Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus – nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemonę „ZOOM“ platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. I. 2021 m. vasario 13 d. apie 08.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,41 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. I. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. vasario 13 d. susitiko su draugu, kitas draugas pakvietė pas jį atvykti. Nuvažiavo į jo merginos brolio butą. Išgėrė degtinės. Užmigo. Išėjęs iš buto jautėsi gerai, galvojo, kad gali vairuoti, tačiau atsisėdus į automobilį, jį užvedus, pajudėjus iš vietos pasijautė blogai ir nusprendė nevairuoti. Apsisukęs pirmame posūkyje norėjo pastatyti automobilį, bet prilietė draugo automobilį. Atėjo liudytojas, padavė jam raktelius ir sulaukė policijos pareigūnų. Atsakydamas į klausimus parodė, kad galvojo palikti automobilį pas draugą ir grįžti su taksi. Išgėrė apie du 0,7 litro talpos degtinės butelius keturiese. Atvažiavo apie 1 val. nakties, baigė vartoti alkoholį apie 5 val. ryto. 3 valandas pamiegojo. Jautėsi gerai, galvojo, kad gali vairuoti. Atidavė automobilio raktelius nepažįstamam žmogui, nes jis iš karto konstatavo, kad jis neblaivus ir pasakė, kad geriau duotų jam raktelius, nes jis jau iškvietė policiją. Nuvažiavo apie 30 metrų. Kliudė draugo A. V., pas kurį vartojo alkoholį, automobilį.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju D. I. nurodė, kad kaltę visiškai prisipažįsta, ir parodė, jog 2021 m. vasario 13 d. apie 01.00 val., susitikęs su senu pažįstamu nuvažiavo pas jo merginos brolį, kurio nepažįsta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavę pradėjo vartoti alkoholį. Tarp 4 val. - 5 val. nuėjo miegoti. Iš ryto buto savininkas jį pažadino ir paprašė išeiti iš buto. Išėjęs į lauką, norėjo važiuoti namo su savo transporto priemone, nes jautėsi jau išblaivėjęs. Įsėdęs į automobilį, užvedė variklį ir nespėjus pajudėti iš vietos, prie automobilio priėjo 2 jam nepažįstami asmenys ir pasakė, kad niekur nevažiuos, nes yra girtas. Jis užgesino variklį, išlipęs iš automobilio, pats jiems padavė automobilio raktelius. Jie pasakė, kad atvažiuoja policijos ekipažas (b. l. 55).

Papildomai apklaustas įtariamuoju D. I. pareiškė, kad kaltę pripažįsta visiškai <...> Įsėdęs į automobilį, užvedė variklį ir pavažiavo apie 30 m. Tada suprato, kad dar vairuoti negali, dėl to apsisuko ir norėjo grįžti prie to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bandydamas priparkuoti automobilį, jis pajuto, kaip automobilio galine dalimi atsitrenkė į kažką. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir norėjo pasižiūrėti į ką atsitrenkė. Pamatė, kad tai buvo kitas automobilis, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį suprato, kad jokios žalos nepadarė, o jeigu ir padarė, pamanė, kad vėliau galės supildyti deklaraciją. Jam atsisėdus į automobilį, prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį. Jis užgesino variklį, išlipęs iš automobilio pats jiems padavė automobilio raktelius. Jie pasakė, kad atvažiuos policijos ekipažas. Kadangi jautėsi blaivus, atsisėdęs į automobilį, sulaukė policijos pareigūnų. Atvažiavę policijos pareigūnai davė jam papūsti į alkotesterį. Pripūtęs apie 2,41 promiles, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 66).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Taip, BIRT žiūryklės duomenimis, pirmas pranešimas apie įvykį įregistruotas 2021 m. vasario 13 d. apie tai, kad pranešėjas matė kaip automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas neblaivaus asmens, apgadino automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad šeštadienio ryte vedžiojo šunį. Eidamas takeliu per kiemą pamatė kaip į kiemą įvažiuoja sidabrinės spalvos 3 klasės „BMW“ automobilis, kuris bandė kieme apsisukinėti. Apsisukinėdamas, galu atsirėmė į mėlynos spalvos „Audi A4“ automobilį. Sustojo, išjungė variklį, išlipo. Kai išlipo, pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus. Iš karto paėmė iš jo automobilio raktelius, juos atidavė tik atvykus policijos pareigūnams. Sprendė, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti, sunkiai stovėjo ant kojų, priėjus arčiau jautėsi alkoholio kvapas. Jis vaikščiojo aplink automobilį, apžiūrinėjo, svyravo į šonus, nelabai gaudėsi aplinkoje. Jis nesipriešino, padavė raktelius ir laukė toliau. Prie jo sėdėjo keleivis, iš jų pokalbio suprato, kad jie tikrai patys žinojo, kad yra neblaivūs ir vairuoti negali. Jis su keleiviu diskutavo, kad prisidarė bėdos, geriau reikėjo kviesti taksi. Iš jo pusės nebuvo nenoro atiduoti raktelius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. pareiškė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 08.30 jis vedžiojo šunį. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kaip į kiemą įvažiavo sidabrinės spalvos „BMW“ automobilis, prie kelio išsišakojimo, kuris yra, būtent, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW“ automobilis nusuko į dešinę ir bandė parkuotis atbulomis ir besiparkuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Po smūgio vairuotojas iškart išlipo iš automobilio, jis apžiūrėjo žalą. Keleivio pusėje sėdėjo dar vienas asmuo, tačiau jis nebuvo išlipęs. Po smūgio jis iškart priėjo prie BMW automobilio, kurio vairuotojas jam akivaizdžiai pasirodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jis suprato, kad asmuo yra neblaivus, tuomet vaikinas bandė sėsti atgal į automobilį, bet jis išėmė automobilio raktelius ir paprašė kaimyno iškviesti policiją, kadangi pats su savimi neturėjo telefono. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė kuris asmuo vairavo automobilį BMW, ir jie (policijos pareigūnai) patikrino vaikino, vairavusio automobilį ,blaivumą. Jis galėtų atpažinti vairuotoją (b. l.38-39).

Vyriausiojo patrulio R. Š. surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. I. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 7).

Alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 D. I. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (b. l. 8), antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Patikros sertifikate Nr. 1360584 (b. l. 9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21).

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl įvykusio susidūrimo. Atvykus, pasitiko pranešėjas nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Visko nebeprisimena.

Teismas perskaitė liudytojo A. Š. 2021 m. vasario 13 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 6). Liudytojas patvirtino, kad toks įvykis buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 08.35 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas matė, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, apgadino kitą stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio savininko vietoje nėra. Kai jie atvyko į vietą, juos pasitiko vyras G. G., kuris nurodė vyrą, kuris vairavo „BMW“ automobilį. Priėjus prie vyro, nuo jo buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, sklindantis jam iš burnos. Minėtas vyras jiems prisistatė D. I. vardu. Minėto vyro paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad naktį vartojo alkoholį, apie 04.00 val. Su kolega nusprendė patikrinti D. I. girtumą. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas. Vėliau, antra kartą patikrinus, jam buvo nustatytas 2.41 promilių neblaivumas. D. I. sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, jiems neprieštaravo ir neprašė būti vežamas į ligoninę dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. Kol jie buvo įvykio vietoje, atėjo „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. V., kuris apžiūrėjo savo automobilį ir nurodė, kad jo automobilis nėra apgadintas (b. l. 32).

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. Z., apklaustas kaltinamojo gynėjo prašymu, parodė, kad buvo žiema, 2021 metai, tą naktį buvo su D.. Buvo pas draugus, išgėrė, ryte išėjo į lauką, važiavo automobiliu. Vairuotojas D. I. buvo apsvaigęs, einant į automobilį klausė kaip jautėsi, pasakė, kad gerai, įsėdo važiuoti, jis pasijuto blogai, norėjo pastatyti automobilį ir tuo metu įvažiavo į kitą, kieme stovintį automobilį. Žino, kad ten buvo (duomenys neskelbtini) g., nežino koks rajonas.

Atsakydamas į klausimus liudytojas L. Z. parodė, kad prieš tai vartojo alkoholį. Kai važiavo buvo labai ankstus rytas. D. buvo apsvaigęs, nes jie kartu vartojo alkoholinius gėrius, kvapo nejuto, nepastebėjo, kad jis svirduliuotų. Jie buvo keturi, vėliau prisijungė penktas, buvo du buteliai degtinės. D. I. kliudė kito draugo A., kuris buvo vakarėlyje, automobilį. Kliudė minimaliai, vos prilietė, nebuvo įlinkimo ar subraižymo, net nepildė eismo įvykio deklaracijos. Kai atsitrenkė, D. sustojo, atėjo kažkoks asmuo, atidarė dureles, D. atidavė tam asmeniui raktelius ir tas asmuo iškvietė pareigūnus, sulaukė pareigūnų ir išsiskirstė. D. pats jam atidavė raktelius, jis nebandė bėgti, slėptis.

Šie aptarti ir teismo posėdyje ištirti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtus įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir konstatuoja, kad D. I. 2021 m. vasario 13 d. apie 08.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,41 promilių neblaivumą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

V. G. pateikė prašymą būti paskirtai brolio D. I. laiduotoja. Teisiamojo posėdžio metu V. G. papildomai nurodė, kad su broliu yra artimi, daug bendrauja. Kartu praleidžia daug laiko, dar daugiau jo praleis kai gyvens tame pačiame mieste, turi daug panašių veiklų, hobių. Kartu eina į sporto klubą, važiuoja slidinėti, jodinėti, domina šachmatai, kartu žiūri filmus. Kalbėjo su juo šia tema, jis supranta savo klaidą, kad padarė blogai, jis labai gailisi. Brolis atsižvelgia į jos nuomonę, nes ji už jį vyresnė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį D. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas, duomenų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus ar administracinius nusižengimus nenustatyta (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO, b. l. 87). Per 5 metus baustas ne kartą už administracinių nusižengimų padarymus, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (b. l. 82-86); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Teismui kilo abejonės dėl kaltinamojo prisipažinimo dalyje dėl to, ar būtent jis savo noru atidavė automobilio raktelius liudytojui G. G., ar visgi liudytojas raktelius pats ištraukė iš automobilio spynelės. Tačiau, atlikus pilną įrodymų tyrimą byloje, teismas nenustatė neginčijamų įrodymų, kad automobiliai rakteliai būtų liudytojo iš kaltinamojo paimti nebendradarbiaujant pačiam kaltinamajam. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis visiškai neprisipažino. Svarbu ir tai, kad kaltinamojo gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra vien tik deklaratyvus. Žala nepadaryta.

Kaltinamasis D. I. yra jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 78), SODROS duomenimis dirba pagal individualios veiklos pažymą (b. l. 80), studijuoja (b. l. 81). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Minėta, kad D. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. I. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį D. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sesuo V. G.. Iš byloje esančių duomenų apie V. G. matyti – SODROS duomenimis yra dirbanti (pridėtoje darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad ji yra darbšti, atsakinga, sąžininga, nekonfliktiška asmenybė (b. l. 117-128,133), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista (b. l. 130), už administracinių nusižengimų padarymą nebausta (b. l. 136). Pati V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su broliu yra artimi, nuolat bendrauja, jis jos klauso, nes ji yra vyresnė.

Teismas pažymi, kad pradžioje buvo kilusios abejonės dėl laiduotojos tinkamumo. Visgi, į užduotus klausimus galiausiai laiduotoja prašusi būti paskirta V. G. išsamiai atsakė į pateiktus klausimus ir patvirtino galinti būti laiduotoja bei daryti teigiamą poveikį savo broliui – kaltinamajam D. I..

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirminis įspūdis galėjo susidaryti ir dėl neįprastos teisiamojo posėdžio tvarkos nuotoliniu vaizdo ir garso priemone per ZOOM platformą, kas neabejotinai galėjo paveikti ir laiduotojos prašomos būti paskirta V. G. gebėjimus suprasti kokius atsakymus būtina teismui pateikti į užduodamus klausimus bei tai, ką siekiama nustatyti.

Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. G. visgi yra verta teismo pasitikėjimo, ją su broliu D. I. sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo D. I. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

V. G. skirtina D. I. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jo sesuo, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. G. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas minimalus, t. y. vienerių metų laidavimo terminas.

V. Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. I. (b. l. 12). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „BMW 320“, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 280 EUR (su PVM) (b. l. 11).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise D. I.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. I. priklausantis automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. D. I. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Svarbu ir tai, koks didelis neblaivumo dydis buvo kaltinamajam nustatytas (2,41 promilės) bei kaltinamojo sukeltas, kad ir neženklus, eismo įvykis. Todėl automobilis „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

2021 m. vasario 15 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. I. automobiliui „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (b. l. 69).

VI. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad D. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą. Tai, kad D. I. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris faktiškai yra ant ribos su sunkiu (nustatytas 2,41 promilės). Kad tokio vairavimo metu kaltinamasis sukėlė, kad ir nežymų, bet eismo įvykį, kas patvirtina veikos pavojingumą, kai sukeliamas pavojus ne tik kitiems, pat ir pačiam vairuotojui ir su juo automobilyje buvusiems asmenims (buvo ir keleivis). Tai, kad D. I. ne kartą baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymu. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo aptartiems charakterizuojantiems duomenims, be to, konkrečiu atveju atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 13 d., kai buvo D. I. laikinai sulaikytas.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam D. I. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 58-60) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas saugomas prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 30 EUR (b. l. 23). Baudžiamosios bylos duomenimis D. I. atlygino automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (b. l. 30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoja paskirti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Paskirti D. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 13 d.

Paskirti D. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

2021 m. vasario 15 d. priimtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. I. automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

D. I. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. I. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.