Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-188-1058/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
AN2-188-1058/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01496-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
V. P.
Advokatai
Lina Alksnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-188-1058/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01496-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu/atsakingu asmeniu nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie Baltarusijos Respublikos piliečių įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, o būtent, nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. kovo 12 d. H. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. vasario 21 d. V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. A. H., gim. (duomenys neskelbtini) įmonės naudai leido atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbines funkcijas ir tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirta nuobauda – 2 000 EUR bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovė advokatė Lina Alksnienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį.

3.1. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, nurodoma, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį buvo suabsoliutintos pažeidimo padarymo aplinkybės, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat, kad V. P. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, dėl ko teisingai pripažinta, jog jo atžvilgiu egzistuoja lengvinanti aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl baudos mažinimo, atsižvelgta nepakankamai. Be to, neatsižvelgta ir į tai, jog per pastaruosius metus V. P. nepadarė nė vieno tokio pobūdžio pažeidimo bei kitos rūšies administracinio nusižengimo, todėl jo asmenybė gali būti charakterizuojama teigiamai nepaisant padaryto pažeidimo sunkumo. Pažymima, kad, V. P. manymu, sprendžiant dėl baudos dydžio, turėjo būti vertinama visų susiklosčiusių aplinkybių visuma, o ne vien pažeidimo padarymo aplinkybės.

3.2. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, ANK 22 straipsnį, 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalį, sutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad kiekvienu atveju nuobaudos dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju, nebuvo įvertinta V. P. asmenybė, o, kaip buvo minėta, esminę reikšmę suteikė pažeidimo padarymo aplinkybėms, kurios, be kita ko, atsižvelgiant į kitose tokio pobūdžio bylose buvusias aplinkybes, nelaikytinos kažkuo labai išskirtinėmis, dėl ko būtų būtina skirti griežtesnę nuobaudą nei kitose panašaus pobūdžio bylose.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, V. P. vertinimu, jam skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, tad nepagrįstai atsisakyta sumažinti jam paskirtą baudą iki minimalios 1 000 EUR sumos. Be to, skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, jog V. P. bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, kas laikytina atsakomybę švelninančia aplinkybe. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog už padarytą pažeidimą paskirta 2 000 EUR bauda yra per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui ir pasekmėms, paskiriant minimalią t. y. 1 000 EUR dydžio, baudą būtų galima ne tik pasiekti teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą, bet ir tuo pačiu per daug nesuvaržyti V. P. bei jo šeimos finansinės padėties.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti V. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį bei apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Nesutinkama su V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės apeliacinio skundo teiginiais ir visiškai yra palaikoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartyje išdėstyta pozicija, kuria teismas pripažino, kad V. P. buvo paskirta teisinga nuobauda. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs įrodymų visetą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti skundo ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

4.2. Institucijos teigimu, skiriant baudą V. P. buvo įvertinta, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką – apie aštuonis mėnesius, jie susiję su trečiosios šalies piliečių įdarbinimo ir darbo tvarkos, socialinių teisių ir garantijų pažeidimais. V. P. būdamas įmonės vadovu ir žinodamas galimas rizikas, tai, kad nelegaliai dirbantys asmenys nėra apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu, leido net trims neįdarbintiems asmenims vykdyti tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojo pareigas ir vykti jiems krovininiais automobiliais tarptautiniais maršrutais. Pažymima, kad buvo nustatyta, jog pažeidimai yra tyčiniai ir sisteminio pobūdžio, padaryti dėl netinkamo ir nepakankamo įmonės darbo organizavimo ir įmonės veiklos vidaus kontrolės mechanizmų nebuvimo, siekiant nuslėpti darbo santykius.

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad V. P. pripažino savo kaltę – šis kaltės pripažinimas iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo konstatuota, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. P. mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios bausmės vidurkio nuobaudą – 2 000 EUR baudą. Be to, skiriant baudą V. P. buvo atsižvelgta, jog vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas – ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

6. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu/atsakingu asmeniu nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie trijų Baltarusijos Respublikos piliečių įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios. Pažymėtina, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo nėra jokio ginčo, apeliaciniu skundu ginčijamas tik paskirtos baudos dydis.

7. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, asmeniui skiriamos baudos dydis, vertinant nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra mažesnis nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 2 000 EUR baudą.

9. Šiuo atveju V. P. padarė administracinį nusižengimą, kuriuo keliama grėsmė asmens darbo ir socialinėms teisėms, išvengiama mokesčių, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto, iškraipoma konkurencija rinkoje, kurioje teisės pažeidėjo vadovaujama įmonė vykdo veiklą. Nustatant skiriamos baudos dydį, pagrįstai buvo įvertinta tai, kad V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai leido dirbti trims trečiosios šalies piliečiams, o šie neteisėti veiksmai tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, t. y. apie aštuonis mėnesius. Be to, nors pažeidimas ir padarytas skirtingais laikotarpiais, tačiau būtent tai rodo jo tyčinį ir sisteminį pobūdį siekiant nuslėpti darbo santykius. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad V. P. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, asmenų nelegalus darbas įmonėje buvo įprasta praktika.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. P. skiriant nuobaudą buvo įvertinta ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie V. P. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, o taip pat ir bendradarbiavimą su Institucija, tai, kad nepadarė nė vieno tokio pobūdžio pažeidimo bei kitos rūšies administracinio nusižengimo, tačiau visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos nustatant mažesnį nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis minimalų baudos dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kodėl nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant baudą, buvo įvertinta nepakankamai. Nepaisant to, net ir esant V. P. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, paskirtos baudos dydis nelaikytinas pernelyg dideliu ir neproporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui. Apeliantas leido net trims Baltarusijos Respublikos piliečiams įmonėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų pareigose, kurie per aptariamą kiek ilgesnį nei aštuonių mėnesių laikotarpį mažiausiai septyniasdešimt šešis kartus vežė krovinius tarptautiniais reisais bei kirto Lietuvos Respublikos sieną. Toks pažeidimas laikytinas sistemingu ir pakankamai reikšmingu pagal savo apimtį ir trukmę.

11. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskiriant minimalią, t. y. 1 000 EUR dydžio, baudą būtų galima ne tik pasiekti teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą, bet ir tuo pačiu per daug nesuvaržyti V. P. bei jo šeimos finansinės padėties, tačiau pastebėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra nei V. P. šeiminę, nei turtinę padėtį patvirtinančių duomenų. Be kita ko, nepilnamečių vaikų turėjimas ar minimalaus dydžio atlyginimo gavimas savaime neapibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens taip, jog vienareikšmiškai taptu pagrindu nustatyti mažesnį baudos dydį. Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kuria remiantis teigiama, jog pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę suteikė pažeidimo padarymo aplinkybėms, kurios, atsižvelgiant į kitose tokio pobūdžio bylose buvusias aplinkybes, nelaikytinos kažkuo labai išskirtinėmis, dėl ko būtų būtina skirti griežtesnę nuobaudą nei kitose panašaus pobūdžio bylose. Vis tik, apygardos teismo akcentuoja, kad kiekvienu individualiu atveju nuobaudos dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apelianto cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodytose konkrečiose bylose faktinės aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių, ypač neteisėtų veiksmų darymo laikotarpio. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-213-604/2023 pažeidėjui paskirta 1 000 EUR bauda motyvuojama tuo, kad įmonėje buvo nustatytas tik vieno darbuotojo nelegalaus darbo atvejis, trukęs mažiau nei vieną mėnesį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-735-827/2023 palikta nepakeista Institucijos paskirta 1 500 EUR bauda už tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir leido nelegaliai dirbti devyniems darbuotojams, tačiau tai truko pakankamai trumpą laiko tarpą – beveik tris mėnesius; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-630-990/2023 1 500 EUR bauda buvo skirta taip pat už trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.

13. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptartą daro išvadą, kad V. P. atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti minimalų ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydį, nenustatyta, o Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutarime nustatyta 2 000 EUR bauda, t. y. mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, nėra akivaizdžiai per griežta ir laikytina tinkama pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė