Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-44-524/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
e2A-44-524/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00435-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
ERGO Insurance
Atsakovas
UAB ,,Vitės valdos“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Lamberta“, BTA Insurance Company“, AB ,,Lietuvos draudimas“

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-44-524/2016

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-00435-2015-1)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo ERGO Insurance, SE, ieškinį atsakovei UAB ,,Vitės valdos“, tretieji asmenys UAB ,,Lamberta“, ,,BTA Insurance Company“, SE, AB ,,Lietuvos draudimas“, dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 665,01 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su draudėja V. L. 2014-01-20 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai V. L. 665,01 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2014-06-23 bendro naudojimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įvykus avarijai, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Paaiškino, kad atsakovė UAB „Vitės valdos“ administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakinga už žalą, padarytą draudėjai. Ieškovas, vadovaudamasis žalos dydžio nustatymo dokumentais bei Įmonių turto draudimo sutartimi, įvertino dėl patalpų sugadinimo draudėjai atsiradusią žalą, ją apskaičiavo ir kompensavo, išmokėdamas draudėjai 665,01 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Vitės valdos“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, teikiantis bendrojo naudojimo objektų administravimo bei techninės priežiūros, komunalines ir kitas paslaugas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovė taip pat nurodė, kad administruoja ieškovo ieškinyje minimą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Vitės valdos“ informuoja, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo, vidaus šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūrą atlieka UAB „Lamberta“, vadovaujantis tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ 2006-05-02 sudaryta Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartimi Nr. 180, kuria UAB „Lamberta“ įsipareigojo užtikrinti šilumos sistemų bendrojo naudojimo elementų (vamzdynų, ventilių, šildymo prietaisų ir pan.) priežiūrą. Vadovaujantis pateikta informacija, akivaizdu, jog šioje byloje atsakovu pagrįstai turėtų būti traukiamas tiesiogiai už šilumos sistemų ir kitų su tuo susijusių objektų priežiūrą atsakingas sutartinių teisinių santykių subjektas UAB „Lamberta“. Atsakovė teigė, kad tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ 2006-05-02 sudarytos sutarties Nr. 180 2.1.2 dalyje nurodyta, jog užsakovui gavus vykdytojo prašymą šis šaukia patalpų savininkų susirinkimus dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, remonto, rekonstrukcijos darbų. Šiuo atveju administratorė UAB „Vitės valdos“ nebuvo įspėta šilumos sistemų prižiūrėtojo apie esamą avarinę vamzdynų būklę, todėl UAB „Vitės valdos“ negalėjo užkirsti kelio avarijai vamzdynų sistemoje. Jei UAB „Lamberta“ būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi gyvenamojo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų apžiūrą, būtų aptikusi vamzdynų kokybės trūkumus laiku, būtų išvengta žalos trečiojo asmens privačiam turtui. UAB „Lamberta“ savo neveikimu, t. y. pareigų neįgyvendinimu, sukėlė tretiesiems asmenims neigiamų pasekmių, tinkamai neprižiūrėjusi karšto vandens sistemos vamzdynų būklės ir nepranešusi apie vamzdynų susidėvėjimą, užkirto kelią įgyvendinti vamzdyno remonto darbus, dėl ko prakiuro karšto vandens vamzdis ir vanduo prasiskverbė į trečiajam asmeniui priklausantį butą bei sugadino šio asmens privatų turtą. Atsakovės nuomone, UAB „Lamberta“ civilinei atsakomybei kilti dėl ieškovo deklaruojamo įvykio yra visos sąlygos.

Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2006-05-02 UAB „Vitės valdos“ su UAB „Lamberta“ sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo prižiūrėti atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal šios sutarties 2.1.11 punktą, nustatantį, kad pasibaigus šildymo sezonui trečiasis asmuo turi atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų apžiūrą ir pateikti atsakovei apžiūros aktus, trečiasis asmuo sudaro ir teikia atsakovei gyvenamųjų namų apžiūros aktus bei pastatų parengties šildymo sezonui aktus. Trečiasis asmuo vykdydamas sutartį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų būklę. Šios aplinkybės, kad atsakovė nesutiko pasirašyti daugybės trečiojo asmens bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pateiktų dokumentų, nesukuria prielaidos, kad atsakovei nebuvo žinoma reali gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų būklė. Mano, kad atsakovė žinodama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų būklę elgėsi nerūpestingai, nevykdė tiesioginių atsakovei deleguotų pareigų ir funkcijų bei nesilaikė Lietuvos Respublikos ir lokalinių teisės aktų reikalavimų. Dėl atsakovės neveikimo 2014 m. birželio 23 d. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir įvyko karšto vandens sistemos vamzdyno, apie kurio avarinę būklę trečiasis asmuo sistemingai informuodavo atsakovę, avarija.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“, SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“, SE, filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Palaiko visus atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus. Mano, kad padaryta žala negali būti traktuojama kaip atsakovės veikimo ar neveikimo rezultatas, nes ji neturėjo pareigos prižiūrėti namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Minėtą pareigą turėjo vykdyti UAB „Lamberta“, todėl būtent šios įmonės, o ne atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami šioje civilinėje byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-07 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ 665,01 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 665,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovo ERGO Insurance, SE, veikiančio per ERGO Insurance, SE, Lietuvos filialą, naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvykio metu atsakovė buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, teikianti daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovė būdama tinkamai informuota apie jos administruojamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, neatliko prevencinių darbų minėto vamzdžio avarijai išvengti. Aplinkybė, kad trūko tranzitinis viso namo karšto vandens bendro naudojimo vamzdis, patvirtina atsakovės netinkamą vamzdynų priežiūros faktą, tai yra atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), šis atsakovės neveikimas buvo priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusia žala, atsakovė pažeidė įstatymuose nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovė ieškovei turi atlyginti žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimą kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trūkusio vamzdžio priežiūrą atlieka trečiasis asmuo UAB ,,Lamberta“, jis ir turėtų atsakyti už kilusias pasekmes. Mano, kad būtent minėtas trečiasis asmuo privalo išlaikyti prižiūrimą objektą tinkamą naudoti. Tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo jam nustatytos pareigos neįvykdė, dėl to įvyko avarinė situacija ir atsirado žala. Teigia, kad yra visi pagrindai trečiojo asmens atsakomybei kilti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens atsakomybės masto. Teigia, kad trečiojo asmens atsakovei siųsti trūkusio vamzdyno patikrinimo aktai (iki įvykus avarijai) nebuvo tinkamai suderinti, todėl nebuvo pasirašomi, o buvo grąžinami trečiajam asmeniui suderinti su atsakove.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-09-06 sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sunaikintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ERGO Insurance, SE, veikiantis per ERGO Insurance, SE, Lietuvos filialą, ir draudėja V. L. 2014-01-20 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai V. L. 665,01 Eur (2296,16 Lt) dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2014-06-23 bendro naudojimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įvykus avarijai (trūkus karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžiui), kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ERGO Insurance, SE, veikiantis per ERGO Insurance, SE, Lietuvos filialą, pagal defektų aktą ir lokalinę sąmatą išmokėjo draudėjai V. L. 665,01 Eur (2296,16 Lt) draudimo išmoką patalpų remontui atlikti reikalingoms išlaidoms atlyginti. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-616 „Dėl UAB „Vitės valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ atsakovė yra įpareigota administruoti gyvenamuosius namus, butus, kitas patalpas, įtrauktas į atsakovės administruojamų namų sąrašą, kuriame yra nurodytas ir namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2006-05-02 UAB „Vitės valdos“ su UAB „Lamberta“ sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ įsipareigojo prižiūrėti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N., bylos Nr. 3K-3-215/2008).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minėtos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynų avarinę būklę buvo informuota tinkamai, tačiau netinkamai vykdė jai įstatymais ir jų pagrindu priimtais įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nustatytas pareigas tinkamai prižiūrėti ginčo daugiabutį, šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, neatliko prevencinių darbų trūkusio vamzdžio avarijai išvengti. Atsakovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ privalomos daugiabučio namo apžiūros nevykė tinkamai, kad jis pažeidė pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė teikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodydama trečiojo asmens pareigą ne tik pateikti šildymo ir karšto vandens sistemų apžiūros aktus, bet ir pareigą atlikti avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atitinkamo ilgio vamzdžių pakeitimą bei kitus darbus. Pažymėtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) atsako už įvykį dėl jo kaltės arba dėl netinkamų veiksmų, likviduojant to įvykio padarinius jų priežiūros zonoje bei už įvykius, kilusius dėl jo kaltės laiku neatlikto remonto arba dėl jo perimto nekokybiškai suremontuoto įrenginio (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 37.2 p. ir 37.4 p.). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovo teiginius dėl trečiojo asmens atsakomybės, apsiribojo aplinkybės, jog atsakovė neįrodė trečiojo asmens atsakomybės sąlygų, konstatavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju, turėdamas duomenų, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) funkcijos yra perduotos kitam (trečiajam) asmeniui, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti visų galimų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę įgyja nustatymas asmens, atsakingo už laiku atliekamą šildymo sistemų remontą ar tokio remonto organizavimo darbus. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė laiku nereagavo į trečiojo asmens teiktus pranešimus apie avarinės būklės vamzdžius, pati savaime nereiškia, kad pareiga keisti minėtos būklės vamzdžius kyla būtent atsakovei. Tokią pareigą teismas privalo nustatyti, analizuodamas ne tik šalių susitarimą, pagal kurį, kaip minėta, trečiajam asmeniui kyla pareiga atlikti atitinkamus šildymo sistemos darbus, bet ir teisės aktus, tiesiogiai reglamentuojančius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybę.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo nukentėjusiosios patalpų apipylimo mechanizmo, nenustatė avarijos kilimo priežasties ir nesiejo atsakovės bei trečiojo asmens veiksmų priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, t. y. visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Patalpų savininkė 2014-06-22-23 pastebėjo, kad stipriai bėga vanduo virš jos patalpų, ir pranešė apie įvykį ieškovei. 2014-06-25 ieškovė surašė defektų aktą, kuriame nurodo, jog buvo pastebėta, kad drėksta ir šlampa patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), lubos ir sienos ties elektros skydine. Pranešime dėl žalos atlyginimo ieškovė atsakovei informavo, kad avarija galėjo įvykti dėl trečiųjų asmenų mechaninio poveikio vandentiekio inžinerinėje sistemoje, tačiau pirmosios instancijos teismas šios faktinės aplinkybės netyrė, t. y. nenustatė kaltininko, dėl kurio kaltės galėjo kilti vamzdyno avarija. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2014-06-24 statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog tarp II ir III aukštų trūko karšto vandens bendro naudojimo vamzdis (stovas), šalto vandens vamzdis paveiktas korozijos. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog trečiasis asmuo UAB ,,Lamberta“ 2014 metais I pusmečio apžiūros nevykdė, nes su atsiliepimu trečiasis asmuo 2014 metais vasario mėnesį pateikė atsakovei informaciją apie ginčo vamzdyno būklę. Pirmosios instancijos teismas, šalindamas trečiojo asmens atsakomybę, neteisingai vertino vien tik informavimo pareigą, visiškai nenustatydamas konkrečių faktinių aplinkybių dėl avarijos priežasties, neanalizavo trečiojo asmens pareigos pagal 2006-05-02 sutarties 2 priedą, kuriame pateiktas UAB ,,Lamberta“ atliekamų darbų sąrašas. Šio priedo 3 p. yra išvardyti darbai, kuriuos UAB ,,Lamberta“ įsipareigojo atlikti pagal poreikį, t. y. 3.1, 3.2 p. nustatyta, kad ji turi pareigą pakeisti susidėvėjusius vamzdžius iki 0,5 metro ilgio. Atkeiptinas dėmesys, jog 2013-10-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento protokole nurodyta, jog ginčo name remonto apimtys viršija 0,4 metro, šiuos darbus privalo organizuoti administratorius, t. y. šios bylos atsakovė. Paminėti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė ir trečiasis asmuo buvo sutarę dėl konkrečių vamzdyno keitimo darbų, priklausomai nuo vamzdyno ilgio, todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina rinkti įrodymus faktinei aplinkybei nustatyti, kokio ilgio ginčo avarijos vamzdynas buvo ir kuris subjektas – atsakovė ar trečiasis asmuo – turėjo pareigą jį keisti. Būtina rinkti naujus įrodymus ir vertinti jau esančius byloje, nustatyti, ar įvykio priežastis buvo netinkama vamzdyno priežiūra ar, kaip nurodė pati ieškovė, trečiųjų asmenų mechaninis poveikis vandentiekio inžinerinėje sistemoje, taip pat nuspręsti, kas iš tikro privalo atlyginti ieškovei žalą (ar atsakovė, kaip namo administratorė, ar trečiasis asmuo). Iš naujo nagrinėjant bylą būtina aiškintis, ar trečiasis asmuo, atsakingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją, privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti atsiradusios žalos ar ją sumažinti, ar jo atsakomybė su atsakove yra solidari. Tai, kad ieškovė nesutiko įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakove UAB ,,Lamberta“, nesaisto teismo pareigos, ištyrus avarijos kilimo priežastį, teisingai kvalifikuoti asmenų, atsakingų už vamzdynų priežiūrą, veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme, nustatyti civilinės atsakomybės rūšį ( solidarioji ar dalinė), be to, būtina šiuos veiksmus susieti priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis.

Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, neanalizavo atsakovės ir trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės dėl naujų įrodymų rinkimo ir paminėtų faktinių aplinkybių nustatymo apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajVirginija Nijolė Griškevičienė