Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės, nuteistojo M. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies, ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėjus šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, M. T. į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 13 d.

E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies, ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 9 (devynių) dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėjus šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 9 (devynių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į E. P. paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią E. P. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. balandžio 13 d.

I. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

E. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nuteistosios I. L. ir E. Š. apeliacinių skundų dėl šio nuosprendžio neteikia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. T. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. P., organizavo neteisėtą psichotropinių bei narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją turėdamas tikslą jas kartu suvartoti su kaltinamuoju E. P., o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų atgabentos į (duomenys neskelbtini) koloniją, nenustatytam asmeniui paslėpus tualetinio popieriaus rulonėlyje paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė 26,9341 g, juose gryno amfetamino 4,4980 g, ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 4,5967 g, kurį, jo (M. T.) nurodymu, 2020 m. lapkričio 5 d. apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai I. L., po ko ji tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 6 d., kol 2020 m. lapkričio 6 d. apie 16.40 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu apie nusikalstamą veiką nežinančios I. L. ir E. Š. tualetinio popieriaus rulonėlį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atgabeno iki iš anksto jo (M. T.) nurodytos vietos – (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.07 val., apie nusikalstamą veiką nežinojusi E. Š. paliko tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš anksto su juo (M. T.) sutartoje vietoje – ligoninės pirmojo aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje, po ko 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.10 val., paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paėmė ir paslėpė savo išangėje konvojumi iš įkalinimo įstaigos medicininei apžiūrai atvežtas ir į tualetą pasiprašęs nuteistasis E. P., kuris paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gabeno ir laikė su savimi iki kol konvojaus pareigūnai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) kolonijos pirmojo sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kamerą, kurioje 2020 m. lapkričio 6 d., apie 19.40 val., paketą su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis E. P. pats išsitraukė iš išangės ir numetė ant patalpos grindų.

2. E. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. T., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno į (duomenys neskelbtini) koloniją psichotropines bei narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas suvartoti bendrai su kaltinamuoju M. T., o būtent: jis, M. T. organizavus psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą į (duomenys neskelbtini) koloniją, 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.10 val., M. T. iš anksto nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje iš E. Š. ir I. L., nežinojusių apie nusikalstamą veiką, palikto tualetinio popieriaus rulonėlio įgijo jo viduje paslėptą paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė 26,9341 g, juose gryno amfetamino 4,4980 g ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 4,5967 g, ir paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paslėpė savo kūne - išangėje, po ko jį gabeno ir laikė su savimi iki kol konvojaus pareigūnai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo kamerą, kurioje 2020 m. lapkričio 6 d., apie 19.40 val., paketą su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pats išsitraukė iš išangės ir numetė ant patalpos grindų.

3. I. L. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su E. Š., M. T. bei E. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: ji, 2020 m. lapkričio 5 d., apie 18–19 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, M. T. nurodymu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – milteliais, kurių masė 26,9341 g, juose gryno amfetamino 4,4980 g, ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 4,5967 g, ir laikė jas savo namuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 6 d., kol apie 16.40 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu kartu su E. Š. gabeno tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki M. T. nurodytos vietos – (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. lapkričio 6 d., apie17.07 val., E. Š. paliko tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš anksto su M. T. sutartoje vietoje – ligoninės pirmojo aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje, po ko 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.10 val., paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paėmė ir paslėpė savo išangėje konvojumi iš įkalinimo įstaigos medicininei apžiūrai atvežtas ir į tualetą pasiprašęs nuteistasis E. P..

4. E. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupe su I. L. ir M. T. bei E. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: ji, 2020 m. lapkričio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai, M. T. nurodymu iš I. L. įgijo tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – milteliais, kurių masė 26,9341 g, juose gryno amfetamino 4,4980 g, ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 4,5967 g, ir 2020 m. lapkričio 6 d., apie 16.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu kartu su I. L. gabeno tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki M. T. nurodytos vietos – (duomenys neskelbtini), ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas prie savęs iki kol 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.07 val., paliko tualetinio popieriaus rulonėlį su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš anksto su M. T. sutartoje vietoje – ligoninės pirmojo aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje, po ko 2020 m. lapkričio 6 d., apie 17.10 val., paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paėmė ir paslėpė savo išangėje konvojumi iš įkalinimo įstaigos medicininei apžiūrai atvežtas ir į tualetą pasiprašęs nuteistasis E. P..

5. Prokurorė Jurgita Česienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl I. L. ir E. Š. išteisinimo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti I. L. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejus) metus terminuoto laisvės atėmimo; pripažinti E. Š. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejus) metus terminuoto laisvės atėmimo.

5.1. Prokurorė skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo principo. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, dėl ko priėmė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkantį išteisinamąjį nuosprendį. Byloje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamųjų I. L. ir E. Š. atliktus veiksmus, atitinkančius objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies požymius – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą.

5.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės grindė tuo, kad nebuvo patvirtintas subjektyviosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymis – tyčios buvimas kaltinamųjų I. L. ir E. Š. veikoje, t. y., nebuvo paneigta I. L. ir E. Š. nurodyta versija, jog pastarosios buvo įsitikinusios, kad įgijo, laiko ir gabena tualetinio popieriaus rulonėlį su jame paslėptu mobiliojo ryšio telefonu, o ne narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau sutikti su tokia teismo išvada nėra jokio pagrindo. Prokurorės nuomone, ta aplinkybė, kad kaltinamosios laikėsi būtent tokios pozicijos ir nepripažino kaltės, savaime nepatvirtina šios pozicijos teisingumo.

5.3. Pažymima, jog net jeigu I. L. ir būtų perduotas paketas su jame paslėptu mobiliojo ryšio telefonu, anot kaltinamosios, paketo turinio ji detaliai netikrino, tik tarp susukto popieriaus lapų matė kažką nedidelio ir juodo, panašaus į miniatiūrinį mobiliojo ryšio telefoną „L8Star“. Taigi, pastarosios argumentai apie turėtą įsitikinimą perduodant būtent mobiliojo ryšio telefoną, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini išgalvota gynybine pozicija. Pažymi, jog, pasak pačios kaltinamosios, ankstesniais kartais mobiliojo ryšio telefonus M. T. prašymu, ji nupirkdavo ir supakuodavo pati, kas, akivaizdu, liudija ir objektyviai buvusį jos pagrįstą žinojimą apie perduodamo paketo turinį. Šiuo gi atveju, įvertinant tai, kad mobiliojo ryšio telefono gabenimas ir palikimas tam tikroje patalpoje savaime nėra draudžiamas ar atsakomybę užtraukiantis veiksmas juos atlikusiam asmeniui, I. L. ir E. Š. atlikti veiksmai, susiję su šių medžiagų slėpimu, maskavimu, konspiracijos laikymusi, visgi liudija, kad pastarosios turėjo pakankamą pagrindą įtarti apie pakete esantį ne mobiliojo ryšio telefoną, o galimai draudžiamas medžiagas.

5.4. Skunde toliau nurodoma, kad bylos (kaltinamųjų parodymai) patvirtinta, jog paketo su narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis palikimo Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto Kauno ligoninėje eiga, visos detalės buvo aptartos ir suderintos būtent su kaltinamuoju M. T., taigi, perėmusiai paketą I. L. iš anksto buvo žinomi tolimesni veiksmai su tualetinio popieriaus rulonėliu ir jame esančiomis medžiagomis. Kaltinamųjų E. Š. ir I. L. nusikaltimo padarymo metu naudotų mobiliojo ryšio telefonų pokalbių analizės liudija nuolatinį jų tarpusavio bendravimą E. Š. būnant ligoninės patalpose, o I. L. lauke, jų veikimą bendromis pastangomis ir siekį užtikrinti, kad paketo nepaimtų netikėtai į patalpą užėjęs kitas asmuo. Akivaizdu, jog kaltinamųjų detaliai suplanuoti ir atlikti aktyvūs veiksmai, kurių vienas asmuo nebūtų pajėgus fiziškai tinkamai atlikti, įdėtos pastangos patvirtina ir įrodo buvusią kryptingą tyčią siekiant iš anksto numatyto rezultato ir leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamosioms neabejotinai buvo žinoma apie suplanuotų ir atliktinų veiksmų konspiracijos pagrindą – kad draudžiamos medžiagos pasiektų būtent M. T.. Kaltinamųjų I. L. ir M. T. elgesys po to, kai paketas buvo sulaikytas pas jį paėmusį E. P., t. y., užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamų telefoninių pokalbių tarp M. T. ir I. L. metu duodami M. T. nurodymai I. L. pareigūnams sakyti tai, kas sutarta, neabejotinai liudija pastarosios žinojimą apie buvusį paketo turinį. Kaip minėta, įstatymas nereikalauja, kad įgydamas narkotines ar psichotropines medžiagas, kaltininkas jas kažkaip išsitirtų ir įsitikintų jų nelegalumu. Pakanka bendrais bruožais suprasti, kad tai draudžiamos įgyti, laikyti, gabenti ar platinti medžiagos. Tuo tarpu, kaltinamojo M. T. parodymai, kad jis nesakė I. L. apie paketo turinį ir tokiu būdu ją apgavo, turėtų būti vertinti ne kaip kitaip, kaip tik siekiu visomis įmanomomis padėti I. L. ir E. Š., kurios neabejotinai yra naudingos jam pačiam įgyvendinant poreikius gaunant reikiamų daiktų ar medžiagų, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

5.5. Prokurorės nuomone, kaltinamųjų I. L. ir E. Š. kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo byloje įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertindamas atsietai ir neišsamiai, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad I. L. ir E. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6. Nuteistojo M. T. gynėja advokatė Neringos Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti jos ginamojo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį dėl paskirtos bausmės, bausmių subendrinimu paskirtą 1 (vienerių) metų ir (6 šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 1 (vienerių) metų bei subendrinant bausmes taikyti dalinį bausmių sudėjimą.

6.1. Gynėja skunde nurodo, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas įtarimas dėl BK 260 straipsnio 1 d. padarymo byloje nesant jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tokiu būdu ne tik apsunkinant jos ginamojo padėtį, tačiau jis tokiu būdu neteko galimybes pasinaudoti įstatymo nuostatomis, sudarančiomis teisę už nusikalstamos veikos padarymą gauti trečdaliu mažesnę bausmę pritaikius BK 64¹ straipsnį.

6.2. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad situacija, kai dėl neteisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra pabloginama nuteistojo padėtis, sudaro pagrindą teigti, kad yra pažeistas teisingumo principas ir pirmos instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, turėjo šią aplinkybę įvertinti skirdamas nuteistajam M. T. bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodyta aplinkybė nebuvo įvertinta, kaip ir kitos šiuo atveju aktualios aplinkybės. Teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kas neatitinka bylos duomenų, kadangi M. T. nuo pat pradžių savo kaltę dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės tai, kad jis nepripažino kaltės dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios ir buvo išteisintas.

6.3. Skunde teigiama, kad teismas nurodė, jog skirdamas bausmę vadovaujasi teisingumo principu, tačiau šį principą teismas taikė selektyviai. Nėra ginčo, kad M. T. yra teistas trylika kartų, tačiau akivaizdu, kad skiriama laisvės atėmimo bausmė nedaro norimo poveikio ir tai negali būti laikytina išimtinai M. T. kalte. Teismo posėdžio metu M. T. nurodė, kad iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę jis nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nevartojo, šias medžiagas pradėjo vartoti laisvės atėmimo vietoje dėl veiklos ir užimtumo nebuvimo. Pati laisvės atėmimo bausmė nei daro poveikį, nei atima ar apriboja asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jeigu bausmės atlikimo metu neužtikrinamas bent minimalus asmens užimtumas ar nevykdomas darbas su asmeniu, siekiant daryti jam poveikį, kad jis atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų. Iki šiol M. T. tokių galimybių neturėjo. Todėl gynėja pagrįstai mano, kad esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, yra pagrindas M. T. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisves atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.

6.4. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog nusikalstama veika, už kurią šioje byloje nuteistas M. T., yra padaryta po iki tol buvusio paskutinio nuosprendžio, taip pat akivaizdu, kad šioje byloje M. T. nuteistas už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kuri priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, kai tuo tarpu pagal iki tol buvusį paskutinį nuosprendį jis buvo teisiamas už apysunkių nusikalstamų veikų padarymą, už tai buvo paskirta griežtesnė nei šioje byloje paskirta bausme, todėl mano, kad BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies pagrindu bausmės neturėjo būti bendrinamos. Gynėjos vertinimu, šiuo atveju teismas turėjo bausmes bendrinti BK 64 straipsnio pagrindu. Kaip matyti, šioje byloje teismas bendrindamas bausmes nusprendė taikyti visiško sudėjimo būdą, tačiau jokių motyvų nenurodė. Iki tol teismai bendrindami bausmes, M. T. paskirtas bausmes subendrindavo jas iš dalies sudėdami. Mano, kad šiuo atveju bausmės turėtų būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu.

7. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės trukmę.

7.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai subendrintos bausmės jas visiškai sudedant, kadangi šioje byloje jis prisipažino visiškai, gailėjosi, bylos nevilkino. Dabar narkotikų nevartoja, tam padeda dalyvavimas metadono programoje. Lankosi pas psichologus, mokosi, nori įgyti profesiją ir įsidarbinti. Stengiasi eiti doros kelius.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai, apeliantų gynėjai savo apeliacinius skundus palaikė, išteisintųjų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės ir nuteistųjų M. T. ir E. P. apeliaciniai skundai atmetami

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės skundo

10. Aukštesniam teismui pateiktu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dalyje dėl I. L. ir E. Š. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, mano, kad jos yra išteisintos nepagrįstai, todėl I. L. ir E. Š. atžvilgiu prokurorė prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo principo. Prokurorės vertinimu, teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, dėl ko priėmė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkantį išteisinamąjį nuosprendį.

11. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

12. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos vienas iš subjektyviųjų požymių yra kaltė, kuri įrodinėtina kiekvienoje byloje ir pagal minėtą BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti neabejotinai nustatyta patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šią išvadą dar kartą patvirtina BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. BK 14 straipsnyje nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Taigi, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK nurodyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekspertizės aktas, specialisto išvada ir pan.).

14. Šioje byloje I. L. ir E. Š. išteisintos iš kaltinamų dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y., kad jos, veikdamos bendrininkų grupe kartu ir M. T. bei E. P., neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamos tikslą jas platinti pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, kaltinamųjų I. L., E. Š., M. T., E. P. bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymio – tyčios buvimo šių išteisintųjų veiksmuose, todėl I. L. ir E. Š. dėl joms pareikštų kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, jog jos nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme kaltinamosios I. L. ir E. Š. davė nuoseklius parodymus, jog perduodamos iš nepažįstamo asmens gautą tualetinio popieriaus rulonėlį jos buvo įsitikinusios, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninę jos neša perduoti M. T. tualetinio popieriaus rulonėlyje buvusius mobiliojo ryšio telefonus, o ne narkotines ar psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju aktuali kaltinamosios I. L. parodymais pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė, kad kaltinamojo M. T. prašymu, ji į minėtą gydymo įstaigą analogiškomis aplinkybėmis jau du kartus buvo nunešusi mobiliojo ryšio telefonus, o kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atliekant kratą I. L. namuose, iš tiesų buvo rasti keturi mobiliojo ryšio telefonai L8STAR, kuriuos prieš tai ji du kartus buvo nunešusi į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninę ir juos palikusi tualete M. T. nurodytoje vietoje. Nagrinėjamu atveju I. L. parodė, kad tualetinio popieriaus rulonėlį ji gavo iš kaltinamojo M. T. nurodyto ir jai nepažįstamo asmens, o prieš tai jai paskambinęs nuteistasis M. T. sakė, kad tualetiniame popieriaus rulonėlyje bus mobiliojo ryšio telefonai, prašė juos nunešti į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje ji anksčiau palikdavo mobiliojo ryšio telefonus jo prašymu. Apklausiama teisme I. L. nuosekliai tvirtino maniusi, kad nagrinėjamu atveju, tualetinio popieriaus rulonėlyje taip pat galėjo būti įdėtas tokio pat modelio mobiliojo ryšio telefonas, kaip ir telefonai, kuriuos ji ankščiau buvo perdavusi M. T. prašymu. Tai, kad tualetinio popieriaus rulonėlyje padarytoje ertmėje galėjo tilpti ir būti paslėptas mobiliojo ryšio telefonas L8STAR, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas M. P., įvykio vietoje matęs surastą tualetinio popieriaus rulonėlį su jame padaryta ertme. Kaltinamosios E. Š. parodymais nustatyta, kad jai būnant I. L. namuose, ji pati pasisiūlė padėti I. L. nunešti gautą tualetinio popieriaus rulonėlį su, kaip ji manė, ten esančiu mobiliojo ryšio telefonu į gydymo įstaigą. Nustatyta, kad E. Š. anksčiau pažinojo kaltinamąjį M. T.. Nenorėdama, kad pastarasis žinotų, jog jo prašomą tualetinio popieriaus rulonėlį į gydymo įstaigą neš ji kartu su I. L., pastarosios prašė pasakyti kaltinamajam M. T., kad ji neš kartu su mergina, vardu S. Kaltinamųjų I. L. ir E. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu patvirtina ir kaltinamojo M. T. parodymai. Apklaustas kaltinamasis M. T. nurodė, jog jis apgavo I. L. dėl draudžiamų daiktų perdavimo, nes pastaroji nežinojo ką turės jo prašymu nunešti į gydymo įstaigą. Nurodė, kad kalbėdamas telefonu su I. L., kalbėjo apie mobilių telefonų ir SIM kortelių perdavimą, ir įgijęs jos pasitikėjimą, pastarajai nežinant, suorganizavo narkotinių medžiagų perdavimą. Su E. Š. iš viso dėl telefonų perdavimo jis nebendravo ir jos šios paslaugos neprašė. Tai, kad kartu su I. L. mobiliojo ryšio telefonus gabens ir E. Š., jam nebuvo žinoma. M. T. tariantis su I. L. dėl telefonų perdavimo jis manė, kad į gydymo įstaigą I. L. važiuos su kažkokia drauge S., o ikiteisminio tyrimo metu sužinojęs, kad ten buvo E. Š., ant jos supyko. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad M. T. taip pat nurodė, jog merginoms nebuvo žinoma, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu taip pat nurodė, jog jam nėra žinoma, kad merginos žinojo ką perduos kaltinamojo M. T. prašymu, jis I. L. ir E. Š. nepažįsta bei su jomis iš viso nėra bendravęs. M. T. pokalbio su I. L. ar E. Š. apie jo prašomus perduoti daiktus niekada nėra girdėjęs. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, sekimo protokolais teismas nustatė, kad E. Š. bendravo su M. T., pokalbiuose kalbėdavo bendromis temomis, apie gyvenimą, jų tarpusavio santykius ir panašiai, o I. L. atžvilgiu taikant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę jokių duomenų apie daromą ar padarytą nusikalstamą veiką negauta. Tarnybiniame pranešime dėl įstaigos taksofonų išklotinių nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta taksofonų išrašai pagal įtariamojo M. T. naudojamos ID kortelės duomenis, pagal pateiktą išklotinę nustatyta, kad M. T. visu tiriamuoju laikotarpiu bendravo su įtariamąja E. Š., kuri naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta buvo kelis ar keliolika kartų per mėnesį. Išklotinėse įtariamosios I. L. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksuotas. Kratų protokolais buvo nustatyta, kad atlikus kratas pas E. Š. ir pas I. L. nebuvo rasta psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

17. Aukštesnio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs tiek pačių išteisintųjų, tiek ir šioje byloje apklaustų nutiestųjų, liudytojo M. P. parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje, reikšmingus faktus sujungęs į loginę seką, visumoje juos laikydamas I. L. ir E. Š. teisinančiais įrodymais, padarė pagrįstą apibendrinančią, ir, kolegijos vertinimu, įtikinamą išvadą, kad kaltinamosios I. L. ir E. Š. buvo įsitikinusios, kad perduoda tualetinio popieriaus rulonėlį su jame paslėptu mobiliojo ryšio telefonu, o ne su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų pagrindu pateikiamos išvados, kolegijos vertinimu, iš esmės yra grindžiamos tik prielaidomis, kad išteisintosios turėjo pakankamą pagrindą įtarti apie pakete esantį ne mobiliojo ryšio telefoną, o galimai draudžiamas medžiagas. Tai, kad prieš tai perduodant mobiliuosius telefonus I. L. dalyvavo juos įpakuojant, o šiuo atveju – ne, kad kaltinamieji (nuteistieji) nagrinėjamu atveju tualetinio popieriaus rulonėlio su viduje paslėptu paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perdavimą buvo detaliai suplanavę, negali patvirtinti, jog išteisintosios žinojo apie tikrąjį norimo perduoti tualetinio popieriaus rulonėlio turinį, juolab, kad prieš tai tokiu pat būdu I. L. nuteistajam M. T. į ligoninę jau buvo nešusi mobilaus ryšio telefonus. Kaip minėta, atlikus kratą I. L. namuose buvo rasti keturi mobiliojo ryšio telefonai L8STAR, o atlikus kratas pas E. Š. ir pas I. L., psichotropinių ar narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Visgi, iš esmės sutinkant su prokurore, būtų galima daryti tokią prielaidą, kad kitoks veikimo būdas perduodant tualetinio popieriaus ritinėlį, kurio paruošime I. L. jau nebedalyvavo, jai galėjo sukelti įtarimą, kad ritinėlyje šįkart gali būti slepiamas ir ne telefonas, o kitas draudžiamas daiktas. Tačiau kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo), kas nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu ir buvo pagrįstai padaryta E. Š. ir I. L. išteisinat, jų veiksmuose nenustačius nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės. Pažymėtina ir tai, kad prokurorės akcentuojamas E. Š., jai būnant ligoninės patalpose, ir I. L., jai būnant lauke, aktyvus bendravimas telefonu, o taip pat, paketą sulaikius telefoninio pokalbio metu M. T. duoti nurodymai I. L. pareigūnams sakyti tai, kas sutarta (iš esmės nežinant, koks to susitarimo turinys), taip pat negali paneigti apylinkės teismo išvados dėl E. Š. ir I. L. išteisinimo.

18. Kolegija, remdamasi prokurorės apeliacinio skundo motyvais, neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų pagrįstumu, todėl prokurorės skundą atmeta.

Dėl nuteistojo M. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundo

19. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. T. gynėja pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jos ginamajam paskirtos bausmės – prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir sprendimu netaikyti šiam nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatų. Nurodoma, M. T. nebuvo pritaikytos BK 64¹ nuostatos dėl ne nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nors jis viso proceso metu sakė tiesą ir savo kaltę pripažino. Taip pat pastaroji aplinkybė turėjo būti pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nesutinkama su bausmių bendrinimu BK 63 straipsnio pagrindu. Gynėjos vertinimu, bausmės M. T. turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsniu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

20. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas – liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui parduotame kaltinamajame akte nurodant įtariamųjų pozicijas dėl jiems pareikštų įtarimų, prokurorė nurodė, kad M. T. dėl kaltės nepasisako, parodymus duoti atsisako, dėl I. L. ir E. Š. – kaltės nepripažįsta, E. P. – kaltu prisipažino visiškai, o dėl prokurorės pozicijos dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad galimybės atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo nėra.

22. Pagal BPK 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y., jeigu kaltinamasis yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas nutarė į pirmąjį teisiamąjį posėdį kviesti prokurorę, kaltinamuosius ir nutartyje nurodytus liudytojus, o į kitus teisiamuosius posėdžius kviesti liudytojus atsižvelgiant į kaltinamųjų M. T., E. P., I. L. ir E. Š. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Pirmojo 2022 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio metu M. T. su kaltinimu nesutiko, I. L. ir E. Š. kaltės nepripažino, E. P. kaltu prisipažino. Todėl atsižvelgęs į šiuos kaltinamųjų pozicijų prieštaravimus, aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė klausimo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias proceso taisykles. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje apklausęs liudytojus, pagarsinęs liudytojų ikiteisminio tyrimo duotus parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnyje nustatyta tvarka, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir minėtus įrodymus įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, apylinkės teismas, išsiaiškinęs ir patikslinęs faktines aplinkybes, be kita ko, reikšmingas ir M. T. veikos vertinimui bei kvalifikavimui, M. T. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

23. Kadangi byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikęs BK 64¹ straipsnio ir nesumažinęs M. T. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Todėl nuteistojo M. T. gynėjos prašymas dalyje dėl šiam nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už BK 24 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo vienu trečdaliu atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apylinkės teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kas, gynėjos vertinimu, neatitinka bylos duomenų, kadangi M. T. nuo pat pradžių savo kaltę dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės tai, kad jis nepripažino kaltės dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios ir buvo išteisintas.

25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-303/2022, kt. ).

26. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu dėl savo kaltės nepasisakė, parodymus duoti atsisakė, teisme kaltu neprisipažino, vėlesnio bylos nagrinėjimo metu parodymus davė, akcentavo, kad narkotinių medžiagų platinti tikslo neturėjo. Kaip matyti, M. T., duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, vengė atskleisti tikrąsias nusikalstamų veikų aplinkybes ir jose dalyvavusius asmenis, ikiteisminio tyrimu metu atsisakydamas duoti parodymus, neprisidėjo aiškinantis reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad ir davė paaiškinimus dėl savo veikos, tačiau nuoširdaus kaltininko gailėjimosi dėl šios veikos padarymo aukštesnis teismas šiuo atveju nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai M. T. atžvilgiu nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27. Skunde taip pat keliamas bausmių bendrinimo klausimas. Gynėja nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog nusikalstama veika, už kurią šioje byloje nuteistas M. T., yra padaryta po iki tol buvusio paskutinio nuosprendžio, todėl mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jos ginamajam turėjo būti bendrinama ne vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, o turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsniu. Šiuos gynėjos skundo argumentus apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstas.

28. Nustatyta, kad M. T. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (veikos padarymo laikas – 2020 m. lapkričio 6 d.), buvo baigta dar iki 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžio, kuris buvo pakeistas 2021 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, priėmimo, todėl bausmes pagal abu nurodytus nuosprendžius apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama skunde, M. T. pagrįstai subendrintino vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

29. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrinamos tik tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

30. Skunde taip pat ginčijamas bausmių bendrinimo būdas. Gynėjos vertinimu, M. T. teismas bausmes turėjo sudėti taikant dalinį jų sudėjimą.

31. Nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. T. buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, taikant visišką jų sudėjimą. Pagal BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pažymėtina ir tai, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

32. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pasirinkdamas vieną iš minėtų bausmių bendrinimo būdų teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs šių aplinkybių visumą parenka tokį bausmių bendrinimo būdą, kuris labiausiai tinkamas bausmei individualizuoti. Nagrinėjamu atveju, nuo paminėtų reikalavimų nebuvo nukrypta. Nors pirmosios instancijos teismas pasirinkto visiško bausmių bendrinimo būdo plačiau neargumentavo, tačiau apylinkės teismo bausmės individualizavimui nurodytos aplinkybės, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina, kad teismo pasirinktas bendrinimo būdas yra teisingas. M. T. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas keturioliktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam ne kartą buvo skirta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nei skirtos bausmės, nei gynėjos skunde akcentuojamas dalinis bausmių sudėjimo būdas, kaip matyti, nuteistojo elgesio korekcijai teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Teistumų skaičius, naujų nusikalstamų veikų darymas turint neišnykusį teistumą, taip pat bausmės atlikimo metu, rodo nuteistojo sąmoningą įstatymų reikalavimų įgoravimą, akivaizdų polinkį nusikalsti ir M. T. charakterizuoja išimtinai neigiamai. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Šių aplinkybių, rodančių, kad net ir griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – taikymas nuteistajam jokio prevencinio poveikio neturi, šiuo ir paskutiniuoju nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas, apygardos teismo vertinimu, visiško sudėjimo būdu nei teisingumo, nei proporcingumo principo nepažeidžia. Nuteistojo gynėja skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių bausmės turėtų būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Aukštesnysis teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių sudėjimo būdas atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatos bausmių bendrinimui skundžiamu nuosprendžiu buvo taikytos pagrįstai.

33. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegiją konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos dydį tinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai išsprendė bausmių bendrinimo klausimą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl nuteistojo E. P. apeliacinio skundo

34. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės trukmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai subendrintos bausmės jas visiškai sudedant, kadangi šioje byloje jis prisipažino visiškai, gailėjosi, bylos nevilkino.

35. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

36. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

37. Pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. skirtą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą, neturi pagrindo.

38. BK 259 straipsnio 1 dalies (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija) sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

39. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra, kad jis nusikalstamą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), praeityje teistas septyniolika kartų, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs šiuos nuteistąjį iš esmės tik neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydį apylinkės teismas E. P. nustatė šiek tiek didesnį šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, tai yra 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė laikytina atitinkančia teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nuteistojo asmenybę, E. P. paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ir būtent tokia bausmės padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

40. Kadangi byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

41. Kaip matyti, nuteistajam E. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 9 (devynių) dienų terminuotos laisvės atėmimo bausme.

42. E. P. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (veikos padarymo laikas – 2020 m. lapkričio 6 d.), buvo baigta dar iki 2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės pagal abu nurodytus nuosprendžius skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, o atsižvelgus į pirmiau nustatytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės bei parinkti bausmių bendrinimai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, nes jis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, nusikalstamas veikas daro netgi įkalinimo įstaigoje, todėl, aukštesnio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmes pagrįstai subendrino jas visiškai sudėdamas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis.

43. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas E. P. kaltu ir paskirdamas jam bausmę, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, skundžiamoje dalyje nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

44. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant: nuteistąjį M. T. – (2023 m. birželio 27 d. pažyma Nr. APD-2023-11344) – 193,33 Eur, nuteistąjį E. P. (2023 m. birželio 26 d. pažyma Nr. APD-2023-11298) – 243,33 Eur, išteisintąją I. L. (2023 m. birželio 21 d. pažyma Nr. APD-2023-11094) – 266,67 Eur, išteisintąją E. Š. (2023 m. birželio 23 d. Nr. APD-2023-11176) – 263,33 Eur.

45. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), o nuteistieji apeliantai M. T. ir E. P., taip pat išteisintosios E. Š. ir I. L., kurių atžvilgiu prokurorė teikė apeliacinį skundą, gynėjų neturėjo pasirinkę, teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi jiems paskyrė gynėjus. Šios nutarties pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėjus: nuteistajam E. P. – advokatę Eglę Rybelienę, nuteistajam M. T. – advokatę Neringą Grubliauskienę, išteisintajai I. L. – advokatą R. G., išteisintajai E. Š. – advokatą Kęstutį Dobilą. Taigi, įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjai nuteistiesiems ir išteisintosioms buvo paskirti teismo iniciatyva, kas reiškia, kad jie neturėjo teisės rinktis, ar jiems gintis patiems, ar su gynėjų pagalba. Be to, M. T. ir E. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jų finansinė padėtis yra sudėtinga. Tuo tarpu išteisintųjų E. Š. ir I. L. atžvilgiu prokurorė buvo pateikusi apeliacinį skundą jų teisinė padėtį bloginančiais pagrindais, prokurorės skundą aukštesnis teismas atmeta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš pirmiau minėtų nuteistųjų ir išteisintųjų nėra suderinamas su proporcingumo principu bei teise į gynybą, todėl iš jų valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės ir nuteistųjų M. T. ir E. P. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. P., M. T., I. L. ir E. Š. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.