė 2010 m. gegužės 7 d., taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.

Nustatyta, kad nuo V. B. mirties, 2010 m. gegužės 7 d., atsakovei perėjo nuosavybės teisė į V. B. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Kaunas. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 104,97 Eur įsiskolinimas. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė buto esančio (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Kaunas apyvartos žiniaraščius. Teismas konstatuoja, jog šioje dalyje ieškinys įrodytas, apyvartos žiniaraščiuose pateikti duomenys nėra paneigti, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas ir jai iš atsakovės priteistina 104,97 Eur skolos. Atmestinas atsakovės argumentas, kad skolos priskaičiavimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Pareiga atsakyti už palikėjo skolas atsiranda nuo palikėjo mirties dienos, o ne nuo palikimo perėjimo fakto įforminimo dienos, juolab, kad nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės teikiamas komunalines, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Pažymėtina, kad teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už skolas, kai palikimas pereina valstybei klausimu analogiškoje byloje dėl tokio paties dalyko jau yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą patyrė 35 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas, už ieškinio parengimą – 53,24 Eur, už ieškinio padavimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 punktas) ir 88,24 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2010 m. gegužės 7 d., ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamą Valstybės Įmonės „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Įmonės „Turto bankas“, į.k. 112021042 – 104,97 Eur (vieną šimtą keturis eurus 97 ct) skolą ir 103,24 Eur (vieną šimtą tris eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543 naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.