Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-58-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-58-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21956-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: V. J. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-58-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21956-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020 pagal ieškovo V. J. M. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovės A. M. patikslintą priešieškinį ieškovui V. J. M. dėl skolos ir kompensacijos priteisimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. M. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. nustatyti naudojimosi tvarką trijų kambarių butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininkės A. B. sudarytą buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

1.1.1. ieškovui, turinčiam 3/8 dalis buto, paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 25-9 13,80 kv. m. ploto, atsakovei A. M., turinčiai 5/8 dalis buto, paskirti naudotis kambarius, plane pažymėtus 25-5 13,32 kv. m. ploto ir 25-6 12,75 kv. m. ploto;

1.1.2. bendrai V. J. M. ir A. M. paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis: 25-1 – 6,03 kv. m. ploto koridoriumi, 25-10 –3,34 kv. m. ploto koridoriumi, 25-2 – 0,99 kv. m. ploto tualeto patalpa, 25-3 – 2,07 kv. m. vonia, 25-4 – 6,71 kv. m. virtuve, 25-7 – 1,46 kv. m., koridoriumi, 25-8 – 2,39 kv. m. sandėliu, R-25 – 3,93 kv. m. ploto rūsio patalpa, įpareigojant ieškovą V. J. M. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2020 m. vasario 18 d. matininkės A. B. sudarytą 25-o buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planą kambaryje 25-5 pastatyti 100 mm storio karkasinę gipso kartono pertvarą, pertvaroje įrengiant 700 mm duris į kambarį 25-5.

1.2. Iškeldinti atsakovę A. M. iš patalpos 25-9, esančios bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. atsakovė yra jo pamotė. Iki tėvo mirties 2012 m. jie visi gyveno bute (duomenys neskelbtini). Buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi butu tvarka – ieškovas naudojosi kambariu, pažymėtu 25-9, o atsakovė su tėvu naudojosi kitais dviem kambariais – 25-5 ir 25-6, kitomis buto patalpomis visi naudojosi bendrai. Su atsakove žodžiu buvo sutarę, kad jis išsiregistruos iš buto, o atsakovė, kaip pensininkė, gaudama lengvatas, viena mokės už visus butui teikiamus komunalinius patarnavimus. Jis tuo metu buvo nutraukęs santuoką su šios bylos įgaliotu asmeniu R. M. ir gyveno pas kitą moterį, todėl su atsakovės pasiūlymu sutiko.

2.2. Ieškovas nori nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal jam priklausančias 3/8 dalis nuosavybės. Pagal šią nuosavybės dalį jam atitektų kambarys 25-9, kuriuo jis faktiškai ir naudojosi. Žino, kad šiuo kambariu dabar naudojasi atsakovė, todėl ji turėtų būti iškeldinta iš šios gyvenamosios patalpos. Kadangi kambariai yra pereinami, ieškovas įsipareigoja pagal pateiktą buto pertvarkymo projektą savo lėšomis pastatyti bute 25-5 pertvarą ir padaryti į šį butą duris iš koridoriaus 25-10.

2.3. Nesutinka su atsakovės pareikštu priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu dėl skolos priteisimo už atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius, jis ginčo butu nesinaudojo, su atsakove buvo sutarę, kad kol ji bute gyvens viena, ji mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus.

2.4. Nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jam 8 003,98 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančias 3/8 dalis gyvenamųjų patalpų, o visą butą natūra priteisti atsakovei. Nors jis šiuo metu gyvena pas sugyventinę, tačiau nori turėti ir savo asmeninę nuosavybę bute. Ieškovas nėra agresyvus, atsakovę prieš jį kursto jo buvusi sutuoktinė – atsakovės įgaliotas asmuo.

2. Atsakovė A. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:

3.1. priteisti iš ieškovo 2 487 Eur skolą už atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius.

3.2. Šiuos mokesčius įskaityti į 10 490,98 Eur buto 3/8 dalių vertę, priteisti iš atsakovės ieškovui 8 003,98 Eur piniginę kompensaciją, o jai priteisti visas buto patalpas natūra, kadangi butas yra nedalus, kambariai pereinami.

Atsiliepimas

3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas yra nesugyvenamo charakterio, grubiai ir agresyviai elgiasi jos atžvilgiu, mano, jog bendras gyvenimas viename bute su ieškovu yra neįmanomas, ji bijo ieškovo. Atsakovė nesutinka, kad butas būtų pertvarkomas pagal ieškovo pateiktą projektą, dėl to sumažėtų jai nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo ploto dalis, pertvarkant butą būtų keliamas triukšmas, dulkės, netvarka, o jai reikalinga rami aplinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį – iš dalies:

5.1. nustatė naudojimosi tvarką trijų kambarių butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininkės A. B. sudarytą buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovui V. J. M., turinčiam 3/8 dalis buto, paskyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu 25-9, 13,80 kv. m. ploto, atsakovei A. M., turinčiai 5/8 dalis buto, paskyrė naudotis kambariais, plane pažymėtais 25-5 13,32 kv. m. ploto ir 25-6 12,75 kv. m. ploto;

5.2. bendrai V. J. M. ir A. M. paskyrė naudotis patalpomis, plane pažymėtomis: 25-1 – 6,03 kv. m. ploto koridoriumi, 25-10 – 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, 25-2 – 0,99 kv. m. ploto tualeto patalpa, 25-3 – 2,07 kv. m. vonia, 25-4 – 6,71 kv. m. virtuve, 25-7 – 1,46 kv. m. koridoriumi, 25-8 – 2,39 kv. m. sandėliu, R-25 – 3,93 kv. m. ploto rūsio patalpa, įpareigojant ieškovą V. J. M. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2020 m. vasario 18 d. matininkės A. B. sudarytą 25-o buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planą kambaryje 25-5 pastatyti 100 mm storio karkasinę gipso kartono pertvarą, pertvaroje įrengiant 700 mm duris į kambarį 25-5;

5.3. iškeldino atsakovę A. M. iš patalpos 25-9, esančios bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.4. atmetė atsakovės A. M. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovui V. J. M. už jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį;

5.5. priteisė atsakovei A. M. iš ieškovo V. J. M. 2 527,44 Eur nuostolių atlyginimo už sumokėtus komunalinius mokesčius;

5.6. priteisė ieškovui V. J. M. iš atsakovės A. M. ieškovo turėtas 1 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidas;

5.7. priteisė iš ieškovo V. J. M. ir atsakovės A. M. valstybei po 200,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

5.8. grąžino ieškovui V. J. M. iš teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotus 500 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:

6.1. ieškovui ir atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovui – 37/100 dalys, atsakovei – 67/100 šio buto dalys. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją, dėl komunalinių mokesčių priteisimo.

6.2. Teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas atsakovės prašymas ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį bute, nes jis nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų. Šiuo metu jis gyvena pas sugyventinę, tačiau nurodė, kad nori turėti ir savo asmenines gyvenamąsias patalpas. Ši jo teisė yra neginčijama, ją įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis.

6.3. Atsakovė neginčijo ieškovo pateikto buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos plano, nepateikė alternatyvaus projekto. Buto gyvenamosios patalpos sudaro 39,87 kv. m. Pagal šalims priklausančias nuosavybės teisės dalis, ieškovui atitektų 14,94 kv. m. ploto gyvenamoji patalpa (39,87 : 8 x 3), o atsakovei – 24,90 kv. m. ploto patalpa (-os) (39,87 : 8 x 5). Patalpa, kurią ieškovas prašo paskirti jam naudotis, yra 13,80 kv. m. ploto. Teismas sprendė, kad atlikus buto pertvarkymo darbus pagal ieškovo pateiktą projektą, šią patalpą izoliavus, ją galima būtų paskirti ieškovui.

6.4. Teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei atsakovė neprašė priteisti piniginės kompensacijos, jeigu gyvenamosios patalpos būtų paskirstytos natūra, todėl šio klausimo nesvarstė.

6.5. Teismas, nepriteisdamas ieškovui piniginės kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį bute, atmetė atsakovės motyvą dėl ieškovo agresyvaus būdo. Jokių oficialių įrodymų apie ieškovo agresyvų būdą byloje nėra, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra nesugyvenamas ir kad jis negali gyventi kartu su atsakove.

6.6. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji viena už butui teikiamas komunalines paslaugas (šildymą, karštą vandenį ir kt.) laikotarpiu nuo 2012 metų birželio iki 2019 m. liepos mėnesio iš viso sumokėjo 6 739,82 Eur. Ieškovui priklauso 3/8 dalys buto, todėl jis už turto išlaikymą turėtų sumokėti 2 527,44 Eur (6 739,82 Eur : 8 x 3). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis su atsakove buvo sutarę, jog ieškovas iš buto išsiregistruos, o ieškovė viena mokės už visus komunalinius patarnavimus. Liudytojos R. D. parodymus teismas vertino kaip suinteresuoto padėti ieškovui asmens parodymus.

6.7. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą, o atsakovės reikalavimą dėl ieškinio reikalavimų atmetė, ir tenkino pusę atsakovės priešieškinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę į tris dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovė į 1/3 dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 1 340 Eur. Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios 50 procentų išlaidų atlygina valstybė. Atsakovės atstovavimo išlaidas sudaro 600,93 Eur. Vieną trečiąją dalį šių išlaidų, t. y. 200,31 Eur turi atlyginti ieškovas, o likusius 50 procentų, t. y. 200,31 Eur (400,62 Eur : 2) valstybei turi atlyginti pati atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovė A. M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:

7.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020 ir priimti naują sprendimą: 1) tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir priteisti ieškovui J. M. 10 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią paveldėto buto dalį, o atsakovei A. M. priteisti ieškovui tenkančią 0,37 buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) dalį; 2) atsakovei A. M. suteikta 100 procentų nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 200,31 Eur išlaidų valstybei;

7.2. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju ieškovo sūnų R. M., jis gerai pažįsta ieškovą kaip savo tėvą ir kaimyną. Jis šiuo metu su ieškovu ir jo sugyventine gyvena viename name ir vienoje laiptinėje, kas paneigtų liudytojos R. D., kurios parodymais rėmėsi teismas, parodymus.

7.3. priteisti iš ieškovo teismo išlaidas valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka, suteikiant ieškovui teisę atlikti buto pertvarkymą (remontą) nepagrįsta, neteisėta, pažeistos materialinės ir procesinės teisinės normos, neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų, prieštarauja CK 1.5 straipsniui.

8.2. Apeliantė yra solidaus amžiaus (87 metai), turi sunkų neįgalumą, jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neturi jokių artimųjų, visiškai vieniša, dėl ligos negali išeiti iš namų, niekaip negali savimi pasirūpinti. Buvusi ieškovo sutuoktinė R. M., kuri įgaliota atstovauti atsakovę šioje byloje, be teismo sprendimo prižiūri ir globoja atsakovę. Tuo tarpu ieškovas visaip atsakovę žemina. Atsakovė testamentu savo buto dalį po mirties palieka ieškovo dukrai. Ieškovas, apie tai sužinojęs, kreipėsi į teismą, kilo konfliktas, grasino atsakovei. Po konflikto atsakovė bijo ieškovo.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Teismas sprendimu įpareigojo ieškovą pertvarkyti butą, kas reiškia ne tik buto pertvarkymą, bet ir remontą. Tai atsakovei, turinčiai sunkų neįgalumą, fiziškai nepakeliama. Jei ieškovas gyvens kartu su atsakove, jos negalės prižiūrėti dabar jai pagalbą teikianti buvusi ieškovo sutuoktinė, jų santykiai blogi, kiltų pastovūs konfliktai. Toks teismo sprendimas prieštarauja humaniškumo principams.

8.4. Ieškovas pateikė ieškinį su trūkumais, teismas jį priėmė, vyko ne vienas teismo posėdis, 2019 m. rugsėjo 25 d. byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės.

8.5. Teismas nevertino ieškovo 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimo, siųsto per 11-ąjį notarų biurą, kuriuo prašė atsakovės jam sumokėti 13 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. Ieškovui gyvenamas plotas nėra aktualus. Sprendime teismas vertino tik ieškovo pareiškimą, kurį jis siuntė per 11 notarų biurą vėliau – 2018 m. spalio 29 d. Lėšas išmokėti kompensaciją ieškovui atsakovei skyrė ieškovo dukra, gyvenanti užsienyje, kuriai atsakovė surašė testamentą. Teismas nesigilino į aplinkybes apie atsakovės galimybę sumokėti ieškovui kompensaciją.

8.6. Ieškovas nesutiko, kad būtų išmokėta kompensacija, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės susirado turto vertintoją ir 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui prašymą skirti ginčo buto vertinimo ekspertizę. Tai patvirtina, kad ieškovui aktualu gauti kuo didesnę kompensaciją.

8.7. Ieškovui nesutikus su jam priklausančios buto dalies vertinimu (12 000 Eur), teismas savo iniciatyva po 2020 m. sausio 14 d. posėdžio nagrinėjant bylą iš esmės, byloje padarė pertrauką ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų pateikti naudojimosi butu projektą, kas turėjo būti padaryta teikiant ieškinį arba ištaisant ieškinio trūkumus, o ne nagrinėjant bylą iš esmės. Po pertraukos tęsiant bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas du kartus tikslino ieškinio reikalavimus, dėl ko atsakovė du kartus teikė atsiliepimą į ieškinį. Toks teismo elgesys kelia abejones nešališkumu.

8.8. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta ieškovo sugyventinė R. D.. Jai buvo pateikti teismo procesiniai dokumentai, kuriuos cituodama ji aptarinėjo ir vertino. Tai grubus teismo proceso pažeidimas. Ji, kaip suinteresuotas asmuo, duoda parodymus ieškovo naudai, neminėjo apie neigiamas ieškovo savybes. Ieškovas šios liudytojos iniciatyva buvo užkoduotas nuo alkoholio. Kadangi apeliantei nebuvo galimybės paneigti šios liudytojos parodymus, apeliantė prašo apklausti teisme liudytoju ieškovo sūnų R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris žino faktus, kuriuos nuslėpė nuo teismo liudytoja ieškovo sugyventinė R. D..

8.9. Priimdamas sprendimą, teismas 2020 m. sausio 14 d. posėdyje duotų liudytojų K. U. (ieškovo dukra) ir apeliantės kaimynės liudytojos K. K. parodymus vertino kritiškai, rėmėsi tik suinteresuoto asmens ieškovo sugyventinės R. D. parodymais. Teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovas gerai sugyvena su apeliante, kad pas ją lankosi, nors pats ieškovas teismui skundžiasi, kad apeliantė jo neįsileidžia į butą.

8.10. Įstatymas nesuteikia teisės bendrasavininkui, nustatant naudojimosi butu tvarką, pažeidžiant kito bendrasavininko teises, atlikti buto remontą. Pagal priimtą teismo sprendimą ieškovas naudingo gyvenamojo ploto sąskaita padidins bendro naudojimosi plotą. Bute yra 43,51 kv. m. gyvenamojo ploto ir 19,65 kv. m. bendrojo naudojimo ploto. Padarius remontą – atitvėrus atitinkamą dalį gyvenamojo ploto ir prijungus ją prie koridoriaus – gyvenamas plotas sumažėtų iki 40,51 kv. m. ploto, o bendro naudojimosi plotas atitinkamai padidėtų. Ginčo buto šalims tenkančios idealiosios buto ploto dalys sudaro: 1) ieškovui – 23,69 kv. m. ploto, 2) atsakovei – 39,48 kv. m. ploto. Iki norimo buto pertvarkymo ieškovui tenka 16,32 kv. m. gyvenamo ploto ir 7,37 kv. m. bendro naudingojo ploto, o atsakovei tenka 27,19 kv. m. gyvenamo ploto ir 12,29 kv. m. bendro naudingo ploto idealiosios dalys. Po buto pertvarkymo nustačius realias buto dalis, 3 kv. m. sumažėtų naudingas gyvenamas plotas, ieškovui tektų 13,80 kv. m. gyvenamo ploto ir 11,35 m bendro naudingo ploto, viso 25,15 kv. m. buto ploto (2,18 kv. m bendro ploto daugiau nei priklauso). Atsakovei tektų 26,07 kv. m. gyvenamo ploto – 1 kv. m. naudingo gyvenamo ploto mažiau negu priklauso šiuo metu (27,01 - 26,07) ir 11,23 bendro naudingo ploto – viso 37,30 kv. m. (2,18 kv. m. buto ploto mažiau). Skundžiama teismo sprendimo dalimi pažeistas naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo adekvatumo dalims bendroje nuosavybės teisėje kriterijus ir socialinės taikos ir proporcingumo principai. Priimdamas tokį sprendimą, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atsiliepimas

8. Ieškovas V. J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020. Iš atsakovės priteisti ieškovui jo patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinti atsakovės prašymų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus, apklausti byloje liudytoją R. M.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių ginčą dėl turto atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ir naudojimosi tvarkos nustatymo (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) remdamasis įstatymo reikalavimais, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principais, šalių interesų gynimo ir derinimo principais.

9.2. Ieškovas neturi kito nekilnojamojo turto, yra suinteresuotas naudotis jam priklausančia ginčo buto dalimi. Atsakovės reikalaujama priteisti už ieškovui priklausančią buto dalį kompensacija yra nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovė neįrodė, kad turi galimybę sumokėti šią kompensaciją. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl buto atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo.

9.3. Atsakovės prašoma priteisti kompensacijos suma yra apskaičiuota pagal 2018 m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, kuriame viso ginčo buto rinkos vertė yra nurodyta 28 354 Eur. Teismo ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti aktu ginčo buto rinkos vertė nustatyta 54 500 Eur. Tokiu būdu ieškovo 37/100 dalies vertė yra 19 425 Eur.

9.4. Pagal atsakovės užduotą klausimą ekspertas vertino 1/3 dalį turto, tačiau ieškovui priklauso 37/100 dalys, tai yra daugiau nei 1/3 dalis. Vadovautis eksperto išvada toje dalyje, kur vertinta 1/3 dalis buto, sprendžiant dėl kompensacijos ieškovui išmokėjimo, negalima. Patikslintu priešieškiniu atsakovės prašoma priteisti kompensacija sudarė 10 490,98 Eur, o apeliacinio skundo reikalavimuose šios kompensacijos dydis yra sumažėjęs iki 10 000 Eur. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad ieškovui priklausančios dalies rinkos vertė bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, nei įvertintas visas butas. Atsakovei taip pat priklauso buto dalis, esanti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

9.5. Su atsakove A. M. ieškovas visada sutarė normaliai ir kai gyveno su atsakove viename bute nebuvo jokių konfliktų. Šiuo metu ieškovas pageidauja atsiimti iš atsakovės savo nuosavybę, o atsakovė yra užėmusi visą butą, juo naudojasi viena ir paprasčiausiai nenori ieškovo įsileisti. Šalių nesutarimai nėra tokie, dėl kurių šalys negalėtų gyventi bendrojoje nuosavybėje.

9.6. Dauguma apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių net nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, pvz., kad atsakovę būtina pripažinti neveiksnia arba ribotai veiksnia, nustatyti globą ir skirti globėją, o R. M. geranoriškai prižiūri atsakovę. Šis pareiškimas vertintinas tik kaip gynybinė pozicija. Tai patvirtina atsakovės 2019 m. birželio 6 d. Kauno 21-ajame biure notaro patvirtintas įgaliojimas R. M. atstovauti ją byloje, pačios atsakovės elgesys vertinant turtą ir dalyvaujant ieškovo advokatei G. D.. Skundas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnio 2 dalis įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų aplinkybių nagrinėjimas ir ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui.

9.7. Planuojama pastatyti siena bus statoma koridoriuje, o ne kambaryje, atsakovei nereikės kraustyti nei vieno savo daikto iš jai priskirto kambario. Numatoma siena lengvų konstrukcijų, lengvai ir greitai pastatoma, todėl remonto nepatogumai bus minimalūs ir trumpi, už juos yra atsakingas ieškovas. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų ginčo buto komunalinių išlaidų ir jas sumokės. Atsakovės prašomas atidalijimo būdas pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, teisėtą interesą naudotis jam priklausančia nuosavybe.

9.8. Atsakovė byloje taip pat tikslino priešieškinio reikalavimus, teismas juos priėmė. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės poziciją priešieškinyje, tikslino savo reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dėl naujos sienos įrengimo. Vėliau ieškinio dalykas tikslintas tik dėl tikslesnės reikalavimo formuluotės, atsižvelgiant ir į atsakovės pareikštas pastabas. Tikslinant ieškinio reikalavimus iš esmės nebuvo keičiamas nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas, teismas pagrįstai sprendė, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir priėmė ieškovo patikslintus ieškinio reikalavimus, nebuvo pažeistos procesinės teisės normos ir teismo nešališkumas.

9.9. Teismas pagrįstai sprendime nepasisakė dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovo pareiškimo, siųsto per Kauno 11-ąjį notaro biurą, atsakovė šiuo įrodymu nesirėmė nei savo reikalavimuose, nei atsikirtimuose. Šiame pareiškime ieškovas pranešė atsakovei, kaip bendraturtei, kad ketina parduoti savo turimo turto dalį už 13 000 Eur, o ne gauti kompensaciją, tačiau netrukus išsiuntė kitą 2018 m. spalio 29 d. pareiškimą, siūlantį atsakovei susitarti dėl naudojimosi tvarkos.

9.10. Nėra jokių įrodymų, kad liudytojai R. D. buvo pateikti bylos procesiniai dokumentai. Įstatymas nedraudžia liudytojui turėti užrašus, kuriose yra jam reikalinga informacija. Liudytojai R. D. teikiant parodymus nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas.

Šalies argumentai

9.11. Nėra duomenų, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti teise prašyti apklausti liudytoją R. M. pirmosios instancijos teisme prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikti rašytinius įrodymus, teikti prašymą CPK 251 straipsnyje nustatyta tvarka. Tenkinti jos prašymą apklausti naują liudytoją apeliacinės instancijos teisme ir pateikti atsakovės neįgalumo dokumentus nėra pagrindo. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovę atstovavo advokatė, apeliacinės instancijos teismas neturėtų tenkinti atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9.12. Po buto pertvarkymo atsakovei tenka šiek tiek didesnis gyvenamųjų patalpų plotas, nei jai priklauso pagal nuosavybės dalis. Ginčo bute atlikus paprastąjį remontą, kurio metu pereinamame kambaryje 25-5 (16,96 kv. m.) statoma 100 mm storio karkasinė gipso kartono pertvara ir įrengiamos durys ir iš šio kambario, yra suformuojamos dvi atskiros patalpos: 25-5 (13,32 kv. m.) kambarys ir 25-10 (3.34 kv. m.) koridorius. Po pertvarkymo ginčo bute bus trys izoliuoti kambariai, iš kurių vienu naudosis ieškovas, o dviem kambariais atsakovė. Gyvenamųjų patalpų (kambarių) bendras plotas po pertvarkymo sudarys 39,87 kv. m., iš kurio V. J. M. 37/100 dalys sudaro 14,95 kv. m. (o naudosis 13,80 kv. m.) ir A. M. 63/100 dalys sudaro 24,91 kv. m. (o naudosis 26,07 kv. m.). Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką V. J. M. naudotųsi 1,89 kv. m., daugiau bendro naudojimo patalpų nei jam priklausytų pagal turimą idealiąją nuosavybės dalį, tačiau jam tektų mažesnė, o A. M. didesnė 1,16 kv. m. dalis gyvenamųjų patalpų, nei ji turi pagal idealiąją nuosavybės dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. priskirta naudotis vertingesnės gyvenamojo ploto patalpos, o V. J. M. mažesnės vertės bendrojo naudojimo patalpos, buvo pagrindas nežymia dalimi nukrypti nuo tenkančių nuosavybės idealiųjų dalių ir nustatyti ieškovo prašomą naudojimosi tvarką, nes nukrypimas yra labai mažareikšmis bei pateisinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, papildomai rinkti įrodymus apeliacinės instancijos teisme – apklausti liudytojus. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtinybės ištirti naujų įrodymų nėra, prašymas galėjo būti pareikštas pirmos instancijos teisme, todėl atsižvelgiant šias aplinkybes minėtas prašymas atmestinas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 3/8 šio buto dalys, o atsakovei 5/8 dalys. Šią nuosavybę šalys įgijo po J. M. mirties paveldėdami jo turtą. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pateikti prie ieškinio CBP-28383.

27. Ginčo butas susideda iš trijų kambarių. Į kambarius, pažymėtus 25-9 ir 25-6, patenkama iš koridoriaus, o į kambarį, pažymėtą 25-5, patenkama iš kambario pažymėto 25-6, t. y. kambariai pažymėti 25-5 ir 25-6 yra pereinami. Tai matyti iš buto naudojimosi tvarkos bei buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos planų, pateiktų prie ieškinio bei patikslinto ieškinio (CBP-28383, DOK-31107).

28. Ieškovas 2018 m. spalio 29 d. per 11-jį notarų biurą nusiuntė atsakovei pareiškimą, siūlydamas pasidalinti gyvenamąsias patalpas gera valia, tai matyti iš priedo, pateikto prie ieškinio CBP-28383. Atsakovė į šį ieškovo pasiūlymą neatsakė, apie atsakymą įrodymų byloje nepateikta.

29. Byloje pateiktas 2018 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo buto dalių apskaičiavimo projektas, kuriame nurodyta, kad ieškovui priklausančios 37/100 dalys buto sudaro 23,68 kv. m, o atsakovei priklausančios 63/100 – 39,48 kv. m. Minėtas projektas pateiktas prie ieškinio CBP-28383.

30. Atsakovė teismui pateikė mokėjimų kvitus (b. l. 76-114), kurie įrodo, kad ji nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sumokėjo iš viso 6 739,82 EUR komunalinių mokesčių. Dėl priteistų mokesčių apeliacinės instancijos teisme ginčo nėra.

31. Teismo posėdyje apklaustos atsakovės liudytojos K. U. ir K. K., R. D..

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis nustatymo

32. Apeliacinėje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar nustatyti naudojimosi tvarką trijų kambarių butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininkės A. B. sudarytą buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ar ieškovui, už jam priklausančią nuosavybės dalį, priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovės.

33. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

34. Naudojimosi tvarka buto patalpomis nėra nustatyta. Ieškovo teigimu, jis visą laiką naudojosi kambariu, pažymėtu 25-9, o atsakovė kitais dviem kambariais. Nei atsakovė, nei byloje apklaustos liudytojos šių aplinkybių nepaneigė, ginčo dėl to nekilo. Kitų įrodymų dėl šios aplinkybės nepateikta, todėl kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).

35. Ieškovas prašo jam paskirti naudotis kambarį, pažymėtą 25-9, natūra, kitus kambarius paliekant atsakovei, bendro naudojimo patalpas palikti bendram naudojimui, įpareigojant ieškovą atlikti pertvarkymą pastatant pertvarą. Atsakovė prašo priteisti jai visą ginčo butą, o už ieškovui tenkančią nuosavybės dalį bute prašo priteisti jam piniginę kompensaciją.

36. Ieškovas nurodo, ir byloje kitokių įrodymų nepateikta, kad jis nuosavybės teise kito gyvenamojo ploto priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise neturi. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę laiko įrodyta. Esant nustatytai šiai aplinkybei, atsižvelgiant į tai, kad kito nuosavo būsto ieškovas neturi, teismų praktiką nusistovėjusią tokio pobūdžio bylose, į tai, kad nepateikta objektyvių įrodymų, jog ieškovas ir atsakovė dėl kokių nors priežasčių negalėtų gyventi bute su bendro naudojimo patalpomis, prioritetas teiktinas ne atidalinimui iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją piniginėmis lėšomis, o naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymui.

37. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad negali būti tenkinamas atsakovės prašymas ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį bute, nes jis nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų. Nepaneigta jo pozicija, kad šiuo metu jis gyvena pas sugyventinę, tačiau jis nori turėti ir savo asmenines gyvenamąsias patalpas. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ši jo teisė yra neginčijama. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

38. Pirmos instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovui piniginės kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį bute, pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ji bijo gyventi kartu su ieškovu dėl jo agresyvaus būdo. Apie ieškovo agresyvų būdą byloje pasisakė tik atsakovės įgaliotas asmuo, kuri yra buvusi ieškovo sutuoktinė ir nėra geruose santykiuose su juo, nes byloje palaiko atsakovės pusę, jai padeda šiame ginče, bei atsakovės pakviestos liudytojos. Ieškovo pakviesta liudytoja apie ieškovo būdą nurodė priešingas aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu būtų elgęsis neleistinai, pažeidęs įstatymus ar jos teises, byloje nepateikta. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra nesugyvenamas ir kad jis negali gyventi kartu su atsakove.

39. Be to, akivaizdu, kad asmenims, turintiems bendrą nuosavybę, gali atsirasti tam tikrų nepatogumų ta nuosavybe naudojantis ar ją tvarkant, tačiau tai nėra pagrindas pašalinti bendraturtį iš bendrosios nuosavybės režimo. Kolegija sprendžia, kad tokį turtą reikia valdyti savitarpio sutarimo, nuolaidų vienas kitam bei bendradarbiavimo, o ne vien tik asmeninių poreikių tenkinimo būdu.

40. Ieškovas pateikė teismui buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė šio plano neginčijo, nepateikė alternatyvaus projekto. Buto gyvenamosios patalpos sudaro 39,87 kv. m. Pagal šalims priklausančias nuosavybės teisės dalis, ieškovui atitektų 14,94 kv. m ploto gyvenamoji patalpa (39,87 :8 x 3), o atsakovei – 24,90 kv. m ploto patalpa (-os) 39,87 : 8 x 5. Patalpa, kurią ieškovas prašo paskirti jam naudotis yra 13,80 kv. m ploto, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atlikus buto pertvarkymo darbus pagal ieškovo pateiktą projektą, šią patalpą izoliavus, ją galima paskirti ieškovui.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat teikia prioritetą turto padalinimui natūra ir nurodo, kad tik nesant galimybės jį padalinti natūra, gali būti priteisiama piniginė kompensacija (LAT 2011-04-29 nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

42. Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nei ieškovas, nei atsakovė neprašė priteisti piniginės kompensacijos už vienam ar kitam paskiriamą naudotis didesnę dalį, negu kad nustatytos nuosavybės proporcijos, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas. Atsakovė apeliaciniame skunde skaičiuoja plotus, kurie keisis butą padalinus natūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių jos papildomų paaiškinimų nenagrinėja, kadangi jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, be to akivaizdu, kad minėtos disproporcijos nėra ženklios.

43. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendimu įpareigojo ieškovą pertvarkyti butą, kas reiškia ne tik buto pertvarkymą, bet ir remontą. Remontas atsakovei, turinčiai sunkų neįgalumą, fiziškai būtų nepakeliamas, remonto metu atsakovės negalėtų prižiūrėti buvusi ieškovo sutuoktinė, nes jų santykiai blogi, kiltų pastovūs konfliktai. Toks teismo sprendimas esą prieštarauja humaniškumo principams. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, bendraturčiai gali patirti nepatogumų, tačiau atsakovės nurodomi hipotetiniai teiginiai apie būsimą remontą ir būsimus blogus santykius ieškovo su kitais asmenimis, negali būti pagrindas transformuoti ieškovo nuosavybės formą iš gyvenamųjų patalpų į piniginę išmoką.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neobjektyviai ar netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Nėra jokių įrodymų, kad liudytojai R. D. buvo pateikti bylos procesiniai dokumentai. Be to, įstatymai nedraudžia liudytojui turėti užrašus, kuriose yra jam reikalinga informacija. Kolegija sprendžia, kad liudytojai R. D. teikiant parodymus nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

46. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl materialinių reikalavimų paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas pirmos instancijos teisme

47. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, už kurią 50 procentų išlaidas atlygina valstybė. Jis nurodė, kad atsakovės atstovavimo išlaidas sudaro 600,93 Eur. Vieną trečiąją dalį šių išlaidų, t. y. 200,31 Eur, turi atlyginti ieškovas, o likusius 50 procentų, t. y. 200,31 Eur (400,62 Eur : 2) valstybei turi atlyginti pati atsakovė.

48. Apeliantė nurodo, kad jai buvo teikta 100 procentų nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 200,31 Eur išlaidų valstybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš 2019 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo matyti, kad ieškovei teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

49. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovės priteista 200, 31 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos procese.

50. Ieškovas apeliacinės instancijos procese patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl materialinių apeliacinio skundo reikalavimų ieškovui V. J. M., iš A. M. priteistina 400 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 200,31 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė