- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2-1226-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17811-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė (pirm.)
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- J. G., S. T. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui S. T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2008 m. vasario 20 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę pavardę Č., o atsakovui S. T. M. – M. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, nuo 2009 metų gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, jokių ryšių nepalaiko. Po santuokos sudarymo atsakovas 2009 metais išvyko iš Lietuvos ir paliko ieškovę. Atsakovas, išsikraustęs gyventi atskirai, materialiai bei moraliai ieškovei nebepadėdavo, santykių ir ryšių su ieškove nebepalaikė. Tikėtina, jog abu sutuoktiniai neįdėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti.
3. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovė nusprendė neįrodinėti atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, kadangi tai kelia Ieškovei blogus prisiminimus, neigiamas emocijas ir ją labai skaudina. Ieškovė mano, kad šalims daugiau nei 11 metų negyvenant kartu, jų sudaryta santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto bei transporto priemonių neįgijo, ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo gyveno kartu apie 1 metus. Kadangi atsakovas paliko ieškovę ir išvyko gyventi į užsienio valstybę, šalys jau 11 metų negyvena kartu, ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys bendro turto neįgijo. Be to, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nėra įgijusi kreditorių. Šalys bendrų vaikų neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jos prigimtinę pavardę.
6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 115,85 Eur baudos išieškojimas išieškotojos Kelių policijos naudai. Ši bauda yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.115 straipsnio 1 dalis), kuri turi būti tenkinama iš asmeninio atsakovo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2008 m. vasario 20 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
10. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys daugiau nei 11 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, ryšių nebepalaiko.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
12. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei 11 metų, nepalaiko jokių ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
13. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė
14. Byloje esantys VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad santuokos metu dalintino turto šalys neįgijo. Vedybų sutarties nėra sudarę.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu ieškovė jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 115,85 Eur baudos išieškojimas išieškotojos Kelių policijos naudai. Ši bauda yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.115 straipsnio 1 dalis), kuri turi būti tenkinama iš asmeninio atsakovo turto.
Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti prigimtinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė Č., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
17. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas 2020 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
18. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 21,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukti ieškovės J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2008 m. vasario 20 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Č. palikti prigimtinę pavardę Č., o atsakovui S. T. M.– M..
Priteisti iš S. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš S. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 21,72 Eur (dvidešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.