Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-859-552/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-10
Bylos Nr.: eA-859-552/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03392-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybė

Administracinė byla Nr. eA-859-552/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03392-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybė) dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osterodė“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 1SS149-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į jūsų prašymą“ (toliau – ir Sprendimas, ir atsakymas) dalį (toliau ir – Skundžiama dalis), priimtą dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) dalies, kuria buvo prašoma „kreiptis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant Prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių – 2005-03-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-2121 ir 2005- 03-14 Perdavimo - priėmimo akto Nr. 94, 2018-11-16 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019-07-30 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. R-4524 ir 2021-07-27 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5178 – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo“ (toliau – ir Prašymo dalis) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su Prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas: 1) Informuoti, ar atitinka Lietuvos Respublikos interesus šiuo metu rengiamame žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitime (toliau – ir Keitimas) numatytas prievartinis (t. y. vykdomas prieš pareiškėjo valią) pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), išformavimas ir valstybinės žemės sklypo bei kitos Keitime numatytos aplinkinės valstybinės žemės sujungimas su Kauno miesto savivaldybei priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), suformuojant naują žemės sklypą ir Lietuvos Respublikai bei Kauno miesto savivaldybei tampant to naujo žemės sklypo bendraturtėmis? Ar valstybės interesus atitinka toks jungimas ir ar jis yra būtinas, ar siekiamų tikslų neįmanoma įgyvendinti kitais būdais, t. y. neišformuojant jau esamų suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų, įskaitant kliento nuomojamą sklypą; 2) Kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių – 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2121 ir 2005 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 94, 2018 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R-4524 ir 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5178 – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo. Į Prašymą NŽT atsakė Sprendimu, kuriame nurodė, kad į 1-ajame punkte išdėstytą dalį šiuo metu dar negali atsakyti, tačiau atsakys vėliau, kai Keitimas bus pateiktas derinimui, o 2-ajame punkte išdėstytą Prašymo dalį NŽT klaidingai kvalifikavo ne kaip prašymą dėl viešojo intereso gynimo, o kaip išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teikiamą skundą. Pareiškėjas teigė, kad NŽT, atsakydama į Prašymo dalį, visiškai neįvertino savo kompetencijos viešojo intereso gynimo srityje bei į Prašymo dalį iš esmės neatsakė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Prašymo dalyje argumentuotai ir detaliai išdėstė, jog 2005 m. valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas privačiam fiziniam asmeniui pažeidžiant Kauno miesto valdybos sprendimo ir juo patvirtinto galiojančio detaliojo plano sprendinius bei imperatyviąsias teisės normas. Pasak pareiškėjo, žemės sklypas negalėjo būti privatizuojamas, tačiau jis vis tiek buvo parduotas privačiam asmeniui lengvatine, t. y. ne aukciono tvarka, todėl šie sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, be to, tokie pat yra visi paskesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriai, nes teisės į jį buvo perleidžiamos tokių teisių neturinčių asmenų. Pareiškėjas akcentavo, kad Prašymo dalyje argumentavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, todėl prašė NŽT kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Nors sandorių pripažinimas niekiniais bei negaliojančiais ir restitucijos taikymas turėtų įtakos ir pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau Prašymo dalyje pareiškėjas pareiškė NŽT prašymą ne apginti jo teises, bet prašymą imtis veiksmų būtent dėl viešojo intereso gynimo. Prašymo dalyje pareiškėjas prašė NŽT ne išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėti skundą, bet įgyvendinti jai priskirtą kompetenciją viešojo intereso gynimo srityje, tačiau NŽT, atsakydama į Prašymo dalį, nesivadovavo ir netaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 15 punkto, reglamentuojančio jos kompetenciją viešojo intereso gynimo srityje. NŽT neatsakė pareiškėjui dėl viešojo intereso gynimo, nepriėmė minėtu klausimu jokio sprendimo, o vietoje to, formaliai vadovavosi visai kitokius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (t. y. teisės normomis dėl skundų, kuriais ginamos asmenų teisės, o ne viešasis interesas, nagrinėjimo).

4. Nors NŽT Skundžiamoje dalyje nurodė, kad jei pareiškėjas laiko, jog jo aprašyta situacija pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis pats gali kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad Prašymo dalis buvo pareikšta ne dėl privačių jo teisių, bet dėl viešojo intereso gynimo, esant akivaizdiems galiojančio Kauno miesto valdybos sprendimo pažeidimams, todėl pareiškėjo nurodytus faktus NŽT privalėjo įvertinti ir, matydama viešojo intereso pažeidimus, įgyvendindama savo kompetenciją, kreiptis į prokuratūrą. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl viešojo intereso gynimo jis negali kreiptis į teismą, nes teisės normomis nėra įgaliotas subjektas jį ginti teisme, tačiau valstybinės žemės pardavimo srityje NŽT yra įgaliotas subjektas ginti viešąjį interesą, taigi pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą privalo dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą. Kadangi Skundžiamoje dalyje NŽT dėl viešojo intereso nepasisakė, neįvertino, ar yra pagrindo laikyti, kad viešasis interesas buvo pažeistas, ar ne, tokio fakto visiškai nenagrinėjo, dėl to nepateikė jokių argumentų, todėl Prašymo dalį atmetė neišnagrinėjusi jo iš esmės ir remdamasi išgalvotais, nesamais formalumais.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklypas 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2121 ir 2005 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 94 buvo privatizuotas pažeidžiant galiojantį 1999 m. spalio 5 d. Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 1033 (toliau – ir Valdybos sprendimas). Tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija nesilaikė Valdybos sprendime nustatyto ribojimo, kuriuo draudžiamas sklypo privatizavimas, tokiu būdu buvo pažeistas ne tik Valdybos sprendimas, bet ir viešasis interesas, nes lengvatine tvarka buvo privatizuota neprivatizuotina valstybinė žemė. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad valstybinės žemės patikėtinis taikė dvigubus standartus, nes dėl valstybinės žemės išpirkimo (privatizavimo) pasikreipus kitam į tą patį 1999 m. spalio 5 d. detalųjį planą patenkančio sklypo savininkui, sklypą parduoti buvo atsisakyta vadovaujantis to paties Valdybos sprendimo punktu draudžiančiu privatizavimą, t. y. ankstesnis pastato savininkas UAB „Ragainė“ buvo kreipęsis į NŽT su prašymu parduoti jam sklypą, tačiau NŽT atsisakė tai padaryti, motyvuodama Valdybos sprendimo 2-uoju punktu, kuriame siūloma žemės sklypus išnuomoti 5 metams (numatant, kad šie žemės sklypai nebus privatizuojami). Taigi, tas pats Valdybos sprendimo 2-asis punktas buvo taikytinas ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis žemės sklypas buvo privatizuotas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdžiai matyti, kad perleidžiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas viešasis interesas.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad NŽT elgesys yra neskaidrus ir nesuprantamas, be to, minėtų sandorių pripažinimas niekiniais bei restitucijos pritaikymas turėtų įtakos ir pareiškėjo teisėms, nes jam nuosavybės teisė priklauso pastatas, kuris yra valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas yra minėto sklypo nuomininkas. Pareiškėjas nurodė, kad savivaldybės įmonė „Kauno planas“ parengė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimą (TPD Nr. K-VT-19-21-168, o planavimo iniciatorius ir organizatorius yra Kauno miesto savivaldybės administracija), tačiau Keitimas dar nėra patvirtintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Keitimu yra ketinama išformuoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei jo žemę sujungti su valstybine žeme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorius pripažinus niekiniais ir pritaikius restituciją, turėtų būti keičiami ir Keitimo sprendiniai, o tai padėtų ir pareiškėjo teisių gynybai, nes jis nesutinka su Keitimu, be to, pritaikius restituciją, pasikeistų faktinė situacija ir tik tada taptų žinomi valstybės interesai ir jos pozicija, taip pat atsirastų galimybės visapusiškai įvertinti Keitimo sprendinius.

Atsiliepimas

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT su Prašymu, kuriame suformulavo du konkrečius prašymus – keliamus klausimus. NŽT į minėtą prašymą atsakė Sprendimu. Atsakovas pažymėjo, kad Prašymo nagrinėjimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašą nustatyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2005 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas L. Š., po to, kai žemės reformą vykdžiusi institucija – Kauno apskrities viršininko administracija – prieš 18 metų (Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 02-01-1564 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“) priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo.

Šalies argumentai

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu į NŽT, kuriame prašė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo perleidimo sandorių – 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2121 ir 2005 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 94, 2018 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R-4524 ir 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5178 – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo. Atsakovo nuomone, NŽT Sprendime pateikė nuomonę, kuri nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių suformuluotų paaiškinimų prasme.

Atsiliepimas

10. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas nesutinka su konstatuojamojo pobūdžio aktu, todėl siekia, kad būtų panaikinta Skundžiama dalis ir NŽT atliktų veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, t. y. kreiptųsi į prokuratūrą. Tačiau atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teisinis suinteresuotumas pasireiškia tik kaip informacijos apie, jo nuomone, galbūt neteisėtus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius pateikimas atsakovui ir atsakymo į prašymą gavimas.

11. Atsakovas teigė, kad Skundžiama dalimi pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, juo neišreiškiamas joks viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas, tačiau pareiškėjas tik informuojamas apie NŽT nuomonę ir patariama pareiškėjui, jo galbūt pažeistas teises ginti teisme, todėl vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo Sprendimo turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reguliavimų. Atsakovas tvirtino, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai, NŽT jame iš esmės atsakė į abu pareiškėjo skunde keliamus klausimus, t. y. pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, nurodydama aktualias teisės normas, taip pat išreiškė nuomonę, kodėl šiuo atveju nesukreips į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. NŽT, nustačiusi, kad žemės sklypas nuo 2005 m. priklausė fiziniam asmeniui, nurodė pareiškėjui, jog neturi teisės reguliuoti arba kištis į fizinių asmenų civilinius santykius (šiuo konkrečiu atveju parduodant privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir statinius), nes viešojo administravimo institucija veikia tik savo įgaliojimų bei jai priskirtų funkcijų srityje ir negali viršyti savo kompetencijos, taip pat NŽT pateikė tikslius duomenis darbuotojų, į kuriuos pareiškėjas galėtų kreiptis dėl jam kilusių papildomų klausimų. Todėl atsakovas vertino, kad NŽT pagal pareiškėjo prašymą įgyvendino administracinę procedūrą ir pateikė atsakymą, iš esmės atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, be to, pateikdama Sprendimą, NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad net vertinant Sprendimą kaip administracinį sprendimą (su kuo NŽT nesutinka), turi būti pripažinta, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinimui nėra jokio pagrindo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinto (duomenys neskelbtini) parko teritorijos specialiojo ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengtų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka, kuriuo būtų suplanuota teritorija, skirta kultūros paveldo vertybės ((duomenys neskelbtini) parko) apsaugai. Atsižvelgdamas į tai ir vykdydamas Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) pavedimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. A-1038 dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų, patvirtintų Valdybos sprendimu, keitimo organizavimo. Kauno miesto savivaldybė pažymėjo, kad planavimo tikslas, kaip nurodyta įsakyme, – pakeisti suplanuotos teritorijos ribas ir plotą (apie 8,5 ha), suformuojant žemės sklypą(-us) kultūros paveldo objektams, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti paėmimą visuomenės poreikiams ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tačiau minėto detaliojo plano rengimo procesas dar nėra baigtas.

14. Atsižvelgdama į tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra vienas iš statinių, sudarančių (duomenys neskelbtini) parko kompleksą ir siekdama apsaugoti šią kultūros paveldo vertybę Kauno miesto savivaldybė nusprendė pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį pastatą, o tai padarė 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5178.

15. Kauno miesto savivaldybė tvirtino, kad iš byloje pateiktų NTR duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) iš valstybės buvo įsigytas 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2121 pagrindu. Kauno miesto savivaldybė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas argumentavo, jog sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, kuris buvo patvirtintas Valdybos sprendimu, buvo įrašyta pastaba: „Kadangi visi sklypai patenka į centrinio ąžuolyno ribas, siūloma terminuota (iki 5 metų) sklypų nuoma; žemė neišperkama; taikomi urbanistiniai-architektūriniai apribojimai, kaip objektams, esantiems miesto parke, sklypai nedalomi“. Taigi, Kauno miesto savivaldybė vertino, kad dėl šios priežasties tuometinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikėtinė Kauno apskrities viršininko administracija negalėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Pasak Kauno miesto savivaldybės, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas buvo priskirtas būtent apskričių viršininkų kompetencijai ir jie turėjo teisę parduoti valstybinės žemės sklypus, suformuotus detaliaisiais planais pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį, o teisės aktuose nebuvo nurodytos išimtys, kurių pagrindu būtų galimybė atsisakyti sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-2121 atitiko teisės aktų reikalavimus, Kauno miesto savivaldybės nuomone, NŽT nebuvo pagrindo priimti kitokio turinio sprendimo, t. y. kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso, susijusio su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių, gynimo.

II.

16. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertino, kad Sprendime NŽT iš esmės atsakė į abu pareiškėjo skunde keliamus klausimus, t. y. pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, nurodydama aktualias teisės normas bei išreiškė nuomonę, kodėl šiuo atveju nesukreips į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. NŽT, nustačiusi, kad žemės sklypas nuo 2005 metų priklausė fiziniam asmeniui, nurodė pareiškėjui, jog neturi teisės reguliuoti arba kištis į fizinių asmenų civilinius santykius (šiuo konkrečiu atveju parduodant privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir statinius), nes viešojo administravimo institucija veikia tik savo įgaliojimų bei jai priskirtų funkcijų srityje ir negali viršyti savo kompetencijos. Teismas taip pat akcentavo, kad NŽT pateikė tikslius duomenis darbuotojų, į kuriuos pareiškėjas galėtų kreiptis dėl jam kilusių papildomų klausimų. Todėl teismas sprendė, kad NŽT pagal pareiškėjo prašymą įgyvendino administracinę procedūrą ir pateikė atsakymą, iš esmės atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, o vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo Sprendimo turinys, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ įtvirtintų reguliavimų. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Skundžiama dalis neteisėta ir nepagrįsta, nes viešasis interesas realiai yra pažeistas, o NŽT nevykdo jai viešojo intereso gynimo srityje teisės normomis priskirtos kompetencijos, kadangi pastatas (duomenys neskelbtini), yra vienas iš statinių, sudarančių (duomenys neskelbtini) parko kompleksą ir siekdama apsaugoti tokią kultūros paveldo vertybę Kauno miesto savivaldybė nusprendė įsigyti ją nuosavybėn atlikdama pirkimą vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, nustatyta tvarka – Savivaldybės taryba 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-282 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo“ nusprendė pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą. Teismas pažymėjo, kad pastaruoju sprendimu patvirtintas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo aprašas patvirtina, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos tikslais, tenkinant viešąjį interesą ir atitinka Kauno miesto savivaldybės valią perimti visą į kultūros paveldo vertybės teritoriją visuomenės poreikiams, taigi, atlikus minėto aprašo nustatytas procedūras, Kauno miesto savivaldybė 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5178 įsigijo žemės sklypą ir jame esantį pastatą nuosavybėn. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-2121 atitiko teisės aktų reikalavimus, atitinkamai NŽT nebuvo pagrindo priimti kitokio turinio sprendimo, t. y. kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso, susijusio su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių, gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas sprendė, kad Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, Sprendimo turinys leido pareiškėjui identifikuoti ir suprasti jame nurodytų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos Sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Todėl teismas darė išvadą, kad NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas taip pat prašo prie nagrinėjamos bylos su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2024 m. liepos 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-822, 2024 m. liepos 12 d. klausimyną ir 2024 m. liepos 12 d. aktą Nr. REG21051776, kurie buvo priimti po pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo, taigi negalėjo būti pateikti kaip įrodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl yra prijungtini prie bylos.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl remiasi atsakovo argumentais ir kodėl atmeta pareiškėjo argumentus. Teismas tik pasirėmė atsakovo argumentais, tačiau nepateikė teisės normų analizės, kuri rodytų, kad jie tariamai yra teisingi, todėl skundžiamas sprendimas yra be motyvų arba netinkamai motyvuotas, nesuprantamas, o tai varžo pareiškėjo teisę į apeliaciją, nes jis nežino į ką jame atsikirtinėti, kokius kontraargumentus teikti.

22.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime, dėstydamas savo išvadas, kad atsakovas Skundžiamoje dalyje į Prašymo dalį atsakė, turėjo nurodyti teisės normas, reglamentuojančias atsakovo kompetenciją viešojo intereso gynimo klausimu, taip pat argumentuotai paaiškinti, kaip Skundžiamosios dalies argumentai rodo šios atsakovo kompetencijos įgyvendinimą ir minėtas teisės normas pritaikyti ginčo teisiniams santykiams, tačiau sprendime nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis teismas vadovavosi jį priimdamas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktus. Taigi, skundžiamame sprendime teismui nenurodžius jokių taikytinų teisės normų ir sprendimą grindžiant vien nelogiškomis, nepagrįstomis ir su nagrinėjimo dalyku nesusijusiomis prielaidomis, nebuvo atskleista bylos esmė.

Šalies argumentai

22.3. Pareiškėjas akcentuoja, jog NŽT teigimu, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) yra privatus, tai ji tariamai negali ar neturi kompetencijos kištis į privačius reikalus. Tačiau pareiškėjo Prašyme būtent ir prašoma ištirti, ar sklypas (duomenys neskelbtini) privatizavimo (t. y. tapimo privačia nuosavybe) sandoris buvo teisėtas, t. y. ar jį sudarant nebuvo pažeisti pareiškėjo nurodyti aspektai. Tai, kad sklypas (duomenys neskelbtini), sudarius galbūt neteisėtą sandorį, tapo privatus nėra ir negali būti pagrindu NŽT atsisakyti vykdyti savo kompetenciją viešojo intereso gynimo kontekste, t. y. nustačius, kad sklypas (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandoriu buvo pažeisti atitinkami teisės aktų reikalavimai ar galiojantys sprendimai – kreiptis i prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjui neaišku, kokiais argumentais ir teisės aktais NŽT Skundžiamą dalį teismas laikė tinkamu administracinės procedūros įvykdymu ir tinkamu atsakymu į pareiškėjo Prašymą bei skundą atmetė, be to, teismo sprendimas yra itin mažos apimties ir jame nepateikta praktiškai jokių argumentų, teisinio reguliavimo analizės ir motyvų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl teismas darė atitinkamas išvadas, todėl toks teismo sprendimas yra naikintinas visa apimtimi.

22.4. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne tai, buvo ar nebuvo pažeistas viešasis interesas Prašymo dalyje nurodytais sandoriais, o tai, kad NŽT pareiškėjo Prašymo dalies neišsprendė, taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog viešasis interesas tariamai nebuvo pažeistas. Pasak pareiškėjo, sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo ir vėlesniais perleidimo sandoriais viešasis interesas yra realiai pažeistas ir tai sukelia šiurkščius neigiamus teisinius padarinius.

22.5. Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 8 d. buvo priėmusi sprendimą Nr. T-214 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“, tačiau nuosavybė visuomenės poreikiams taip ir nebuvo paimta. Minėtas tarybos sprendimas liko neįgyvendintas ir buvo panaikintas Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582, kuriame taip pat numatyta imtis veiksmų, kad pastatas būtų paimtas visuomenės poreikiams. Nuo Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-582 priėmimo yra praėję daugiau nei 3,5 metų, tačiau jokie į aptariamą teritoriją patenkantys žemės sklypai ir statiniai, įskaitant pastatą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) bei sklypą (duomenys neskelbtini) bei jame stovintį pastatą, nėra paimti visuomenės poreikiams ir realios paėmimo procedūros dar nėra pradėtos. Pasak pareiškėjo iki šiol nėra patvirtinto kompleksinio ar specialiojo planavimo dokumento, kuriame būtų numatytas pastato ir sklypo paėmimas visuomenės poreikiams ir kuris yra viena iš būtinųjų sąlygų žemei ir statiniams paimti visuomenės poreikiams. Taigi, nuo tariamo visuomenės poreikio deklaravimo, jau apie 16 metų žemė ir statiniai aptariamoje teritorijoje nėra paimti visuomenės poreikiams, o tai savaime paneigia realaus ir neatidėliotino visuomenės poreikio paimti juos buvimą. Daug kartų Keitimas (ir jo ankstesnės versijos) buvo nesuderintas ir jo teikimui tvirtinti kompetentingos institucijos nepritarė. Pavyzdžiui, nesenai VTPSI dėl daugybės pažeidimų, įskaitant ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija iki šiol Keitime nepagrindė visuomenės poreikio, nutraukė Keitimo tikrinimo procedūras ir surašė Kauno miesto savivaldybės administracijai 2024 m. liepos 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-822, kuriuo įpareigojo šalinti nustatytus trūkumus, o www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje viešai paskelbtas VTPSI 2024 m. liepos 12 d. klausimynas, kuriame privalomasis nurodymas yra paminėtas ir ten pat viešai paskelbtas VTPSI 2024 m. liepos 12 d. aktas Nr. REG21051776, kuriuo Keitimo tikrinimo procedūros yra nutrauktos.

22.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime, spręsdamas, ar yra visuomenės poreikis sklypui (duomenys neskelbtini) ir jame esančiam pastatui, kaip prielaida vadovavosi Kauno miesto savivaldybės valia perimti visą kultūros paveldo vertybės teritoriją visuomenės poreikiams. Tačiau tokia teismo prielaida yra nepagrįsta vien dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė tokios valios nėra išreiškusi ir Keitimu neketinama visuomenės poreikiams paimti visą kultūros paveldo vertybės teritoriją, t. y. Keitime neketinama visuomenės poreikiams paimti (duomenys neskelbtini) parko komplekso pastatą – (duomenys neskelbtini) parko komplekso transformatorinę ((duomenys neskelbtini)), į planuojamą teritoriją atskiru sklypu įtrauktą (duomenys neskelbtini) konsulo rezidencijos pastatą su jam priskirtą teritoriją (kodas (duomenys neskelbtini)). Be to, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalį paėmimo visuomenės poreikiams atveju, paimta žemė ir statiniai būna įregistruojami valstybės, o ne kitų subjektų vardu, taigi Keitimu neketinama visuomenės poreikiams paimti patį ginčo sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame stovintį pastatą ((duomenys neskelbtini) parko komplekso paviljoną ((duomenys neskelbtini))), nes Kauno miesto savivaldybė Keitimu siekia išlaikyti nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini), bei tapti Keitimu planuojamo sklypo bendraturte, t. y. nepageidauja, kad šis turtas būtų paimamas visuomenės poreikiams. Be to, teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai laikė, kad visuomenės poreikį sklypui (duomenys neskelbtini) ir jame stovinčio pastatui ((duomenys neskelbtini) parko komplekso paviljono, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) patvirtina tai, jog Kauno miesto savivaldybė juos įgijo nuosavybės teise. Pasak pareiškėjo, kultūros vertybės statusą turintį pastatą – (duomenys neskelbtini) parko komplekso paviljoną (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo vieni iš objektų, kurių paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimui buvo pritarta minėtame Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. T-582, Savivaldybės taryba vėliau, logiškai prieštaraudama pati sau, sugalvojo ne imti visuomenės poreikiams, o nusipirkti, t. y. buvo parengtas Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo projektas Nr. 21-26312 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo“. Tačiau nuosavybės ėmimas visuomenės poreikiams ir nuosavybės pirkimas yra du skirtingi nuosavybės teisių įgijimo pagrindai, jie yra atskirai detaliai reglamentuoti ir kiekvienam iš jų teisės normose yra nustatyta speciali tvarka. Vietos savivaldos institucijos turi teisę atlikti tik tokius veiksmus, kokius atlikti joms leidžia teisės normos ir savo veikloje privalo besąlygiškai laikytis įstatymo viršenybės principo, be to, koks pagrindas realiai yra nuosavybės teisei įgyti, tuo pagrindu bei jam nustatyta tvarka vietos savivaldos institucijos ir privalo naudotis. Kauno miesto savivaldybė, ketindama įgyti ir įgydama pastatą (duomenys neskelbtini), nuosavybės ėmimo visuomenės poreikiams pagrindu ir šiam pagrindui nustatyta tvarka nepasinaudojo ir pastatą įgijo visai kitu pagrindu bei būtent jam nustatyta tvarka. Taigi, Savivaldybės taryba pati paneigė pagrindo pastatą (duomenys neskelbtini), paimti visuomenės poreikiams, buvimą ir bet kuriuo atveju nebegali teigti, kad buvo pagrindas pastatą (duomenys neskelbtini), paimti visuomenės poreikiams. Be to, visuomenės poreikiams paimama žemė ir statiniai pagal įstatymą privalo būti įregistruojami valstybės, o ne kitų institucijų vardu, todėl nepagrįsti teismo teiginiai, kad tai, jog sklypą (duomenys neskelbtini) bei jame stovintį pastatą galiausiai nusipirko (savo, o ne valstybės vardu įsiregistravo) Kauno miesto savivaldybė, patvirtina visuomenės poreikio minėtam sklypui ir pastatui buvimą. Taigi, priešingai nei sprendime vertino teismas, jokio visuomenės poreikio paimti sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame stovintį pastatą nėra, o jokia kompetentinga institucija tokio visuomenės poreikio nėra deklaravusi ir jokių procedūrų dėl tokio turto paėmimo visuomenės poreikiams net neketinama pradėti.

22.7. Kauno miesto savivaldybė sklypą (duomenys neskelbtini) bei jame stovintį pastatą nusipirko 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5178 pagrindu. Minėta sutartis buvo sudaryta daug metų po sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandorių sudarymo, todėl negalėtų patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandorių tariamo teisėtumo. Be to, tik 2008 m., t. y. jau po sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandorių sudarymo, pirmą kartą buvo deklaruotas, o vėlesniu pačios Kauno miesto savivaldybės elgesiu (ypač ilgalaikiu neveikimu) ir paneigtas tariamas visuomenės poreikis paimti kai kurią į (duomenys neskelbtini) parko teritoriją patenkančią žemę, taigi, sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandorių teisėtumo tai patvirtinti taip pat negali. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalį niekinį sandorį patvirtinti draudžiama, be to, Kauno miesto savivaldybė nėra sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandorių šalimi, todėl jo patvirtinti negalėtų. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai viešojo intereso sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandoriais pažeidimą neigia ta aplinkybe, kad daug metų po to sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo Kauno miesto savivaldybė. Kadangi viešasis interesas sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandoriais buvo pažeistas, visi vėlesni šio sklypo ir pastato jame perleidimo sandoriai, įskaitant ir minėtą 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5178, pagal kurią nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo Kauno miesto savivaldybė, taip pat yra niekiniai, nes pažeidžia teisės normą, jog niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats turi. Kadangi teismas sprendime viešojo intereso pareiškėjo nurodytais sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo ir vėlesniais perleidimo sandoriais pažeidimą paneigė vien tuo, kad tariamai yra visuomenės poreikis paimti sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame stovintį pastatą, tokiai teismo prielaidai dėl visuomenės poreikio paimti turtą buvimo esant neteisėtai, nepagrįstai ir nelogiškai, neteisėtos ir nepagrįstos yra ir sprendimo išvados, jog sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo ir vėlesniais perleidimo sandoriais viešasis interesas nebuvo pažeistas.

22.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai teigia, jog sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu galiojusios teisės normos nenumatė jokių išimčių iš taisyklės, jog valstybinė žemė gali būti ne aukciono tvarka parduodama joje stovinčių statinių eksploatavimui, nes teismas sprendime nenurodė, kokios teisės normos tuo metu reglamentavo valstybinės žemės sklypo pardavimą ne aukciono tvarka, taigi teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Minėti teismo teiginiai yra be motyvų, jų teismas niekaip nepagrindė, o vien dėl to sprendimas yra naikintinas visa apimtimi kaip neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Priešingai nei nurodė teismas, aptariamu metu galiojusios teisės normos numatė, kad valstybinės žemės sklypas, net jeigu jame stovi statinių, ne aukciono tvarka gali būti ir neparduodamas. Be to, sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu galiojusio Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, taigi pagal minėto įstatymo nuostatas patvirtinti, galiojantys detalieji planai buvo privalomi visiems asmenims. Todėl sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandoriai buvo atlikti galiojant 1999 m. spalio 5 d. detaliojo plano sprendiniui, draudžiančiam privatizuoti (duomenys neskelbtini) parke esančią žemę, todėl sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sandoriai yra niekiniai dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normos.

22.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai. Teismo sprendimas yra be motyvų ir netinkamai motyvuotas, o tai nepagrįstai varžo pareiškėjo teisę į apeliaciją. Kadangi visi įrodymai yra byloje, apeliacinės instancijos teismas gali minėtus pažeidimus ištaisyti.

Atsiliepimas

23. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. NŽT atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkinamas (atmestas), nes jame nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų buvę vertinti ir analizuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nebūtų pasisakyta. Teismas nustatė ir įvertino visas ginčo nagrinėjimui reikalingas aplinkybes, įrodymus, taikė aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, pagrindė, pakankamai išsamiai ir jokiu būdu nedviprasmiškai, kaip bando nurodyti pareiškėjas, motyvavo savo išvadas.

23.2. NŽT nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl rėmėsi NŽT pateiktais duomenimis, o ne pareiškėjo, mano, jog tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde, siekdamas palankaus teismo sprendimo, pareiškėjas nuosekliai iškraipo galiojusius teisės aktus. Be to, teismo posėdyje buvo paaiškintas teisinis ginčo situacijos reguliavimas, t. y. nurodyta, kad detalusis planas, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, yra suprantamas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). NŽT pažymi, kad Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. spalio 24 d. iki 2000 m. balandžio 26 d.) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Be to, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. sausio 1 d.) 3 punkte nurodyta, kad sąlygos – nustatyta tvarka patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų, galiojančių normų, taisyklių, standartų ir kiti reikalavimai, paremti norma ar dokumentu, taikomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, draudimas parduoti žemė nebuvo privalomas detaliojo plano sprendinys, tai buvo tik niekuo neįpareigojantis prierašas, be to, žemės sklypas nebuvo priskirtas parkui, o tik pateko į centrinio ąžuolyno ribas. Todėl NŽT Sprendimu, įvertinusi teisinį reguliavimą, tai, kad parduodant žemės sklypą nebuvo pažeistas viešasis interesas, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo teiginiai yra teisiškai nepagrįsti, atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodė, kokiu pagrindu žemės sklypas buvo parduotas, nurodė, jog žemės reformą vykdžiusi institucija – Kauno apskrities viršininko administracija beveik prieš 18 metų yra priėmusi sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo bei paaiškino dėl galimo pareiškėjo teisių gynimo. Pareiškėjas suvokia savo reikalavimų absurdiškumą, todėl vengdamas teisiškai nepagrįstų ginčų su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijėjais / savininkais, bando kitais būdais pasiekti sau norimų rezultatų.

23.3. Pareiškėjas bando įrodyti, kad NŽT privalėjo priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi / nesikreipimo į prokuratūrą. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai suvokia, kad jo prašymas yra nesusijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Taigi, ginčo, kad Skundžiama dalis dėl kreipimosi į prokuratūrą jokių teisinių pasekmių negali sukelti pareiškėjui nėra, nes toks kreipimasis nedarytų įtakos nei pareiškėjo teisių, nei pareigų apimčiai. Be to, teisės aktais taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų kontroliuoti NŽT atsisakymą ginti viešąjį interesą, pareiškėjas neatlieka kontroliuojančio asmens funkcijos. Pareiškėjas gali tik prašyti inicijuoti patį tyrimą, tačiau jo negali kontroliuoti (ką šiuo atveju bando daryti pareiškėjas). Ginčo nėra, kad NŽT išnagrinėjo 2005 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes, jas įvertino, nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pateikė atsakymą pareiškėjui. Taigi, pareiškėjui netinka NŽT išnagrinėtų aplinkybių vertinimas, jis pats nenori ginti savo pažeistų teisių teisme. Asmenys, pateikę skundą dėl viešojo intereso gynimo, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tyrimo rezultatus, nes toks tyrimas nesukelia teisinių pasekmių. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, NŽT neprivalėjo priimti administracinio sprendimo, kuris darytų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl atsisakymo kreiptis į prokuratūrą. NŽT surinko aktualius duomenis, juos įvertino, nenustatė viešojo intereso pažeidimo, nesikreipė į prokuratūrą, o pačiam pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą.

23.4. NŽT yra surinkusi aktualius duomenis, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių NŽT nebūtų vertinusi, su apeliaciniu skundu yra ginčo situacijai pateikti neaktualūs duomenys, kurie tik patvirtina, kad pareiškėjo tikslas yra, jog kuo daugiau būtų sukeltų ginčų su Kauno miesto savivaldybės administracija. Įvertinusi duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad draudimo parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo, NŽT pasiūlė pačiam pareiškėjui ginti savo teises teisme. Pareiškėjo prašymo netenkinimas nėra pagrindas pripažinti NŽT Sprendimą negaliojančiu, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

23.5. Nors pareiškėjas bando įrodyti, kad duomenų surinkimui, jų analizei, sprendimo priėmimui yra skiriama 20 darbo dienų, tačiau NŽT su tokiu vertinimu sutikti negali, nes tyrimas dėl viešojo intereso buvimo / nebuvimo nėra vien tik viešojo administravimo paslauga, o tai betarpiškai susiję su civiliniais santykiais, todėl pačiam duomenų surinkimui dėl viešojo intereso buvimo / nebuvimo nėra taikomos VAĮ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 nuostatos (toliau – ir Nutarimas). Taigi, VAĮ ar Nutarimo nuostatos dėl 20 darbo dienų taikomos tik duomenų dėl viešojo intereso buvimo / nebuvimo įvertinimui bei sprendimo priėmimui. NŽT nuomone, ji 2023 m. vasario 6 d. atsakydama pareiškėjui į jo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą tinkamai įvykdė VAĮ ar Nutarime numatytą 20 darbo dienų terminą atsakymui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT atsakymo (Sprendimo Skundžiamos dalies) į pareiškėjo Prašymo dalį kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas argumentus, kad, jo nuomone, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas neteisėtai ir prašydamas kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šio žemės sklypo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

26. Atsakovas, atsakydamas pareiškėjui į šį prašymą, paaiškino, kad žemės sklypas nuo 2005 metų priklauso fiziniam asmeniui, ir nurodė pareiškėjui, jog NŽT neturi teisės reguliuoti arba kištis į fizinių asmenų civilinius santykius, be to, paaiškino, kaip pareiškėjas galėtų ginti savo teises.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamame NŽT Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, jis iš esmės atitinka VAĮ administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, prioritetą teikiant tik atsakovo argumentams, neatskleista bylos esmė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti ir prie bylos prijungti naujai teikiamus dokumentus, t. y. VTPSI 2024 m. liepos 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-822, 2024 m. liepos 12 d. klausimyną ir 2024 m. liepos 12 d. aktą Nr. REG21051776. Pareiškėjas nurodo, kad šie dokumentai buvo priimti vėliau, nei vyko procesas pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.

30. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, apeliacinėje instancijoje nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilęs ginčas dėl atsakovo 2023 m. vasario 6 d. atsakymo (Sprendimo) pareiškėjui, o pareiškėjas nenurodo, kokias aplinkybes, susijusias su šio atsakymo (Sprendimo) pagrįstumu, įrodinės naujai teikiamais įrodymais ir kodėl iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kurie neatitinka liečiamumo reikalavimo.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas į atsakovą 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi pirmiausiai prašydamas atsakyti, ar atitinka ir ar yra būtinas šiuo metu rengiamame žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitime numatytas pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), išformavimas ir valstybinės žemės sklypo bei kitos aplinkinės valstybinės žemės sujungimas su Kauno miesto savivaldybei priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), suformuojant naują žemės sklypą ir Lietuvos Respublikai bei Kauno miesto savivaldybei tampant to naujo žemės sklypo bendraturtėmis. Atsakovas pareiškėjui atsakė, jog į užduotą klausimą atsakys tik po to, kai detaliojo plano sprendinius įvertins VTPSI. Šio atsakymo dalies pareiškėjas teismui neskundė. Antruoju prašymu pareiškėjas prašė atsakovo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių – 2005 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2121 ir 2005 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 94, 2018 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R-4524 ir 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5178 – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo. Pasisakydamas dėl prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, atsakovas nurodė faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo privatizavimu, aptarė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio ir ABTĮ 30 straipsnio nuostatas bei pasiūlė pareiškėjui pačiam kreiptis į teismą, jei šis mano, kad žemės sklypo perleidimo sandoriai pažeidžia jo teises. Pareiškėjas ginčija teisme būtent šią atsakovo atsakymo dalį (Skundžiamą dalį), manydamas, jog atsakovas visiškai neatsakė į jo prašymą.

34. Nors pirmosios instancijos teismas laikė atsakovo atsakymą (Sprendimą) pagrįstu ir teisėtu, apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Susipažinusi su atsakovo 2023 m. vasario 6 d. atsakymo (Sprendimo) turiniu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šiame administraciniame sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl NŽT kompetencijos, numatytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte ir jos realizavimo. Turint omenyje tai, jog pareiškėjas 2022 m. gruodžio 29 d. prašyme NŽT argumentuotai nurodė, jog 2005 metais privatizuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti galioję teisės aktai, ko atsakovas iš esmės neginčijo, atsakovas privalėjo įvertinti gautą informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir priimti motyvuotą administracinį sprendimą dėl kreipimosi ar atsisakymo kreiptis šiuo klausimu į prokuratūrą. Toks administracinis sprendimas turėjo atitikti VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą išsamumo principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį. Šis principas sukonkretintas VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, numatančioje administracinio sprendimo turinio elementus.

35. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime tokios faktinės ir teisinės informacijos nėra, atsakovo nuorodos į Žemės reformos įstatymą, į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikymą ar į praleistų terminų kreiptis į teismą atnaujinimą laikytinos visiškai nesusijusiomis su pareikšto prašymo esme. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės – kad žemės sklypas priklauso fiziniam asmeniui ir buvo privatizuotas prieš 18 metų Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu – taip pat savaime nei patvirtina, nei paneigia NŽT pareigos inicijuoti viešojo intereso gynimą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo srityje. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo Sprendimo turinį, yra pagrįsti. Sprendime jokių faktinių ir teisinių jo priėmimo pagrindų, tiesiogiai susijusių su Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte numatyta NŽT kompetencija, nėra nurodyta, nėra aiškiai išreikšta ir atsakovo nuomonė dėl kreipimosi į prokuratūrą, todėl pripažintina, jog Skundžiama dalis yra neišsami ir nemotyvuota, o tuo pačiu ir neatitinkanti VAĮ 3 ir 10 straipsnio reikalavimų.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

37. Pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog aiškios atsakovo pozicijos nenurodymas Sprendime jam tiek trukdo pasirinkti tolesnio elgesio modelį, tiek suprasti atsakovo motyvus, tiek juos argumentuotai ginčyti teisme. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas bando ginti savo, kaip gretimo žemės sklypo naudotojo, interesus, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, vertinant atsakovo veiksmus gero viešojo administravimo aspektu, pareiškėjas, kaip ir bet kuri suinteresuotos visuomenės dalis, turėjo teisę informuoti apie galimus viešojo intereso pažeidimus ir teisę gauti konkretų atsakymą, kaip į tokią informaciją reaguos atsakovas.

38. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 296 straipsnyje nurodoma, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal sutartis. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

39. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo A-A. prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš A-A., C-539/10 P ir C-550/10 P, 138 punktą, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Taryba prieš B., C-417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą).

40. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje T-262/15 pažymėta, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (39 punktas). Atsižvelgus į šią teismų praktiką, pripažintina jog viešojo administravimo subjektas neturėtų individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodyti tik teismo proceso metu. Taigi ta aplinkybė, jog atsakovo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovų pasisakymuose pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo išreikšta pozicija, jog atsakovas nesikreips į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nedaro skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

42. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas bylose maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

44. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovo priteisti jo naudai 4 197,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 174,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 23 Eur už žyminį mokestį). Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė detalizaciją, sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

45. Iš pareiškėjo pridėtos detalizacijos matyti, kad 4 174,50 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti sudaro 2023 m. kovo 15 d. skundo parengimas (t. y. pagal 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 440 pareiškėjas patyrė 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už susitikimą (teisines konsultacijas) dėl kreipimosi į NŽT bei prašymo dėl informacijos pateikimo ir kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo parengimą ((duomenys neskelbtini)); pagal 2023 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 462 pareiškėjas patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo Lietuvos Respublikos Seimo kontroleriui dėl NŽT neveikimo ginant viešąjį interesą parengimą; pagal 2023 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 470 pareiškėjas patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo dėl NŽT 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 1SS-149-(5.59 E.) dalies panaikinimo parengimą); 2023 m. balandžio 25 d. patikslinto skundo parengimas (t. y. pagal 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 487 pareiškėjas patyrė 847,00 Eur už patikslinto skundo parengimą administracinėje byloje Nr. Nr. eI3-6739-764/2023); 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl pareiškėjo pakeitimo jo teisių perėmėju parengimas (t. y. pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 529 pareiškėjas patyrė 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl šalies pakeitimo parengimą administracinėje byloje Nr. eI3-6739-764/2023); pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas juose (t. y. pagal 2024 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 607 pareiškėjas patyrė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI3-1314-764/2024). Įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos (1452 ir 605 Eur) pagal 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 440 ir 2023 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 462, nėra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, todėl jų priteisti pareiškėjui nėra teisinio pagrindo. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 2117, 50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (4 174,50 Eur – 2057,00 Eur).

46. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos pirmosios instancijos teisme už skundo parengimą – 847 Eur, už patikslintą skundą – 847 Eur, už prašymą – 121 Eur, pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą – 302,50 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl pareiškėjui priteistinos iš atsakovo. Pareiškėjui taip pat priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 2140,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

47. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašo iš atsakovo priteisti jo naudai 1 585,00 Eur (1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 12 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1,7. Už apeliacinio skundo parengimą advokatui faktiškai sumokėta 2024 m. rugpjūčio 1 d., užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 161,00 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 673,70 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 573 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos iš atsakovo.. Pareiškėjui taip pat priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 12 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 1SS149-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į jūsų prašymą“ dalį, priimtą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ 2022 m. gruodžio 29 d. prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo, ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Osterodė“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 3725,50 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius