Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui E. T. Paberaliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2) 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. Š. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, 2022 m. gruodžio 29 d., apie 14.32 val., Vilniuje, Ateities g., vairuodamas automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, tai yra, važiuodamas Ateities gatve link Kalvarijų g., sukdamas į Ateities g. namo Nr. 5 kiemą, buvo neatidus ir neatsargus, nepraleido kertančios įvažiavimą į kiemą, per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios G. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai G. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais E. A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. A. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 29 d. vairavo „Toyota" automobilį ir, kai suko į kairę pusę, pas savo panelę, sukdamas nepamatė nukentėjusiosios dėl blogų oro sąlygų. Visada pristabdo, pasižiūri, bet tada nematė. Kai tik suprato, kas nutiko, išbėgo ir pradėjo aiškintis, ar viskas gerai. Priekine dešine automobilio, tai yra iš keleivio pusės, lempa kliudė nukentėjusiąją. Po įvykio išėjo iš mašinos ir pradėjo garsiai sakyti, kad nukentėjusioji nejudėtų. Greitoji atvažiavo ir tada nukentėjusiąją įnešė į greitąją. Jie laukė policijos, kurią iškvietė liudytojas. Nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmais. Tuo metu nukentėjusioji sakė, kad galvoja, jog pas ją lūžo stuburas. Ji krito ant šono. Užvažiavęs automobilis ant nukentėjusiosios nebuvo, tik kliudė. Mano, kad į koją ar į klubą kairės pusės kliuvo. Smūgis buvo tarp vidutiniško stiprumo ir didelio stiprumo. Ji prie pat mašinos nukrito. Bandė susisiekti su nukentėjusiąja po įvykio, skambino į Mėnulio g., bet susisiekti neišėjo. Norėjo atsiprašyti. Įvykio metu buvo blaivus. Jo vairavimo stažas daugiau nei 10 metų. Rimtų avarijų neturėjęs, bet į jį buvo įvažiavę. Tą dieną oro sąlygos buvo nekokios, lijo ir buvo rūkas. Buvo šlapia kelio danga. Automobilis buvo tvarkingas, padangos žieminės. Prisipažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Eismo įvykis įvyko dėl jo neatsargumo ir skubėjimo. Priekinio stiklo būklė buvo gera, bet matomumas nebuvo puikus, ant lango buvo aprasojimai. Jam yra 30 metų. Šiuo metu mokosi, todėl nedirba. Čia yra savarankiškas mokymasis, todėl oficialių dokumentų neturi. Praeityje yra teistas dėl vagystės. Neatsimena, kad būtų teistas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotinių medžiagų nevartoja. Atrodo, buvo kažkas susiję su narkotikais. Prieš 4-5 metus parūkydavo, bet stipresnių narkotikų nevartojęs. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Padeda mama ir draugai. Šiuo metu mokosi. Turėtų piniginių lėšų susimokėti baudą. Taip pat sutinka apmokėti nukentėjusiosios advokato išlaidas. Jis dirba brokeriu ir gauna tam tikrų pajamų.

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. paaiškino, kad į ligoninę ją atvežė 14.30 val. ir kelias valandas ji pragulėjo ligoninėje, kol padarė visus tyrimus, nes buvo 3 trauminiai poveikiai. Visų pirma buvo daug sužalojimų. Tada jai sugipsavo koją, nuo pirštų iki klubo, nes negalėjo operuoti tą pačią dieną. Tris dienas buvo kažkas baisaus. Su lūžusia krūtine reikėjo kentėti 3 dienas. Operacija buvo per Naujuosius metus, gruodžio 31 d. Sunkiai pernešė operaciją. Išbuvo savaitę ligoninėje. Jokios pagalbos nei prie greitosios, nei ligoninėje iš kaltinamojo nesulaukė. Ligoninėje beveik niekas nelankė, kadangi visi šventė Naujuosius, visi draugai išvažiavę buvo. Turėjo dukra atvažiuoti iš Norvegijos ir paimti iš ligoninės. Ji gyvena 4 aukšte. Šliaužė daugiau nei puse valandos iki to 4 aukšto. Namuose jai labai reikėjo pagalbos. Negalėjo pasidaryti valgio. Iki tualeto buvo sunku nueiti. Krūtinės lūžis buvo sunkiausias. Negalėjo kvėpuoti ir apsiversti lovoje. Negalėjo miegoti, koja buvo įtvare. Pagalba buvo reikalinga ne tik ją prižiūrėti. Iš poliklinikos buvo duota seselė, kuri ją išmaudydavo ir vaistus leisdavo kiekvieną dieną. Mėnesį laiko buvo sunkioje būklėje, po 8 sav. buvo išsiųsta į Birštoną, kur su vaikštyne labai sunkiai pernešė reabilitaciją. Tik po pusės metų nuėjo į lauką. Po trumputį gerėjant, prasidėjo reabilitacija. Pernai turėjo 4 reabilitacijas. Šiais metais 5 reabilitacijos. Jaučia skausmus rytą ir vakarą. Jos rytas prasideda su iškelta koja. Svorio nepaneša, daugiau nei metus laiko negali išmesti lazdos. Jai padarė rentgeną ir pasakė, kad koja suplakta. Sakė, kad jos koją laiko tik metalas, o dar prie to prisidėjo potrauminė artrozė. Ta artrozė eina į klubą, dabar reikalingos tik reabilitacijos, kurios stiprina kraujotaką. Ji kiekvieną dieną geria nuo skausmo vaistus ir visą laiką turi daryti kompiuterinę tomografiją. Nori pasakyti, kad jos padėtis šiuo metu geresnė, bet jai vis tiek reikia pagalbos. Sunkiausia, kad negali nieko paimti iš parduotuvės, jai reikia pagalbos. Kadangi yra pensininkė, galvojo pradėti dirbti, bet dabar negali nei atsiklaupti, nei pabėgti. Jos gyvenimas apsivertė 360 kampu. Turi keisti namus, lifto nėra. Šąla koja, tirpsta, ji negali niekur važiuoti, nieko negali daryti. Šiuo metu prasidėjo 5 reabilitacija ir vėliau siunčia į Druskininkus į kraujotakos taisymus, gegužės mėn., tai kainuoja 900 Eur. Jai tai yra labai didelė suma. Padėtis pagerėjo, bet jos koja yra nesveika ir jaučiasi blogai, o pasekmės labai didelės. Jos nuomone, pasekmės labai dideles ir kaip išmatuoti skausmą, kokį patyrė būdama sutraumuota per Naujus metus, ji nežino. Nori keliauti, o jai į metus reikės 2 kartus važiuoti į reabilitaciją. Ji naktimis nemiega, su raminančiais gyvena. Nežino, kaip įvertinti turtinę ir neturtinę žalą. Be ramentų nevaikšto iš vis. Tik namuose vaikšto be ramentų. Po avarijos žemiau kelio liko 20 cm randas, labai jaučia metalą. Pavargsta koja nuo krūvio. Ją masažuoja kiekvieną dieną. Nuolat jaučia skausmą. Būna, kad klijuoja pleistrus nuo skausmo, geria nuo skausmo vaistus „Ketanov“. Kaltinamasis atsiprašė tik sausio 15 d., tiesiog praeidamas koridoriumi į ausį pasakė „atsiprašau“. Tai nenuoširdus atsiprašymas. Jeigu po metų laiko sakytų, tai kad nenuoširdus.

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas civilinio atsakovo atstovas E. T. P. paaiškino, kad iš esmės po patikslinto civilio ieškinio pateikimo, ginčas yra tik dėl neturtinės žalos, nors tikrai „Lietuvos Draudimas“ nekompensavo visos turtinės žalos, nes ten buvo atitinkami reikalavimai už nesusijusius medikamentus. Dabar ginčą turi dėl likusios neturtinės žalos. Nukentėjusioji nori 20 000 Eur turtinės žalos, jie yra kompensavę beveik 11 000 Eur neturtinės žalos. Tikrai neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jie, kaip draudimo bendrovė, yra įsipareigoję aplinkybes vertinti kiek įmanoma objektyviau, tiek pagal klientų praktiką, tiek pagal teismų praktiką. Pavydžiai yra pateikti teismų praktikos su priteistomis sumomis papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsikertant į patikslintą civilinį ieškinį. Iš pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė neturtinę žalą įvertino pagal teismų praktikos išvedama medianą, bet paaiškinimuose mediana nėra tokia, kaip ją nurodė ieškovė patikslintame civiliniame ieškinyje. Iš esmės atmetus didžiausias priteisiamas sumas, kurios yra iškirtinės teismų praktikoje, kur nurodoma, kad tai išskirtiniai precedentai, kodėl nukrypsta nuo praktikos, mediana yra mažesnė. Jų bendrovėje dirba ekspertai, kurie vertina ligos istoriją, gydymo eigą, tačiau jų gydytojų ekspertų vertinimų, tai yra įprasti sužalojimai esant tokioms traumoms ir įprastas gijimas. Netgi reabilitacijų kiekis, metalų konstrukcijos, tai visiškai atitinka sužalojimų laipsnį ir tai nėra praktikoje išskirtinė situacija, išskirtiniai sužalojimai, kurie būtų su komplikacijomis ir panašiai. Vertinant teismo ekspertizę, kuri yra byloje, matyti, kad atskiri sužalojimai būtų vertinami kaip nežymūs arba nesunkūs, o sunkus sutrikdymas, kas lemia, kad pereinama į kitą teismų praktikos vidurkio medianą, yra nustatytas tik dėl gydymo būdo, kuris yra taikomas vyresnio amžiaus žmonėms, ir dėl to asmeniui buvo nustatyta ilgesnis gijimas, ilgesnis nedarbingumo laikotarpis ir būtent dėl to iš esmės pereinama į sunkų sveikatos sutrikdymą. Turbūt reikėtų priminti tai, kad į sunkų sveikatos sutrikdymą teismų praktikoje patenka ir tokie atvejai, kai žmonės yra be galūnių, prikaustyti prie lovos ir t.t. Jų vertinimu, tiesiog negalima imti aklai teismų praktikos vidurkį ir sakyti, kad tai yra pagrįstas reikalavimas. Įvertinę gijimą ir turimą sveikatos įstaigų medžiagą, mato, kad gijimas yra normalus, įprastas prie tokių sužalojimų ir kažkokių tai komplikacijų nėra. Buvo pateikti keletas medicininių dokumentų, kuriais bandoma įrodinėti, kad būklė yra bloga arba neatsistatanti, tačiau medicininiai dokumentai sako priešingai. Sausio 23 d. išraše yra parašyta, kad pilna lūžio konsolidacija, kas reiškia, kad kaulai yra pilnai suaugę, metalo konstrukcijos padėtys yra geros, išklibimo nematyti. Jei ieškovė teigia, kad koja išklibusi, tai pats paskutinis gydytojų išrašas rašo, kad išklibimo nėra ir metalo konstrukcijų padėtis yra gera. Taip, yra tęsiama reabilitacija, nurodoma, kad tai yra skirta dėl to, kad reikia atstatyti kraujotaką ir stiprinti raumenis, kas yra įprasta prie tokių sužalojimų, ir tai nėra kažkokios komplikacijos išskirtinė nukentėjusiosios būklė. Yra minima apie tai, kad yra nustatyti artroziniai poveikiai, t. y. amžiaus pakitimai. Ten yra pabraukta raudonai, kad neva tai būklė yra negerėjanti, tai yra standartinis įrašas, kad kontrolė reikalinga tik būklei negerėjant, taip rašoma sveikatos išrašuose, kad ateitų pakartotinai, jeigu neatsistato. Tai nėra faktas, kad būklė negerėjanti. Pateikti duomenys tik patvirtina, kad lėtas atsistatymas, bet tai yra visiškai įprasta ir nieko neišskirtinė būklė. Prieš praeitą posėdį matė, kaip ieškovė atvyko su ramentu, pasiremdama, o šiandien ieškovė vaikšto po kabinetą be lazdelės ir į salė įėjo be lazdelės, nešant ją rankoje. Tai teigti, kad būklė yra labai bloga arba negerėjanti, negalima ir medicininiai dokumentai rodo priešingai, kad būklė yra gerėjanti. Visą tai įvertinus, iš esmės nesutinka vertinti sužalojimų pagal jų pobūdį, kaip sunkių pagal praktikos vidurkį. Mano, kad konkretūs sužalojimai yra labiau panašūs į nesunkius, bet teismo ekspertai dėl jau paminėtų priežasčių pateikė kitokią kvalifikaciją, todėl negalima imti praktikos vidurkį ir reikia vertinti konkrečią situaciją. „Lietuvos draudimas“ kompensavo maksimaliai, kaip numato rekomendacijos, ir didinti tos sumos nemato pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. A. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. po pietų, galimai įtarime nurodytu laiku, jis su brolio G. Ž. Š. automobiliu "T. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas savo panelę V. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jam nuo pagrindinio kelio sukant į kairę, į kiemą (šalia Ateities. g. 5 namo), jis turėjo praleisti priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones, todėl pristabdė prie linijos, praleido visus priešpriešais atvažiuojančius automobilius, dar pasižiūrėjo, ar nėra pėsčiųjų, einančių prie įvažiavimo į kiemą. Praleidęs visas transporto priemones ir įsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, einančių ties įvažiavimu į kiemą, staigiai pajudėjo iš vietos. Įvažiuojant į kiemą, pamatė tiesiai prieš automobilį atsiradusią moterį, bandė stabdyti ir nusukti į šoną, tačiau vis viena susidūrimo išvengti nepavyko, nes moteris buvo per arti ir pajuto smarkų smūgį į automobilio priekio dešinę (keleivio) pusę. Po smūgio moteris parkrito ant žemės, o jis iškarto už kelių metrų sustojo ir išlipęs iš automobilio pribėgo prie moters bei pasakė jai, kad nejudėtų. Jis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, tam, kad iškviesti pagalbą, bet pakėlęs akis į gatvės pusę, pamatė jam nepažįstamą vyriškį, kuris stovėjo ant gatvės ir rankomis mosikuodamas stabdė pro šalį pravažiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Vyriškiui sustabdžius greitosios pagalbos automobilį, jis privažiavo prie moters, išlipę greitosios pagalbos darbuotojai paguldė moterį ant neštuvų ir su jais įnešė ją į greitosios pagalbos automobilį, kur suteikė pirmąją pagalbą. Tuo metu, kai greitoji privažinėjo prie moters, jis paskambino savo panelei ir pasakė, kas įvyko, ji iškarto išbėgo į kiemą ir visą laiką buvo arba prie jo, arba prie automobilio, arba automobilyje. Ji atėjo jau po įvykio, todėl nieko, kas įvyko, nematė. Maždaug po kelių minučių privažiavo ir policijos pareigūnai, jis pasirašė įsipareigojimą saugoti automobilį, pareigūnai apžiūrėjo automobilį, įvykio vietą, iš jo taip pat buvo paimtas ir paaiškinimas. Medikai, apžiūrėję moterį, išsivežė ją į ligoninę, o policijos pareigūnai, patikrinę jo blaivumą, leido vykti namo. Kažkur po kelių dienų jis skambinosi į kelių policiją, norėjo išsiaiškinti, kaip jaučiasi moteris, kurią jis partrenkė, ar viskas jai gerai, ar nereikia kažkokios pagalbos, tačiau atsiliepęs pareigūnas jam atsakė, kad neturi prieigos prie šio įvykio, kad lauktų skambučio iš policijos, kad pareigūnai patys su juo susisieks. Jis labai gailisi, kad taip įvyko, nors ir sukant į kiemą apsidairė, bet galimai dėl prastų oro sąlygų (lijo lietus), kas įtakojo dalinį priekinio stiklo aprasojimą, galimai galėjo nepastebėti moters ir taip netyčia ją partrenkti (1 t., b. l. 143-145).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju E. A. Š. parodė, kad pagal jam pateiktą įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai. Pasilieka prie parodymų, duotų anksčiau. Dėl savo veiksmų ir eismo įvykio pasekmių nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 150-151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja G. K. parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 14.20 val., jai einant iš parduotuvės RIMI, Ateities gatve, praėjus "Rūgių" sustojimą, prieš kertant įsukimą į kiemą, pristabdė tam, kad apsidairyti ir įsitikinti, ar neatvažiuoja koks automobilis. Kadangi jokio atvažiuojančio į kiemą ar išvažiuojančio automobilio nematė, įžengė į gatvę, norėdama pereiti nuo šaligatvio link šaligatvio, praėjusi kelis žingsnius pajuto stiprų smūgį, po kurio ji, atsitrenkusi į automobilio variklio dangtį, parkrito ant šaligatvio. Nuo smūgio jai net nuo pečių nukrito kuprinė, tuo metu suprato, jog ją partrenkė automobilis. Automobilio vairuotojas ne iš karto sustojo, ją partrenkęs sustojo tik pavažiavęs tolėliau į kiemą. Atsimena tik tai, kaip jai gulint ant žemės, po kelių minučių prie jos priėjo kažkoks vyriškis, kuris stovėdamas šalia pasakė "kelkis". Ji jam atsakė, kad negali pajudėti, bei paprašė paduoti jos kuprinę, kuri gulėjo netoliese, nes nori išsikviesti greitąją. Vyriškis jai padavė kuprinę ir pasakė, kad pats iškvies pagalbą. Už kelių minučių atvažiavę medicinos darbuotojai paguldė ją ant neštuvų, kurių pagalba įkėlė ją į automobilį, ne už ilgo atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie liko įvykio vietoje, o greitosios pagalbos darbuotojai nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Tai viskas ką prisimena ir gali pasakyti (1 t., b. l. 38- 40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 14.25 val., jam važiuojant Vilniuje, Ateities gatve, nuo Jeruzalės gatvės link Baltupio gatvės, pastebėjo, kad priešinga kryptimi atvažiuojantis automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo (įstrižai, ne stačiu kampu) sukti į kairę, į kiemą. Jis šiek tiek pristabdė, kad jis spėtų atlikti manevrą (jis važiavo lėtai apie 40 km/h). TOYOTA automobilio vairuotojas taip pat, kad spėtų nusukti į kiemą ir, kad kuo mažiau sutrukdyti priešinga kryptimi atvažiuojantiems automobiliams, kurių važiavimo kelią jis kirto, galimai padidino greitį ir, ko gero, nepastebėjo moters, einančios ties įvažiavimu į kiemą, bei ją partrenkė, ji nuo patirto smūgio parkrito ant šaligatvio, o automobilio vairuotojas, pavažiavęs į kiemą dar kelis metrus, sustojo. Jis tai pamatęs, iškarto sustojo pakelėje, paskambino pagalbos telefonu 112 ir, išlipęs iš automobilio, priėjo prie partrenktos moters. Ji tiesiog gulėjo ir nejudėjo. Tuo metu jis pastebėjo pro šalį važiuojantį greitosios pagalbos automobilį ir, nieko nelaukdamas, išbėgo ant kelio bei pradėjo jį stabdyti. Greitosios pagalbos darbuotojai, privažiavę prie gulinčios moters, ją apžiūrėjo, bei ant neštuvų įnešė ją į greitosios automobilį. Vaikinas, kuris partrenkė moterį, visą laiką elgėsi labai keistai, kalbėjo neadekvačiai, sakė "aš čia pastoviai važinėju, per dieną po kelis kartus, čia nėra perėjos". Jis stovėjo šalia greitosios automobilio (kur tuo metu buvo moterį partrenkęs vaikinas, jis neprisimena), kai po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams jis paaiškino visą situaciją, kas čia įvyko ir ką jis matė, jie užsirašė ji duomenis ir jis išvažiavo (1 t., b. l. 74-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr. G 652/2023(01) nurodyta, kad:

1. G. K. nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens -smilkinio srityje, krūtinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. gruodžio 29 d. 15.10 val. Sužalojimai, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, kadangi dėl krūtinkaulio ir kairės kojos kaulų lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

1.1. Atskirai minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens-smilkinio srityje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2. Atskirai kiekvienas lūžis: krūtinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis, atitinka nesunkų sveiktos sutrikdymą.

2. Tikėtina, kad G. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

3. G. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, po vieną trauminį poveikį į dešinio momens -smilkinio sritį, krūtinkaulio sritį ir kairio kelio sritį. Neatmetama galimybė, kad minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens -smilkinio srityje galėjo būti padaryta griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Kitų G. K. nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nebūdingas griuvimui (1 t., b. l. 51-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 27 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2324/2023(01) nurodyta, kad:

1. G. K. nustatytas minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens-smilkinio srityje. krūtinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis kairio šlaunikaulio vidinio krumplinio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis, padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. gruodžio 29 d. 15.10 val. Sužalojimai, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, kadangi dėl krūtinkaulio ir kairės kojos kaulų lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

1.1. Atskirai minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens -smilkinio srityje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2. atskirai kiekvienas lūžis: krūtinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2.-3. G. K. po 2022 m. gruodžio 29 d. patirtų sužalojimų gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai yra išlikę, sutrikusi kairio kelio funkcija, po traumos praėjo ne mažiau kaip 120 dienų. Remiantis 2023 m. gegužės 23 d., įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Kelio sąnarys“ 94.3. punktu riboti kelio judesiai-labai žymiai- sulenkimas mažiau kaip 100°, ištiesimas mažiau kaip 150°, prarastas bendras darbingumas atitinka 30%. Pagal 2023 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. kriterijus, sužalojimai, dėl kurių prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - bendrojo darbingumo, sužalojimai, nustatyti G. K., visumoje, dėl kairio kelio funkcijos sutrikdymo, kvalifikuojami sunkiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-57).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, kuri yra Ateities gatvės kryptimi link Kalvarijų gatvės (1 t., b. l. 13-22).

Iš Transporto priemonės apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi kampu prie Ateities g. 5, Vilnius, pažymėto pastato, esančio įsukimo į automobilių stovėjimo aikštelę. Apžiūrėjus automobilį matyti, kad priekinėje dešinėje, keleivio pusėje, žemiau priekinės lempos yra nusilupę dažai ir įbrėžimas, daugiau apgadinimų nėra (1 t., b. l. 24-29).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kelių eismo taisyklių 27 punkte įtvirtinta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Teismas , įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis E. A. Š. savo kaltę dėl padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2022 m. gruodžio 29 d. apie 14.32 val., Vilniuje, Ateities g., vairuodamas automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, tai yra, važiuodamas Ateities gatve link Kalvarijų g., sukdamas į Ateities g. namo Nr. 5 kiemą, buvo neatidus ir neatsargus, nepraleido kertančios įvažiavimą į kiemą per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios G. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai G. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo E. A. Š. prisipažinimą ir jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios G. K. ir liudytojo G. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. G 652/2023 (01) ir 2023 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. p G 2324/2023 (01), 2022 m. gruodžio 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais ir 2022 m. gruodžio 29 d. automobilio apžiūros protokolas.

Nors kaltinamasis savo rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi abiejose specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, kadangi įvykis buvo 2022 m. gruodžio 29 d., nustatant sužalojimų sunkumo lygį, negali būti vadovaujamasi 2023 m. gegužės 23 d., tai yra vėliau įsigaliojusiu įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymi, kad „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės“ su priedais, kuriais vadovavosi ekspertai, nustatydami G. K. sužalojimų mąstą, buvo patvirtintos 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 ir vėliau keistos nebuvo, taigi 2023 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant įsakymo datą, kuris nekeičia išvados esmės. Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2324/2023(01) yra nurodyta, kad nors G. K. 2022 m. gruodžio 29 d. patirti sužalojimai, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, tačiau kadangi dėl krūtinkaulio ir kairės kojos kaulų lūžių prarastas bendras darbingumas atitinka 30%, pagal 2023 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. kriterijus-sužalojimai, dėl kurių prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - bendrojo darbingumo, sužalojimai, nustatyti G. K., visumoje, dėl kairio kelio funkcijos sutrikdymo, kvalifikuojami sunkiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-57).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo E. A. Š. neatsargūs veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

K. E. A. Š. ir jo motina V. Š. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo motinai V. Š..

BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. A. Š. iš esmės atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytas formalias sąlygas, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį yra išnykęs, taigi asmuo laikomas neteistu, o 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. A. Š. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kas neužtraukia teistumo, be to paskirta bauda yra sumokėta. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kelių pakartotinių veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008). Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, darytina išvada, kad darydamas šioje byloje jam inkriminuojamą veiką kaltinamasis laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, tai yra egzistuoja sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Teismui pateikti duomenys, kad nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip minėta, jis laikomas anksčiau neteistu, baustas administracine tvarka. Nustatyta, kad eismo įvykio metu E. A. Š. buvo blaivus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį.

Visgi, teismas pažymi, kad taikant laidavimo institutą turi būti nustatyta, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nors kaltinamasis šiuo metu laikomas neteistu, tačiau nevienkartinis nusikalstamų veikų darymas praeityje ir administracinių nuobaudų buvimas charakterizuoja E. A. Š., kaip asmenį, nelinkusį preciziškai ir atsakingai laikytis įstatymų. Todėl teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų. Vadinasi, nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų.

Be to, sutinkamai su BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismas, įvertinęs pateiktų kaltinamojo ir galimos laiduotojos prašymų turinį, E. A. Š. ir V. Š. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, jog V. Š. nagrinėjamu atveju negali būti laikoma asmeniu, atitinkančiu BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, keliamas laiduotojui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Š. pateiktas prašymas atleisti jos sūnų E. A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visiškai nemotyvuotas, posėdžio metu ji nurodė nematanti nieko ypatingai blogo tame, už ką jos sūnus buvo nuteistas anksčiau, nebuvo kritiška ir šioje byloje nagrinėjamai jo padarytai nusikalstamai veikai. V. Š. negalėjo nurodyti, kokiu būdu ir kokią teigiamą įtaką ji daro ir galės daryti savo sūnui. Vien tai, kad jie gyvena kartu ir jų santykiai geri, nėra pagrindas konstatuoti jos galėjimą daryti teigiamą įtaką sūnui, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybė nesulaikė jo nuo ankstesnių teisės pažeidimų darymo. Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes V. Š. turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui, taigi yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja E. A. Š..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl laidavimo institutas netaikytinas.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas, skirdamas E. A. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – E. A. Š. padarė vieną neatsargų, baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis (1 t., b. l. 158), nors teigia savarankiškai besimokantis, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus, tačiau analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo nebuvo padaręs, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 159-164), teistas 2 kartus, už nusikaltimus nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teistumai išnykę (1 t., b. l. 154-156). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai vis dėlto bus pasiekti šiuo atveju E. A. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kadangi nors kaltinamasis šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, tačiau jis yra jauno ir darbingo amžiaus, anksčiau paskirtas baudas sumokėdavo, padarė atitinkamas išvadas, padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis gailisi dėl įvykusio įvykio, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už neatsargų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 60 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi E. A. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (BBND) dydžio baudos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas , įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K-121/2014).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, nors anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo grubūs, baudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog vis dėlto, sistemingu pažeidėju jo pavadinti negalima ir asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomos 9 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 37-43).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji neturtinę žalą vertina bendrai 20 000 Eur. Tokia suma grindžiama tuo, kad nukentėjusioji iki įvykio buvo socialiai aktyvi ir gyveno aktyvų gyvenimą. Kiekvieną dieną nueidavo apie 15 000 žingsnių, žaisdavo stalo tenisą, užsiimdavo joga, vykdavo pas dukrą ir anūkę, gyvenančias Norvegijoje, vasaros metu poilsiaudavo Palangoje, pastoviai bendraudavo su žmonėmis. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios traumos, daugybinių kaulų lūžių nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Ji buvo priversta gulėti ligoninėje, vėliau vykti į reabilitacijas, skirta kineziterapija namie, ambulatorinė reabilitacija, ji priversta gerti stiprius vaistus. Dėl traumų ji sunkiai paėjo ir tik su specialiomis vaikščiojimo priemonėmis, pirmą kartą savarankiškai į lauką galėjo išeiti tik po 6 mėnesių. Buvo nuolat reikalinga pagalba apsitarnaujant. Dėl to ji patyrė ir iki šiol patyria itin didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, negali užsiimti vaikščiojimu, joga, žaisti stalo tenisą. Ji patyrė didžiulį stresą ir išgąstį, po patirtų sužalojimų pablogėjo ir emocinė sveikata – sutriko miegas, atsirado baimė pereiti gatvę, bijo transporto priemonių. Mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai įvertino jos patirtą neturtinę žalą, išmokėdama tik 10 950 Eur, visą jai padarytą žalą vertina 20 000 Eur.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos K. T. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nukentėjusiajai G. K. draudimo bendrovė atlygino 10 950 Eur neturtinės žalos. Civilinio atsakovo atstovas, rašytiniuose paaiškinimuose ir apklausiamas teisme, paaiškino, kad yra susiformavusi teismų praktika panašiose bylose, kai žmogus patyria sunkų sveikatos sutrikdymą, tos išmokomos sumos svyruoja nuo 5 000 iki 28 962 Eur, teismų precedentuose, kai priteisiama virš 30 000 Eur yra nukrypstama nuo įprastų teismų praktikos ribų ir nurodoma, dėl kokių priežasčių (išskirtinės pasekmės, mažamečiai vaikai). Šiuo gi atveju lėtas atsistatymas ir taikomas gydymo būdas nėra išskirtinė būklė ir yra visiškai įprasta prie tokių sužalojimų. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bet atsižvelgus į G. K. faktinę būklę, gijimo istoriją, taikytą gydymą, matyti, kad būklė yra gerėjanti, atsistatanti. Jie, remdamasi savo ekspertų vertinimais, pagal savo praktiką ir rekomendacijas taikė maksimalų 12 MMA dydį, jį dar padidinus dėl nustatyto specialių poreikių lygio, ir neturtinę žalą įvertino 10 950 Eur dydžio suma.

Teismas nustatė, kad dėl E. A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. K. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens-smilkinio srityje, krūtinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio artimojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis. Šie nustatyti sužalojimai, kadangi dėl krūtinkaulio ir kairės kojos kaulų lūžių, kairio kelio funkcijos sutrikdymo, prarastas bendras darbingumas atitinka 30 %, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-57). Akivaizdu, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai G. K. sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir po to, psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, ji taip pat patiria diskomfortą, dėl ko junta apribojimus ir kasdienėje veikloje. Taigi E. A. Š. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai itin didelius ir ilgalaikius sveikatos pakitimus, tikėtina, kad jai ir ateityje turės būti teikiamos reabilitacijos paslaugos. Be to, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų G. K. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, apsunkinimus, kadangi kurį laiką po įvykio negalėjo vaikščioti, buvo priklausoma nuo kitų asmenų, buvo priversta pakeisti savo gyvenimo būdą. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė didžiulį stresą, išgąstį, pablogėjo ir emocinė sveikata, sutriko miegas. Jos teigimu, iki eismo įvykio nukentėjusioji kiekvieną dieną nueidavo apie 15 000 žingsnių, žaisdavo stalo tenisą, užsiimdavo joga, taigi jos gyvenimas buvo pakankamai aktyvus ir intensyvus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, sumažėjo jos laisvalaikio galimybės. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios G. K. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis, tęsiasi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajai skausmingus pojūčius bei išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau.

Visgi, teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme pateikti duomenys apie nukentėjusiosios būklę nėra pakankami spręsti apie negerėjančią jo sveikatos būklę, priešingai, pateiktame 2024 m. sausio 23 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apsilankymo aprašyme nurodyta, kad ligonė nešlubuoja, kaire koja mina pilnu svoriu, dubens pasvirimo nestebima, kelio judesiai laisvi, neskausmingi, stebima kairio kelio valgus deformacija, laisvumas valgus apkrovos metu, neskausminga, kiek skausminga kairio klubo srities, kirkšnies palpacija, judesiai per klubo sąnarį laisvi, kiek skausmingi. Taigi, palyginus su byloje esančiose specialistų išvadose nurodytais duomenimis, nukentėjusiosios būklė yra labai lėtai, bet atsistatanti.

Teismas , spręsdamas dėl G. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai (BK 281 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-526/2022 – nustatytas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis (nukentėjusiajam padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas); Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-576/2021 – priteista 45 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajam nustatytos daugybinės žaizdos, sumušimai, kaulų lūžiai, pagrindinės inksto arterijos plyšimas su inksto pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvo ir dubens ertmėje, blužnies plyšimas, operacijos metu pašalinti du organai – blužnis ir kairysis inkstas); Lietuvos A. T. 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 – priteista 15 000 Eur (atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur) neturtinės žalos (nukentėjusiajai padaryti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, jie pasireiškė: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo (sumušimo) židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio); Lietuvos A. T. 2022 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022 – priteista iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai dėl kairės pusės V–IX šonkaulių lūžimo, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo ir dėl sužalojimo nukentėjusioji prarado trisdešimt procentų bendrojo darbingumo), Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-530/2017 – priteista 15 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai padarytos muštinės žaizdos galvoje, kairio smilkinio lūžimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas su smegenų sumušimų židiniais, pilvo, blužnies, kepenų sumušimai, abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžimai, nustatytas 45 proc. darbingumas).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti visą nukentėjusiosios prašomą neturtinę žalą, kadangi prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, tai, kad nukentėjusioji patyrė galimai iki galo nepataisomas pasekmes – įprasta veikla tapo ribota, sumažėjo galimybė judėti ir sportuoti, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios G. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino iš viso 10 950 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistina papildomai 1 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 12 000 Eur) bus teisinga, protinga ir sąžininga. Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajai priteisti prašomą 9 050 Eur (kartu su išmokėtomis sumomis – 20 000 Eur) neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovės kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju E. A. Š., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Taigi ši draudimo bendrovė atsako už G. K. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės. Teismas taip pat tenkina nukentėjusiosios prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiosios G. K. atstovė advokatė ieškiniu ir teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 000 Eur (kliento teisinė konsultacija, procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas). Šios išlaidos buvo sumokėtos grynais pinigais išrašant pinigų priėmimo kvitą 2024 m. sausio 2 d. ir banko pervedimu 2023 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 97, 2 t., b. l. 45).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertina tai, kad advokatė S. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiosios vardu, šis procesinis dokumentas yra ne itin didelės apimties (8 lapai, iš kurių didžiąją dalį užima veikos aprašymas ir duomenys iš medicininių dokumentų, todėl teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento surašymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių), su priedais, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį (1 t., b. l. 86-129). Teismui pateiktas patikslintas civilinis ieškinys iš esmės tapatus pradiniam ieškiniui, papildant dar vienos specialisto išvados duomenimis ir keliomis aplinkybėmis. Kita vertus, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme trijuose teismo posėdžiuose, tačiau byla pradėta nagrinėti iš esmės antrame posėdyje (kadangi 2024 m. sausio 10 d. posėdis atidėtas nukentėjusiosios atstovės prašymu) ir iš esmės išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, vykusius 2024 m. vasario 5 d. (truko apie 1.13 val. ir buvo atidėtas esant ginčui dėl civilinio ieškinio ir civilinio atsakovo negalėjimu dalyvauti dėl ligos) ir 2024 m. kovo 4 d. (truko apie 1 val.), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, tik pasisakoma dėl civilinio ieškinio, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 1 tomas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokatės laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (kliento teisinė konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat civilinio ieškinio parengimas, kliento interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 2000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 MGL, t. y. 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

E. A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, G. K. naudai 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti G. K. naudai iš E. A. Š. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (2 000 Eur) per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.