- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-3074-1041/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25352-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kreditorius
- V. K.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/16/01069, suinteresuoti asmenys antstolė R. S. ir išieškotojas V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja skundu prašo teismo panaikinti antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. 0106/16/01069 S-1240 ir 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą Nr. S-16-106-8841 bei įpareigoti antstolę kreiptis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kad būtų patikrintas 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1708-896 išdavimo pagrįstumas ir teisėtumas.Teismas, išduodamas išieškotojui vykdomąjį raštą, netyrė aplinkybių dėl taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymo, rėmėsi tik išieškotojo pareiškimu, nerengė teismo posėdžio, kurio metu būtų išklausyta pareiškėjos pozicija dėl išieškotojo nurodytų aplinkybių. Konfliktas dėl taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymo kilo šių metų pavasarį, kuomet pareiškėja informavo išieškotoją apie suplanuotą išvyką, todėl pasiūlė išieškotojui vieną bendravimo su sūnumi dieną kompensuoti, perkeliant į kitą darbo dieną, jam patogiu metu, ką numato taikos sutarties 4.19. papunktis.Antstolės priimti patvarkymai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes antstolė viršijo savo įgaliojimus konstatuodama, kad „<...> vengimas perduoti išieškotojui vaiko dokumentus (vaiko gimimo liudijimą ir pasą) ir prieštaravimas dėl tapatybės kortelės užsakymo pažeidžia teismo nustatytą jo teisę bendrauti su vaiku.“ Taikos sutarties sąlygose nėra aptariama situacijos, ar turi būti išieškotojui perduodamas sūnaus asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Asmens dokumento perdavimas ar nepardavimas savaime nereiškia, kad išieškotojui yra trukdoma matytis ar bendrauti su sūnumi. Sūnus turi vieną asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir antrojo galimo dokumento – asmens tapatybės kortelės – gaminimas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir tokių dokumentų trumpesnį galiojimo laiką, netikslingas, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnį CPK numatytais atvejais antstolė turėtų kreiptis į teismą su pareiškimu, kad teismas surengtų teismo posėdį ir įsitikintų, ar tikrai buvo pažeistos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, bei teismas išaiškintų, ar kiekvienu atveju (nevykstant į užsienio valstybę) pareiškėja turi perduoti išieškotojui sūnaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą.Antstolė, atsisakiusi patenkinti skundą, jį kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.Antstolė neturi pagrindo abejoti teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrįstumu, taip pat neturi pagrindo tikrinti ir vertinti jo turinio.Asmens dokumentai yra skirti naudoti Lietuvos Respublikoje, tiek vykti į užsienio valstybes. Pagal nustatytą bendravimo tvarką, bendravimo su vaiku laikotarpiu tam iš tėvų, su kuriuo paliekamas vaikas, turėtų būti perduodamas ir vaiko asmens dokumentas. Taikos sutartyje nustatyta išieškotojo teisė savo bendravimo su vaiku metu išvykti į užsienio valstybes (Europos Sąjungos valstybių teritorijoje), apie tai pranešant kitai šaliai (sutartyje nenurodyta, prieš kiek laiko apie tokį ketinimą turi būti informuojama kita šalis). Tokia išieškotojo teisė sąlygoja objektyvų šalies interesą, kuris gali būti įgyvendinamas ilgesnio šalies bendravimo su vaiku metu. Pareiškėja skunde nurodė, kad niekada neatsisakė perduoti sūnaus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau tolesniame skundo dėstyme ji pripažįsta, kad buvo palikusi dokumentą Lazdijuose, todėl negalėjo jo perduoti. Išieškotojas vienareikšmiai sutinka apmokėti papildomo dokumento (asmens kortelės) pagaminimo išlaidas, o papildomo asmens tapatybės dokumento pagaminimas ir jo perdavimas antrajai šaliai, esant šalių nesutarimams dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, akivaizdžiai sumažintų šalių piktnaudžiavimo nustatyta tvarka galimybes šalių ginčijamų sąlygų dalyje.Kadangi atmestina pareiškėjos skundo dalis dėl aptarto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, atmestina ir skundo dalis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nes šios išlaidos atsirado pagrįstai atliekant vykdymo veiksmus.Išieškotojas atsiliepimu į skundą prašo teismo skundą atmesti.Vykdomąjį dokumentą buvo būtina išduoti, nes pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo savalaikiai matytis su sūnumi.Vaiko asmens dokumento neperdavimas susitikimų su sūnumi metu riboja išieškotojo ir sūnaus teisę keliauti atostogų ar savaitgalių metu, bendrauti su išieškotojo šeima, nes jo sesuo gyvena Belgijoje, be to, gauti kitas su vaiko amžiumi susijusias lengvatas. Tai, kad tokios sąlygos nėra nurodyta taikos sutartyje, neturi reikšmės, nes taip pat nėra nurodyta, kad perduodant sūnų turi būti perduodami apranga ir pan. Taip pačiai yra būtinas sūnaus asmens tapatybės dokumentas.Pareiškėja (skolininkė) rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdama į išieškotojo atsiliepime nurodytus argumentus, nurodo, kad ginčai kyla dėl to, kad šalys skirtingai aiškina taikos sutarties sąlygas. Dėl vaiko paso neperdavimo išieškotojui, skolininkė (pareiškėja) negali pažeisti taikos sutarties sąlygų, nes įstatymas numato tik galimybę (teisę) išduoti pasą asmeniui, kuris nėra sulaukęs 16 metų amžiaus. Atitinkamai, tokio pobūdžio ginčo patvarkymo yra neteisėtas. Pareiškėja sutinka padaryti gimimo liudijimo notarinę kopiją, tačiau nemano, kad tokį prašymą turi vykdyti antstolės nurodymu, papildomai dar mokant vykdymo išlaidas.Išieškotojas rašytiniuose paaiškinimuose pritaria, kad ginčo šalys skirtingai interpretuoja taikos sutarties sąlygas, tačiau, jo nuomone, pareiškėja jas vertina išskirtinai palankia sau linkme, aukščiau nepilnamečio vaiko interesų. Sūnus pasą jau turi, nes buvo išvykęs į užsienio valstybę. Atsisakant pasą duoti išieškotojui ar pagaminti asmens tapatybės kortelę, riboja išieškotojo bendravimą su sūnumi ir sąlygoja papildomas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1708-896/2016 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt. (v. b. l. 5–7). Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu tvarkos nustatymo (v. b. l. 1–3), kurį išieškotojas pateikė vykdyti antstolės kontorai (v. b. l. 4, 8–13). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vykdomasis raštas yra panaikintas, todėl turi būti vykdomas. Šioje byloje yra sprendžiama dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vykdant vykdomąjį dokumentą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.Antstoliui suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi. Vykdomasis raštas yra teismo išduodamas oficialus dokumentas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso išimtinai teismo, kaip institucijos vykdančios teisingumą, kompetencijai, todėl antstoliui suteikus teisę tikrinti vykdomojo rašto teisėtumą ir pagrįstumą, būtų pažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-992/2002).Įstatymas suteikia skolininkui teisę reikšti prašymus (CPK 643 straipsnis), tarp jų ir dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. Tokį skolininko reikalavimą (dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo) turi spręsti vykdomąjį raštą išdavęs teismas, nes įstatymu kitiems subjektams (pvz., antstoliui) tokie įgaliojimai nėra suteikti (CPK 593 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2008).Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vykdomojo dokumento panaikinimas yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą.Teismas aplinkybę, ar antstolė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (ne) patikrino, ar pareiškėja nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, šiuo atveju vertina kaip formalę, nes pareiškėja raginimu yra informuojama apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jai galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja skunde pati pripažįsta (b. l. 5, II.5 pastraipa), kad dėl šalių konfliktiškų santykių, nesugeba idealiai susitarti dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.Tuo labiau, kad šioje byloje skundo objektas nėra 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-106-6862 (v. b. l. 14). Ši aplinkybė sąlygoja nepasisakyti dėl skundo II.5 – II.6 punktuose nurodytų argumentų, kurie susiję su bendravimo tvarkos su vaiku tinkamu laikymusi, ir atitinkamai atsiliepimo į jį argumentų. Kita vertus, šiam patvarkymui apskųsti yra suėjęs 20 dienų terminas; šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2016 m. rugsėjo 7 d. (v. b. l. 16), vadinasi skundas turėjo būti paduotas iki 2016 m. rugsėjo 27 įskaitytinai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. 0106/16/01069 S-1240 ir 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą Nr. S-16-106-8841.Pasisakant dėl ginčo 2016 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. 0106/16/01069 S-1240 nurodytina, kad kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).Antstolė ginčo 2016 m. spalio 31 d. patvarkymu dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. 0106/16/01069 S-1240 (v. b. l. 19) įpareigojo pareiškėją, perduodant sūnų išieškotojui, kartu perduoti vaiko gimimo liudijimą ar jo notariškai patvirtintą kopiją, o išieškotojui pasiimant sūnų ilgesniam laikui – perduoti sūnaus pasą. Teismas pritaria skundo II.7 punkte nurodytam argumentai, kad antstolė viršijo savo įgaliojimus, konstatuodama, kad vengimas perduoti vaiko dokumentus išieškotojui pažeidžia teismo nustatytą išieškotojo teisę bendrauti su vaiku. Teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra numatyta, kad išieškotojui būtų perduodamas sūnaus tapatybę patvirtinantis dokumentas.Teismo patvirtintos taikos sutarties 4.15. punkte numatyta, kad kiekviena iš šalių turi teisę išsivežti sūnų už Lietuvos Respublikos ribų bendravimo su sūnumi laikotarpiui, apie tai informuodama kitą šalį arba kitu šalių suderintu laiku (v. b. l. 5). Taikos sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad pareiškėja privalo perduoti vaiko asmens dokumentus išieškotojui. Antstolė neturėjo pagrindo plečiamai aiškinti ir vertinti vykdomojo dokumento – Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomojo rašto turinio ir įpareigoti pareiškėją, perduodant sūnų išieškotojui, kartu perduoti vaiko gimimo liudijimą ar jo notariškai patvirtintą kopiją, o išieškotojui pasiimant sūnų ilgesniam laikui (pagal teismo sprendimą) – perduoti sūnaus pasą. Būtent teismas, patvirtinęs taikos sutartį, turėtų išaiškinti ar pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, bendravimo su vaiku laikotarpiu tam iš tėvų, su kuriuo paliekamas vaikas, turėtų būti perduodamas ir vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, t. y. kiekvienu atveju, net ir nevykstant į užsienio valstybę. Šią savo teisę tiek išieškotojas, tiek pareiškėja gali realizuoti CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat teismas nurodo, kad šalys gali pakeisti bendravimo tvarką, kreipdamiesi į teismą su nauju ieškiniu ar pareiškimu.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Juo nustatoma vykdymo apimtis ir turinys. Antstolis, kaip pareigūnas, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai nei šalys civiliniuose santykiuose turi laikytis principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo (nutarties) pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo (nutarties) dėl ginčo sąlygos (bendravimo su vaiku laikotarpiu tam iš tėvų, su kuriuo paliekamas vaikas, turėtų būti perduodamas ir vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, t. y. kiekvienu atveju, net ir nevykstant į užsienio valstybę), antstolis negalėjo priimti ginčo patvarkymo, kuriuo įpareigojo pareiškėją perduodant sūnų išieškotojui, kartu perduoti vaiko gimimo liudijimą ar jo notariškai patvirtintą kopiją, o išieškotojui pasiimant sūnų ilgesniam laikui – perduoti sūnaus pasą. Tai reiškia teismo sprendimo (nutarties) pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai atlikti be vykdomojo dokumento. Tokios teismo pozicijos nekeičia išieškotojo sprendimo 3.2. punkte nurodytas argumentas, kad asmens tapatybės dokumento pateikimas yra savaime suprantamas. Tai, ką antstolė išdėstė ginčo patvarkyme, yra teismo, o ne antstolės prerogatyva. Kaip pripažįsta ir pačios ginčo šalys sprendimo 4 ir 5 punktuose punkte, ginčai kyla dėl to, kad šalys skirtingai aiškina taikos sutarties sąlygas.Todėl antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, viršijo savo įgaliojimus. Kaip jau minėta, nustatyti, ar bendravimo su vaiku laikotarpiu tam iš tėvų, su kuriuo paliekamas vaikas, turėtų būti perduodamas ir vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, t. y. kiekvienu atveju, net ir nevykstant į užsienio valstybę, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva, todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2009). Antstolis turi pareigą ex officio kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2008).Kadangi netenkinta pareiškėjos skundo dalis dėl patvarkymo dėl teismo sprendimo vykdymo, netenkinama ir skundo dalis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nes šios išlaidos atsirado dėl nepagrįstai priimto patvarkymo. Išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinami skundžiami patvarkymai.Teismo nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiunčiama antstolei (CPK 513 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/16/01069, suinteresuoti asmenys antstolė R. S. ir išieškotojas V. K., tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės R. S. 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. 0106/16/01069 S-1240 ir 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą Nr. S-16-106-8841.
Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teismo nutarties patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti antstolei.
Ši Kauno apylinkės teismo nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.