Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-96-574/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-10
Bylos Nr.: 1-96-574/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10463-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Mačionytė
Kaltinamasis: M. J.
Nukentėjusysis: V. M.
Civilinis ieškovas: V. N.-B., D. K.
Advokatai: Renaldas Baliūtis, Gytis Gaurilčikas

Kategorijos

1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-96-574/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10463-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam M. J.,nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Gyčiui Gaurilčikui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. N.-B., D. K., jų atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

vertėjai Oksanai Jakšto,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) oro uoste, krovėju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (13 epizodų), 182 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), 183 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad ir šie pinigai reikalingi įrangos įsigijimui, garantuodamas, kad grąžins pinigus, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad susitarimai naudoti perduodamus pinigus jo numatytiems tikslams ir pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-09 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastus neprotestuotinus vekselius 6900 Eur ir 9200 Eur sumoms, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius 6900 Eur ir 8000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - D. K. priklausančius – 14 900 Eur.

Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo D. K. 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-14 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastus neprotestuotinus vekselius 2500 Eur ir 3000 Eur sumoms, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius atitinkamai 2300 Eur ir 2700 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 5000 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 2700 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 2700 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nurodydamas nukentėjusiajam D. K., kad pinigai neva reikalingi automobilio BMW įsigijimui, kurį jis įsigis ne aukciono būdu už 17000 Eur, o galės parduoti už 30000 Eur, nors iš anksto žinojo, kad neketina jokio automobilio pirkti, o po to parduoti brangiau, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-04-06 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 5000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 4500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 4500 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „M. s.“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmės lydimas verslininkas, po to kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo (M. J.) draugui brangaus automobilio įsigijimui, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-06-10, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 6500 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 6500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 6500 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 eurų, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, bei siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-06-25, nenustatytu laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 4000 Eur sumai, kaip garantą nurodydamas nukentėjusiajam D. K. automobilius BMW X5 ir AUDI A3, kurie jam (M. J.) nepriklausė, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 3600 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 3600 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, 2017 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, kreipėsi į P. K. prašydamas paskolinti 10000 eurų, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi įrangos pirkimui, pastarajam atsisakius paskolinti kol nėra grąžinta ankstesnė skola, jis 2017-06-22 kreipėsi į P. K. pažįstamą, jo (M. J.) žmonos J. J. seserį T. V. su prašymu tarpininkauti paprašant P. K. paskolinti jam pinigus, pasinaudodamas jų gerais santykiais ir piktnaudžiaudamas pastarosios pasitikėjimu, žadėdamas greitu laiku skolą grąžinti ir tvirtindamas, kad kitaip jis gali nukentėti, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, T. V. sutikus garantuoti jo paskolos grąžinimą, pasirašant P. K. vekselį už jo (M. J.) realiai pasiskolinamus pinigus, o P. K. sutikus paskolinti pinigus pagal T. V. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, realiai pinigus perduodant jam (M. J.), jis T. V. padavė pasirašyti jo paruoštą paprastąjį neprotestuotiną vekselį be nurodytos sumos, po ko T. V. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį be nurodytos sumos nuvežė pas P. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastarasis įrašė savo vardą ir pavardę, o jis įrašė P. K. sutiktą paskolinti 6700 Eur sumą, patikindamas, kad pinigus grąžins iki 2017-09-22, po ko P. K. perdavė jam 6700 Eur, kurių grąžinimą garantavo ir vykdo T. V., o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - T. V. priklausančius – 6700 Eur.

Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

jis, laikotarpyje nuo 2016-07-18 – 2017-07-02, būdamas UAB „M. s.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „M. s." priklausančius pinigus – 111 410 eurų, šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje nuo 2016-07-18 iki 2017-06-29 iš UAB „M. s." priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminor Bank banke, į kitą UAB „M. s." priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor Bank banke, pervedė 105926,75 Eur., po ko laikotarpyje nuo 2016-07-18 iki 2017-07-02 panaudojant kortelę Nr. *****(duomenys neskelbtini) išgrynino per bankomatus šioje sąskaitoje buvusius 111 410 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino, tokiu būdu, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,M. s.“ priklausantį, turtą – 111 410 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „M. s.“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Ukmergės g., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, pasiūlė nukentėjusiajam D. K. darbą jo įkurtoje ir vadovaujamoje įmonėje UAB „M. s.“, neva nukentėjusysis dirbdamas jo įmonėje matytų kur keliauja įmonės pinigai, kad jis nukentėjusiojo neapgaudinėja, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi atsiskaitymui su įrangos tiekėjais, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-08-13 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 5000 Eur sumai, kaip garantą nurodydamas automobilius BMW X5 ir AUDI A3, kurie jam (M. J.) nepriklausė, taip pat UAB „M. s.“, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 4000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 4000 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. N.-B. pasitikėjimu, nurodydamas, kad turi didelių nemalonumų ir todėl jam skubiai savaitei laiko reikalingi pinigai, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, dėl ko apgaulės suklaidinta V. N.-B. 2016 metų pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), perdavė jam 6000 Eur, kurių dalį – 2100 Eur po daugkartinių V. N.-B. raginimų pastarajai grąžino, o dalį – 3900 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. N.-B. priklausančius – 3900 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo P. K. pasitikėjimu, 2017 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas P. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti pinigų, nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslo plėtrai, žadėdamas priimti į darbą į jo vadovaujamą įmonę UAB "M. s.", o siekiant sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai tikrai bus grąžinti, jis 2017-02-27 UAB "M. s." patalpose adresu (duomenys neskelbtini), paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 9000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas P. K. perdavė jam 9000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - P. K. priklausančius – 9000 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo V. M. pasitikėjimu, 2017 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad V. M. planuoja pirkti automobilį, pažadėjo pastarajam padėti įsigyti automobilį ir šiam sutikus, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, per du kartus, neva automobilio pirkimui, Vilniaus mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš V. M. paėmė 5500 Eur, tačiau automobilio V. M. nenupirko ir gautų pinigų V. M. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. M. priklausančius - 5500 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo V. M. pasitikėjimu, kreipėsi į V. M. prašydamas paskolinti 10 000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo įmonės veiklai ir bankas turi suteikti jo įmonei kreditą iš kurio jis atsiskaitys su V. M., nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, po ko apgaulės suklaidintas V. M., 2017-04-13 nenustatytoje vietoje, jam perdavė 10 000 Eur, po ko jis, 2017-04-14 vėl kreipėsi į V. M. prašydamas paskolinti dar 4000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo įmonės veiklai ir bankas turi suteikti jo įmonei kreditą, iš kurio jis atsiskaitys su V. M., nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, o V. M. nurodžius, kad turi tik 1500 Eur, jis (M. J.) paprašė paskolinti turimus 1500 Eur, po ko apgaulės suklaidintas V. M., Vilniuje, Minsko plente esančioje degalinėje ,,Emsi", jam perdavė 1500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. M. priklausančius – 11 500 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pastarajam pasakė, o vėliau ir parodė dokumentus iš įmonės UAB „K. g.“, patvirtinančius, kad jis (M. J.) gaus 30000 Eur kreditą, o vėliau dar 15000 Eur kreditą, nurodydamas nukentėjusiajam D. K., kad iš gauto kredito, pastarajam grąžins skolą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2017-04-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė 6 paprastus neprotestuotinus vekselius po 3000 Eur ir paprastą neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius 20 000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - D. K. priklausančius – 20 000 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „M. s.“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, 2017-08-08, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į G. K. priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti 4200 Eur, nurodydamas, kad neva pinigai reikalingi UAB "M. s." apyvartinėms lėšoms, žadėdamas visą pinigų sumą grąžinti iki 2017-09-08, o siekdamas sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai bus grąžinti nurodytu laiku, jis ten pat paruošė, o apie jo nusikalstamus ketinimus nežinojusi kartu buvusi jo žmona J. J. pasirašė du paprastus neprotestuotinus vekselius 2100 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas G. K. perdavė jam 4200 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - G. K. priklausančius – 4200 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo P. K. pasitikėjimu, 2017-11-10 paskambino pastarajam ir paprašęs susitikti pokalbiui dėl paskolos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas P. K. į aikštelę prie namų adresu (duomenys neskelbtini)nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti 11000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi įnešti į UAB "M. s." sąskaitą, tam, kad minėta įmonė galėtų dalyvauti konkurse dėl užsakymo, žadėdamas visą pinigų sumą, t. y. jau ankščiau paskolintus 9000 Eur ir prašomus paskolinti 11000 Eur, grąžinti iki 2017-11-14, o siekdamas sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai bus grąžinti nurodytu laiku, jis ten pat paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 11 000 Eur sumai, kurį, taip pat laiduodama už sūnų pasirašė apie jo nusikalstamus ketinimus nežinojusi kartu buvusi jo motina Z. J., po ko apgaulės suklaidintas P. K. perdavė jam 11 000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - P. K. priklausančius – 11 000 Eur.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, laikotarpyje nuo 2016 metų rudens iki ne vėliau nei 2017-08-07, tiksliai nenustatytais laikais ir aplinkybėmis, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „M. s.“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie itin didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, per keletą kartų iš G. K. pasiskolino 21 650 Eur, po ko 2018-02-07, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, piktnaudžiaudamas G. K. pasitikėjimu, nurodydamas, kad iki 2019-02-06 pastarajam grąžins skolą, siekdamas sudaryti G. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, paruošė ir pasirašė 4 paprastus neprotestuotinus vekselius 2500 Eur sumoms, 2 paprastus neprotestuotinus vekselius 2100 Eur sumoms, paprastą neprotestuotiną vekselį 750 Eur sumai, paprastą neprotestuotiną vekselį 2600 Eur sumai, paprastą neprotestuotiną vekselį 2800 Eur sumai ir paprastą neprotestuotiną vekselį 1300 Eur sumai, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - G. K. priklausančius – 21 650 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimų aplinkybių ir datų tiksliai neatsimena, bet viskas, kas išdėstyta, tikrai gali būti tiesa. Dėl V. B. pamena viską ir tikrai taip viskas ir buvo, kaip ir dėl D. K.. Dėl visų įvykių nurodė aplinkybes, kiek prisimena. Dėl sumų, kiek buvo paprašyta ir kas buvo žadėta, tiksliai neprisimena. Viskas, ką išdėstė prokurorė kaltinamajame akte, yra tiesa. Su tėvų sutikimu buvo užstatęs jų butą, sodą, buvo suteiktas kreditas ir planavo grąžinti skolas. Tėvai nusprendė kitaip ir skolos buvo grąžintos ne šiems žmonėms, o kitiems žmonėms, kadangi buvo pasiskolinęs ne tik iš šių žmonių. Tikslo ir noro apgauti tikrai nebuvo. Buvo įsitikinęs, kad gali uždirbti ir kad galės uždirbti ir norėjo duoti kitiems uždirbti. Pats to nenorėdamas sudarė tokią piramidę: imdavo iš vienų asmenų, kad atiduotų kitiems, bet net ne skolą, o palūkanas arba tiesiog mokėjo žmonėms už tai, kad jie palauktų, kad jie niekur nesikreiptų. Prokurorės išdėstytos sumos yra realios ir tikrai taip ir buvo. Jei įstatyme nustatyta, kad tai yra sukčiavimas, vadinasi tai yra sukčiavimas. Nukentėjusiesiems bandė atlyginti kažkiek žalos, pervedinėja pinigus ne į banko sąskaitą, o per Wester Union, tam reikia nueiti į paštą, suvesti kodą ir pasiimti pinigus. Negali pasakyti, kiek bendroje sumoje jau atlygino, nevedė apskaitos. Gal apie 10 000 grąžino per visą šį laikotarpį. Kiekvieną mėnesį perveda pagal galimybes. G. K. pradėjo pervedinėti 2018 m. birželio ar liepos mėnesį. Pastaruosius 3-4 mėn. kas mėnesį jam perveda po 500 Eur. Kiek žalos jam yra atlyginta šiuo metu, negali pasakyti. P. K. žala nėra atlyginta. 2018 m. gruodžio mėnesį jam skambino, bandė susitarti, kad galėtų mokėti dalimis, pervedė į jo sąskaitą 100 Eur, bet P. pasakė, kad jis turi pasitarti su advokatu, kaip jam toliau elgtis. Tuo ir pasibaigė, daugiau nepervedinėjo, nes jis jokio atsakymo nedavė. Nuolatos mokėdavo tik G. K. ir P. per žmoną. D. K. nieko nepervedinėjo. Supranta, kad norėtųsi, jog viskas būtų greičiau, daro viską kas įmanoma. Šiuo metu susirado antrą papildomą darbą. Atiduoda žaloms atlyginti viską, ką uždirba, sau pasilieka tik tiek, kad sumokėtų už kambarį su visais mokesčiais ir transporto nuolatinį bilietą. Maistui praktiškai nelieka. Labai stengiasi kuo greičiau atlyginti žalas, bet neturi galimybių viską sumokėti. V. M. nėra nieko atlyginę, V. B. – taip pat. Dėl T. V. - pinigus pervedinėja žmonai, kad ji atiduotų, arba pačiai T., o T. matomai atiduodavo P. Taip galvoja, arba žmona tiesiogiai atiduodavo P. Tiksliai to negali pasakyti, bet nemano, kad ten labai daug atlyginta. Jo darbo pajamos sumažėjo nuo kovo mėnesio dėl koronaviruso, todėl šiuo metu uždirba nedaug – iki 1350 Eur. Iš jų butui su visais mokesčiais išeina 520 Eur, nuolatinis transporto bilietas – 90 Eur. Bendra suma pragyvenimo išlaidų su maistu išeina 700-750 Eur, reiškia lieka apie 600 Eur. Nuo kovo mėnesio pradės dirbti siuntų įmonėje, papildomai užsidirbs 550 Eur kas mėnesį. Nori paprašyti teismo, kad leistų likti laisvėje, kad galėtų toliau dirbti ir atidavinėti skolas. Visą laiką pinigus perveda per Western Union. Visi tie pavedimai yra fiksuojami. Visus išrašus gali atsiųsti atspausdinęs arba elektroniniu paštu. Nežino, kiek žmona atidavė ar pervedė nukentėjusiesiems. Negali paaiškinti, kodėl nėra aišku kiek atidavęs N., K. ir K. Dabar pradėjo mokėti G. K. bei T. per žmoną. Net nežino, kaip geriau daryti: ar geriau mokėti kiekvienam po truputį. Negali paaiškinti, kodėl K. pervedamos sumos nepadalina kitiems nukentėjusiesiems. Neperveda ne dėl to, kad nenorėtų, o dėl to, kad neturi pakankamai pajamų. Turi planų minėtus civilinius ieškinius atlyginti. Jei nukentėjusieji sutiks, kiekvieną mėnesį pervedinės po kažkokią sumą. Bet negali pasiūlyti mokėti po 1000 Eur. Po 100 niekas nenori gauti, visi nori greičiau atgauti savo pinigus ir tai yra normalu. Pilnai pripažįsta V. N.-B., D. K. ir P. K. civilinius ieškinius. G. K. visada perveda iki 500, bet praeitą mėnesį pervedė mažiau, nes žmona paskambino ir pasakė, kad P. prašo T. sumokėti. Dabar pervedė G. K., dėl to nesumokėjo už kambarį, kuriame gyvena. Anksčiau kiekvieną mėnesį stabilią algą mokėdavo, o dabar moka net gi dalimis. Mano, kad T. V. už K. skolą yra pasirašiusi. Būtų teisinga prie skolos priskaičiuoti visas ne tik V., bet ir Valerijaus bei P. patirtas papildomas išlaidas dėl bylinėjimosi, civilinio ieškinio, yra pasiruošęs atlyginti. Neturi V. M. telefono numerio. Nesusiekė su V. M., nes nežino, ką pasiūlyti. Daugiau nei 100 Eur per mėnesį šiuo metu negali pasiūlyti, o tokia suma yra maža. Nebuvo sudaryta jokia grąžinimo eilės tvarka. G. K. grąžino, nes jis susisiekė su juo, pradėjo su juo bendrauti. Neturi nei vieno nukentėjusiojo kontaktinių duomenų, išskyrus G. K. telefono numerį. Turi P. K. sąskaitos numerį. Dėl V., tai sausio 5 d. 10 val. ryto, tiksliau 9.58 val., buvo nusiųsta jai žinutė, turi nuotrauką tos žinutės, su kodu, kad per Western Union jai yra pervesti 100 Eur. Tai buvo padaryta 2019 m. sausio 5 d. O dėl P. K., tai pinigai buvo pervesti ne per „Western Union“, o į banko sąskaitą tą pačią dieną – 2019 m. sausio 5 d. V. turėjo nueiti į „Western Union“ atstovybę arba į paštą, o P. K. turėjo būti pervesta į Luminor sąskaitą. Siuntė teismui patvirtinimą, kad pinigai išsiųsti. Per visą šį laikotarpį G. K. yra atlyginęs 6 880 Eur. Ką siuntė žmonai, tai perduodavo T. R., taip suprato, kad T. mokėjo P. K., iš viso buvo perduota apie 3500 Eur. Rašytinių įrodymų dėl žalos atlyginimo P. K. pateikti negali. Susitarė su V. M., kad kas mėnesį po kažkiek mokės V. M., vieną pavedimą jau padarė (t. 5, b. l. 98-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-30 apklaustas kaip įtariamasis M. J. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl visų įtarime išvardintų nusikalstamų veikų, šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Jis nėra įrašytas į įskaitą priklausomybės ligų centre ir psichiatrinėse ligoninėse, neturėjo galvos traumų. Kadangi dirba Vokietijoje oro uoste, jo sveikata yra periodiškai tikrinama, jis nėra priklausomas nuo narkotikų, alkoholio ar azartinių lošimų. Viskas prasidėjo daug ankščiau nei nurodyta pranešime apie įtarimą, jis turi omeny įvykių priešistorė. Maždaug 2013 metais, tačiau tikslesnio laikotarpio ir datos negali nurodyti, bet buvo žiemos laikotarpis, jis nutaręs pradėti verslą, pasiskolino iš vieno asmens prekiaujančio urmu Gariūnų turgavietėje (šis savo laiku buvo jo klientas, t. y. jis šiam sumontavo ir prižiūrėjo apsaugos sistemas) 30000 eurų. Jie susitarė, kad jis mokės jam kiekvieną mėnesį po 5000 eurų, vien tik už pinigų naudojimą, t. y. palūkanas, be pinigų grąžinimo. Jis nenurodys šio asmens, nes tai neturi reikšmės ir toks buvo jo paties sprendimas. Tiesiog tai buvo pradinis taškas po kurio pradėjo augti jo skolos. Pradžioje jis net nesuprato, kad pats sau susikūrė piramidę, tačiau vėliau tai jau tapo nekontroliuojama. Tuometinis verslas su automobiliais jam nepasisekė, o pinigus, t. y. palūkanas, privalėjo mokėti kiekvieną mėnesį. Jis pradėjo skolintis iš įvairių asmenų ir mokėti minėtas palūkanas asmeniui iš Gariūnų. Tačiau po to reikėjo grąžinti jau ir tiems iš ko jis buvo pasiskolinęs su vėlgi procentais ir vėl ateidavo sekantis mėnuo kuomet reikėjo mokėti asmeniui iš Gariūnų. Jis skolinosi jau iš kitų vėl ir vėl. Pradžioje jam dar pavykdavo dalį pinigų grąžinti asmenims iš kurių skolinosi, tačiau atėjo toks momentas kai skolų dydis labai išaugo ir jis tiesiog nežinojo ką daryti. Jis skolinosi iš visų kas galėjo jam paskolinti, vekselius surašydavo, tačiau kažkaip galvojo, kad tai tiesiog paskolos raštelis, nelaikė jo kažkokiu ypatingu dokumentu. Be to žmonės iš kurių skolinosi dažnai norėjo turėti kažkokį garantą. Važiuodamas skolintis pinigus visuomet turėjo su savimi vekselių blankus. Surašant vekselį žmogus būna tikras, kad savo pinigus atgaus.

Kas liečia jo skolą D. K. tai, tuo metu kai jis pradėjo skolintis iš pastarojo jis žinojo, kad skola didelė, bet dar nesuvokė kokia ji yra didelė. Jis skolindamasis iš D. K. net negalvodavo ar galės grąžinti, tiesiog jam labai reikėjo pinigų, nes vėl reikėjo kažkam atiduoti. Tiesą sakant jis negalvodavo apie tai kaip ir kada atiduos pinigus, nes jam tiesiog skubiai reikėjo pinigų, o aiškinant žmonėms, kad gražins greitai, buvo didesnė tikimybė, kad jie paskolins. Jis apie tai kaip grąžins pinigus net negalvojo, nes jam tiesiog reikėjo pinigų. Jis gerai pamena tą pirmąjį kartą kai prie Ukmergės gatvėje, Vilniuje, esančios parduotuvės "Maxima" iš D. K. pasiskolino 5000 eurų, jis nepamena tikslios datos, tačiau tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku. Jis netrukus grąžino D. K. 5500 Eur ir paklausė ar jis sutiktų už procentus jam prireikus skolinti pinigus, nes suprato, kad D. K. turi tam tikrų finansinių galimybių. Pirmą kartą jis iš D. K. pasiskolino pinigus, nes reikėjo skubiai sumokėti palūkanas asmeniui iš Gariūnų, bet D. nepasakė tikslios priežasties. Ir vėliau besiskolindamas pinigus iš D., P. K. ir kitų asmenų, jis didžiąja dalimi pinigus atiduodavo arba asmeniui iš Gariūnų, arba "gesindavo gaisrus", t. y. atiduodavau ten kur jau labai reikėjo atiduoti, bet taip skolos tik dar labiau išaugdavo. Kadangi jis negalėdavo žmonėms iš kurių skolindavosi pinigus pasakyti tikros skolinimosi priežasties, todėl nurodydavo įvairias priežastis, t. y. pavyzdžiui V. M. sakė, kad pirks automobilį, arba įsteigus įmonę "M. s." sakydavo, kad reikia įrangai ir pan. Kadangi jis skolindavosi iš daugelio žmonių, daug kartų ir gana ilgą laiko tarpą, todėl tikrai negali prisiminti visų atvejų tikslių datų, vietų, kuriose vyko vekselių pasirašymas, ir pinigų perdavimai, taip pat negali nurodyti tikslių sumų. Tačiau susipažinęs su pranešimu apie įtarimą gali pasakyti, kad visi šie atvejai nurodyti parnešime apie įtarimą tikrai buvo ir galėjo būti parnešime nurodytais laikais ir aplinkybėmis, tačiau smulkiau papasakoti negali, nes nepamena. Kas liečia D., jų tikriausiai buvo daugiau, tačiau kaip minėjo jis negali prisiminti tikslių datų, vietų, aplinkybių ir sumų. Taip pat tiek su D., tiek su kitais asmenimis galėjo būti atvejų kuomet nebuvo surašomas vekselis, tačiau jis negali nurodyti tikslių datų, vietų, aplinkybių, sumų. Dalyje vekselių jis nurodydavo kaip garantą automobilius, kurie jam nepriklausė, tėvams priklausančius butą ir sodą, nes taip atrodė įtikinama ir žmonės lengviau sutikdavo paskolinti pinigus, nors jis žinojo, kad šie garantai yra netikri. Taip pat "pakišdamas" savo mamą ir žmoną, įtikindavo jas taip pat pasirašyti vekseliuose kaip laiduotojas. Mama ir žmona ilgą laiką nieko nežinojo apie skolas. Jis nepamena kiek būtent yra skolingas D. K., tačiau galėjo bendrai gautis 50000 eurų kartu su palūkanomis, tačiau jis negali nurodyti kiek sudaro palūkanos, nes jos nebuvo visuomet fiksuotos, tiesiog surašant vekselį buvo kaip nors apvalinama, jis jau negalės nurodyti kiek kiekvienu atveju sudarė palūkanos, tačiau galėjo būti įtarime nurodytos sumos.

V. N.-B. buvo jo dukros šokių mokytoja, jų santykiai buvo geri. Pamena, kad jam reikėjo skubiai kažkam atiduoti ir jis iš jos pasiskolino 6000 eurų. Jis žinojo, kad pinigai buvo V. atidėti vestuvėms, Jis besiskolindamas pinigus žadėjo greitai grąžinti pinigus, tačiau negrąžino, nes tuo metu skolos jau buvo kosminės ir jis žinojo, kad grąžinti negalės. Po kiek laiko po jos daugkartinių prašymų ir skambučių, jis eilinį kartą kažkur pasiskolino 2000 eurų. Pinigus nuvežė V., kadangi tai buvo per jos vestuves, jis privažiavo į kažkurią vietą Trakų rajone, kur vyko vestuvės ir išėjusiai merginai, V. pamergei, padavė pinigus - 2000 eurų ir šokolado dėžutę su joje įdėta 100 eurų kupiūrą, kurią jis padavė kaip dovaną V. vestuvių proga. Daugiau pinigų V. negrąžino ir liko skolingas 4000 Eur. Jau išvykęs į Vokietija bandė per Western Union pervesti jai 100 eurų, tačiau V. jų neatsiėmė.

Dėl P. K. pamena, kad galimai įtarime nurodytu laiku, jam vėl reikėjo kažkam sumokėti pinigus, jis pirmą kartą nesigilindamas į smulkmenas papasakojo žmonai, kad jam reikia pinigų, jie kartu su ja nuvažiavo pas žmonos seserį T. ir paprašė jos pagalbos ir ji jį supažindino su P. Iš jo jis skolindavosi ne tik įtarime nurodytais atvejais, pamena vieną kartą, datos nepamena, jis atvyko pas jį į namus ir jis (P.) jam paskolino, atrodo, 10000 Eur, po ko jis pasiskolinęs pinigus iš V. M. nuvežė pinigus P. ir grąžino, tačiau po to vėl pasiskolino. Beje susipažinęs su pranešimu apie įtarimą gali pasakyti, kad šis atvejis galėjo būti 2017 m. balandžio 13 d., kuomet jis pasiskolinęs pinigus iš V. M. atidavė juos P. K.. Kaip jau sakė visų įvykių smulkmenų ir datų nepamena. Jis tikrai pripažįsta pranešime apie įtarimą nurodytus atvejus su P. K. ir viskas galėjo vykti nurodytu laikotarpiu ir aplinkybėmis, tačiau smulkiai nepamena.

Dėl V. M. pamena, kad jau tuo metu kai jis turėjo savo įmonę, šis jam padėdavo, ir užsiminė, kad nori nusipirkti automobilį. Jis jam pasiūlė padėti nupirkti automobilį ir net buvo internete suradęs kelis variantus, tačiau gavęs galimai įtarime nurodyta sumą, t. y. 5500 eurų netrukus kažkam atidavė grąžindamas skolą. Antrą kartą jis jau nepamena ką V. M. primelavo ir pripasakojo, bet jis jam davė 10 000 Eur, kuriuos jis, kaip ir minėjo, grąžino P. K., kuris buvo jam paskolinęs pinigus paimtus pas kažkokią kaimynę ir ši jam neduodavo praeiti. Po to jis dar ne kartą skolinosi iš V. M. pinigus, tikslios sumos ir kartų nepamena, bet jų tikrai buvo daugiau nei yra nurodyta pranešime apie įtarimą, bet jis nepamena visų atvejų.

T. atveju jis jau nepamena kam turėjo greitai grąžinti pinigus, tačiau pamena tai, kad galimai įtarime nurodytu laiku jis nežinojo jau į ką kreiptis, nes visi atsisakydavo skolinti pinigus, nes jis buvo jau prisiskolinęs ir negrąžinęs daug pinigų, todėl jis nuvyko pas P. ir pasiūlė jam variantą, kad laiduotoja bus T. Jis žinojo, kad T. sutiks jam padėti, jis faktiškai įkalbėjo ją padėti jam, žinojo, kad ji yra toks žmogus, kuris stengsis padėti. Žinoma kaip ir visada jis tikino, kad pinigus grąžins greitai, nors žinojo, kad pinigų grąžinti negalės. P. sutikus paskolinti pinigus T., kad ši savo ruožtu galėtų pinigus paskolinti jam, jis faktiškai pinigus pasiskolino iš T. žinodamas, kad ši turės P. grąžinti pinigus įrašytus į vekselį. Jis nuvažiavo pas T. į darbą, kur ši išbėgusi į lauką, pasirašė jo jai paduotą vekselį, sumos nepamena, bet gali būti įtarime nurodyta suma, po ko nuvažiavo pas P. P. paskolino su sąlyga, kad pinigus skolina T., o jau ši savo nuožiūra perduoda pinigus jam, todėl ir pagal vekselį už šią skolą atsako T.

Dėl jo skolų G. K. gali pasakyti, kad jam lyg tai priklauso automobilių parkavimosi aikštelė Šeškinės mikrorajone, Vilniuje, ir jis manydamas, kad šis yra verslininkas, turintis finansines galimybes paskolinti pinigus, per kelis kartus pasiskolino nemažą pinigų sumą. Po pirmojo pasiskolinimo, datos nepamena, bet viskas vyko minėtoje aikštelėje, jis jam dar kurį laiką mokėjo palūkanas. Jie surašydavo vekselius minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, sumos vekseliuose nurodytos su palūkanomis, tačiau jų dydžio nurodyti negali. Pradžioje per kelis kartus, kiek jų buvo ir kada būtent nepamena, jis pasiskolindavo pinigus be vekselių ar raštelių, tačiau kai susikaupė jau kažkokia suma, datos nepamena, G. K. pareikalavo, kad būtu surašytas vekselis ir jį pasirašytų jo žmona J. J., jis įtikino J. pasirašyti vekselius, bet nepamena kiek būtent jų buvo, taip pat negali nurodyti sumos. Pamena, kad 2018 metų vasario mėnesio pradžioje jis trumpam buvo išėjęs iš psichiatrinės ligoninės ir jie su G. K. susitiko jo automobilių stovėjimo aikštelėje, kur jis (G. K.) surašė, o jis ir jo įtikinta J. pasirašė vekselius bendrai jo G. K. skolos pinigų sumai, kuri buvo perduota be vekselių ar paskolos raštelių grynais pinigais. Jis visada pinigus skolindavosi iš žmonių grynais pinigais.

Imdamas pinigus iš žmonių jis net negalvodavo apie atidavimus, neskaičiavo kiek kam yra skolingas ir kokia yra bendra skolų suma, jis tik su kiekvienu kartu žinojo, kad ji yra vis didesnė ir didesnė. Pasiskolinęs pinigus jis skolas atiduodavo kažkam, tačiau po to vėl gi pasiskolindavo pinigus iš naujo. Atiduodavo tam, kad įgyti pasitikėjimą ir, kad žmonės lengviau skolintų vėl ir vėl pinigus. V. atidavė po jos daugkartinių prašymų. Vėliau augant skoloms jis nutarė įsteigti įmonę, nes planavo įmonės vardu paimti didesnę paskolą ir atsiskaityti su žmonėmis, kuriems buvo skolingas, bent jau su dalimi. Tam iš esmės ir buvo įsteigta įmonė. Visus pinigus, kurie buvo gaunami iš užsakovų, taip pat ir vėliau įmonės vardu gautą paskolą jis išgrynino ir panaudojo savo reikmėms ir vėlgi kažkam atiduodamas už skolas. Buhalterė jį įspėjo, kad taip elgtis negalima ir, kad jis turės pateisinti išleistus pinigus, bet jis vis tiek į įmonės sąskaitas įplaukiančius pinigus išgrynindavo ir tikrai nenaudojo įmonės reikmėms, todėl ir dokumentų, kurie gali pateisinti išlaidas, neturi ir pateikti negali. Įmonė turėjo dvi sąskaitas PAREX banke, prie vienos jų buvo mokėjimo kortelė ir jis įmonės pinigus pervesdavo į sąskaitą prie kurios buvo priskirta mokėjimo kortelė ir iš jos išgrynindavo pinigus. Nori pasakyti, kad visą minėtą laiką be kitų asmenų, kuriems jis kartais sumokėdavo dalį skolos, jis kiekvieną mėnesį mokėdavo po 5000 eurų asmeniui iš Gariūnų. Visa ši piramidė tik augo, jam pradėjo skambinti ir grasinti žmonės, kuriems jis buvo skolingas, ir jis puikiai suvokdamas, kad niekada negalės grąžinti susikaupusių skolų, nežinojo ką daryti ir nerasdamas išeities pabandė nusižudyti. 2018-01-04 surašė atsisveikinimo lapelį, pabandė nusižudyti, jį išgelbėjo mama, po ko greitoji pagalba jį išvežė į Psichiatrinę ligoninę, kurioje jis bendrai paėmus praleido apie 2-3 mėnesius. Jis suprato, kad Lietuvoje ramiai dirbti ir gyventi negalės, todėl išvyko gyventi ir dirbti Vokietijoje, nes moka vokiečių kalbą. Iš Lietuvos išvyko 2018 metų gegužės pradžioje, nes po maždaug savaitės, t. y. 2018-05-15 jau pradėjo dirbti įmonėje, kurios pavadinimas yra nurodytas pažymoje apie jo asmens duomenis. Dabar žiūrėdamas atgal jis nesupranta kaip galėjo taip elgtis, jis prarado draugus, šeimą, gailisi dėl to ką pridaręs. Nukentėjo labai daug žmonių, tik dabar mato bendrą žalos mąstą. Nesupranta kaip galėjo taip elgtis, kaip galėjo skolintis žinodamas, kad tikrai objektyviai negalės per visą gyvenimą grąžinti prisiskolintų pinigų. Jo paskaičiavimais jo skolos siekia apie puse milijono eurų. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, prašo esant galimybei užbaigti procesą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 4 b. l. 148-150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-30 apklaustas kaip įtariamasis M. J. parodė, kad pamena savo ankstesnius parodymus duotus įtariamojo apklausos metu 2020-08-13 ir pilnai juos patvirtina. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą gali patvirtinti, kad tikrai iš visų pranešime nurodytų asmenų skolinosi pinigus ir visos sumos yra realios, tiesiog kadangi praėjo jau daug laiko ir pinigus iš įvairių asmenų jis skolinosi daug kartų skirtingais laikais, skirtingose vietose, skirtingomis aplinkybėmis ir nurodydavo įvairias skolinimosi priežastis, todėl negali dabar tiksliai prisiminti ir papasakoti apie kiekvieną šių įvykių. Tiek kiek jis prisiminė papasakojo savo aukščiau minėtoje apklausoje, kurią patvirtina, daugiau nieko papildyti negali. Taip pat jis minėtos apklausos metu papasakojo viską ką galėjo apie aplinkybes susijusias su jo įmone „M. s.“. Jis patvirtina, kad tikrai sistemingai išgrynindavo iš šios įmonės sąskaitos pinigus ir panaudodavo savo reikmėms, t. y. išdalindavo asmenims iš kurių buvo prieš tai prisiskolinęs. Labai gailisi, kad viskas taip įvyko. Šiuo metu jis didelę dalį uždirbtų Vokietijoje, kurioje gyvena ir dirba, pinigų siunčia įvairiems asmenims, tarp jų G. K., skolai bent dalinai padengti. Dalį pinigų siunčia žmonai jų vaikų išlaikymui, taip pat, kiek jam yra žinoma, iš jo atsiųstų pinigų žmona dalį atiduoda T. V. ir P. K. skolai padengti. Jis neveda apskaitos ir nežino kiek būtent pinigų jis pervedė asmenims, kuriems yra skolingas, ir kiek būtent dar yra skolingas. Kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu jis net nepamena visų asmenų, kuriems yra skolingas, ir tikslių sumų, nes niekada nevedė jokios savo skolų apskaitos (4 b. l. 159-185).

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai, esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, neprotestuotinais vekseliais, skolos rašteliais, bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

2018-05-10 gautas D. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad D. K. nuo mokyklos laikų buvo pažįstamas su V. N.. V. N. buvo pažįstama su M. J. nuo to momento, kai į V. N. šokių studiją atėjo šokti M. J. šeima (žmona ir vaikai). Pirmą kartą M. J. nukentėjusysis pamatė šokių konkurse, kuriame su M. J. pasisveikino, tačiau nebendravo. Pasak nukentėjusiojo, M. J. visiems bandė rodyt, kad jis yra sąžiningas ir geras žmogus. 2016 m. vasario ar kovo mėnesį D. K. atvažiavo į Sonex plovyklą, kur dirbo jo draugas P., kuris taip pat lankė šokius pas V. N.. P. nukentėjusiajam pasakė, kad turi draugą, kurį pažįsta jau labai seniai ir kuris dabar ieško, kas galėtų jam paskolinti 5000 Eur. P. nukentėjusiajam pasakė, jog D. K. gal ir nepažįsta to draugo (M. J.), tačiau tikrai matė jį V. N. šokių studijoje. D. K. patikėjus, kad M. J. yra padorus žmogus, sutiko paskolinti M. J. minėtą 5000 Eur sumą. Nukentėjusiojo draugas P. davė M. J. D. K. tel. Nr. ir M. J. greitu metu susisiekė su D. K.. Nukentėjusysis su M. J. susitiko tą patį vakarą prie Maximos parduotuvės, esančios Ukmergės g. 282, Vilniuje. Pasak nukentėjusiojo, po keleto savaičių M. J. paprašė dar pinigų kitam objektui ir pažadėjo pabaigus objektą grąžinti visą skolą. D. K. sutiko dar paskolinti pinigų, tad susitikimo su M. J. metu paskolino dar vieną pinigų sumą pasirašant skolos vekselį. To pačio susitikimo metu, M. J. prašė D. K. niekam nepasakoti, kad D. K. skolina M. J. pinigus, motyvuodamas tuo, kad tai gali pakenkti M. J., kaip verslininko, įvaizdžiui. Po kiek laiko, M. J. susisiekė su D. K. ir paprašė susitikti pasikalbėti. M. J. atvažiavus pas D. K. į darbo vietą, M. J. pradėjo pasakoti, kad turi draugą kuris gali atgabenti automobilį Porsche Cayenne iš Amerikos už gerą kainą, kurį suremontavus galima brangiai parduoti ir užsidirbti. Tačiau minėto automobilio pirkimui taip pat reikalingi pinigai, kurių M. J. neturi. D. K. pasakė, jog nenori rizikuoti su automobilio pirkimu iš JAV, tad šį pasiūlymą atmetė. Po keleto dienų M. J. vėl paprašė susitikt su D. K. ir susitikimo metu pasakė, kad jau nepirks Porsche automobilio, nes turi draugą iš policijos, kuris jam gali parduoti konfiskuotą automobilį BMW X6 iš varžytinių už 17000 Eur, o reali automobilio kaina yra 30000-35000 Eur. M. J. nurodė, jog jei D. K. paskolins pinigus, tai vėliau pardavus automobilį pinigus pasidalins perpus. D. K. pagalvojus, kad tokia investicija tikrai vertinga, sutiko paskolinti 6000 Eur pasirašant skolos vekselį. Vėliau D. K. paprašė M. J. parodyti minėtą automobilį bei paprašė supažindinti su M. J. tariamu draugu policininku, kuris turėjo tarpininkauti perkant minimą automobilį BMW X6. M. J. pažadėjo įvykdyti šiuos D. K. prašymus, kai tik bus galimybė. Praėjus mėnesiui D. K. pradėjo domėtis kaip klostosi reikalai su automobiliu. M. J. nurodė, jog viskas su būsimu sandėriu bus gerai, tik reikia šiek tiek daugiau laiko suruošti reikiamus dokumentus. Po kurio laiko D. K. paprašius M. J. parodyti automobilio pirkimo dokumentus, pastarasis prisipažino, kad jokių dokumentų nėra. Pasakė, neva, jį policijos pareigūnas apgavo ir, kad pinigų nebeturi bet vistiek D. K. gražins pinigus. Tokiais apgaulės būdais M. J. iš D. K. skolinosi ne kartą, todėl D. K. sutarė su M. J. eiti pas notarą ir pasirašyti vieną bendrą skolos vekselį visoms paskolintoms sumoms, todėl šiai dienai bendra įsiskolinimo suma sudaro net 50 301,85 Eur ir ši skola nėra grąžinama bei M. J. tiesiog pradėjo slapstytis nuo D. K.. Pasak nukentėjusiojo 2017 m. vasario mėn. M. J. informavo D. K., kad M. J. gaus kreditą, bei iš gautų pinigų grąžins D. K. dalį skolos. M. J. pradžioje tikino, kad gaus 30000 Eur, o vėliau dar 15000 Eur paskolą bei parodė pranešimą iš kreditų įmonės, kuriame buvo nurodyta, kad M. J. gaus 30 000 Eur paskolą. M. J. tikino D. K., kad šitą pranešimą M. J. parodė tik D. K., todėl daugiau niekas apie tai nežino bei prašė, kad pastarasis niekam apie šį pranešimą nepasakotų. Tik po kurio laiko D. K. sužinojo iš kitų žmonių, kad M. J. minėtą kredito įstaigos pranešimą rodė ir kitiems žmonėms, kuriems yra taip pat skolingas ir visų prašė, kad pastarieji apie šį pranešimą niekam nepasakotų. 2016 m. vasarą M. J. informavo D. K., jog atidaro savo įmonę, ir norėtų, kad D. K. ateitų pas jį dirbti. M. J. tokį siūlymą motyvavo tuo, kad jam reikalinga D. K. pagalba ir, kad pats D. K. matytų, kaip yra investuojami pinigai. Po poros mėnesių D. K. visgi sutiko dirbti M. J. įmonėje ir 2016 m. spalio mėn. įsidarbino UAB "M. s.". M. J. informavo D. K., kad kol M. J. neatidavė visų paskolintų pinigų, jis D. K. mokės kas mėnesį 15% piniginį priedą nuo įmonės apyvartos. D. K. paprašė M. J. parodyti UAB "M. s." apyvartą, tačiau M. J. to nepadarė, bei ne tik kad nemokėjo sutarto 15% piniginio priedo, tačiau taip pat nei vieno karto neišmokėjo D. K. priklausančio darbo užmokesčio, kuris šiai dienai sudaro daugiau nei 8000 Eur už visą darbo laikotarpį. Be to, iš SODROS D. K. sužinojo, jog yra atleistas iš UAB "M. s." įmonės dėl darbdavio nemokumo bei tai, kad SODRA inicijavo bankroto procedūrą UAB "M. s.". Šiuo metu įmonės statusas - Bankrutuojanti. Akivaizdu, jog šiuo atveju nukentėjusysis neturi kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. J. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį. Prie pareiškimo pridėtas 2017-06-27 paprastas vardinis vekselis, UAB "V. k." sprendimas, advokato orderis (t. 1 b. l. 19-25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-24, 2018-11-21 apklaustas liudytoju D. K. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1 b. l 172-173, 178-180, 182).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-12 papildomai apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė kad norėtų patikslinti ir papildyti savo ankščiau duotus parodymus. Kadangi, kaip jau minėjo savo ankstesnėje apklausoje, jis ne vieną kartą tiek pagal M. J. pasirašytus paprastus neprotestuotinus vekselius, tiek tiesiog perduodamas grynuosius pinigus, nesurašant vekselio ar paskolos raštelio, ilgą laiko tarpą pastarajam skolino įvairias pinigų sumas, todėl kiekvieno įvykio tikslios datos ir aplinkybių, t. y. pinigų perdavimo vietos, laiko, nurodyti negali. Susipažinęs su pas jį išlikusių M. J. surašytų ir pastarojo pasirašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių kopijomis gali tvirtinti, kad tokių atvejų (pinigų skolinimų) buvo nemažiau šešiolikos. Atsižvelgdamas į minėtų vekselių kopijas (originalus grąžino M. J. pasirašius vekselį bendrai skolos sumai pas notarą) gali nurodyti šias aplinkybes. 2016-03-09 pagal du paprastus neprotestuotinus vekselius jis M. J. paskolino 6900 eurų grynais pinigais, ir 8000 eurų grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 9200 eurų), pinigų perdavimo vietos ir aplinkybių nepamena, buvo surašyti du vekseliai, nes M. J. skolinosi pinigus skirtingiems tikslams ir skirtingu dienos laiku. 2016-03-14 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 2300 eurų grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 2500 eurų), pinigų perdavimo vietos ir aplinkybių nepamena. 2016-03-14 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 2700 eurų grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 3000 eurų), pinigų perdavimo vietos ir aplinkybių nepamena. 2016-03-23 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 2700 eurų grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 3000 eurų), pinigų perdavimo vietos ir aplinkybių nepamenu. 2016-04-06 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 4500 Eur grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 5000 Eur). 2016-06-10 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolinau 6500 Eur grynais pinigais. 2016-06-25 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 3600 Eur grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 4000 Eur). 2016-08-13 pagal paprastą neprotestuotiną vekselį jis M. J. paskolino 4000 Eur grynais pinigais (į vekselį buvo įrašyta suma su palūkanomis - 5000 eurų), pinigų perdavimo vietos ir aplinkybių nepamena. 2017-04-27 buvo surašyti 7 paprasti neprotestuotini vekseliai 6 - 3000 Eur sumai, vienas 2000 Eur sumai. Minėtą dieną jis jam (M.) viso paskolino 20 000 Eur, tačiau buvo surašyti 7 paprasti neprotestuotini vekseliai mažesnėms sumoms, nes jis jau žinojo, kad tik iki 3000 Eur galima surašyti vekselį nesikreipiant į notarą. Viso M. J. panaudojęs apgaulę iš jo pasiskolino, neturėdamas ketinimų grąžinti skolos, 61200 eurų grynųjų pinigų, ši suma yra nurodyta be palūkanų. Kai kurios datos ar tikslios pinigų sumos gali nesutapti su nurodytomis ankstesnėje apklausoje, nes jis davė parodymus tiek kiek prisiminė, dabar gi jis pasitikslino datas pagal turimus vekselius (t. 2 b. l. 40).

2018-11-28 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-11-22 į tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gauti D. K. pasirašyti 3 elektroniniai laiškai su dokumentų kopijomis, kurie buvo atspausdinti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, viso 54 lapai. Susipažinus su elektroniniu paštu pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2016-08-13 išrašytame paprastajame vekselyje 5000 eurų sumai, pasirašytame M. J. yra spausdintinas prierašas: "Neapmokėjus paskolos laiku privalau perregistruoti paskolos davėjo vardu man priklausančius automobilius BMW X5 3.0d v/nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A3 1.9d v/nr. (duomenys neskelbtini), ir įmonę UAB "M. s." į. k. (duomenys neskelbtini)". VĮ Regitra duomenimis automobilis BMW X5 3.0d valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vekselio pasirašymo dieną priklausė UAB MOGO LT, o AUDI A3 1.9d valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - VšĮ G. l. (t.1, b. l. 183-198; t. 2. b. l. 1-39).

2018-02-20 gautas V. N.-B. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t.1. b. l. 1-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-12 apklausta nukentėjusioji V. N.-B. parodė, kad turi šokių studiją ,,M. D.“, esančią adresu Ukmergės g. 222, Vilniuje. 2014 metais į gatvės šokių pamokas M. J. kartu su savo žmona atvedė dukrą, taip ji su šia šeima ir susipažino. M. J. dukra, o vėliau žmona J., lankė šokių užsiėmimus maždaug iki 2016 metų pradžios. J. šeimos nariai lankė šokių pamokas reguliariai, tvarkingai, dažnai užsiėmimus stebėjo ir pats M. J.. Jie sudarė įvaizdį labai draugiškos šeimos. Bendravimas su J. šeima buvo malonus ir draugiškas, su laiku jie įgijo jos pasitikėjimą. Kartu su M. J. dalyvaudavo vakarėliuose, jie buvo kviečiami net į gimtadienius. Maždaug 2016 metų rugsėjo-spalio mėnesį M. J. kreipėsi į ją su prašymu paskolinti 2000 Eur, kadangi pasitikėjo juo paskolino, neužilgo jis pinigus grąžino, taip įgijo jos pasitikėjimą juo. Po kažkurio laiko ji ir vėl sulaukė M. J. skambučio, kurio metu jis pasakė, kad jį kažkas apgavo su automobiliais, atseit nupirko automobilį, kuris neatvyko, atseit įkliuvo apie 20.000 Eur į skolą, prašė pagalbos paskolinti šią pinigų sumą. Kuomet ji jam pasakė, kad kartu su savo būsimu vyru tokių pinigų neturi, yra tik santaupos vestuvėms. Tai išgirdęs M. J. prašė surasti žmonių, kurie galėtų tokią pinigų sumą jam paskolinti. Teigė, kad jam tokios sumos pinigų reikia kuo skubiau, kitaip kažkas su juo atsitiks ir prašė nors kažkiek paskolinti ir prisiekė, kad atiduos po kelių savaičių. Ji atsakė, kad su būsimu vyru turi 6000 Eurų, kuriuos sutaupė vestuvėms, o 20 000 eurų neturi. Jis maldaudamas paskolinti ir žadėjęs grąžinti, įtikino ją paskolinti grynais tuos sutaupytus vestuvėms 6000 eurų sumą. Tuo momentu jai nekilo mintis pasirašyti vekselį ar kitaip įforminti sandorį. 2016 metų pabaigoje, kartu su savo būsimu vyru E. B., gyv. (duomenys neskelbtini), prie minėto namo, kieme, perdavė M. J. 6000 Eur grynais pinigais. M. J. asprašė jo žmonai J. apie paskolintus 6000 Eur nieko nepasakoti. Po mėnesio paskambinusi ir paklaususi dėl skolos grąžinimo, M. J. teigė, kad kitą savaitę grąžins. Tokie žadėjimai buvo kiekvieną kartą pasiskambinus, ir taip tęsėsi pusę metų. Buvo meluojama: pvz. buvo pasakęs, kad pervedė pinigus į sąskaitą, o iš tikrųjų taip nebuvo. Paklausus „M., kam meluoji? Jokio pavedimo nėra“, jis atsakydavo: „matyt su banku kažkas ne taip“. Prieš vestuves vyras buvo priverstas paimti kreditą - vartojamąją paskolą 7000 eurų, dėl kurių priskaičiuotų palūkanų patyrė materialinę žalą. Dokumentus pagrindžiančius vartojamąją paskolą pateiks vyras, kadangi jo vardu buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis. Taigi artėjant jų vestuvių dienai, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn. 04 dienai, ji jau pradėjo M. J. dažniau prašyti grąžinti skolą, kadangi ši suma buvo sutaupyta vestuvių šventei, todėl dar iki vestuvių šventės, t. y. 2017 metų vasaros pradžioje, jos būsimam vyrui jis gražino 1000 eurų, bei jų vestuvių dieną M. J. 2017-08-04 atvažiavo prie sodybos kur vyko vestuvių šventė, jis grąžino 1000 eurų, ir saldainių dėžutėje ,,Merci“ buvo įdėta 100 eurų kupiūra, taigi jai jis grąžino 1100 eurų. Taigi M. J. jiems yra grąžinęs 2100 eurų, iš 6000 eurų, kuriuos jie jam paskolino. Likusi pinigų suma, tai yra 3900 eurų negrąžinti iki šiol. Taip ją apgaudinėdamas M. J. siuntė nuotrauką dokumento, kurią išdavė kredito įstaiga, kurioje buvo parašyta, kad jo valdomai įmonei „M. s.“ suteikiamas kreditas. Sakė, kad šis kreditas skirtas skoloms grąžinti ir vėl prisiekė grąžinti "kitą savaitę". Po vestuvių apgaudinėjimas tęsėsi ir toliau, ji kelis kartus buvo susitarusi su notaru paskirtu laiku su M. J. susitikimą dėl vekselio pasirašymo. M. J. du kartus sutiko, sakė kad atvažiuos, o artėjant tai dienai, atseit, negalėjo atvažiuoti, tai buvo išvykęs, tai sakydavo, kad negali pasirašyti vekselį, nes jo butas areštuotas. Jis vis žadėdavo, kad jau pirmadienį grąžins, tai vis nurodydavo kitą dieną, kad grąžins. Pastaruoju metu prisiskambinti M. J. negalima, paprasčiausiai jis nekelia ragelio. Atsitiktinai ji apie šią situaciją išsikalbėjo su pažįstamu D. K., kuris taip pat pasakė, kad jam toks M. J. elgesys yra žinomas, kadangi M. J. jam taip pat yra skolingas 5030l,85 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų. Ši pinigų suma buvo užfiksuota kelis kartus pasirašant vekselį. Jai tapo žinoma, kad M. J. žadėdamas geras palūkanas apgaule įgijo D. K. pasitikėjimą, taip pat žadėjo grąžinti pinigus, kūrė melagingas versijas, vengė susitikinėti, o vėliau ir neatsiliepdavo į telefoninius skambučius. Pradėjus pinigų išieškojimą pagal M. J. pasirašytus vekselius per antstolį, D. K. tapo žinoma, kad M. J. jokio realaus turto neturi, yra įsiskolinęs kitiems asmenims įvairias pinigų sumas, taip pat vengia susitikinėti, kuria įvairias pinigų grąžinimo versijas. Akivaizdu, kad M. J. apgaulės būdu įgijęs jos pasitikėjimą, apgaule išviliojo iš jos 6000 Eur, ir nesiruošė jų grąžinti, kadangi jau tuo metu jokio turto neturėjo, turėdamas įvairių didelių kreditorinių įsipareigojimų ir civiline tvarka grąžinti skolą galimybės neturėjo. Taigi M. J. pasinaudodamas jos pasitikėjimu pasiūlė sudaryti sandorį, iš kurio turėjo naudos, o jos patirtus nuostolius pažadėjo ateityje atlyginti. Ji, pasitikėdama, kadangi buvo suklaidinta apgaulės būdu, tikėdama jo nuoširdumu ir gerais ketinimais, sudarė sandorį ir perdavė jam savo sutaupytus 6000 eurų, tikėdamasi, kad vėliau M. J. jai juos grąžins sutartu būdu, t. y. po kelių savaičių. Tačiau akivaizdu, kad M. J. paimdamas iš jos 6000 eurų savo noru nesiruošė jų grąžinti, kadangi jau turėjo didelių įsiskolinimų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą M. J. atžvilgiu dėl sukčiavimo, t. y. apgaulės būdu iš jos išviliotų 6000 eurų bei negrąžintų likusių 3900 eurų, ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Civilinį ieškinį dėl patirtos materialinės žalos pateiks vėliau (t. 2 b. l. 86-88).

Liudytojas J. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip liudytoja V. N.-B. (t. 2 b. l. 120-127).

2018-07-31 gautas P. K. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą M. J. atžvilgiu (t.1 b. l. 27-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2017 metų pradžioje, tikslių datų nepamena, pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo M. J., kurį jis pažinojo iš savo paskutinės darbovietės ir prašė paskolinti jam pinigus, jis tikino, kad pinigai yra reikalingi verslo plėtrai ir žadėjo priimti į darbą į jo įmonę UAB "M. s.". Jis žinojo, kad M. J. tikrai turi tokią įmonę ir todėl neturėjo pagrindo įtarti, kad pinigai gali būti prašomi kitu tikslu, tačiau vis dėl to abejodamas pareikalavo, kaip jam atrodė, tinkamos skolos grąžinimo užtikrinimo apsaugos, t. y. kad pinigų grąžinimą garantuotų jo tėvai. M. J. tėvų iki tol jis nepažinojo. 2017-02-27 pagal jų susitarimą jis vienas atvyko į M. J. priklausančios įmonės UAB „M. s.“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam atvykus nurodytu adresu ofise buvo M. J., pastarojo žmona J. J., kurią jis pažinojo iki tol, nes jos sesuo T. buvo jo bendradarbė, ir M. tėvas V. J., kurį jis tą dieną matė pirmą kartą, tačiau šis jam pateikė savo pasą ir jis įsitikino, kad tai tikrai V. J.. Jie paprašė jo paskolinti 9 000 eurų sumą, reikalingą M. J. verslui, nurodė jog pinigai reikalingi skubiai, patikino jį, kad visus pinigus grąžins iki 2017-03-01 ir pateikė jam pasirašyti paprastąjį vekselį. Šie asmenys, t. y. M. ir V. jį įkalbinėjo, jog vekselis galiojantis ir vykdytinas dokumentas, nurodė, kad M. yra verslininkas ir jam žinoma, kad būtent tokio vekselio pakanka išieškojimui, be to, nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, jo įmonė vykdo veiklą ir jis nuolat gauna iš jos pajamas. Būtent M. ir pasiūlė surašyti vekselį. Taigi jis, M. J. įtikintas ir manydamas, kad M. J. ir/ar jo tėvas, V. J., skolą jam grąžins jų pačių nurodytu terminu, sutiko paskolinti 9 000 eurų ir atidavė šią sumą M. J. grynais pinigais. Nori pasakyti, kad jis savo santaupas laiko grynais namuose. M. J. paruoštame ir jų abiejų pasirašytame paprastajame vekselyje buvo nurodyta, kad M. J. įsipareigoja 9 000 Eur sumą grąžinti jam iki 2017-03-01. Dėl vekselyje nurodytos sumos grąžinimo laidavo M. J. tėvas V. J. ir tai buvo įrašyta į minėtą vekselį. Norėtų pabrėžti, kad nekilo abejonių dėl to, kad M. J. sugebės grąžinti paskolintą sumą, o laidavimas buvo būtinas, pasak V. J., dėl nenumatytų aplinkybių, pvz. jei įvyks koks nors nelaimingas atsitikimas. T. y. V. J. pabrėžė, kad tik kokia nors nelaimė gali sutrukdyti M. laiku grąžinti pinigus, nes M. J. dirba pavojingom sąlygom įrengdamas signalizacijas ant namų stogų, lubų ir kitų stogo konstrukcijų. Iki 2017-03-01 vekselis nebuvo apmokėtas, skolos nei M. J., nei V. J. negrąžino. Jis ne kartą susisiekdavau su M. J. ir šis vis pasiteisindavo, kad pinigus negali grąžinti laiku, nes tai gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tai, aiškindavo kad jam dar jo skolininkai negrąžino pinigų. Visa tai tęsėsi iki 2017 metų lapkričio mėnesio. 2017-11-10 jam paskambino M. J. ir pasakė, kad reikia pasikalbėti ir, kad jis nori dar pasiskolinti iš jo pinigų. Pagal jų susitarimą jie susitiko aikštelėje netoli jo namų adresu (duomenys neskelbtini), M. atvyko su savo motina Z. J., kurią jis tą dieną matė pirmą kartą, ir paprašė papildomai paskolinti jam 11 000 Eur tik kelioms dienoms, iki 2017-11-14. Abu patikino, kad 2017-11-14 grąžins visą sumą, t. y. 20 000 Eur, nes pinigai reikalingi verslui: M. aiškino, kad pinigai reikalingi labai trumpam, kad jie tiesiog turi būti įnešti į jo įmonės sąskaitą banke tam, kad jo įmonė UAB "M. s." galėtų dalyvauti konkurse dėl užsakymo ir laimėjęs konkursą dėl minėto užsakymo M. J. nedelsiant grąžins jam jo pinigus, t. y. atgaus įmonės užstatą ir 2017-11-14 grąžins jam ir 11 000 ir ankščiau pasiskolintus 9 000 Eur, t. y. pilnai su juo atsiskaitys. Z. J. patikino, kad pati atsako už savo sūnų, o sūnui negrąžinus pinigų, kas jos žodžiais tikrai neįvyks, ji pati asmeniškai grąžins iki 2017-11-14 visą pinigų sumą, t. y. 20 000 eurų sumą. Z. J. taip pat patikino, kad ji turi turto ir yra moki. Aikštelėje jie buvo tik trise. Pasitikėdamas Z. J. žodžiais ir norėdamas atgauti ankščiau paskolintus 9 000 Eur, jis sutiko paskolinti dar 11 000 Eur grynais pinigais. Į aikštelę jis atėjo jau su pinigais, nes telefonu M. jam pasakė, kokia pinigų suma jam bus reikalinga ir patikino, kad atveš dokumentus, kurie patvirtins, kad jo mama yra tinkama laiduotoja. Pokalbio metu Z. J. rodė jam nuosavybės dokumentus į sodo sklypą, tai galutinai jį įtikino, kad jam priklausantys pinigai bus grąžinti. Vėl gi M. J. paruoštame ir jų abiejų pasirašytame paprastajame vekselyje buvo nurodyta, kad M. J. įsipareigoja 11 000 eurų sumą grąžinti jam iki 2017-11-14. Dėl šios sumos grąžinimo laidavo Z. J., kas buvo pažymėta ir vekselyje. Iki 2017-11-14 jis negavo net dalies paskolintų M. J. pinigų ir 2017-11-14 pabandė susisiekti su M. J.. Jis ne kartą bandė susisiekti su M. J., bet šis jį ignoruodavo ir į jo skambučius neatsiliepdavo. Z. J. telefonu jam pareiškė, kad jis turi viską spręsti su M. ir, kad ji nieko nežino. Supratęs, kad M. J. jį apgavo, jis, tikslios datos nepamena, kreipėsi į notarą, kurio tikslaus adreso ir numerio nežino, bet jo kontora yra Konstitucijos prospekte, Vilniuje. Notaras jam paaiškino, kad vekselio forma neatitinka reikalavimų ir todėl jis negali priimti jo vykdyti. Notaras jam patarė kreiptis į teismą ir bandyti teismo proceso metu išieškoti iš M. J. skolą. Vėliau jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau pažeistų teisių apginti nepavyko, nes vekseliai neatitinka privalomos notarinės formos, dėl to yra negaliojantys, ir pinigų sumos pagal juos nepriteistinos. Atsiliepime Z. J. parašė, kad jo ieškinys turi būti atmestas, nes vekseliai neatitinka privalomos formos ir todėl yra niekiniai, tuomet jis suprato, kad tiek M. J., tiek jo tėvų nurodytos aplinkybės apie vekselių galiojimą buvo sąmoningai nurodomos melagingai ir pinigus skolinosi neketindami jų grąžinti ir puikiai žinodami, kad jis negalės civiline tvarka jų prisiteisti. Vėliau iš Antstolių informacinės sistemos duomenų jam tapo žinoma, kad M. J. jau nuo 2016-11-10 yra nemokus, jo atžvilgiu daug antstolių pradėjo eilę vykdomųjų bylų, o skolų suma tik auga, taigi faktiškai joks atsiskaitymas jau vekselių pasirašymo metu nebuvo įmanomas ir M. J. puikiai tą žinojo ir jau skolinimosi metu neketino jam pinigų grąžinti. Tuo metu kai jis skolino M. J. pinigus jis nežinojo apie pastarojo skolas. (t. 2 b. l. 135-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-16 papildomai apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad patvirtina savo ankščiau duotus parodymus ir nori juos papildyti. 2017 metų birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, į jį kreipėsi M. J. su prašymu paskolinti jam 10 000 Eur, pasak M. šie pinigai reikalingi verslui: M. sakė, kad už šiuos pinigus jis perka reikalingą įrangą, po to ją sumontuoja užsakovo patalpose ir užsakovui atsiskaičius už darbus ir sumontuotą įrangą atgauna į įrangą investuotus pinigus. M. sakė, kad pinigai yra reikalingi trumpam laikui, aiškino, kad turi labai daug pabaigtų objektų ir objektų, kuriuose dabar vyksta darbai, ir vos tik užsakovai atsiskaitys su jo (M.) įmone šis nedelsiant atsiskaitys su juo. Tačiau jis atsisakė paskolinti M. J. pinigus, kol šis negrąžino jam skolos pagal ankstesnį vekselį. Po kelių dienų į jį telefonu kreipėsi T. V., M. žmonos J. sesuo, ir paprašė paskolinti M. pinigus. Kiek žino jų su ja pokalbio metu šalia T. buvo M., jie buvo (duomenys neskelbtini) prie jos darbovietės, o jis buvo (duomenys neskelbtini) name. T. sakė, kad M. labai prašė pinigų, sakė, kad stengiasi dėl šeimos, kurioje auga mažas vaikas, o žmona nedirba. T. yra labai geras žmogus ir labai nerimavo dėl savo sesers ir jos šeimos. Jam pagailo T., bet jis abejojo ar galima M. skolinti pinigus, kol šis negrąžino ankstesnės skolos. Jis pasidalino savo abejonėmis su T., bet ši patikino, kad M. labai geras žmogus, padėjo jai išpirkti jos butą iš antstolio. T. pati pasiūlė jam būti šios skolos garantu, t. y. pati pasiūlė pasirašyti vekselį, neva, ji iš jo skolinasi pinigus ir pažadėjo, kad jeigu M. negrąžins pinigų, tai ji pati atsakys pagal šį vekselį. T. visiškai pasitikėjo M. ir neabejojo jo sąžiningumu. Jis sutiko su tokiomis sąlygomis. Jis sutiko paskolinti mažesnę sumą nei prašė M., t. y. ne 10 000 litų, o 6700 Eur. Jis kelis kartus įspėjo T. gerai pagalvoti prieš pasirašant vekselį vietoje M., tačiau ji patikino, kad pasak M., jam labai reikalingi pinigai, kuriuos jis visai netrukus grąžins. Pokalbio metu jis sutiko su T. pasiūlytomis sąlygomis paskolinti pinigus M., tačiau vekselį pasirašius jai. Netrukus po šio pokalbio, už 20-25 minučių pas jį į namus atvažiavo M., kuris su savimi atvežė du užpildytus paprastojo vekselio blankus, t. y. buvo užpildytos skiltys: datos (2017-06-22), mokėjimo vietos (Vilnius), ir vekselio davėjo duomenys (T. V. (duomenys neskelbtini), T. asmens kodas) ir parašas, buvo paliktos tuščios sumos ir pinigų gavėjo skiltis. Jis savo ranka įrašė tik savo vardą bei pavardę, o sumą įrašė pats M.. Įrašė būtent tokią sumą, kurią jis sutiko jam paskolinti: 6700 Eur. M. patikino, kad pinigus grąžins iki 2017-09-22, šį terminą pasirinko jis pats ir jis neabejojo, kad pinigai bus grąžinti visai netrukus, nes neturėjo net minties, kad M. gali taip nesąžiningai pasielgti su savo žmonos seserimi. M. patikino, kad jis būtinai grąžins pinigus iki nurodyto termino, tuomet jis už kiekvieną pradelstą dieną mokės papildomai po 100 eurų, todėl M. pateikė du visiškai analogiškus vekselius : vienas jų paskolintai sumai, o kitas kaip garantas tuo atveju jeigu M. negrąžins pinigų laiku. Jis M. pagal minėtus T. pasirašytus vekselius perdavė 6700 eurų, todėl nors vekselius pasirašė T., bet pinigus realiai gavo M. Kai suėjo terminas jis nekartą skambino M. ir reikalavo grąžinti pinigus, jis vis žadėjo grąžinti pinigus, bet taip ir negrąžino, po to, kiek jis žino, ir T. daug kartų skambino M. ir prašė grąžinti pinigus, bet M. pinigų taip ir negrąžino (t. 2 b.l. 139).

2019-02-27 gautas T. V. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą M. J. atžvilgiu (t.1. b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-16 apklausta nukentėjusioji T. V. parodė, kad M. J. jos sesers J. vyras. 2012 metais, tikslios datos nepamena, jos vyrą I. V. nuteisė ir jis buvo pasiųstas atlikti bausmę į Pravieniškių PN, patikslina, kad šių metų sausio mėnesį jie išsiskyrė. Kadangi teismo sprendimu iš jos vyro I. V. buvo priteistas žalos atlyginimas, tikslios sumos nepamena, bet apie 100000 ar 120000 litų, todėl jų butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas. Norėdama išsaugoti šį butą, nes tai buvo vienintelė jų su sūnumi gyvenamoji vieta ir vienintelis jų šeimos būstas, ji 2014-05-26 iš UAB "General finansing" paėmė vartojamąjį kreditą maksimaliai sumai, kurią jai ši įstaiga pasiūlė – 12 000 litų. Tačiau butas buvo įvertintas 15 000 litų. Apie šią sudėtingą situaciją buvo žinoma jos seseriai J. ir šios vyrui M. J.. M. sutiko jai padėti ir paskolinti 3000 Eur bei sutvarkyti buto išpirkimą iš antstolio. Ji visiškai pasitikėjo M. ir jo galimybėmis jai padėti, nes jis buvo jos sesers vyras ir verslininkas, todėl jos manymu geriau išmanė teisinius dalykus. Dokumentų tvarkymą apsunkino dar ir jos silpnos lietuvių kalbos žinios. Ji atidavė M. visą sumą, t. y. 12000 litų grynais, tikslios datos nepamena. Gavusi kreditą ji per kelias dienas nuėmė visą sumą (nes dienos limitas neleidžia nuimti visos sumos) ir atidavė pinigus M., kiek pamena pinigus perdavė jos mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pinigų perdavimą matė jos dukra J. V. ir sesuo J.. Ir J., ir J. puikiai žinojo, kam yra perduodami minėti pinigai, t. y. areštuoto buto išpirkimui. Nori pažymėti, kad butas buvo įformintas jos vyro I. V. vardu ir priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, todėl M., pasak jo paties, nuvyko pas jos vyrą į pataisos namus ir ten įformino vyro sutikimą parduoti butą jo pasirinktam klientui, t. y. M. Kadangi M. formino buto išpirkimą, jis paaiškino, kad taip bus geriau ir lengviau vėliau perrašyti butą jai. Ji visiškai pasitikėjo M. ir nesuabejojo, kad vėliau jis grąžins jai butą, nes butas buvo išpirktas už jos pinigus - paimtą paskolą ir M. jai paskolintus 3000 litų (minėtą sumą M. žadėjo pridėti prie jos jam perduotų 12 000 litų). Ji vėliau lankydama vyrą pataisos namuose kalbėjo apie šį sutikimą ir vyras jį pasirašydamas žinojo, kad butas tik formaliai įforminamas M. vardu, nes tuomet lengviau sutvarkyti formalumus ir nereikia gaišti laiko ir pinigų notaro įformintiems įgaliojimams. M. jai paaiškino, kad viskas gerai, butas iš antstolio yra išpirktas ir bet kokiu momentu galima jį perrašyti jos vardu, bet vis nerasdavo laiko nuvykti pas notarą. Tik šių metų (2018 m.) vasarą ji sužinojo, kad M. turi labai daug skolų ir jos butui yra uždėtas areštas. Ji tą sužinojo pamačiusi jos adresu ateinančius laiškus iš antstolių kontorų. Laiškai būdavo adresuoti M., ji kreipėsi į M. ir paklausė kas čia per laiškai. M. ją patikino, kad nieko baisaus. Kurį laiką M. atvažiuodavo laiškus paimti, tačiau vėliau liovėsi tą daręs ir laiškai likdavo pas ją. Jai buvo labai neramu dėl to, kad šie laiškai eina jos adresu ir ji perskaitė kelis laiškus. Iš minėtų laiškų ji suprato, kad jos butui vėl uždėtas areštas ir paskambino M., šis patikino, kad nieko baisaus, nes jis priregistravo į šį butą savo vaikus ir todėl buto niekas neatims. Taip ji sužinojo, kad M. į jos butą dar priregistravo savo sūnų J. J. ir dukrą A. J.. Tokiu būdu M. apgavęs ją dėl savo ketinimų, pasisavino jų šeimos butą adresu (duomenys neskelbtini). Dabar butas įvertintas jau daug brangiau, apie tai jai sakė sesuo J., bet kiek būtent ji nežino. Ji iki šiol moka įmokas pagal vartojamąjį kreditą, kurį paėmė butui išsipirkti. 2017 metais, tikslios datos nepamena, į ją kreipėsi M. ir tiesiog maldavo paprašyti jos pažįstamą P. K. paskolinti jam pinigus. Ji tuo metu jau žinojo, kad M. prisiskolino iš P. pinigų ir negrąžina. M. vis maldavo jos ir aiškino, kad jam grasina ir jis turi būtinai surasti pinigus ir kažkam atiduoti. M. tikino, kad netrukus būtinai grąžins jai pinigus. M. žinojo, kad ji neturi pinigų ir kadangi P. jam atsisakė paskolinti dar pinigų, todėl M. pasiūlė, kad ji pasiskolintų iš P. pinigus ir perduotų juos M. Ji paklausė kiek jam reikia pinigų, M. atsakė, kad nedaug, bet kiek būtent netikslino, o ji net nepaklausė, nes manė, kad kalba eina apie gal 1000 Eur, gal kiek daugiau ir tik vėliau sužinojo, kad buvo pasirašytas vekselis 6700 Eur sumai. Ji pasirašė M. jai paduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nebuvo įrašyta suma. Vekselį pildė M. palikdamas tik tuščią vietą prie sumos, kaip jau minėjo ji tuo metu labai pasitikėjo M. ir norėjo jį išgelbėti nuo susidorojimo, ji pasirašė M. jai pateiktą vekselį. Apžiūrėjęs vekselį M. pasakė, kad vekselis yra užpildytas su klaida ir reikia surašyti naują vekselį. M. surašė naują vekselį ir padavė jai pasirašyti, vekselis vėl gi buvo užpildytas palikus tuščią vietą ties suma. Pasiėmęs abu vekselius, M. išvažiavo (vekseliai buvo pasirašomi M. automobilyje, jis buvo privažiavęs prie jos darbovietės). Ji nepamena tikslios vekselių pasirašymo datos, tačiau data turi būti nurodyta ant vekselių. Pagal pasirašytus vekselius ji turėjo P. grąžinti pinigus, sumą turėjo įrašyti M. pristatęs minėtus vekselius P. ir suderinęs su juo sumą. Vėliau ji sužinojo, kad M. pasiskolino iš P. 6700 eurų. Pagal pasirašytą vekselį ji turėjo P. grąžinti pinigus netrukus, bet tikslios datos nepamena. M. ją tikino, kad visą šią sumą jis tiesiogiai sutartais terminais nuveš P. Ji tuo metu dar nieko nežinojo apie M. aferas su jos butu ir apie tai, kad M. daug iš ko prisiskolino pinigų ir negrąžina. Ji žinojo, kad jis skolingas tik P., bet manė, kad tai laikini nesusipratimai. Tokiu būdu M. apgavo ją ir užvaldė jos butą, už kurio išpirkimą ji iki šiol moka įmokas UAB „General finansing“ ir pinigus 6700 eurų, kurios pagal vekselį ji skolinga P., nors realiai minėtus pinigus M. pasiėmė sau. Prie protokolo ji prideda jos parodymus patvirtinančius dokumentus. Jos bute adresu (duomenys neskelbtini) M. J. ir jo vaikai niekada negyveno ir negyvena. Pasak M. J. jis tik deklaravo gyvenamąją vietą vaikų tam, kad antstoliai neatimtų buto. Iš savo pažįstamo P. K. ji sužinojo, kad jis kreipėsi į policiją dėl M. J. sukčiavimo jo atžvilgiu ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi ji taip pat nukentėjo dėl M. J. veiksmų ir jis iš jos apgaulės būdu pasisavino turtą dėl ko jai padaryta turtinė žala dėl buto užvaldymo ir 6700 eurų sumos, kurią M. J. pasisavino iš P. K. jos vardu. Tikslią žalos sumą galės nurodyti tik sužinojusi kiek šiuo metu yra įvertinas jos butas. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją byloje dėl M. J. įvykdyto sukčiavimo. Pridedami dokumentai: 2017-12-04 sutikimas dėl gyvenamosios vietos, 2017-12-04 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos raštas "Dėl adreso suteikimo", 2014-09-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, 2017-12-04 pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), 2014-10-27 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Vartojamojo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1 (viso 14 lapų) ( t. 2 b. l. 167-183).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-27 papildomai apklausta nukentėjusioji T. V. parodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir pirminės apklausos metu (t. 2 b. l. 184).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-08 apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad jis jau seniai pažįsta M. J., jis kurį laiką buvo jo kaimynas. 2016 metais, rudenį, tiksliau nepamena, M. parkavo savo automobilį jam priklausančioje stovėjimo aikštelėje. Jie su M. pasikalbėdavo, pagerdavo kavos, po kurio laiko M. atidarė parduotuvę Pilaitės mikrorajone, tikslaus adreso neatsimena, jis buvo minėtoje parduotuvėje ir jam ji paliko įspūdį - parduotuvė buvo didelė, pas jį įmonėje dirbo 6 ar 7 žmonės. M. sudarė įspūdį klestinčio verslininko, todėl jis skirtingais laikotarpiais, kurių tiksliai dabar nurodyti negali, reikia pasitikslinti pagal turimus vekselius, jam pagal minėtus vekselius paskolino bendrai virš 20 000 eurų grynų pinigų be jokių papildomų palūkanų. Nori dar paminėti, kad M. tvirtino, kad jo tėvai turi butą ir sodą, ir prireikus sutinka įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą ir M., priklausantį automobilį BMW X5, jo naudai kaip garantą. Nori paminėti, kad pasirašant pirmus vekselius M. buvo vienas ir pasirašinėjo vekselius vienas, vėliau pasirašant vekselius dalyvavo ir M. žmona J., todėl ant vekselių buvo abiejų parašai. Maždaug prieš tris mėnesius M. pradėjo daryti įmokas jam per „Western Union“ ir šiai dienai yra sumokėjęs apie 1500 eurų, tiksliau pasakys kitos apklausos metu pasitikslinęs sumas bei datas pagal turimus dokumentus. Kadangi praėjo jau nemažai laiko ir pinigai buvo skolinami daug kartų, todėl prašo atidėti apklausą kitai dienai kuomet jis turėdamas su savimi reikiamus dokumentus (vekselius, sutartis) galėtų plačiau ir tiksliau viską papasakoti, dėl jam tinkančios apklausos datos informuos papildomai iki 2019-01-09 d. Turimus vekselius jis planuoja pateikti antstoliui, tačiau kol kas nepateikė, nes reikia pinigų (t. 3 b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-18 papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad nori patikslinti savo ankščiau duotus parodymus pasitikslinęs pagal turimus dokumentus. Kaip jau ir minėjo, M. J. jo manymu buvo klestintis, sėkmingas verslininkas, todėl kai jis kreipėsi į jį ir 2016 metais, tikslių datų ir net mėnesio nurodyti negali, paprašė paskolinti jam trumpam laikui pinigų ir jis net nesuabejojęs kelis kartus skolino jam įvairias mažas pinigų sumas, kurias jis (M. J.) greitai grąžindavo. Po to jis jau pradėjo skolintis didesnes sumas ir negrąžindavo, prašydavo atidėti ankstesnės skolos grąžinimą ir paskolinti dar ir dar pinigų. Jis negali nurodyti tikslių datų, vietų ir aplinkybių dėl kiekvieno skolinimosi, tačiau kai susidarė maždaug 8000 ar 9000 eurų įsiskolinimas jis pradėjo įtarti, kad kažkas yra tikrai negerai ir pradėjo spausti M. kaip nors užtvirtinti jo skolą. M. sakė, kad jokių problemų jis nemato, gali esant reikalui užstatyti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), sodą arba jam priklausantį automobilį BMW X5. Norėtų paminėti, kad jis pats tokių pinigų neturėjo ir dalį jų yra pasiskolinęs iš savo pažįstamo Š. G., sūnaus M. K., besimokančio ir dirbančio Norvegijoje, jo žmonos D. K., dirbančios Norvegijoje. Iš Š. G. jis pinigus pasiskolino už procentus, kuriuos iki šiol nuolatos moka, nes visos M. iš jo pasiskolintos sumos grąžinti neišgali. Iki šiol nėra atsiskaitęs su sūnumi, žmona ir Š., kuriam moka tik procentus. M. kaip ir sutiko pasirašyti vekselius dėl pasiskolintų sumų, tačiau vis tempė laiką, motyvuodamas tuo, kad turi labai daug darbo ir nėra laiko. Norėtų paminėti, kad Š. dalyvavo keliuose jų susitikimuose ir matė kaip buvo perduodami pinigai ir girdėjo M. pažadus kaip garantą įkeisti butą, sodą ir automobilį. Jis nežinojo, kad M. minėti butas, sodas ir automobilis nepriklauso M. Kadangi praėjo jau daug laiko jis jau dabar negali prisiminti tikslių datų, bet pagal vekselius gali pasakyti, kad 2017 metais skolinant pinigus jau dalyvavo ir J. J.. 2017-08-08, kiek pamena jo automobilių stovėjimo aikštelėje, Šeškinės g. 7A, Vilniuje, J. J., dalyvaujant M. J., pasirašė 2 paprastus vekselius 2100 eurų sumai ir užtikrino, kad pinigai bus grąžinti 2017-09-08, pasirašė du vekselius, nes be notaro patvirtinimo galioja vekseliai tik iki 3000 eurų, o J. ir M. skolinosi didesnę sumą - 4200 eurų. Po vekselių pasirašymo jis jiems perdavė visą minėtą pinigų sumą, t. y. 4200 eurų grynais pinigais. M., prašydamas pinigų visada minėjo, tą patį, kad reikia apyvartinių lėšų. 2018 metų pradžioje jau baigėsi visų ankščiau pasirašytų vekselių ir be jokių vekselių paskolintų pinigų grąžinimo terminai, todėl jie su M. pasirašė naujus vekselius, nors juose yra nurodyta ta pati data, vekselio pasirašymo data, tačiau sumos išskirstytos ir surašytos pagal ankstesnius vekselius. Pasirašius naujus vekselius, ankstesni buvo sunaikinti, todėl dabar atkurti ankstesnių vekselių pasirašymo datų ir atitinkamai pinigų skolinimo datų jis jau negali, tačiau užtikrina, kad M. buvo skolinami visi pinigai dėl kurių yra surašyti vekseliai. Bendrai M. pagal vekselius iš jo pasiskolino 25 850 Eur, o J. 4200 Eur. 2018 m. gegužės mėn. 11 d. jis ir M. ir J. J. pasirašė susitarimą dėl jų skolos jam, šiame susitarime yra nurodyta suma 26000 eurų, kuri yra suapvalinta, nes realiai jie jam skolingi daugiau, bet jis jau prašo grąžinti bent tiek. Jie abu užtikrino jį, kad kiekvieną mėnesį jam grąžins 1083 eurų pervedant į jo sąskaitą banke. Norėtų pasakyti, kad pasirašant šį susitarimą M. nedalyvavo, šį susitarimą jau pasirašytą M. jam padavė J. ir jie abu su ja jį pasirašė. M. tuo metu jau buvo Vokietijoje. Jis nėra tikras, kad susitarimas buvo pasirašytas būtent jame nurodytą datą, t. y. 2018-05-11, tačiau tai tikrai buvo 2018 metų gegužės mėnesį. Jie su J. susitiko, atrodo, prie jo stovėjimo aikštelės Šeškinės mikrorajone, prieš tai apie susitikimą susitarė telefonu. J. paaiškino, kad šį jau jo pasirašytą susitarimą iš Vokietijos jai atsiuntė M. ir pats M. jam buvo paskambinęs iš Vokietijos ir pasakė, kad pasirašė šį susitarimą ir išsiuntė J. M. tuo metu jam skambino dar iš lietuviško telefono numerio, tačiau dabar šis numeris jau atjungtas, o M. adreso ar telefono Vokietijoje J. jam nenurodo. Dėl minėtų M. ir J. J. veiksmų, kuriuos jis vertina kaip sukčiavimą, jis kreipėsi į Vilniaus m. 6 policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kiek žino tyrėja, kurios vardo ir pavardės jis nepamena, bendravo ir su M., ir su J., tačiau vėliau gavo atsakymą, kad turi dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą. Šiai dienai jis planuoja kreiptis į notarą dėl vekselio patvirtinimo, po ko turės kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. M. nutraukė bet kokį bendravimą, kur būtent šis yra šiuo metu jis nežino, t. y. jo tikslaus adreso, jokių jo kontaktų neturi, tik žino, kad jis šiuo metu yra Vokietijoje. Maždaug 2017 metų pabaigoje, tiksliau nepamena, jis sužinojo, kad M. yra labai daug kam skolingas ir skolos yra didžiulės. M. labai dažnai ateidavo pas jį į namus ir vieno tokio apsilankymo metu, tikslios datos nepamena, tačiau tai jau buvo 2017 metų pabaiga, M. jam sakė, kad pas jį yra labai didelės skolos, sakė, kad "patikėk, ką, ką, bet su tavimi aš pirmu atsiskaitysiu". Būdavo kai jis ateidavo ir prašydavo paskolinti pinigų verkdamas, sakydavo, kad jį labai "spaudžia", bet kas būtent "spaudžia" neminėjo. Jis neįsivaizduoja kur M. galėjo iššvaistyti tokią pinigų sumą, nes nors tikslios sumos nežino, įtaria, kad ji yra labai didelė. Apie M. įsiskolinimus už jo darbą jo (M.) įmonėje ir tai, kad paaiškėjo, jog jis net nemokėjo už jį įmokų Sodrai net ir kalbėti neverta, jis šių jo skolų jau net neskaičiuoja. Prie apklausos protokolo liudytojas G. K. pateikė 1. 2018-05-11 susitarimą; 2. 2017-08-08 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, 2 vnt.; 3. 2018-02-07 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, 10 vnt. ( t. 3 b. l. 35-49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-24 gautas V. M. pareiškimas (t. 1. b. l. 44-47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-08 apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad M. J. yra jo pažįstamas, su kuriuo apie penkis metus kartu dirbo įmonėje UAB „S. s.“. 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, M. paprašė padaryti jo (M.) draugo bute elektros instaliacijos darbus. M. J. draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, su kuriuo darė elektros instaliaciją, papasakojo, kad jis kartu su M. kartais važiuoja į Vokietiją ir atveža pardavimui automobilius. Jis kaip tik tuo metu ruošėsi pirkti automobilį, todėl paprašė M. atvaryti jam iš Vokietijos automobilį. M. J. atsakė, kad pats nevažiuos, bet jo draugai su tralu atveža iš Belgijos automobilius pardavimui, tačiau tam reikia duoti avansą 2000 Eur. Jis sutiko ir 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, davė jam 2000 Eur avansą automobilio įsigijimui. Kitos dienos rytą jis jam paskambino ir pasakė, kad sesers vyras gyvena Vokietijoje ir jo kaimynas kaip tik parduoda Volvo V 70 už 5500 Eur, būtent tokį automobilį kokį jis norėjo įsigyti. M. J. paprašė skubiai, iki pietų duoti jam dar 3500 Eur, neva jis perves pinigus sesers vyrui Vokietijoje. Taigi praėjus porai dienų nuo tada kai padavė 2000 Eurų avansą, jis jam padavė 3500 Eurų. Po to kai padavė 3500 Eurų paprašė, kad jis jam į elektroninį paštą atsiųstų automobilio fotonuotraukas, jis žadėjo tą padaryti, tačiau nuotraukų neatsiuntė. Dar paaiškino, kad draugai, kurie nuvažiavo į Belgiją, užvažiuos į Vokietiją, paduos jo 2000 Eur sesers vyrui ir atvarys jo Volvo V 70. Jis sutiko. Po savaitės, t. y. 2017 m. balandžio mėnesio antroje pusėje, tikslios datos nepamena, jis paskambino M., kuris paaiškino, kad jo draugai automobilio nepaėmė, nes jis buvo techniškai netvarkingas, kad draugai parveš jo pinigus ir jam grąžins. Po to jis (M.) vėl jam paskambino ir pasakė, kad nori atvažiuoti pasikalbėti. Atvažiavęs pasiskundė, kad jo įmonė turi skolų ir paprašė paskolinti 10 000 Eur jo verslui, pažadėdamas per dvi dienas atiduoti ir paaiškindamas, kad jam bankas turi suteikti kreditą 75 000 Eur. Jis juo patikėjo ir paskolino. Kitą dieną, t. y. 2017 m. balandžio 14 d. jis paprašė dar 4000 Eur, neva jam neužteko. Jis pasakė, kad turi tik 1500 Eur. Tą pačią dieną apie 12.00 val. susitiko Vilniuje, Minsko plente esančioje degalinėje ,,Emsi“, kur jis jam grynais padavė 1500 Eur. Praėjus dviem dienoms jis jam pradėjo skambinti, skambino kiekvieną dieną ir reikalavo grąžinti pinigus. M. J. vis žadėjo pinigus grąžinti, sakydamas, kad jis važiuoja pas uošvienę ir po kelių dienų užveš jo pinigus, arba kad buhalterė nesutvarkė dokumentų ir todėl jam bankas nesuteikia 75 000 Eur kredito, arba tai, kad buhalterė komandiruotėje. Taip visą mėnesį jis žadėjo grąžinti pinigus. Dar sakydavo, kad 75 000 Eur yra banke, tik negali jų pasiimti. 2017-05-05 jie pagaliau susitiko ir jis jam liepė parašyti bent raštelį, kad jis (M.) jam skolingas 17 000 Eur. M. J. sutiko parašyti paskolos raštelį ir 2017 m. gegužės mėnesio 5 dieną Vilniuje, Narbuto g., esančioje degalinėje ,,Viada" M. J. pasirašė paskolos raštelį 17000 Eurų, ir pažadėjo pinigus grąžinti per du mėnesius iki 2017-07-25. 2017-07-05 vėl susitiko su M. J., kuris paaiškino, kad pinigus grąžins iki susitarimo dienos, tai yra 2017-07-25. Paaiškino, kad jo įmonė „M. s.“ teisiasi su kitomis įmonėmis ir jam reikia 5000 Eur bylai. Jis jam atsakė, kad jis jau ištraukė iš jo visas santaupas. Tada jis (M.) paprašė, kad jis pakalbėtų su savo broliu, kad ir šis paskolintų M. J. pinigų, tačiau jis atsisakė ir pasakė, kad jo brolis žino, jog M. jam jau yra skolingas. M. J. paprašė jo brolio telefono numerio. 2017-07-20 davė jam brolio telefono numerį. Vėliau jam brolis pasakojo, kad skambino M. J. ir jo prašė paskolinti 5000 Eur, tačiau jo brolis jam pinigų nepaskolino. Taigi M. J. melagingai jam sakydamas, kad jo pažįstami verčiasi naudotų automobilių iš užsienio pardavimu 2017 metų balandžio mėnesio pirmoje pusėje, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, įtikino jį perduoti jam (M.) 5500 Eurų automobiliui pirkti, žinodamas, kad automobilio nepirks ir pinigų negrąžins. Taip pat, 2017-05 mėnesio 13 ir 14 dienomis, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, įtikino jį perduoti jam atitinkamai 10 000 Eurų ir 1500 Eurų įmonės skoloms padengti. Taigi M. J., piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, apgaulės būdu iš jo išviliojo iš viso 17 000 Eurų, kurių negrąžino iki šiol. Taip pat jam yra žinoma, kad M. J. užsiima sisteminiu sukčiavimu, nuo jo neteisėtų veikų yra nukentėjusiųjų asmenų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. J. nusikalstamos veikos bei nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. 2017-08-02 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš M. J.. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 3 b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-13 apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad prieš 4-5 metus kartu su M. J. dirbo UAB „S. s.“, jis pats minėtoje įmonėje dirbo apie 15 metų iki pat jos bankroto 2016 metais, o M. dirbo apie metus, galimai 2015 metais, tačiau tiksliau nepamena. Beje šioje įmonėje dirbo ir jo brolis V., tačiau nepamena tiksliai kada ir kiek laiko, taip pat nepamena ar jo (V.) ir M. darbo laikas įmonėje „S. s.“ sutapo. Prieš maždaug du metus, tačiau laiko negali nurodyti net apytiksliai, nes praėjo jau nemažai laiko, o jam šis įvykis nebuvo svarbus, brolis V. vieno pokalbio metu jam pasakė, kad M. J. iš jo pasiskolino pinigus, tačiau negrąžino sutartu laiku, kiek būtent M. paskolino brolis jis neklausė, o brolis nesakė, jis iki šiol tiksliai nežino kiek brolis paskolino pinigų M., tik žino, kad pinigų negrąžino iki šiol. Maždaug po poros mėnesių po minėto pokalbio su V., tikslios datos nepamena, jam į mobilų telefoną paskambino M. ir paprašė paskolinti jam 5000 eurų „arba bet kokią pinigų suma“ (taip pasakė M.). Kadangi jis jau žinojo, kad M. pasiskolinęs pinigus iš brolio skolos negrąžino jis iš karto atsisakė jam skolinti pinigus. Norėtų pasakyti, kad jie su M. šiam išėjus iš darbo įmonėje "S. s." jokio bendravimo nepalaikė, tiesa porą kartų M. jam skambino darbo reikalais, tačiau tai buvo iki jo prašymo paskolinti jam pinigus. Daugiau M. jam neskambino, kur šiuo metu yra M. jis nežino, jokių santykių su juo nepalaiko. Kokiomis aplinkybėmis V. skolino M. pinigus ir kiek būtent nežino (t. 3 b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-03 apklaustas liudytoju Š. G. parodė, kad 2016-2017 metais, tiksliau nepamena, per G. K. jis susipažino su M. J.. G. K. jam paskambino ir pasakė, kad jo kaimynui reikia pinigų ir paklausė ar gali paskolinti tam tikrą pinigų sumą. 2017 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jie su M. J. susitiko, kiek jis pamena, prie prekybos centro "Mandarinas". Jis jau nepamena kiek būtent prašė M. J., bet suma buvo tikrai nedidelė, apie 2000 eurų, jos grąžinimo užtikrinimui M. J. išrašė jam neprotestuotiną paprastąjį vekselį šiai sumai. Jis nepamena koks buvo numatytas grąžinimo terminas, bet M. J. pinigus grąžino laiku. Po to gal dar kartą M. J. iš jo skolinosi pinigus ir juos grąžino, nors ir ne laiku, jam kilo įtarimas dėl jo (M. J.), be to jis žinojo, kad ir G. K. jam paskolino pinigus. Jis neklausė kam M. J. reikalingi pinigai, o jis pats jam nieko neaiškino. Kai M. J. vėl kreipėsi į jį su prašymu paskolinti pinigus, datos nepamena, jis pasakė, kad jam reikalingas užstatas. Vėliau jie susitarė, kad pinigus jis paskolins jo žmonai J., nes pamanė, kad ji gal turi mažiau skolų. Jis su J. tuomet dar nebuvo susitikęs, tiesiog M. J. į jo telefono numerį atsiuntė jos sąskaitos numerį ir jis atliko pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Paskola“, pervedė iki 2000 eurų, tiksliau nepamena. Praėjus sutartam grąžinimo terminui, jis paskambino J. (iš kur gavo jos numerį nepamena, galimai M. jam jį taip pat atsiuntė SMS žinute), pokalbio smulkmenų nepamena, pamena, kad jis nebuvo labai gražus. Po maždaug 2 savaičių M. jam šią skolą atidavė. Tuo jo pinigų skolinimas J. ir pasibaigė, nes jis nepasitikėjo jais. 2017 metų vasara, tikslių datų nepamena, jis kelis kartus dalyvavo G. K. ir M. J. susitikimuose prie G. K. automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), priklausančios G. K., vieną ar du kartus kartu su M. J. buvo ir jo žmona J. J.. G. prašė jo patarimo kaip geriau užtikrinti M. J. skolinamų pinigų grąžinimą, jis patarė skolinti su užstatu. Pamena M. J. nekartą sakė, kad turi sodą ir butą, kuriuos gali užstatyti. Vieno tokio pokalbio metu kartu buvo ir J. J. ir buvo kalbama apie jam priklausančio buto užstatymą. M. dažnai minėdavo, neva, jam priklausantį butą, tačiau vėliau, maždaug po pusmečio paaiškėjo, kad butas kurį M. J. vis siūlė užstatyti priklauso jo tėvams. Jam dalyvaujant G. K. su M. J. ir J. J. surašė vekselių grąžinimo terminų pratęsimą, jis nesigilino kokios vekseliuose buvo nurodytos sumos ir kokie yra numatyti terminai. Jis pats G. K. skolino pinigus pagal paskolos sutartis ir ką jis darė su pasiskolintais pinigais buvo jo asmeninis reikalas. Jis nepamena, kad jam dalyvaujant G. K. perdavinėtų jo jam paskolintus pinigus M. Tačiau jis žinojo, kad iš jo pasiskolintus pinigus jis skolindavo M., tačiau ar visus ir kokiomis aplinkybėmis nežino. Jis G. K. buvo pasakęs, kad tegul skolina M. J. tiek pinigų, kiek jam nebaisu prarasti. Kiek šiai dienai G. K. yra skolingas jam neturi reikšmės, nes jis nežino ar visi šie pinigai buvo perduoti M. J. ir ar kurią nors dalį šių pinigų M. J. ar J. J. buvo grąžinę G. K.. Kiek jam yra žinoma M. J. ir J. J. prisiskolinę iš G. K. pinigų vėliau vengė skolą grąžinti, maža to, išaiškėjo, kad M. J. skolos yra didžiulės, o sodas ir butas, kuriuos jis vis minėjo, kaip galimą garantą, iš tikrųjų priklauso M. tėvams. Jam M. J. ir J. J. nėra skolingi, nes kaip jau minėjo, jo skolintas nedideles pinigų sumas grąžino, o vėliau jis atsisakė skolinti jiems pinigus. Jis nežino kur M. J. galėjo panaudoti pasiskolintus pinigus (t. 3 b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-11 apklaustas liudytoju V. T. parodė, kad yra UAB "N. t." direktorius, jo įmonės veiklos sritis skolų išieškojimas. Jis yra teismo paskirtas bankroto administratoriumi UAB "M. s.", 2018-02-22 Vilniaus apygardos teismo buvo priimta nutartis iškelti minėtai įmonei bankroto bylą. Šios įmonės direktoriumi buvo M. J.. Jis surašė du įsakymus dėl dokumentų ir turto perdavimo ir įgaliojimų nutraukimo buvusiam vadovui, t. y. M. J.. Minėti įsakymai registruotu paštu buvo išsiųsti dviem adresais: įmonės registracijos adresu Perkūnkiemio g., tikslaus adreso nepamena, ir Gelvonų g. (tikslaus adreso nepamena, pastarąjį gavo iš Sodros duomenų bazės, kaip M. J. gyvenamosios vietos adresas). Taip pat minėtus dokumentus išsiuntė pastarojo elektroninio pašto adresu, kuris buvo nurodytas įmonių registre. Įsakyme buvo nurodyta data iki kurios turi būti perduoti reikalaujami dokumentai ir turtas, nesulaukęs jokios reakcijos, jis pakartotinai išsiuntė minėtus dokumentus minėtais adresais. Vėl nesulaukęs jokios M. J. reakcijos į raginimus jis paskambino jam telefonu, kurį rado Registrų centro bazėje. Jis nepamena tikslios datos, bet galimai tai buvo 2018 metų balandžio mėnesį. M. J. atsiliepė ir jie susitarė susitikti ir šis nurodė jam atvykti į Gelvonų gatvę, Vilniuje, nurodė ne konkretų namą, o pirmąjį posūkį į kiemą nuo "Akropolio" pusės. Jie susitiko jo nurodytoje vietoje, tikslios dienos nepamena, bet buvo šeštadienis, nes jis sakė negalįs susitikti darbo dieną. Jis atvyko jo nurodytu adresu ir susitiko su M. J.. Jis jį pasirašytinai supažindino su aukščiau minėtais įsakymais ir jis (M. J.) pažadėjo per 2-3 dienas surinkti dokumentus, po ko susisiekti su juo telefonu. Tačiau M. J. taip ir nepaskambinus jis jam skambino, tačiau telefonas jau buvo atjungtas, taip pat rašė elektroniniu paštu, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Po to, taip kaip ir reikalaujama įstatymo, buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, po ko įvyko kreditorių susirinkimas. Viso minėtoje byloje dalyvauja, atrodo, 9-10 kreditoriai. Susirinkimo metu buvo patvirtinta bankroto administravimo sąmata, kreditorių informavimo reglamentas, kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Tai buvo jų vienintelis susitikimas su M. J., jokių dokumentų nei jis, nei įmonės "M. s." buhalterė neperdavė. Jis jau nepamena buhalterės jokių duomenų bei koordinačių, taip pat nepamena kokią būtent dieną jis jai paskambino, tačiau ji jam pasakė, kad „jis (M. J.) su ja neatsiskaitė, todėl ji jam numetė dokumentus ir viskas“. Daugiau jis jai neskambino, nes manė, kad dokumentai yra pas M. J., o šis yra pasislėpęs. M. J. buvimo vietos nežino, jokie jo dabartiniai kontaktai jam nėra žinomi. Prie apklausos jis elektroninių paštu papildomai pateiks turimus ir tyrimui reikšmingus dokumentus (t. 3 b. l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-13 apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad apie 4 metus pažįsta M. J.. Su M. jie susipažino per vieną jo įmonės darbuotoją, jie kartais susitikdavo kai M. užsukdavo pas minėtą darbuotoją į jų ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Po to M. įmonė UAB "M. s." įrengė jų ofise vaizdo stebėjimo kameras. Taip ir pradėjo bendrauti. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo metu, galimai 2016 metų vasara, tikslios datos nepamena, M. paprašė paskolinti jam, kaip jis paaiškino, kitam objektui reikalingų vaizdo stebėjimo kamerų pirkimui 1000 ar 2000 Eur, tiksliau nepamena. Jo pasiūlymu jie pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį ir M. sutartu laiku pasiskolintus pinigus grąžino. Terminas buvo 2 ar 3 savaitės. 2016 metų pabaigoje - 2017 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, M. vėl paprašė paskolinti jam pinigus, kadangi prieš tai skolintus pinigus jis grąžino sutartu laiku, jam nekilo jokių įtarimų ir jis sutiko. Jie vėl pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį pagal kurį jis M. paskolino 2900 Eur. Prieš skolindamas pinigus jis pasikonsultavo su savo teisininku ir šis jam pasakė, kad iki 3000 Eur gali skolinti pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kitu atveju reikalinga notarinė forma. Vekselio pasirašymo datos jis nepamena, buvo nustatytas, atrodo, 3 mėnesių grąžinimo terminas, tačiau dar nesuėjus grąžinimo terminui pagal pirmąjį vekselį, M. dar du kartus paprašė paskolinti jam pinigus ir jis dar du kartus pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino jam vėl gi po 2900 Eur. Viso M. iš jo pasiskolino ir negrąžino 8700 Eur. Prieš pat pasibaigus pinigų grąžinimo terminui pagal pirmą neapmokėtą vekselį, M. dar prašė paskolinti jam pinigų, tačiau jis atsisakė skolinti pinigus, kol jis neatsiskaitė pagal jau esamas skolas. Kiekvieną kartą prašydamas paskolinti jam pinigus M. aiškindavo, kad pinigai jam reikalingi naujiems objektams. Suėjus paskolos grąžinimo terminui jis pradėjo skambinti M. ir klausti kada jis planuoja grąžinti jam pinigus, M. vis žadėdavo netrukus atvažiuoti ir atvežti pinigus, bet taip ir neatvažiuodavo. 2017 metų liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, jis nutarė daugiau nelaukti ir kreipėsi į antstolį V. Č., antstolis pradėjo tris vykdomąsias bylas pagal jo pateiktus neapmokėtus vekselius. Iš antstolio jis sužinojo, kad pas M. yra ir daugiau skolų ir ne viena vykdomoji byla. Skolindamas pinigus jis nežinojo, kad M. įmonė "M. s." turi finansinių problemų, apie tai jis sužinojo tik vėliau, kai jau buvo pradėtos vykdomosios bylos pagal jo pateiktus neapmokėtus vekselius. Nuo tos dienos kai jis perdavė vekselius vykdymui M. daugiau nematė, jis dar bandė jam kelis kartus skambinti, bet jis (M.) neatsiliepdavo ir jis liovėsi skambinęs. Jis žino, kad M. daug kam skolingas, bet jis asmeniškai iš M. kreditorių pažįsta tiktai D., pavardės nežino (t. 3 b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-10 apklaustas liudytoju S. B. parodė, kad M. J. pažįsta jau labai seniai, jie gyvena viename rajone ir mokėsi toje pačioje mokykloje. Santykiai buvo draugiški. Jis apie 10 metų dirbo statybų srityje ir galvojo pakeisti darbo pobūdį, nes pajamos buvo nepastovios, nes labai priklausė nuo darbo pasiūlos. Tikslių datų nepamena, bet galimai 2016 metų pradžioje, jis buvo sutikęs M. ir šis jam papasakojo apie savo ketinimus pradėti savo verslą ir minėjo, kad jam bus reikalingi darbuotojai. Jis pasiūlė jam ateiti dirbti į jo įmonę kai šis ją įkurs. Jis sutiko. M. minėjo ir būsimos įmonės darbo pobūdį - įmonė įrenginės signalizacijas. Po kurio laiko M. jam paskambino ir pasakė, kad jau įkūrė savo įmonę "M. s." ir pasiūlė atvykti pas jį pasikalbėti dėl darbo. Jis pasirašė su M. darbo sutartį, kaip ir kur vyko pasirašymas jis nepamena, taip pat nepamena sutarties pasirašymo datos. Po sutarties pasirašymo jis pradėjo dirbti M. įmonėje, tai buvo 2016 metų vasaros pradžioje. Pačioje pradžioje M. ofiso dar neturėjo, kiek žino, M. tuo metu dar tik ieškojo tinkamų patalpų ofisui, darbas vyko tiesiogiai - pagal poreikį M. skambino jam ir kitiems darbuotojams ir nurodydavo ką reikia padaryti, pavyzdžiui nuvykti kažkur iškrauti daiktus, atlikti darbus objekte ir panašiai. Pats M. taip pat dalyvavo darbuose. Tuo metu be jo įmonėje dar dirbo J. J. ir P. P.. Po kurio laiko M. atidarė ofisą, nežino kam jis buvo reikalingas, nes jo nuomone buvo labai didelės patalpos ir netinkamas rajonas. Su užsakovais bendravo tik M., kaip vyko atsiskaitymai užsakovų su M. nežino. Girdėjo iš M. kalbas, kad jis su užsakovais pasirašydavo sutartį dėl konkrečių darbų objekte atlikimo ir po pilnai atlikto darbo laukė kol užsakovai atliks pavedimą ir atsiskaitys už atlikus darbus. M. tai jiems aiškino kai ateidavo laikas mokėti atlyginimus, sakydavo, kad negali dabar sumokėti, nes laukia kol užsakovai atsiskaitys. Pagal jų pasirašytą darbo sutartį M. turėjo mokėti vieną fiksuotą atlyginimą, be avanso, iki 15 kiekvieno mėnesio dienos, buvo nustatytas minimalus atlyginimas. Pačioje pradžioje, t. y. pirmus tris mėnesius, M. dar mokėjo atlyginimą, tačiau nuo 2016 metų rudens prasidėjo problemos ir daugiau M. atlyginimo jiems nemokėjo. M. vis prašė palaukti, nors darbai vis dar buvo atliekami. Kadangi buvo seniai pažįstami ir gyveno viename rajone vis tikėjo, kad jis neapgaus, atsiskaitys, bet laikas ėjo tačiau M. atlyginimo taip ir nemokėjo, susidarė įsiskolinimas, tačiau jis dėl jo niekur nesikreipė ir nesikreips. Kai vėliau jis iš vieno iš buvusių bendradarbių sužinojo apie M. skolas, kad jis prisiskolino iš kažko iš Gariūnų, iš jo bendradarbio A. ir taip toliau, suprato, kad matomai verslas buvo pradėtas ir pirmosios algos buvo mokamos iš prisiskolintų pinigų, tačiau vėliau pinigų jau neliko. Turi pasakyti, kad darbų tikrai užtekdavo ir jeigu nebūtų nereikalingų išlaidų didžiulio ofiso išlaikymui, baldams, vizitinėms kortelėms, brangiems darbo rūbams ir panašiai, tai objektų įmonės darbui tikrai užtektų. Jie turėjo ir rimtų didžiulių objektų - gamybos patalpos Giraitės gatvėje, įmonėje „Nordika“, mokykloje Naujininkų rajone. Kadangi atlyginimas ilgai nebuvo mokamas jis nutarė išeiti iš darbo. 2017 metų vasario mėnesį jie su M. pasirašė darbo nutraukimo sutartį, M. neprieštaravo, neprašė atidirbti kažkokį reikiamą laiką, tačiau skolos už nesumokėtą atlyginimą taip ir nesumokėjo. Jokio pranešimo iš Sodros jis negavo, reiškia už jį įmokos buvo mokamos tinkamai, tačiau žino, kad skolų Sodrai tikrai buvo. Iš jo M. jokių pinigų nesiskolino, nes jis jų neturi ir jei turėtų nebūtų paskolinęs. Dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio į bankroto administratorių nesikreipė ir nesikreips. M. pretenzijų neturi. Jis žino, kad pas M. buvo buhalterė kuri tvarkė įmonės buhalteriją, bet jis jos nepažįsta ir jos jokių duomenų nežino (t. 3 b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-10 apklaustas liudytoju D. J. parodė, kad su M. J. susipažino 2017 metų vasario mėnesį ieškodamas darbo ir pasiskambinęs pagal skelbimą apie siūlomą darbą interneto svetainėje "darbo.lt". Darbas buvo susijęs su signalizacijų įvedimu. Pokalbiui dėl darbo atvyko į ofisą buvusį Pilaitės mikrorajone, tikslaus adreso nepamena. Ofise taip pat buvo, kaip jis vėliau sužinojo, M. žmona J., kuri dirbo administratore. Būtent su J. ir vyko pokalbis dėl darbo, ji paklausinėjo ar turi patirties, nes jis iki tol taip pat dirbo su signalizacijomis, taip pat pasakė apie būsimo atlyginimo dydį - minimalus, t. y. 360 Eur į rankas. Jis sutiko ir kitą dieną atvyko vėl gi į minėtą ofisą kur pasirašė darbo sutartį su įmonės „M. s.“ vadovu M. J.. Jam atrodo buvo įformintas kaip inžinierius-montuotojas. Atlyginimas turėjo būti mokamas grynais pinigais į rankas, tačiau jam sumokėjo tik vieną kartą ir daugiau nemokėjo. Atlyginimas turėjo būti mokamas nuo 15 iki 25 dienos, be avanso. Objektų tikrai turėjo, pavyzdžiui didelis objektas „Nordika“, mokykla Naujininkų rajone, saugos tarnyba "Argus", taip pat aptarnavimas jau esamų objektų, t. y. įrangos priežiūra ir patikrinimas už kuriuos turėjo būti mokama kas mėnesį. M. sakė, kad Naujininkų mokykla už pradėtus darbus neatsiskaitė, todėl jis darbų nepabaigė ir iš minėto objekto darbuotojus atšaukė. Jis buvo tik vieną kartą Naujininkų mokykloje, antrą savo darbo dieną, po to dirbo Volvo centre Fabijoniškių mikrorajone į kurį vyko kartu su įmonės "M. s." darbų vadovu R., pavardės nežino. Tiesiogiai su užsakovais nedirbo, t. y. užsakymo aptarimuose, sutarčių pasirašyme ir atsiskaityme nedalyvavo, kaip jie vyko nežino, bet objektų tikrai buvo nemažai. Jo darbo įmonėje metu dirbo dar 5 darbuotojai: M., J., P. P., V., pavardės nežino, J., pavardės nežino, ir jaunas vaikinas, kurio jokių duomenų nežino, nes jis išėjo iš darbo netrukus po to kai jis įsidarbino, o dar po mėnesio išėjo ir Janas. Kaip ir minėjo jam M. sumokėjo atlyginimą tik vieną kartą, maždaug kovo mėnesį, tikslios datos nepamena. Atlyginimą sumokėjo į rankas, kaip ir buvo sutartą minimumą, už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo ir jokio algos lapelio jam nedavė. Daugiau M. nemokėjo, nors jie realiai dirbo, tikrai buvo darbo objektų naujų ir jau esamų, kurie buvo nuolatos aptarnaujami. M. vis prašė palaukti, žadėjo atsiskaityti, tačiau taip ir nesumokėjo. Jis labai susibendravo su P., kuris jam sakė, kad seniai pažįsta M., sakė, kad pastarasis turi kažkokių rimtų problemų ir P. prašė palaukti, tikino, kad M. būtinai sumokės visus pinigus. 2017 metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam vis dar formaliai dirbant pas M. (jis tą mėnesį parašė prašymą atleisti iš darbo, bet M. jo nepasirašė) jis gavo pranešimą iš Sodros apie skolą, nes paaiškėjo, kad M. nemokėjo už jį įmokų į Sodrą ir susidarė įsiskolinimas Sodrai už tris mėnesius bendrai sumai apie 90 eurų. Jie su P. kreipėsi į darbo ginčių komisiją dėl neišmokėtų atlyginimų, dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau kol vyko nagrinėjimas Sodra pati savo sprendimu juos atleido iš darbo atbuline data nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio 01 dienos. Ginčų komisijos posėdžio metu M. pripažino savo kaltę ir jiems priteisė po 3000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Komisija nustatė pusės metų laikotarpį M. atsiskaityti su jais, po ko jam neatsiskaičius jie turėjo teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Bet jis dar nesikreipė, nes žinojo apie jo skolas. Apie M. skolas jis sužinojo maždaug 2017 metų vasaros pabaigoje, vieną kartą imant medžiagas iš įmonės „S.“ ten pasakė, kad M. nėra su jais atsiskaitęs, o po to prasidėjo, kad daug kur kreipiantis dėl medžiagų jiems sakydavo, kad M. jiems skolingas ir nuo 2017 metų vasaros pabaigos M. pradėjo duoti grynuosius pinigus atsiskaitymams už medžiagas, bet pats įmonėse („T. p.“, „BK g.“, „J.“, kitų įmonių pavadinimų nepamena) iš kurių jie pirko medžiagas nesirodydavo. Vienoje įmonėje, kurios pavadinimo nepamena, jiems minėjo, kad M. yra skolingas 20 000 eurų. M. ir jo prašė paskolinti jam pinigus 2017 metų birželio mėnesį, prašė ar tai 5000 eurų ar tai 10000 eurų, tiksliau nepamena, tikino, kad tai bus investicija į įmonę, bet jis net nesvarstė šito klausimo ir iškarto atsisakė skolinti jam pinigus, todėl neįsidėmėjo tiksliau prašomos sumos, nes nesuprato kaip tai įmonės direktorius nemokantis jam atlyginimo prašo jo, jo (M.) darbuotojo, paskolinti šiam pinigus. M. paskutinį kartą matė per darbo ginčių komisijos posėdį 2017 metų lapkričio mėnesį. Girdėjo, kad M. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jis bandė M. skambinti 2018 metų pradžioje į jo naudojamą telefono numerį, tačiau jis buvo atjungtas. Kur šiuo metu yra M. jis nežino, girdėjo gandus, kad Norvegijoje arba Švedijoje (t. 3 b. l. 106).

Kiti ikiteisminio tyrimo apklausti buvę UAB „M. s.“ darbuotojai – P. P., V. P., A. P. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir D. J. bei S. B. (t. 3 b. l. 110, 129, 115-126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-16 apklausta liudytoja J. J. parodė, kad M. J. yra jos vyras. Maždaug prieš tris metus jie su mažamete dukra lankė šokių studiją ,,M. d.“, kuri priklauso V. N. - B. Su V. N. – B. santykiai buvo geri, tačiau jau metus laiko šokių studijos jau nelanko, kadangi šokių čempionatai yra labai brangūs, todėl nusprendė šokių studijos nebelankyti. M. ir toliau dar palaikė santykius su V., kadangi yra ne kartą atlikęs įvairius saugos darbus šokių studijoje. Tik 2018 metų pradžioje ji iš vyro M. sužinojo, kad jis iš V. yra pasiskolinęs kažkokią pinigų sumą, tačiau tiksliai kokią ji nežino, jai jis nieko nesakė, tik žino, kad M. šiuo metu V. yra skolingas 3900 eurų. M. jai tai sakė. Apie tai, kad jos vyras M. skolinosi šiuos pinigus iš V. ji nieko nežinojo, nei kada jis juos skolinosi, nei kokią sumą, nei vyras, nei V. jai apie tai nieko neužsiminė. Ji pati per daug nesidomėjo vyro reikalais, ji pati turi savo darbą ir jie kiekvienas dirbo su savo finansais. Tačiau matė, kad finansinė padėtis M. yra sunki. Tačiau ji į jo įmonės reikalus nesigilino, jo neklausė. Tik M. yra pats minėjęs, kad įmonėje klientai su juo neatsiskaito, kad trūksta objektų, tačiau ji tiksliai apie tai nieko negali pasakyti, nes nežino. Ji pati šiuo metu padeda savo vyrui po truputį grąžinti skolas, jai nuo atlyginimo yra nuskaičiuojama dalis. Žino, kad M. šios skolos neatsisako grąžinti ir grąžins kai tik turės galimybę (t. 3 b. l. 138-139)

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-18 papildomai apklausta liudytoja J. J. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo vyrą. Yra M. J. žmona. Jos vyras svajojo įkurti savo įmonę, kadangi jis visą gyvenimą dirbo apsaugos sistemų montavimo srityje, todėl ir veiklos sritį pasirinko būtent jam žinomą. Ji nepamena kada vyras įkūrė įmonę UAB "M. S.". Jis minėjo, kad įmonės įkūrimui ir darbo pradžiai reikia pinigų, tačiau plačiau to nepasakojo, o ji nesidomėjo. 2017 metų vasara visiškai netikėtai paaiškėjo, kad jos vyras yra įsiskolinęs daugeliui žmonių, jis pats tą jai papasakojo. M. minėjo sumas, bet tikslios sumos nepamena. Vėliau prasidėjo laiškai iš antstolių ir įvairių žmonių skambučiai su reikalavimais grąžinti pinigus. Dalis minėtų žmonių jai yra pažįstami (V., P., D.), kitų ji net nepažįsta, bendros vyro skolos ji nežino, taip pat nežino visų jo kreditorių. Kiek jai yra žinoma, bent jau kai kurie žmonės jai patys apie tai pasakojo, pavyzdžiui D., vekseliuose nurodytos sumos kartais būdavo nurodomos su jau priskaičiuotais procentais, t. y. susidarydavo sumos ženkliai didesnės nei realiai M. gaudavo pinigų. Vėliau viskas matomai vyko taip, kad pasiskolinęs iš vienų, jis grąžindavo skolą ar tik susikaupusius procentus ankstesniems kreditoriams. Jai yra žinoma, kad vieną vekselį P. pasirašė jos sesuo T., nors pinigai buvo perduoti M. Taip pat nori pasakyti, kad prieš 7 metus, 2012 metais, jos sesers vyras I. V. buvo nuteistas ir jam priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas ir turėjo būti parduodamas iš varžytinių civilinio ieškinio padengimui. I. V. buvo nuteistas už nužudymą ir nukentėjusiojo vaikams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Jos sesuo T. iš kredito įstaigos pasiėmė vartojamąjį kreditą 10000 litų, dalį pinigų davė M. ir kiek jai yra žinoma jis iš antstolio išpirko šį butą tam, kad šis liktų T. Pirko savo vardu, nes būtent M. buvo pasiūlytas I. antstoliui kaip pirkėjas, kadangi savo žmonos jis pasiūlyti pagal įstatymą negalėjo (jie dar nebuvo išsiskyrę). Ji žino, kad M. labai nenorėjo šį butą turėti savo vardu ir nekartą ragino T., kuo greičiau rasti žmogų, kurio vardu galima būtų perrašyti T. butą, nes jos vaikai dar buvo nepilnamečiai, o skyrybų procesas įvyko tik šiemet. Tikrai žino, kad M. neketino pasisavinti T. buto ir tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. jo skolų, butas vėl gi buvo areštuotas. Nuo 2017 metų vidurio viskas vyko labai greitai, paaiškėdavo vis naujos M. skolos, ir jam, ir jai skambindavo įvairūs žmonės su grasinimais ir reikalavimais grąžinti pinigus. Žino, kad M. su D. nuvyko pas notarą ir pasirašė neprotestuotiną vekselį bendrai sumai (prieš tai buvo surašyti keli vekseliai, kiek būtent jų buvo nežino, bet suskaičiavus bendrą sumą buvo pas notarą surašytas vienas neprotestuotinas vekselis bendrai sumai). Kiek žino šią sumą sudarė realiai paskolinti pinigai ir priskaičiuoti procentai, tačiau jų santykis jai nėra žinomas. Vėliau bandydamas išsikapstyti iš skolų M. paprašė tėvų užstatyti jų sodą, o vėliau ir butą, tačiau kiek žino jam nepavyko atsiskaityti su kreditoriais ir 2018 metų pradžioje tėvų butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas. Naujas buto savininkas leido jų šeimai likti jame gyventi, tačiau jie moka jam nuomos mokestį. Visos šios problemos taip slėgė jos vyrą, kad 2018 metų pradžioje, sausio pirmomis dienomis, tiksliau nepamena, vyras bandė nusižudyti ir jie iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo išvežtas gydyti į Psichiatrinę ligoninę Parko g., Vilniuje. Jis buvo gydomas porą savaičių, tačiau netrukus po to kai jis buvo paleistas vėl įvyko krizė (jam grįžus iš ligoninės vėl pasipylė skambučiai su grasinimais ir reikalavimais grąžinti pinigus) ir vyras dar du kartus buvo patekęs į psichiatrinę ligoninę. Jie suprato, kad ramiai dirbti Lietuvoje jis negalės ir 2018 metų gegužės pradžioje išvyko į Vokietiją. M. gerai kalba vokiškai. Dabar antstoliai iš jos algos atskaičiuoja pusė sumos ir paskirsto kreditoriams, M. pagal galimybes kartais perveda jiems pinigus pragyvenimui, nes ji kartu su dviem vaikais gyvena iš likusios algos dalies kurią sudaro 300 eurų. M. tikrai pripažįsta savo visas skolas, tarp jų ir P., ir V. ir tikrai neatsisako jas grąžinti, tiesiog reikia laiko ir jie grąžina skolas pagal jų galimybes. Ji iki pat paskutinių dienų nieko nežinojo apie jo skolas, nei jis pats, nei žmonės, kurie skolino M. didžiules pinigų sumas jai apie tai nieko nepasakojo ir jai tai buvo tikras smūgis. Galimai M. netinkamai elgėsi su pinigais ir pateko į kažkokią pinigų piramidę, bet ji yra įsitikinusi, kad jis nenorėjo ir neplanavo nieko apgauti (t. 3 b. l. 143).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-07 papildomai apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, bet prieš pat Naujųjų metų švente, ji gavo laišką iš savo vyro M., kuriame buvo du paprastieji vekseliai išrašyti V. N.-B., vienas jų 1900 eurų sumai, kitas 2000 eurų sumai, t. y. bendrai būtent tai sumai, kurią M. yra V. skolingas - 3900 eurų, nori patikslinti, kad M. žodžiais jis V. per „Western Union“ 2019-01-05 pervedė 100 eurų, tokiu būdu bendra skolos suma lieka 3800 eurų. Taip pat buvo 10 paprastųjų vekselių po 2000 eurų išrašytų P. K. vardu, bendrai sumai 20 000 eurų, nori patikslinti, kad M. žodžiais jis P. per „Western Union“ 2019-01-05 taip pat pervedė 100 eurų, tokiu būdu bendra skolos suma lieka 19 900 eurų. Minėtus gautus vekselius ji planuoja perduoti V. ir P. tam, kad jie įstatymo nustatyta tvarka galėtu šios vekselius pateikti išieškojimui. Ji supranta, kad skolų padengimas tikrai užtrūks, nes skolos yra didžiulės, kreditorių yra labai daug, o M. ir jos pajamos nėra didelės, tačiau žino, kad M. tikrai pripažįsta visas skolas ir jų nevengia, tiesiog objektyviai neturi galimybės jų grąžinti greitai. Jos žiniomis, M. dengia minėtas skolas pervesdamas pinigus kreditoriams. Nori dar kartą pabrėžti, kad jai nebuvo žinoma apie M. skolinimąsi ir pasiskolintų pinigų M. šeimos poreikiams nenaudojo. Kur ir kaip paskolintus pinigus naudojo M. ji nežino, o jis jai nepasakojo. Savanoriškai pateiktos dokumentų kopijos (t. 3 b. l. 146-164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-14 apklausta liudytoja Z. J. parodė, kad yra M. J. mama. Jos sūnus M. kartu su šeima, žmona J. ir dviem vaikais, gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Prieš kurį laiką, kada būtent jau nepamena, M. pasakė, kad įkūrė įmonę „M. s.“. Po kurio laiko M. pasakė, kad jam reikalingi pinigai šiai įmonei plėtoti, jie su vyru pasitarė ir paskolino jam tiek pinigų kiek turėjo, kiek būtent nepamena, ir tai neturi reikšmės, nes ji M. pretenzijų neturi, jis yra jos sūnus ir ji turėjo jam padėti. Po to 2017 metų pradžioje M. pasakė, kad reikia dar pinigų ir jie su vyru užstatė jų sodą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) tikslesnio adreso nepamena. M. sakė, kad už šią skolą bus atsakinga jo įmonė ir, kad paskola bus greitai grąžinta. Ji nepamena iš kokios būtent kredito įstaigos buvo paimta paskola, kurios garantu tapo jų sodas. Tačiau pinigai nebuvo grąžinti, o M. ir vėl pasakė, kad reikia pinigų ir jie su vyru 2017 metų kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, užstatė jų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). M. pasakė, kad butas užstatomas, nes reikalingi pinigai jo įmonei ir, kad už paskolą bus atsakinga jo įmonė "M. s.". 2017 metų vasaros pabaigoje, jie sužinojo, kad M. ir jo įmonė už paimtą kreditą įmokų nemoka, ji pamatė, kad jis jau nedirba ir paklausė jo ar mokamos įmokos už paimtas paskolas ir M. pasakė, kad pinigų neturi ir įmokų nemoka. Taip pat tuo metu jie sužinojo, kad yra didelė suma, kurią jis yra skolingas, bet jis nesakė, kad yra daug žmonių, kuriems jis yra skolingas. Jie buvo priversti 2018 metų sausio mėnesį parduoti butą ir iš gautų pinigų atsiskaitė su įmone iš kurios užstačius butą buvo paimta paskola 30 000 eurų, taip pat ji atsiskaitė su kai kuriais savo pažįstamais iš kurių taip pat skolinosi pinigus M. Šių žmonių ji nenurodys. Ji žinojo, kad yra kažkokia problema su M. žmonos J. sesers butu, bet ji į tai nesigilino, nes jai tai buvo neįdomu. Ji žino, kad M. vaikai yra registruoti J. sesers bute, adreso nežino, bet jie niekada ten negyveno ir gyvena su ja jų buvusiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Žmogus iš antstolio įsigijęs jų butą leido jame gyventi ir toliau, tik jie moka jam nuomos mokestį. 2017 tikslios datos nepamena, bet galimai jai parodytame neprotestuotiname vekselyje nurodyta 2017-11-10 diena, M. paprašė jos būti laiduotoja, nes jam vienas žmogus sutiko paskolinti pinigus. Vekselyje ji turėjo nurodyti, kad laidavimą garantuoja jų sodas. Ji pasakė M., kad sodas gi jau yra užstatytas, bet jis patikino ją, kad tai nesvarbu, nes jis tikrai greitai grąžins pinigus. Jie su M. jo automobiliu nuvyko į J. miestelį, tikslaus adreso nepamena. Ten M. sustojo prie vieno namo ir prie jų atėjo jai nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo P. K.. Ji neatsimena vekselio pildymo aplinkybių, tik žino, kad ji jokio teksto asmeniškai nerašė, tik pasirašė lapo apačioje, ten kur jai nurodė M. Ji nepamena ar tekstas apačioje apie laidavimą jau buvo surašytas ar buvo surašytas jau po jos pasirašymo, kiek pamena buvo surašytas tekstas viršuje ties sumos, datos ir P. K. duomenų. P. prie jos padavė M. pinigus. M. juos paėmė, tačiau ji nepamena ar suskaičiavo. Ji neatsimena kada sužinojo, jog M. P. K. pinigų negrąžino. Viskas susidėjo į vieną krūvą, vienas įvykis po kito ir ji jau nepamena tikslios įvykių eigos. Šiai dienai jie su vyru moka už buto nuomą, už paslaugas ir už užstatytą sodą, o J. pagal galimybes moka antstoliams. M. 2018 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, išvyko dirbti į Vokietiją, nes gerai moka vokiečių kalba. M. jiems padeda, siunčia kiek gali pinigus. M. negalėjo čia pasilikti ir dirbti dėl skolų, nes visi kreditoriai reikalavo pinigų. Su M. bendrauja telefonu kai jis paskambina jai į mobilų telefoną, telefono nurodyti negali. M. adreso Vokietijoje ji nežino, net miesto nežino. Ji nepažįsta visų žmonių, kuriems M. yra skolingas. Kiek ji žino M. po truputį grąžina skolas žmonėms, kuriems nėra priteista, t. y. kurių nėra antstolių sąraše, tą ji žino iš M. M. tikrai neatsisako turimų skolų, tiesiog jis realiai neturi tiek pinigų, kiek jų reikia norint grąžinti visiems kreditoriams. Kur M. panaudojo pasiskolintus pinigus ji nežino, jis sakydavo, kad naudojo firmos reikalams, bet kaip buvo iš tikrųjų nežino. Iš piktos valios M. negalėjo apgauti žmones, bet kas atsitiko iš tikrųjų ji nežino (t. 3 b. l. 168).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-26 apklausta liudytoja I. B. parodė, kad 2016 metais tikslios datos nepamena, bet galimai liepos mėnesio pabaigoje, jos pažįstamas D. A. pasiūlė teikti buhalterines paslaugas jo pažįstamam, kaip vėliau sužinojo, M. J.. Tuo metu ji dirbo UAB „D.“, teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Ji sutiko ir D. A. supažindino juos su M. J.. M. J. jai pasakė, kad pats įkūrė įmonę UAB "M. s.", kurios darbo pobūdis buvo signalizacijos ir vaizdo kamerų įrengimas ir priežiūra. Bendraujant su M. J. įspūdį padarė jo dideli užmojai, jis aiškino, kad turi rimtų, didelių verslo planų tiek teikti paslaugas, tiek prekiauti parduotuvėje. Jis buvo sukūręs internetinį įmonės tinklapį – svetainę. Trumpai tariant M. J. sudarė įspūdį rimto, atsakingo verslininko. Jie pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp dviejų juridinių asmenų: jo įmonės „M. s.“ kaip buhalterinių paslaugų užsakovo ir jos įmonės UAB „D.“, kurioje ji buvo direktorė, kaip paslaugų teikėjos. Pas ją namuose galimai yra jų su M. J. pasirašyta minėta sutartis, ją radus, pateiks papildomai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Sutartis buvo neterminuota. Jie pradėjo bendradarbiauti nuo 2016 metų galimai liepos pabaigos. Pagal susitarimą ji dirbo savo namuose, o M. pagal poreikį pateikdavo jai dokumentus. Žino, kad M. J. nuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini) bet ji šiose patalpose nėra buvusi. Ji žino, kad M. nuomojo minėtas patalpas ir mokėjo labai daug, kas jai pasidarė keista, nes tikrai galima būtų surasti ir mažiau kainuojančių patalpų, bet kadangi, kaip jau minėjo, matė jog jo užmojai yra dideli, pamanė, kad jis turi atitinkamų finansinių galimybių. Pagal jų susitarimą M. J. turėjo jai kas mėnesį mokėti atlyginimą 500 eurų, tačiau atlyginimą M. J. mokėdavo tik grynais pinigais. Visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas ją. Pradžioje M. J. dar pateikdavo dokumentus, nors tvarkingai dokumentacija niekada nebuvo pateikiama, reikėdavo skambinti ir raginti pateikti banko išrašus, pirkimo sąskaitas-faktūras, pardavimų dokumentus. 2016 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, M. J. paskutinį kartą atvežė jai dalį dokumentų, o jau kitą rytą jai paskambino ir paklausė ar negali jam paskolinti pinigų, ji kategoriškai atsakė, kad negali. Po to M. J. paklausė ar negali pasiskolinti iš kokių nors savo pažįstamų, bet ji vėl gi atsisakė. M. J. tikrai mokėjo įtikinti žmonės, priversti pasitikėti juo, ir ji, nors jis jau nustojo mokėti jai atlyginimą, dar kurį laiką teikė jam buhalterinės apskaitos paslaugas, nes kai prisiskambindavo M. J., jis pripažindavo, kad yra skolingas jai, tačiau labai įtikinamai žadėjo, kad tuoj, tuoj atsiskaitys. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki maždaug 2017 metų rugpjūčio mėnesio M. J. vis dar kartais pateikdavo jai atskirus, iš konteksto ištrauktus dokumentus, tačiau pamena, kad būdavo mėnesių kuomet ji teikdavo VMI "nulines ataskaitas", nes tuo metu dokumentų neturėjo. 2017 metų nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos M. J. buvo dingęs, ji negalėjo su juo susisiekti ir negaudavo jokių įmonės dokumentų, po to ji jam elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) parašė laišką, kad jeigu jis nepateiks dokumentų ir neatsiskaitys su ja už paslaugas, ji vienašališkai nutrauks sutartį su jo įmone. Tačiau M. J. nesureagavo į jos laišką, tuomet nuo 2017-08-25 ji nutraukė su jo įmone sutartį. 2017 metų, atrodo rugsėjo mėnesį, o gal ir spalį į ją kreipėsi VMI, nes norėjo išregistruoti UAB „M. s.“ iš PVM mokėtojų, tuomet, nors ji jau ir nebeteikė UAB „M. s.“ buhalterinės apskaitos paslaugų, tačiau pateikė registrus iSAF ir patikslintas PVM deklaracijas pagal turimus dokumentus. M. J. į ją nesikreipė dėl buhalterinių dokumentų atsiėmimo ir jie buvo saugomi pas ją, iki 2018 metų kovo mėnesio (lyg tai apie savaitė iki Velykų) kuomet į ją kreipėsi BUAB „M. s.“ bankroto administratorius, jo vardo ir pavardės nepamena, jis paklausė ar dirbo UAB „M. s.“ ir ar ji turi įmonės dokumentus, jai atsakius, kad turi, tačiau norėtų, kad M. J. su ja atsiskaitytų ir ji M. J. perduotų visus sutvarkytus buhalterinės apskaitos dokumentus. Bankroto administratorius pasakė jai paskambinti UAB „M. s.“ direktoriui, nes jam, bankroto administratoriui, nėra svarbu kas perduos dokumentus, ar ji, ar M. J.. Ji paskambino M. J., tačiau jai nepavyko su juo susisiekti. Bankroto administratorius jai pasakė, kad jeigu ji ar M. J. per savaitę nepateiks jam dokumentų, jis kreipsis į ją raštu, tačiau iki šios dienos nei M. J., nei BUAB „M. s.“ bankroto administratorius į ją dėl dokumentų atsiėmimo nesikreipė. Visi įmonės „M. s.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (tiek kiek jų jai pateikė M. J.) iki šios dienos yra saugomi pas ją. Jai buvo labai keista, kad M. J. jai neteikė banko išrašų. M. J. liko jai skolingas 4000 Eur nesumokėto atlyginimo (t. 3 b. l. 173).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-02 papildomai apklausta liudytoja I. B. parodė, kad pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus ir nori papildyti, kad visus UAB "M. s." vadovo M. J. jai pateiktus minėtos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ji tinkamai sutvarkydavo ir susegdavo į segtuvus. Visus šiuos dokumentus, viso du segtuvai, ji šiandiena savanoriškai pateikia tyrimui. Ji niekada nedisponavo UAB "M. s." prisijungimais prie įmonės sąskaitų ir neturėjo galimybės jas peržiūrėti ar inicijuoti finansines operacijas. Dėl UAB "M. s." buhalterinės apskaitos ji bendraudavo tik su jos vadovu M. J., tik pastarasis jai pateikdavo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, kaip jau ir minėjo, jis laiku nepateikdavo jai banko sąskaitų išrašų. Taip pat nori pasakyti, kad M. J. tik pats asmeniškai išrašydavo kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, kuriuos jai pateikdavo (t. 3 b. l. 178).

2020-03-20 Vilniaus aps. VPK KTS Trečiojo poskyrio specialistės G. K. specialisto išvadoje Nr. 160 nurodyta, jog patikrinus UAB „M. s.“ banko AB Luminor Bank pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, 27101 -sąskaita banke buvęs DNB) istoriją, įvertinus UAB „M. s.“ banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad nuo 2016-05-27 iki 2017-06-30 į kitą savo banko mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) pervedė 105926,75 Eur. Kitų banko sąskaitoje vykusių atsiskaitymų už prekes ir paslaugas patikrinti nėra galimybės, nes nepateikti apskaitos registrai tokiai informacijai patikrinti. Pažymėtina, kad iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) gaunamos įplaukos iškart pervedamos į kitą savo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Pastaba. UAB „M. s.“ patikrinimui pateiktoje Didžiojoje knygoje neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai ataskaitinių laikotarpių pabaigai (2016-12-31), pradžiai (2017-01-01 ir pabaigai 2017-12-31). „Didžioji knyga“ patikrinimui pateikta iki 2017-06-30, banko operacijos vyko iki 2017-07-26.

Laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2017-07-13 pateikti išrašai be banko apyvartos žiniaraščio ir galutinio likučio, banko sąskaitoje, išraše paskutinei dienai.

Patikrinus UAB „M. s.“ banko AB Luminor Bank pateiktos mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, 27102-sąskaita banke buvęs DNB) išrašą, įvertinus UAB „M. s.“ banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad nuo 2016-07-13 iki 2017-06-30 naudojant kortelę Nr. *****(duomenys neskelbtini) buvo išgryninta per bankomatus:

laikotarpiu 2016-07-13 – 2016-12-31 atliktas grynųjų pinigų nurašymas kortele pagal pateiktos „Didžiosios knygos“ duomenys - 34630 Eur, banko sąskaitos išraše nurodyta kad dar buvo nurašyta 2016-12-30 (1000 Eur) ir 2016-12-30 (1000 Eur) (6 priedas 2 l.). Iš viso 2016 m. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašo duomenimis atliktas grynųjų pinigų nurašymas kortele 36630 Eur. Nuo 2016-07-13 iki 2016-12-31 grynųjų įnešimas kortele į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (EUR) sudaro 3430 Eur. Pagal banko Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašo duomenis kaip atskaitingas asmuo M. J. liko skolingas 33200 Eur (36630-3430). Avanso apyskaitoje 2016 m. 12 mėn. grynųjų pinigų nurašymas kortele neapskaitytas.

laikotarpių 2017-01-01 – 2017-07-13 (pateikti banko išrašai) pateiktoje „Didžiojoje knygoje“ grynųjų pinigų nurašymas kortele neatvaizduotas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašo duomenimis atliktas grynųjų pinigų nurašymas kortele bendrai sumai 83030 Eur (1 mėn. -22540 Eur; 2 mėn. -8940 Eur; 3 mėn. -29810 Rur; 4 mėn. -6920 Eur; 5 mėn. - 550 Eur; 6 mėn. -14270 Eur). Nuo 2017-01-01 iki 2017-07-13 grynųjų įnešimas kortele į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Eur) sudaro 4820 Eur. Pagal banko Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) išrašo duomenis kaip atskaitingas asmuo M. J. liko skolingas 78210 Eur (83030 - 4820) (7 priedas 4 l.) Avanso apyskaitose 2017 m. 1 mėn., 2017 m. 3 mėn., 2017 6 mėn. grynųjų pinigų nurašymas kortele neapskaitytas.

Pagal AB Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) (27102-sąskaita banke buvęs DNB) išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d. iš minėtos banko sąskaitos atitinkamomis dalimis buvo išimamos grynųjų pinigų sumos (2016 m. - 33200 Eur, 2017 m. -78210 Eur), tačiau jokie apskaitos dokumentai, pagrindžiantys iš banko sąskaitų išgrynintų pinigų tolimesnį panaudojimą, patikrinimui nėra pateikti. Iš UAB „M. s.“ pateiktų avanso apyskaitų (neturinčių juridinės galios), pateikto registro „27102 –Sąskaita banke DNB kortelė“, registro „2434- atskaitingas asmuo M. J.“ nustatyta, kad iš UAB „M. s.“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) į kortelės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) (27102-sąskaita banke buvęs DNB) buvo pervedamos lėšos, kurie išgryninami. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašo duomenimis atliktas grynųjų pinigų nurašymas kortele: 1 mėn. -22540 Eur; 2 mėn. -8940 Eur; 3 mėn. -29810 Rur; 4 mėn. -6920 Eur; 5 mėn. -550 Eur; 6 mėn. -14270 Eur, kurie nuo 2017 m. sausio mėn. neatvaizduoti „Didžiosios knygos„ buhalterinėje sąskaitoje „27102 –Sąskaita banke DNB kortelė“, buhalterinėje sąskaitoje „2434- atskaitingas asmuo M. J.“ ir avanso apyskaitose.

Dėl šių padarytų pažeidimų, nesant galimybės nustatyti, kaip buvo užfiksuotos iš bankomatų grynais paimtos sumos bendrovės „M. s.“ buhalterinėje apskaitoje, neturint veiklos sąnaudų ir įsipareigojimų apskaitos registrų bei pirminių dokumentų išlaidoms pagrįsti, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,M. s.“ turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. Pridėtas UAB "M. s." dokumentų tyrimo medžiagos aprašas (t. 4 b. l.100-125)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-22 apklausta liudytoja specialistė G. K. parodė, kad UAB „M. s.“ patikrinimui nepateikė Didžiosios knygos su sąskaitų likučiais, kur per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn.) atliktos operacijos sugrupuotos ir apibendrintos, todėl nėra galimybės patikrinti ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą įforminimą ar duomenų teisingumą. Tuo buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatų reikalavimai, kad: "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose". Kadangi tyrimui nepateikti detalūs 2016 - 2017 m. apskaitos registrai, t .y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir sąnaudų apskaitos, atskaitingo asmens M. J. avansinės apyskaitos ir šio atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, todėl už kokią sumą neatsiskaitė ir kiek liko skolingas Bendrovei tyrimo metu negalima nustatyti. UAB „M. s.“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. "Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: "1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams." Tyrimui bendrovė „M. s.“ nepateikė bendrovės ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentus, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, nes įvertinus UAB „M. s.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad nuo 2016-07-18 iki 2017-07-02 naudojant kortelę Nr. *****(duomenys neskelbtini) buvo išgryninta per bankomatus: iš minėtos banko sąskaitos atitinkamomis dalimis buvo išimamos grynųjų pinigų sumos (2016 m. - 33200 Eur, 2017 m. - 78210 Eur, viso 111410 Eur), tačiau jokie apskaitos dokumentai, pagrindžiantys iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AB Luminor Bank (buvęs DNB), išgrynintų pinigų tolimesnį panaudojimą, patikrinimui nėra pateikti. Tyrimui nepateikus nustatytos formos avanso apyskaitos atsakingo asmens M. J. su pirminiais pateisinamais dokumentais, nebuvo galimybės iš dalies nustatyti visų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo. Dėl šių padarytų pažeidimų, nesant galimybės nustatyti, kaip buvo užfiksuotos iš bankomatų grynais paimtos sumos bendrovės „M. s.“ buhalterinėje apskaitoje, neturint veiklos sąnaudų ir įsipareigojimų apskaitos registrų bei pirminių dokumentų išlaidoms pagrįsti, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,M. s.“ turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-07-13, tuo buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatų reikalavimai, kad: "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ UAB „M. s.“ direktorius M. J. bendrovėje dirbo nuo 2016-06-16 iki 2018-03-12 (juridinio asmenų registro duomenimis), nuo 2016-06-20 iki 2017-09-01 (Sodros duomenimis). VĮ Registrų centro duomenimis UAB „M. s.“ finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė 2016 m., 2017 m., 2018 metų dviejų mėnesių (bankroto iškėlimo dienai), tuo pažeista LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio nuostata „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, <...>“; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII -1835 (2011-12-15 Nr. XI-1798 redakcija) 58 str. 3 d. nuostata, „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio nuostata „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“; 21 str. 1 d. nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 4 b. l. 127-128).

Dėl M. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012 ir kt.).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas.

Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimo būdu savo naudai įgijo svetimą G. K., P. K., D. K., V. M., V. N.-B., T. V. turtą – pinigus. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Kaltinamojo M. J. kaltę patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat byloje aukščiau aptarti įrodymai: kaltinamojo paaiškinimai apie pinigų iš nukentėjusiųjų skolinimosi aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pateikti į bylą dokumentai – neprotestuotini paprastieji vekseliai, kita bylos rašytinė medžiaga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie savo realią turtinę padėtį, kuri veikų padarymo metu buvo labai bloga, neinformavo jų apie turimus įsiskolinimus, kurių kaltinamasis veikų padarymo metu jau buvo nebepajėgus finansiškai įvykdyti. Apgaulė pasireiškė tiek kaltinamojo aktyviais veiksmais pažadant mokėti dideles palūkanas ir daliniu jų sumokėjimu, kuris padėjo įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą kaltinamuoju, taip pat melagingai nurodant, kad gautus pinigus jis ketina panaudoti taip pat ir verslo vystymui, nors UAB „M. s.“ veikloje faktiškai nebuvo panaudotos. Kaltinamasis nutylėjo apie savo turtinę padėtį ir šis nutylėjimas turėjo esminės įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl pinigų perdavimo kaltinamajam, kuris jau pinigų paėmimo momentu suvokė, kad neturi realios galimybės jų grąžinti ir tokiu apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiųjų turtą. Aptartų įrodymų visuma atskleidžia kaltinamojo tyčią, kadangi jis žinojo ir suprato, jog naudoja apgaulę apie save ir užtikrindamas skolos grąžinimą nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus.

Taigi, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. veikos dėl apgaule įgyto D. K. (dviejuose epizoduose - 14 900 Eur ir 20 000 Eur) ir G. K. (21 650 Eur) turto (pinigų) teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi šiomis veikomis įgytas turtas viršija 250 MGL dydį.

M. J. veikos apgaule įgyjant D. K. (šešiuose epizoduose – 5000 Eur, 2700 Eur, 4500 Eur, 6500 Eur, 3600 Eur, 4000 Eur), T. V. (6700 Eur), V. N.-B. (3900 Eur), P. K. (9000 Eur), V. M. (dviejuose epizoduose – 5500 Eur, 11 500 Eur), G. K. (4200 Eur) turtą teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi šiomis veikomis įgytas turtas neviršija 250 MGL dydžio.

Dėl M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Teismų praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, jog įmonės vadovui įmonės turtas yra svetimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.).

Byloje esantys ir aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, jog M. J. neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y., būdamas UAB „M. s.“ direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, didelės vertės pinigų sumas pervesdamas iš vienos įmonės sąskaitos į kitą ir vėliau jas išgryninęs, bei išgrynintų sumų panaudojimo nepagrindęs įmonės apskaitos dokumentais, jas pasisavino. M. J. nurodė, kad jis sistemingai išgrynindavo iš UAB „M. s.“ sąskaitos pinigus ir panaudodavo savo reikmėms, t. y. išdalindavo asmenims iš kurių buvo prieš tai prisiskolinęs. M. J. kaltę šiame epizode patvirtina liudytojų V. T., D. A., S. B., D. J. P. P., V. P., A. P. parodymai, specialistės G. K. išvada bei paaiškinimai, kurių turinys nurodytas šiame nuosprendyje.

Taigi, kaltinamojo veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi M. J. neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 13 veikų priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), 4 sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka (t. 5., b. l. 14-15). M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis nedėjo daug pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytų žalą, tačiau, stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, ėmėsi veiksmų atlyginti nors dalį žalos (t. 5, b. l. 104-124) , tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami, kaltinamasis nenurodė konkrečių sumų, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčytiną išvadą apie tam tikrų konkrečių sumų sumokėjimą nukentėjusiesiems.

Kaltinamasis viso padarė 17 nusikalstamų veikų, iš kurių 13 kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už kurią įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, taip pat 3 veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už kurią įstatymas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų ir 1 veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, už kurią įstatymas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.

BK 41 straipsnio (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamajame įstatyme šio principo apibrėžtis nepateikta. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatyme nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina įvertinti skirtiną bausmę atsižvelgiant ne tik į kaltininką ir nusikalstamą veiką, bet ir į visuomenės interesą, kuris ne visada gali atsispindėti baudžiamuosiuose įstatymuose. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

Įvertintina nuteistojo M. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad jis padarė 17 nusikalstamų veikų, iš jų net keturis sunkius nusikaltimus, nepaisant to, kad po nusikalstamų veikų padarymo daugiau teisės pažeidimų nedarė, dirba, turi šeimą stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ėmėsi priemonių, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, švelnesnę, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, faktines aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aplinkybes, paminėtas aukščiau, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. J. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (iš viso 16 nusikalstamų veikų), padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Jų dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. J. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį laisvės atėmimo bausmių paskirtos už kitus nusikaltimus.

BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis).

M. J. visas nusikalstamas veikas, išskyrus 11 000 Eur įgijimą iš P. K. ir 21 650 Eur įgijimą apgaule savo naudai padarė dar prieš nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojant naujai BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijai, kai dar nebuvo imperatyviai numatyta, kokia už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios už kitą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) nebuvo numatyta nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, taip pat nebuvo imperatyviai numatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 3 dalies (2020 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų, šiuo atveju BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba nuteistajam atlikus tik jos dalį, o konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlikus dalį bausmės, po to pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

Kaltinamojo M. J. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai nepašalina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog M. J. teisiamas pirmą kartą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir nukentėjusiųjų interesus, galimybę atlyginti pareikštus ir priteistus civilinius ieškinius, yra pagrindas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies.

Teismo nuomone, paskyrus M. J. realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo išvis neatidedant, jis negalėtų dirbti pakankamai ilgą laiką ir negalėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, taip būtų pažeisti būtent jų interesai, o veiksmingiausiai bausmės tikslai gali būti pasiekti būtent iš dalies atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. paskyrus atlikti minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), be kita ko, buvo numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą numatyta nebuvo. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojant BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą visiškai.

M. J. G. K. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika (epizodas dėl 21 650 Eur įsijimo) buvo padaryta jau galiojant BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo redakcijai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kai buvo panaikinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju visiškas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį nuteistajam M. J. negali būti taikomas. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, tačiau šios nuostatos netaikomos atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau aptarta, bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos ir jų taikymas numatytas BK 75 straipsnyje.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 69 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas, be to, padeda įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, ją taikant kaltininkas turi realiai švelninti nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, padarinius, dėti savo pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Taigi, šia priemone, be kita ko, siekiama labiau užtikrinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kaltininko nusikalstama veika padaryta žala.

Kaip minėta, teismo vertinimu, M. J. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant jam tam tikras pareigas bus pasiekti bausmės tikslai.

Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas atsižvelgia tiek į nukentėjusiųjų interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiesiems atlygintina suma siekia 85 100 Eur., akivaizdu, jog atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį - kaltinamasis nurodė, jog per mėnesį uždirba 1350 Eur, pradėjus dirbti papildomai uždirbs 550 Eur., taip pat tai, jog be byloje esančių civilinių ieškinių kaltinamasis turi ne vieną įsiskolinimą ir kitiems asmenims, neturi galimybės iš karto patenkinti visų šioje byloje pareikštų ieškinių reikalavimus.

Atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, nukentėjusių asmenų skaičių, žalos dydį, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikotarpiui – trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui kiekvienam iš nukentėjusiųjų šioje byloje.

Atkreiptinas dėmesys, jog pritaikytas įpareigojimas atlyginti dalį turtinės žalos pagal savo sukuriamas pasekmes nėra žalos atlyginimo tvarkos nustatymas, todėl nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai gali inicijuoti visos priteistos žalos išieškojimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nei BPK, nei Probacijos įstatymo normos, kuriomis vadovaujantis vykdoma pagal BK 75 straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nereglamentuoja tos teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteista nukentėjusiajam turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė ir kitos sąlygos, pvz., skiriant šią priemonę teismo nustatyti žalos ar jos dalies atlyginimo terminai, apimtys, neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų reglamentuojamam priteisto turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo vykdymui visa jo apimtimi. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį, teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, teismas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, vykdomąjį raštą išieškotojui išduoda ir be nukentėjusiojo prašymo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti visą nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, po to panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė P. K. 20 000 Eur sumai (t. 2 b. l. 145), D. K. 61 200 Eur sumai (t. 2 b. l. 46), V. N.-B. 3 900 Eur sumai (t. 2 b. l. 114).

Ieškiniuose nurodytus nukentėjusiųjų asmenų turtinės žalos dydžius, teismas pripažįsta pagrįstais, kadangi byloje nustatyta, kad turtinę žalą jie patyrė dėl M. J. nusikalstamų veikų. Minėtos sumos priteistinos, jų dydžiai nustatyti pačių nukentėjusiųjų parodymais bei objektyviais bylos duomenimis – neprotestuotinais vekseliais, taip pat ir paties kaltinamojo M. J. parodymais, ginčo dėl to nėra.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų D. K., V. N.-B., P. K. atstovo advokatas Renaldas Baliūtis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. A. K. – 800 Eur, V. N.-B. – 500 Eur., P. K. – 1 250 Eur. Kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtinantys, nukentėjusiųjų patirtas išlaidas (t. 5., b. l. 128-148).

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, išieško iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiuosius D. K., V. N.-B., P. K. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, atstovavo advokatas R. Baliūtis, ikiteisminio tyrimo metu buvo teikiami civiliniai ieškiniai, atstovas dalyvavo apklausose, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, yra protingos, pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu bankrutavusi UAB „M. s.“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tokiu būdu, 2020 m. spalio 20 d. liudytojos I. B. pagal 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. reikalavimus pateikti UAB „M. s.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, atlikus ekonominį tyrimą perduoti laikinai saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos valstybės naujajam archyvui (t. 4 b. l. 129-131).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 299, 301-307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (13 epizodų), 182 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 700 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 500 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 6 500 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 600 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 6 700 Eur įgijimo iš T. V.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 900 Eur įgijimo iš V. N.-B.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 9 000 Eur įgijimo iš P. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 500 Eur įgijimo iš V. M.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 11 500 Eur įgijimo iš V. M.) – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 200 Eur įgijimo iš G. K.) – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 11 000 Eur įgijimo iš P. K.) – laisvės atėmimą 5 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 14 900 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 20 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 21 650 Eur įgijimo iš G. K.) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 111 410 Eur, priklausančių UAB „M. s.“ pasisavinimo) – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir M. J. paskirti subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. J. galutinę bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 2 (metų) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Nuteistajam M. J. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. P. K. naudai priteisti 20 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. D. K. naudai priteisti 61 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N.-B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. V. N.-B. naudai priteisti 3 900 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiesiems P. K. 1250 Eur, V. N.-B. – 500 Eur, D. K. – 800 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „M. s.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, laikinai saugojamus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos valstybės naujajam archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Mačionytė