Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo vaikystės dirbdavo įvairius darbus. Vėliau turėjo individualią įmonę, po to išvyko į Ameriką. Gavo vizą 10 metų. Ten įsigijo visus reikiamus dokumentus, įsigijo visas socialines garantijas, pradėjo dirbti taksi įmonėje. Uždarbis įvairus – kiek dirbo, tiek gavo. Uždirbdavo 200–250 dolerių per dieną. Jo rekordas – 2 000 dolerių per parą. Mokesčiai maži – mokėjo 68 dolerius mokesčių. Sugrįžęs iš Amerikos iš karto 2002 m. norėjo statytis namą. Atsivežė pinigų. Be to, draugė norėjo namo. Kadangi parsivežė 2 500 dolerių, o jam reikėjo daugiau, tai nuo banko sąskaitos nusiimdavo, kitus pinigus siuntė draugas iš Amerikos siuntiniais. Visai neseniai vyko į paštą pasiteirauti, ar yra išsaugota siuntimo informacija. Jam pasakė, kad informaciją saugo pusę metų. Ž. Č. iš Amerikos siųsdavo pinigus už parduotas mašinas. Parsivežė 2 500 dolerių, 150 000 litų nusiėmė iš banko, 300 000 litų persiuntė draugas iš Amerikos už parduotas suremontuotas mašinas. Grįžęs sugalvojo statyti namą. Savo pinigus investavo į namą, į sklypus, bendravo su „grupiokais“, klausė patarimų, kaip investuoti pinigus. Jakų kaime pirko sklypus, nusipirkti sklypų jam pasiūlė nekilnojamojo turto agentė. Ir iš I. K. taip pat nupirko sklypus. Pirko sklypus už savo lėšas. Investavo pinigus į sklypus. Kartais padėdavo brolis, bet tai nebuvo bendros investicijos. Su šeima, su broliu buvo nuostabūs santykiai, su broliu Amerikoje dirbo 15 metų. Jis atvažiavo į Ameriką, jį priėmė pas save. Kai pradėjo statyti namą, avansus davė darbininkams, architektei. Pradėjus pamatus, reikėjo statybos leidimo, kadangi sklypas buvo įtrauktas į Jakų aerouosto apsaugos zoną. Buvo sunkumų dėl to namo, jau buvo iškilusios namo sienos, o dar prasidėjo rūpesčiai dėl apsaugos zonos. Tačiau su darbininkais pastatė namą, 2003 m. tas namas jau stovėjo. Nepamena, ar 2003 m., ar 2004 m. buvo namas pastatytas. 2003 m. pirko garažo vartus ar langus, nepamena dabar. Jam iš pradžių užteko pinigų, po to jau skolinosi iš draugų. Iš draugų skolinosi, nes banke didelės palūkanos. Planavo pastatęs namą pasiimti kreditą iš banko, grąžinti skolas draugams. Neįsikėlė į namą. Būtų įsikėlęs, bet prasidėjo teisminiai ginčai, nebeliko noro ten keltis. Jis su broliu mamos vardu turėjo taksi firmą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė buvo registruota mamos vardu, akcijos taip pat jos vardu. „Biznis“ sekėsi normaliai, kol statybos inspekcija nepaskambino. Buvo grasinantis skambutis, kuriuo A. L. kviečiama atvykti, nes namas pastatytas nelegaliai. Namas buvo statomas mamos vardu. Iš Gargždų paskambino, liepė atvažiuoti. Nuvažiavo pas tėvus pranešti, kad mamai reikia vykti į Gargždus, į statybos inspekciją dėl nelegalios statybos, kadangi mama yra namo savininkė. Jam mama pasakė: „Tavo namas, mes su tėvu nevaikščiosime, neįdomu“. Jam reikėjo įgaliojimo namui, tai tėvai išrašė įgaliojimą su visomis teisėmis – išdavė generalinį įgaliojimą. Konsultuotis dėl įgaliojimo, kiek metų galioja generalinis įgaliojimas, buvo pas notarą Gintarą Bastakį. Jam paaiškino, jog, mirus vienam iš tėvų, įgaliojimas neteks galios. O jis tėvų vardu turėjo pirkęs sklypus, namą. Ir jam notaras patarė susirašyti vekselį, kaip garantą. Nedelsdamas po kelių dienų nuvyko pas tėvus, prieš tai atsispausdinęs vekselio tuščią formą, turėjo tuščių, baltų lapų. Nuvažiavęs pas tėvus, viską pasakė, kad jam reikia garanto, suskaičiavo, kiek vertas jo turtas: automobiliai, žemės, akcijos – viso gavosi apie 1 470 000 litų. Jis paaiškino, kaip užpildyti vekselį. Buvo abu tėvai, viską paaiškino ir išvažiavo. Neskubu buvo, kada mama pasirašys vekselį. Tėvai sutiko su tomis sumomis. Tuo metu normaliai bendravo ir su tėvais, ir su broliu. Nepamena, ar broliui pasakojo apie vekselį. Mano, kad brolis viską žinojo, nes bendravo su mama. Vekselį pasirašė tėvai. 2009–2010 m. buvo krizė, visas turtas nuvertėjo, pašlijo santykiai su broliu, parsidėjo konfliktai, pajautė, kad gali negerai baigtis. Tad po Naujų metų, anksti pavasarį, veždamas G. V. iš darbo, paskambino mamai, ir ji pasakė, kad vekselis yra pasirašytas. G. V. dirbo muitinės kriminalinėje policijoje, todėl kartu važiavo pažiūrėti, ar vekselis teisingai užpildytas. Važiuodamas pro šalį, paskambino mamai, ji nusileido, išnešė ir padavė jam užpildytą pusę lapo, kažkokį dar maišelį. Ji pasirašė, kaip garantą, kaip patikėtą turtą. G. V. paklausė, ar mama yra skoloje. Pasakė, kad tai kaip garantas už patikėtą turtą. Parsinešė vekselį namo, padėjo tarp krūvos dokumentų. Niekada nemanė, kad reikės kreiptis į antstolius su tuo vekseliu. Su tėvais buvo viską aptarę, kad vekselio terminas baigiasi 2011 m. gale. Per tą laiką, manė, įsirengs namą, o po to jam mama padovanos tą namą. Tuo metu buvo įgaliojimas. Gavosi taip, kad 2010 m. pavasarį, atvykęs į darbą, su broliu darbe sukonfliktavo. Kadangi brolis sportuoja, jis stipresnis, ir jį sumušė – prakirto lūpą, ant veido buvo mėlynės. Išėjęs iš darbo, pasiėmė butelį ir tris savaites nesirodė darbe. Po to, kai atvyko į darbą, brolis pasakė, kad jis gali čia nevaikščioti, nes nebedirba. Mama per tą laiką jį pašalino iš direktoriaus pareigų. Liko kaip stovintis su 20 litų kišenėje. Bendravo su mama, klausė, kodėl ji taip padarė, o ji atsakė „Koks tu direktorius, neturi aukštojo, Gintas gali būti“. SMS bendravo, mama parašė, jog namas bus jo, automobiliai bus taip pat jo, t. y. A. L.. Prasidėjus konfliktui su broliu, šis pakeitė mamos SIM kortelę, mama jo nebeįsileido į namus. Jis pardavė namą draugui, nes buvo skoloje 36 000 litų. Grąžino jam skolą, kad šis perrašytų jam sklypą. Jo brolis buvo anuliavęs jam suteiktus įgaliojimus. Pas notarę nuėjęs, sužinojo, kad įgaliojimai anuliuoti, paduotas ieškinys dėl sandorio panaikinimo. Nei mama, nei tėvas, nei brolis su juo nekalbėjo. Bandė kalbėti su broliu apie sklypus, kad, pardavus sklypus, bus nauda. Brolis pasakė, kad sklypų niekas nepirks, taip aiškino jis ir mamai. Skolą atidavė Alvydui. Brolis pasakė, kad reikia parduoti namą, nes mama yra akcininkė, laiduotoja, jei jis nemokės palūkanų, užstatys mamos butą ir jį atims. Buvo toks pokalbis. Mama jam paaiškino, kad Gintas sakė, kad atims jos namus. Mama išsigando, kad įmonė nemoka kredito bankui, kad brolis moka paskolą. Bijodamas, kad mama užrašys visą turtą broliui, matydamas, kad viskas eina blogyn, turtas „plukdomas“, brolis vengia įsipareigojimų, prisiminė vekselį. Tuo metu gyveno pas draugą, buvo knygų lentyna, kurioje buvo vekselis. Atėjo G. V., atsinešė alaus, jis turėjo žuvies, viską pasidėjo ant šviesaus stalo. O stalas buvo taukinas. Jis padėjo tą vekselį ant stalo, o po to pamatė ant jo didžiulę taukų dėmę. Išsigando, puolė naikinti riebalų dėmę lygintuvu, griebė servetėles, spaustukus. Perlenkė vekselį, viduje įdėjęs lapelį, o ten buvo elektros faktūra, palygino ir vekselyje atsispaudė visas tekstas. Notarė Agnė Griškevičienė buvo pasidariusi to vekselio kopiją. G. L. tą kopiją buvo gavęs. Išsigando, kad sugadino dokumentą, bet jį notarė nuramino ir pasakė, kad viskas gerai, vekselis galioja. Ir viskas. Pasakė, kurią dieną ateiti. Sumokėjo, jam išdavė vykdomąjį raštą. Su tuo raštu nuėjo pas antstolį J. Pertiką. Prieš išvykdamas į Ameriką Lietuvoje turėjo individualią įmonę. Buvo parduodamas alus, vaisiai, šokoladai, maisto produktai. Taip pat buvo valiutos keitykla. O, grįžęs iš Amerikos, turėjo taksi įmonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo paėmę kreditą, mama buvo laiduotoja. Įmonė paėmė paskolą infrastruktūrai. 500 000 paskola buvo paimta. Mama su tėvu buvo laiduotojai. Brolis nebuvo laiduotojas, jis tapo laiduotoju vėliau. Jis taip pat nebuvo laiduotojas, neturėjo jokio turto. Buvo reketo laikai. Jokio turto su broliu jis neturėjo. Brolis savo turtą užrašė tėvo vardu, o jis – mamos. Buvo padori šeima. Tais laikais banditams sužinoti, kas ką turi, buvo labai lengva. Nupirko turtą grįžęs iš Amerikos, bijodamas reketo, visą turtą pirko mamos vardu. Parodymus davęs Ž. Č. nėra jo vadovas, darbdavys, liudytojas susimaišė. Jis turi individualią veiklą. Jam išvykus Ž. Č. dar ilgai gyveno Amerikoje, paskui su juo nebendravo. Liudytoją Rimeikį pažinojo nuo 16 metų, jis draugo pažįstamas. Rimeikio parodymus girdėjo. Netiesa, kad neturėjo, kur gyventi. Vekselis surašytas 2009-07-10. Brolis įtikinėjo mamą, kad reikia parduoti namą. Mama vis keičia parodymus, Gintas paprašė, kad mama panaikintų įgaliojimą. Brolis jį apšneka dėl gėrimo. Yra fiksuota, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl gėrimo. Atvykęs pas M. nežinojo, kad panaikintas jo įgaliojimas. Dėl įgaliojimo panaikinimo vyko teismas. Nežinojo, kad panaikintas įgaliojimas, kai pardavinėjo sklypus. Notarė nepasižiūrėjo registrų centre. Poligrafas siūlė atlikti tyrimą. Mama išbandė, jis – atsisakė, žino 1000 procentų, kad mama ir brolis meluoja. Su lietuviška specialisto išvada sutinka, su vokiečių specialisto išvada nesutinka. Apeliacinio teismo sprendimą skaitė, vekselis buvo pasirašytas, kai tėvas dar buvo gyvas. Neatsimena, ar pajamos buvo deklaruotos. Jam paskambino, kad likviduotų įmonę. Gal ir turėjo įsiskolinimų. Buvo mažametis vaikas, buvo įsiskolinimų, tačiau įsiskolinimas padegtas. Yra administracinių nuobaudų. Nežino, iš kur tie įsiskolinimai. Iš draugų skolinosi pinigus: iš D. K., Arūno, kitų neatsimena. Iš ko skolinosi, nepamena, turi pasižymėjęs, yra L. N.. Dalis skolų grąžinta. Iš D. K. skolinosi prieš 15 metų, statė namą, pirko sklypus. Šioje byloje tiriamo vekselio suma susideda iš namo, sklypų Klauskalio kaime, Jakuose, akcijų, automobilių, įmonių. G. V. buvo jo draugas, daug padėjo. Kartu vykdė veiklą su kavos aparatais. Su juo susipyko, nes, vykdydamas veiklą su jo pažįstamu, norėjo užvaldyti akcijas, elgėsi nesąžiningai. Susipyko dėl verslo. Brolis vykdė tokią pat veiklą.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad viskas atsitiko dėl to vekselio. Buvo labai skaudu, kad prieš Kalėdas gavo kažkokį vekselį. Paskambino sūnui ir pasakė, kad gavo kažkokį vekselį. Apie jokį vekselį niekada gyvenime nebuvo girdėjusi, neužsiminėjo tokiomis nesąmonėmis. Atvažiavęs sūnus pasakė, kad tai yra vekselis, kuriuo iš jos reikalauja 1,5 mln. Sūnus pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, nes tai yra teisminis dalykas. Kitą dieną nuvykus į darbą ją išsikvietė vadovybė ir pasakė, kad gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos jai bus atskaitoma iš atlyginimo. Atskaitinėjo jai ir iš pensijos. Buvo labai sunku – tie 9 metai kaip kirviu nukirto jos sveikatą, vyro sveikatą. Tai jiems padarė vienas jų šeimos žmogus, kurį visą gyvenimą „tempė už ausų“ ir padėjo. Neskirstė vaikų į jokias į kategorijas. Abu yra jos sūnūs. Sūnūs gyveno atskirai. Ji neužfiksavo jų darbų. Ką dirbo, ji nežino, kažkur „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ji su vyru statėsi namą Jakuose, parašė A. L. įgaliojimus, kad jis atliktų ten visus darbus. Žadėjo gyventi kartu, kadangi jis buvo mėgėjas pagerti, galvojo, kad gyvenant kartu jį prilaikys. Sklypą nupirko jos vardu. Parašė įgaliojimą, nes sūnus tuo metu negėrė, buvo davę pinigų užsikodavimui. Ji dirbo dviejuose skyriuose – reanimacijos ir operacinės ūkio reikalų tvarkytoja, iš darbo išeiti negalėjo, todėl parašė A.įgaliojimą. Sklypas buvo, tikriausiai, nupirktas už 3 tūks. litų. Statybą finansavo ji su vyru, kiek galėjo, kai prasidėjo krizė, jie visi kartu paėmė paskolą. Paskolą paėmė jos vardu per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ o „(duomenys neskelbtini)“ paėmė iš banko. Paskolą paėmė per įmonę, nes pasitikėjo vaikais, leido jiems vadovauti. Jie abu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar G. buvo parašiusi įgaliojimą. Gavo tuos pinigus ir 250 tūks. įdavė A. namo statyboms. Po to dar G. jam įdavė 100 tūks. litų. Paskolą planavo atiduoti visi bendrai, sūnus A. sakė, padės. O kai reikėjo padėti, Alvydas pasakė, kad jam niekas jokių pinigų nedavė ir ant G. pečių užkrito visa bankinė našta. Tie 250 tūkstančių eurų suėjo į namo statybas ir niekur nedingo. Namas nebuvo užbaigtas. Santykiai stipriai pašlijo tada, kai atėjo tas vekselis. Nieko nesuprato, o G. pasakė, kad A. reketuoja iš jų pinigų. Jie pinigų nesiskolino, patys jų turėjo, nes dirbo. Su vyru gyveno bute. Nebeatsimena, kokio dar turėjo turto – turėjo sodą ir automobilių, bet tie automobiliai buvo ne nauji. Kiek tų automobilių buvo, nebeatsimena, viską paaiškins G.. Po to vekselio vyras labai stipriai pasiligojo, išvežė jį į ligoninę ir prasidėjo sunkūs laikai. Įgaliojimą parašė A., o ne G., todėl, kad ketino su juo kartu gyventi ir jį prilaikyti. A. prašant pasirašė ant dviejų tuščių lapų, kadangi negalėjo išeidinėti iš darbo ir juo pasitikėjo. Palaiko civilinį ieškinį, prašo jį priteisti. Neigia, kad būtų skolinusis pinigų iš sūnaus, jam pačiam padėti reikėjo. Spausdintuvo namuose neturi, niekada neturėjo ir nemoka juo spausdinti. Nemoka naudotis kompiuteriu ir jis jai nereikalingas. Visi pergyvenimai prasidėjo, kai gavo tą vekselį. Pakriko nervai, patyrė pažeminimą darbovietėje. Per tuos 9 metus buvo išgyveno įtampą, nerimą, nemigą. Kreipėsi į medikus, nes pradėjo drebėti rankos. Vyras labai stipriai susirgo ir neišgyveno. Vyrui prasidėjo Alzhaimerio ir Parkinsono ligos. Alvydas neturėjo piniginių lėšų, nes lošdavo, turėjo bėdų dėl alkoholio, buvo gydomas Švėkšnoje. Ar iš ten jis pabėgo, ar jį paleido, nežino. Ji ant savo vaikų nepyksta, neturi jokio tikslo apkalbėti sūnaus. Neatsimena, koks turtas buvo registruotas jos vardu. Jiems buvo žinoma apie namus ir sklypus, bet jie nėjo, nežiūrėjo, pasitikėjo vaikais. Nežino, kodėl visas turtas buvo registruotas jos vardu, reikėtų paklausti sūnų. Nepasakys, ar teikė turto deklaracijas. G. turi viską susirašęs. Nežino, nepasakys, iš ko padengdavo paskolas – padėdavo padengti G., ir ji su vyru duodavo. Ji jau daug ko nebeatsimena, kadangi po tų įvykių jai pašlijo sveikata. Ji su vyru turėjo santaupų, nebeatsimena, kokią sumą, nes vyras valdė „kasą“. Alvydas žadėjo padėti atiduoti paskolą, tačiau pasakė, kad jam tų pinigų niekas nedavė, ir nemokėjo paskolos. Vyras liepė visą turtą perrašyti G.. Paskolą paėmė jie visi kartu, ir pinigus padavė A.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ paskolą paėmė visa šeima, konkrečiai kas, nepamena. A. prie namo statybos asmeniniais pinigais neprisidėjo, nes jų neturėjo. Po to jie panaikino įgaliojimą. Blogai darė, kad neskaitę pasirašydavo, pasakydavo, kad reikia pasirašyti, tai ir pasirašydavo. G. paskaitė, kad Alvydas parduoda namą su žeme, tada vyras liepė įgaliojimą A. panaikinti. A. bandė perleisti turtą – namą su žeme, kažkokiam draugui L. N., už kiek tiksliai, nebeatsimena. Ji vaikais pasitikėjo. A. perleido turtą be jų žinios. Teisėjas Mickevičius nusprendė turtą grąžinti atgal. Nežino, ar tuo metu, kai skolinosi pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“, G. buvo jos direktorius. Ji nesigilino, kur ir ką jie dirba, pasitikėjo savo vaikais. Teisminiai procesai vyksta todėl, kad viską daro alkoholis ir draugai. A. siekė pasisavinti turtą neteisėtai. Nebuvo kalbos, kad reikia padalinti turtą. Vyras pasakė, kad po jų mirties, kai jie turtą paveldės, tada ir pasidalins, išskyrus sodą – jį buvo nuspręsta palikti G.. Kada buvo pradėtas statyti namas, ji neatsimena, nes tai seni laikai. Kol turėjo savų pinigų, padėjo tą firmą įkurti. Jie gyveno dėl vaikų – ne dėl savęs. Prabangių automobilių nebuvo, buvo pirkti padėvėti pigiausi automobiliai. Perrašyti turtą G. buvo tėvo apsisprendimas, jie nežinojo, kad tą vekselį suklastos. Vyras laikė visus finansus. Neatsimena, kokiais automobiliais važinėjosi sūnūs, nepasakys, nes tokių dalykų nenusimano. Namui sklypą surado vaikai. Vyras dirbo keliuose darbuose, per atostogas važiuodavo į Maskvą ir į Lenkiją ir prisidurdavo prie algos. Vyras dirbo vairuotoju ir ekspeditoriumi. Santaupų atsirado, nes vyras gerai uždirbdavo, buvo taupūs. Neatsimena, kiek kartų buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos duoti parodymai yra teisingi. P. A. ant dviejų tuščių lapų, kuriais metais ant jų pasirašė, neatsimena. Matė patį vekselį ir niekaip negalėjo suprasti, kaip ten atsirado jos vardas ir pavardė. Nesuprato, kaip taip galėjo atsitikti, nes sūnui jokių vekselių nerašė. Iš pradžių buvo toks šokas, jog neprisiminė pasirašiusi A. ant tuščių lapų. Iš pradžių negalėjo suprasti, kaip ten atsirado jos parašas. Tik vėliau priminė, praėjus gal 2 mėnesiams, kad pasirašė ant tų tuščių lapų. Patvirtinimo (3 tomas, b. l. 173) dėl turto priklausomumo, kur padalintų turtą pusiau A. ir G., nerašė. Šis dokumentas irgi yra iš tų dviejų tuščių lapų. Atsimena poligrafo tyrimą. Tyrimo metu pareigūnas rodė tą vekselį. Ji pareigūnui sakė, kad nieko nesirašė. Atliktas tyrimas (4 tomas, b. l. 106–108) viską rodė atvirkščiai, jei eitų dabar, rodytų tą patį, nes 9 metai serga depresija ir gydosi. Pareigūnams atrodė, kad poligrafas rodo teisingai, bet jie nežinojo, kad ji serga, kiekvieną dieną ašaros, rūpesčiai, nerimas, nemiga. Paskolą gavo grynais. Buvo kažkoks teismas, kur namą Jakuose padalino su A. per pusę. Tiksliai to teismo sprendimo neatsimena. G. su A. pasakė, kad yra toks sklypas, kurį pigiai parduoda. Ji su vyru pasakė, kad vaikai vadovautųsi patys, kiek reikės pinigų, duos. Kelintais metais prasidėjo tie sklypų pirkimai, neatsimena, nes, jei būtų žinojusi, kad taip viskas įvyks, būtų net neprasidėjusi. Pinigines lėšas laikydavo namuose. Iš kur atsirado didelės pinigų sumos keičiantis pinigams, galėjo atsakyti vyras, nes jis valdė pinigus, ji negali pasakyti. Žinojo, kad namuose yra tokios pinigų sumos, nes, kai reikėdavo vaikams, duodavo. Statyti tą namą buvo jos ir vyro idėja. Ji yra firmų „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Ji su vyru vaikams padėjo įsteigti tas firmas, davė pinigų, sumų neprisimena. Visada pasitikėjo ir G., ir A., kol negavo to „nelaimingo“ vekselio. G. namas buvo statomas vyro vardu, bet, kodėl buvo taip daroma, nežino. Dalyvavo teisminiame procese dėl sklypo perleidimo N.. Neprisimena vyro parodymų. Neatsimena, kiek kartų ir kokias sumas perdavė A. dėl namo statybų. Jei būtų žinoję, kad taip atsitiks, tai būtų rašęsi. Ji paprašė G., kad šis nueitų pas antstolį A. P. pasiaiškinti, nes ji labai blogai jautėsi. Į policiją buvo nuvykusi kartu su G. – jis jai talkininkavo, turbūt jis ir rašė pareiškimą. Pareiškimo atspausdinimo aplinkybės jai nėra žinomos.

Ekspertas A. Misius parodė, kad dokumentas buvo kopijuotas, skiriasi atspalviai, buvo nustatyta, kad skiriasi toneriai. Tekstas buvo atspausdintas vienu toneriu, o pašaliniai štrikai – kitu toneriu. Bet į spausdintuvą galima įpilti kitą tonerį, ir jau bus atspausdinta skirtingai. Ir spausdinta jau skirtingu laiku. Tas vekselis dar tirtas kelis kartus. Tuos pačius pašalinius štrikus galima kopijuoti kelis kartus, tos medžiagos, kurios naudojamos tiriant vekselį, negalėjo paveikti tiriamojo vekselio. Kopijuojant pas juos, vis tiek gaunamas tas pats rezultatas. Nėra taip, kad kopijuojant vieną kartą susinaikina pėdsakai. Dėl laiko nustatymo jų tyrimo centras tyrimų neatlieka – tokių metodikų neturi. Veidrodinių štrikų atsirasti tikrai negali, kadangi yra teksto likutis, nenuvalytas nuo spausdinimo būgno, jis galėjo atsispausdinti kaip pašaliniai štrikai, neveidrodiniai, spausdinimo metu, jei buvo nepasišalinę nuo spausdinimo būgno, bet veidrodiniai štrikai spausdinimo metu susiformuoti negali. Gali daryti prielaidą, nežino, kokio dydžio, kokio formato buvo atspausdintas dokumentas. Ką tyrė, tą nustatė. Jei būtų davę tirti patį spausdintuvą, būtų jį tyrę, pačio spausdintuvo jiems nepateikė. Jokių palyginamųjų dokumentų nebuvo, prielaidų nekėlė, iki galo nustatyti ne viską gali. Išvados 7 punkte yra duota tikėtina išvada, kad iš pradžių buvo atspausdintas vekselio tekstas, o po to atsispaudė tie veidrodiniai štrikai. Apie ryškumą išvadų nėra duota. Yra labai skirtingo intensyvumo štrikų, kada kuris atsirado, negali nustatyti. Visi pašaliniai štrikai yra atsiradę atsispausdinimo būdu, kategoriškų požymių nerado. Dėl įrašų ir spausdintinių dokumentų metodikų niekas nepasikeitę jau 7 metai. Rankraštiniai įrašai daromi Vokietijoje, Rusijoje, kiek įteisinta, negali pasakyti. Lietuvoje tokios išvados darytos, kiek žino, teismai jų nepripažįsta.

Ekspertas Jurgenas Hansas Bugleris (dalyvaujant vertėjai M. V. B.) parodė, kad dirba nepriklausomu ekspertu Bairijos srityje, neturi civilinės atsakomybės draudimo. Jam žinoma, dėl ko iškviestas į posėdį – dėl paprasto vekselio. Puikiai prisimena, dar peržiūrėjo visus dokumentus, perskaitė prieš teismo posėdį. Kaip jį susirasti, žino, kas ieško internete. Bendras ekspertų sąrašas viešai randamas. Pagal praktiką yra žinomas, yra bendras ekspertų sąrašas dirbančių šioje srityje. Jis tyrė vekselį. Atsakydamas ar turėjo kitų vekselių palyginti, gali pasakyti, kad be teismo pasiūlymų kitų dokumentų neturėjo. Turėjo tik teismo pasiūlymą ir vekselį. Iš teismo laiško jam buvo žinoma, kad jau atlikta ekspertizė. Bet ekspertizės išvadų jis nematė, jam tik buvo paminėta, kad yra jos išvados. Patvirtina, kad 2015 m. laiške yra nurodyta, kad yra gauta eksperto išvada. Jis įtrauktas į Vokietijos ekspertų sąrašą. Į klausimą, kas užsakė atlikti ekspertizę, atsakė – apeliacinis teismas. Tai buvo teismų sąjungos paskirta, jis šią užduotį gavo netiesiogiai, o per teismų sąjungą. Buvo trys klausimai. Buvo užklausa, ar pirma pati forma pasirašyta ir paskui padėtas parašas, ar atvirkščiai – pasirašyta pirma, o paskui atspausdintas tekstas. Antras klausimas: ar tarp padėto parašo ir teksto formos laiko tarpas skiriasi. Trečias klausimas: ar tekstas atitinka, kai buvo parašas, ar tą pačią dieną pasirašyti parašas ir tekstas. Jis tikrino rašiklį pagal rašalą, ar atitinka, ar tas pats rašiklis, kuriuo pasirašytas vekselis. Techniniais metodais tyrė, ar teksto laikas ir parašo laikas atitinka. Naudojo technines priemones, specialisto medžiagas, laiko atžvilgiu palyginti turi laboratoriją, ne iš akies nusprendė. Nr. 2 metodo išvados dar neturi, negali pasakyti, ar teksto ir parašo laikas skiriasi, ar ne. Dar nėra gautas atsakymas. Pats lapas – vekselis – nėra tvarkingas, lyg apkarpytas – neturi išvados dar. Vėliau teigė – išvada yra, vis dėl to pasirašyta, o paskui atspausdintas tekstas. Ar tas tekstas atspausdintas 2009 m., tiksliai negali pasakyti, neturi tokios metodikos. Bet gali pasakyti, kad pirma pasirašyta, o paskui atspausdintas tekstas. Trečias išvados punktas. Gali paaiškinti – spausdintojas padarė klaidą iš kito dokumento spausdinant, dėl to skiriasi data. Jis negali pasakyti tikslios datos. Vienareikšmiškai teigia, kad tekstas ir parašas yra skirtingų datų. Vekselyje yra kiti ženklai, kitoje vekselio pusėje matosi, kad rasti ankstesnio dokumento pėdsakai. Kitoje pusėje yra kažkokių naudojimo ženklų, ir pats lapas yra apkarpytas. Viršutinė lapo linija apkirpta, vizualiai matosi, kad lapo viršus yra nukirptas. Šitas vekselis yra nukirptas, jis beveik per pusę mažesnis nei A4 formatas. Tai hipotezė, gali būti, kad nukirptas kitas tekstas ant to vekselio. Tarpinė išvada 4.3 punkte, kad tekstas užrašytas tais pačiais sakiniais, vizualiai matyti, kad yra atspausdinti iš to paties spausdintuvo. Į klausimą, kokie metodai atlikti, atsakė: atliko pagal techninius metodus, cheminius metodus naudojo. Dėl to, ar buvo atlikta tonerio cheminės sudėties analizė, tirti veidrodiniai atspindžiai, sakė, kad neneigia savo parašytos nuomonės. Spausdintinės teksto dalies analizė buvo atlikta, tyrė chemines medžiagas, išskyrus rankraštinį rašymą. Kur išvadoje nurodyta, jis žiūrėjo patį spausdintuvo tekstą per mikroskopą. Cheminės medžiagos nebuvo naudotos. Kad būtų galima pasakyti, ar išspausdinti tekstai veidrodiniu ir neveidrodiniu tuo pačiu spausdintuvu, cheminės analizės neatliko – tyrė tik mikroskopu. Tiriant, ar nebuvo aukštos temperatūros poveikio, nepastebėjo, kad pats šriftas ir tekstas nesikeistų, jeigu keistųsi temperatūra. Dėl to, kaip vekselyje galėjo atsispausdinti veidrodinis ir įprastas tekstas, mano, kad spausdintuvas turėjo defektą, todėl iš ankstesnio teksto atsispindi raidės. Vekselio tekstas atsispausdino tiksliai, tvarkingai, o šalutinis tekstas atsispausdino atvirkščiai, tai galėjo būti dėl to, kad spausdintuvas buvo prasisukęs be lapų, ir, kai spausdino tekstą, atsispausdino veidrodinis tekstas iš kitų tekstų. Tai dėl spausdintuvo. Antroji vekselio lapo pusė yra nešvari, tai retas reiškinys, bet tokia galimybė yra. Yra išpurvinta rašalo kasetė. Taip gali atsitikti dėl to, kad volelis sukasi ir ištepa abi lapo puses. Antras variantas, pats spausdintuvas galėjo būti įkaitęs ir nuo karščio atsispausdino kita pusė. Ekspertizę atliko ne kaip individualus asmuo. Parašytas tekstas ir pasirašyta yra ne vienu metu. Nesikerta šriftai, nėra taip, kad buvo tekstas ant vekselio, ant kurio jau buvo kažkas spausdinta. Spausdintinio teksto laikas ir parašas skiriasi. Pasirašyta ne tuo pačiu metu, kai atspausdintas tekstas. Nebuvo A. L. parašo su veidrodiniais atspindžiais. Teksto ir veidrodinių atspindžių rašalas tas pats, tik raidės yra ryškesnės. Su L. nebendravo nei telefonu, nei kitaip. Gavo iš teismo dokumentus. A. L. atvejis vienareikšmiškai aiškus. Naudotas vienas ir tas pats spausdintuvas.

Specialistas Laimutis Kraujalis parodė, kad pavasarį, gegužės mėn., buvo pakviestas į Klaipėdos AVPK atlikti tyrimą. Išvados yra kategoriškos, trijų kategorijų: teigiama, neigiama ir išvada negalima. A. L. atlikti du testai – pirmojo išvada negalima, nes buvo įvairių niuansų. Buvo galima daryti dar vieną testą, klausimai buvo truputį pakeisti. Antrą kartą atlikus testą gavosi neigiama išvada – buvo atliktas antras tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Kausimai sudaromi griežtai pagal tyrimo metodikos reikalavimus. Specialistas negali užduoti bet kokio klausimo. Prieš tyrimą yra užduodami specialūs klausimai. Prieš pajungiant laidukus, bendravo su ponia. Yra pasirengimo etapas, yra 3 stadijos. Aptarta situacija ir sveikatos būklė. Teko garsiai kalbėti, nes ponia sunkiai prigirdinti. Pateikti suderinti klausimai. Ji suprato klausimus. Buvo paruošta apklausti. Iš pirmo karto nepavyko padaryti išvados, rezultatai nekrypo nei į vieną, nei į kitą pusę. Įtakos poligrafo duomenims asmens emocinė būsena neturi. Pažyma nėra būtina. G. V. išvada – neigiama. Išvadoje nurodyta, kad apklaustas asmuo sakė netiesą, užfiksuotos specifinės reakcijos. Testą atliko 5 kartus. Preliminarų rezultatą prokurorui pasakė.

Liudytoja J. J. parodė, kad A. L. yra jos draugas. Žino, kad ši byla yra dėl vekselio tikrumo. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Vakarojo pas A. L. ir turėjo svečių. Jis ieškojo dokumentų, nes ruošėsi bylai apeliaciniame teisme. Atsinešė kompiuterio dėklą, kuris buvo pilnas dokumentų, ir iš tos krūvos ištraukė originalią sąskaitą faktūrą ir tuo labai apsidžiaugė, kadangi galvojo, jog yra ją pametęs. Suprato, tas dokumentas jam buvo labai svarbus, nes tą dokumentą surasti prašė ir jo advokatė, dokumentas buvo reikalingas apeliaciniam teismui. Tai buvo 2017 metų pradžioje, iki apeliacinio teismo, iki kovo mėnesio. Vekselio suma buvo 1 mln. 400 su kažkiek tūks. litų, o sąskaita faktūra buvo išrašyta perkant kažkokį elektroninį skaitiklį, tačiau, už kokią sumą, nežino. Prieš daug metų, kai A. vykdė verslą, savo visą turtą buvo patikėjęs savo mamos A. L. vardu ir kaip garantą mama išdavė jam didelės sumos vekselį. Po kažkiek laiko, kai mama išrašė įgaliojimą kitam sūnui G. L., jis pasisavino visą A. turtą. Jai yra žinoma, kokį turtą A. L. buvo perleidęs savo mamai, t. y. savo namą Jakuose, daug, nežino tiksliai, kiek, žemės sklypų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, automobilius, iš kurių vienas ar du buvo brangūs. Viską buvo perrašęs mamos vardu. Ji nežino, kodėl viskas buvo mamos vardu, gal tais laikais bijodamas reketininkų manė, kad pas mamą bus saugiau. Mama pasirašiusi savo vardu išdavė A. didelės sumos vekselį. Nežino, kada jo mama parašė tą įgaliojimą Gintui, tačiau jis tuo įgaliojimu pasinaudodamas pasisavino visą A. turtą. Mano, kad broliai susipyko dėl kažkokių verslo reikalų – jie vykdė taksi ir kavos aparatų verslus. Taksi verslui buvo reikalingi automobiliai, tai buvo tie automobiliai, bet du automobiliai buvo labai prabangūs. Abu broliai vykdė verslą ir buvo bendraturčiai. Aplinkybes, kurias nurodė, jai papasakojo A. Ji nedalyvavo jų šeimos susitikimuose, kur buvo aptarinėjami šie klausimai. Ji nepažįsta A. L., pati nematė, kad A. mama išrašytų kažkokius dokumentus A.. Tą vakarą A. namuose buvo ji, buvo jos draugė L. G. ir A. L.. Pati savo rankose tos sąskaitos nelaikė, bet ją skaitė iš A. rankų. Ant tos sąskaitos buvo atsispaudęs vekselio tekstas. A. tikrai ne toks žmogus, kuris būtų likęs kažką apgauti, ar turėtų skolų, kad galėtų pasisavinti kito žmogaus turtą. Nėra taip buvę, kad jis būtų norėjęs apgauti brolį ar mamą. Apie asmenį pavarde V. girdėjo daug. A. su juo seniau vykdė kažkokį verslą, tačiau, kai jie susipyko dėl verslo reiklų, G. V. žadėjo A. keršyti. Negali pasakyti, kada jie susipyko. Kai susipyko, G. V. kažkokiais būdais susidraugavo su G. L.. Iki tol G. V. su A. broliu nebuvo pažįstami. A. niekaip negali atgauti savo turto iš mamos, nes jam trukdo G. V. ir jo brolis. A. L. jai nėra minėjęs apie savo finansinę padėtį, apie savo įsiskolinimus ar užvestas vykdomąsias bylas.

Liudytojas R. Z. parodė, kad pažįsta A. L. – juos sieja darbiniai santykiai. Bendravo seniai, kai dar abu broliai gerai sutarė. Broliai prašė jo padėti jiems gauti statybos leidimą savavališkai statybai, t. y. tam namui Jakuose, kuris tapo ginčų objektu. Tais laikais, prieškriziniu laikotarpiu, visi statė be statybos leidimų. Po to, kai bankai paprašė tų popierių turtui įkeisti, pasirodė, kad neturi, ko įkeisti. Tais laikais dirbo teisininku įvairiose firmose, bet kartu padėdavo spręsti klausimus dėl teritorijų planavimo, statybos leidimų gavimo ir pan. dalykų, bendraudavo su architektais. Jie susipažino, kai kreipėsi į jį abu broliai, gal prieš 9–10 metų. Nuo tada jis su architektu ėmėsi to statybos problemos sprendimo ir jį sėkmingai išsprendė. Nuo tada pažįstamas ir padėdavo teisiniais klausimais. Bendradarbiavo su abiem broliais. Nei vienam, nei kitam nėra nei priešas, nei draugas. Tų ginčų ir civilinių bylų tarp brolių, kiek žino, yra ir daugiau. Dėl vekselio jam nieko nėra žinoma. Apie tą vekselį sužinojo jau po visko. Jis žino iš gandų, kad yra byla dėl namo, dėl vekselio, kad buvo darytos kažkokios ekspertizės, tačiau nenori išsiplėsti, nes pats nedalyvavo ir nieko nežino. Galėjo būti, kad pakonsultavo A.. G. V. pamatė su A. kartu, kaip labai gerus draugus. Matėsi, kad jie labai puikiai sutarė, važiavo kartu į užsienio kelionę, taip suprato, kad tarp jų yra artimi santykiai. Jis dirbo ar ruošėsi išeiti iš kažkokių saugumo struktūrų iš kažkokios institucijos į pensiją ir bendradarbiauti su A.. Jis asmeniškai su G. V. neturėjo jokių dalykinių reikalų. A. yra labai šnekus, jis pasakojosi savo ateities planus, ir jis labai nustebo, kai G. V. vieną dieną susirado A. brolį ir kažką susitarė, o dabar yra kažkokių parodymų prieš A.. Bet vėlgi, čia yra „pliotkai“, jis asmeniškai nežino. Jis asmeniškai su G. V. neturi jokių nesutarimų, nėra su juo susipykęs. Daug metų dirba su žmonėmis versle ir iš patirties gali teigti, kad G. V. yra „slidus“ ir suktas, kad pardavinėja informaciją, kažką renka, kažką siūlo, ieško naudos sau. Kai su juo kalbi, jis slepia akis. A. yra „atvirutė“, ką jis sako, taip ir yra, jis per daug atviras, nieko „nevynioja“. G. irgi yra doras vyras, tiktai dėl tų visų bylų, spėja, kažkuris yra neteisus. Motina, mano, irgi apie viską žinojo – negali, dirbdama slauge, susikrauti turtų. Broliai kartu darė kažkokią veiklą, bent jau taip juos pažįsta, visi saugodavosi, buvo populiaru turtą tėvų vardu registruoti. Abu dirbo, vienas vienaip – kitas kitaip. A. ėjo su visais šnekėti, o G. buvo „sausa disciplina“, jis vienas verslo niekada nepadarytų. A. buvo toks kūrėjas, eidavo, šnekėdavo, verbuodavo, o kai reikėdavo įvykdyti, sudaryti sutartis – būdavo G.. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nemelavo. Dėl namo pridavimo viską darė A., daug reikėjo ir visokių popierių ir lakstymo, bet G. nebuvo nei kvapo. Jis su G. kartu ėjo tik į Medicinos banką, kuomet reikėjo pratęsinėti kreditus. A. statėsi namą sau.

Liudytojas G. L. parodė, kad su broliu bendrus verslus pradėjo vykdyti už tėvų lėšas. Nepasakys, kuriais metais „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta. Iš Amerikos grįžo 2001 metais. A. grįžo pusmečiu anksčiau. Tėvai buvo pritaupę pinigų ir tais laikais buvo populiaru investuoti į žemės sklypus, kažką statyti, gal gyventi, gal parduoti. Jie tėvams rekomendavo investuoti į žemės sklypus, ir tėvai sutiko. Prisipirko žemės sklypų, kurie vėliau buvo įkeisti bankui, ir paimta paskola, už kurios dalį buvo pripirkta kavos ir sulčių aparatų, o kita dalis buvo skirta statyboms Jakuose ir tos statybos toliau tęsėsi. Tos statybos buvo pradėtos tėvų lėšomis. Tėvai nebuvo tokie „biedni“, giminėje buvo vieni turtingiausių. Sovietiniais laikais tėvas dirbo Pieno kombinate. Nebuvo sunku gyventi, tėvai gerai gyveno. Sugebėjo pasistatyti savo namelį Dituvoje. Jei tėvai padėjo įkurti įmonę, tai automatiškai padėjo susipirkti ir automobilius. Nepasakytų, kad sudėjus visus sklypus gavosi ženklios sumos. Visiems sklypams buvo išleista 100 tūks., nebuvo kažkokios milijoninės sumos. Buvo du namai. A. prišnekino tėvus statytis namą. Jis tuo metu buvo Amerikoje. Kai grįžo iš Amerikos, statybos jau buvo prasidėjusios, tėvai reguliariai duodavo pinigų. Tėvams pradėjo stigti tų pinigų, kadangi kainos labai kilo. Medicinos bankas išdavė tą kreditą. Tas kreditas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo statybai ir kavos aparatams pirkti. Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, berods, buvo A. pažįstama. Mama, kaip akcininkė, įstatiniam kapitalui įnešė savo turtą. Dalis paskolos pinigų, bankui neprieštaraujant, nukeliavo namo statybai. Mama gavo 250 tūks. litų. Kadangi A. prižiūrėjo tas statybas, tai jam ir padavė tuos pinigus. Tuos pinigus A. gavo per du kartus. Vieną kartą buvo susikaupę darbų už 100 tūks. litų ir kitą kartą už 150 tūks. – baseino įrangai. Tuo metu jis pirko butą Uosto gatvėje ir ėmė paskolą, tai A. dar davė 100 tūks. Dabar nežino, kiek tas namas šią dieną yra vertas. Kaip namo prižiūrėtojui A. buvo paduota 250 tūks. litų, kurie buvo išimti iš „(duomenys neskelbtini)“ ir 100 tūks. litų, kuriuos iki šios dienos jis pats moka bankui. A. tuos pinigus panaudojo namo statybai, sumokėjo už baseino įrengimą, įrangą, atsiskaitė su statybininkais. Turtas buvo užrašytas tėvų vardu, nes už viską mokėjo tėvai. Tėčio taktika buvo tokia, kad jie visko neišparceliuotų, pinigų gaus, bet viskas buvo tėvų vardu, o kai tėvai pasimirs, su broliu galės elgtis, kaip išmano. Vekselis yra A. „meno kūrinys“, kurį sugebėjo sumąstyti su kažkieno pagalba. 2009 metais bankas pradėjo didinti palūkanas, pradėjo sunkėti visas procesas, ir ji pradėjo kalbėti, kad gal reikia tą namą parduoti, atiduoti paskolas ir toliau ramiai gyventi. A. sutiko. Po kokių dviejų mėnesių sužinojo, kad jie to namo nebeturi. Patikrinęs kadastrus, pamatė, kad namas užregistruotas Lukošiaus vardu. Kvietėsi A., bet jis juos pasiuntė „ant trijų raidžių“. Tada kreipėsi į teismą ir 2011 metais viską pavyko atstatyti į savo vietas. Po to sprendimo, kai A. namo užkariavimas savo draugui, kai vėliau bylos duomenimis buvo pripažinta, kad tai buvo apsimestinis sandoris, baigėsi nesėkmingai, jis susigalvojo kitą būdą ir taip dviejų mėnesių laikotarpiu atsirado vekselis. Nors dėl namo nuosavybės bylinėjimosi laikotarpiu jis nei vienu žodžiu neužsiminė, kad yra vekselis ir mama yra jo kreditorė. Kaip nauja byla, taip nauja situacija ir nauja versija. Taip techniškai susikuriamos schemos ir pasitelkiami liudininkai, netikri dokumentai. Per tą 10 metų galima suskaičiuoti 4 versijas. Tuo metu, kai vyko byla su Mickevičiumi, kur mama neva viską padalino pusiau, vekselio byloje buvo pareikalauta šio dokumento norint atlikti ekspertizę, tačiau vekselis mįslingai dingo, kadangi jis buvo grąžintas A., o, jo teigimu, jis jį prarado. Nesupranta, kaip galima prarasti tokį svarbų dokumentą. Tokio dalyko kaip vekselis niekada negalėjo būti ir negalėjo vykti jokio proceso, nes jame turėjo dalyvauti ir tėtis, tada turėjo būti abiejų parašai. Kitas dalykas – nebuvo jokio poreikio tokius dalykus aptarinėti. Nežino, kodėl buvo taip nuspręsta, kad viskas buvo užrašyta mamos vardu. „Kasą“ valdė tėtis, bet pinigų prašyti eidavo per mamą. Tiesiog tėvai buvo taip susigyvenę. Tėvo bijojo, mamos prašyti pinigų buvo paprasčiau. Po Kalėdų paskambino mama ir pasakė, kad gavo kažkokį baisų dokumentą. Atvykęs tėvams paaiškino, kur yra papuolę, kad viskas yra areštuota, kad reikia susisiekti su advokatu. Advokatui patarus, po švenčių nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Tyrėja viską registravo ir tėvai pasirašė. Tėvai įgaliojimu perleido jam t. y. G. L., turtą, kai prasidėjo byla su Mickevičiumi dėl namo, kurį A. perleido L.. Tada tėvai perleido sodo namelį ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Kadangi senstant tėvams bankas prašė, kad akcijas perimtų kažkas jaunesnis, tėvai 50 proc. akcijų padovanojo jam ir pusę paliko padovanoti A., kai šis pasveiks ir susitvarkys. Kai tėvai pamatė, kad A. nesitraukia, tada tik po pusės metų perrašė ir kitą dalį akcijų jam, t. y. G. L., nes įsitikino, kad ramybės nebus. Finansinė padėtis sugrįžus iš Amerikos jo ir brolio buvo tokia pati. Lietuvoje A. finansinė padėtis buvo sunki. Jis eidavo pas gimines pasiskolinti pinigų ir pragerdavo. Tuo metu važinėjo į Rusiją, teko jį palikti savaitei savo namuose, rasdavo, kur nors „nulūžusį“, ir krūvas butelių. Visada jį tempdavo, nebuvo jis atstumtas, bet juo negalėjo pasitikėti, jį reikėjo prižiūrėti. Kai tais vekseliais jis pradėjo „kapoti galvas“, tai buvo virš žmoniškumo ribų. Jie abu dirbo tose tėvų įmonėse. Buvo ginčų dėl neišmokėtų darbo užmokesčių. A. L. padavė į teismą dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio. Teisme buvo įrodyta, kad atlyginimą yra išsimokėjęs. Mama niekada gyvenime nebuvo išdavusi jokio vekselio, nes ji net nežinojo, kas tai yra. Tėvai nebuvo iš jo pasiskolinę pinigų. Brolis niekada nebuvo turtingas, ir jis taip pat. Mama niekada nesinaudojo kompiuteriu, niekada namuose nebuvo užsakytas internetas, tik dabar, prieš 2 metus, užsakė dėl anūkės. Paskolos įmokas mokėdavo jis, uždirbdavo iš įvairių veiklų, o, kai pritrūkdavo, prikibdavo mama, nes tėvas po mirties jai buvo palikęs pinigų, kuriuos, susuktus folijoje, laikė šaldytuve. Bankas reikalavo laiduotojų. Laiduotojai buvo jis, mama ir tėtis, A. nesutiko būti laiduotoju, nes jis turėjo problemų su antstoliais. Jis, t. y. G. L., buvo sulaukęs poros grasinimų, apie vieną pranešė policijai, o apie kitą nėra pranešta iki šiol. Mama patyrė daug pergyvenimų, kad reikia eiti į teismus ir nukentėjo nuo savo vaiko. Nuolatos vartoja vaistus, sutrikusi nervinė pusiausvyra, jai labai pakrikusi sveikata. Buvo pažeminta darbe dėl tų antstolių. Visur ją juodina, kad prasiskolino sūnui, paliko kaip skolininkė. Tuo metu tėvai neturėjo spausdintuvo, o jis – G. L., turėjo darbe. Jis pats to pareikšimo nespausdino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, parodymai jo teisingi. Visi sėdėjo kartu ir galvojo, iš kur galėjo atsirasti tas mamos parašas ant vekselio. Po to mama atsiminė, kad, kai vyko tos statybos, reikėjo jos parašų, ji negalėjo išeiti iš darbo ir, atvažiavus į jos darbą A., ji pasirašė jam ant dviejų tuščių lapų. Būdama šoko būsenos, ji iš pradžių negalėjo šio fakto atsiminti. Jie nėra svetimi, mama būtų pasisakiusi, jog padėjo parašą ant tokio svarbaus dokumento. Jam žinoma apie vykusį procesą dėl namo padalijimo mamai ir A., tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Neatsimena, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą mamai, o ne A. Buhalteriškai tie pinigai buvo apiforminti. A. ne kartą buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Puse tų buhalterinių dokumentų nebuvo perduoti. Kasos knygos jis neturėjo, kad į kasą nėra įtrauktas tas pinigų skolinimas mamai, nežinojo. Galvojo, kad viskas yra sutvarkyta taip, kaip reikalauja įstatymas. Paskola buvo užfiksuota buhalteriškai 2010 ar 2011 metais, kai A. užgėrė, ir jie perėmė paskutinius dokumentus. Neatsimena, ar jam ikiteisminio tyrimo metu siūlė pasitikrinti poligrafu. Liudytojas G. V. jam paskambinęs pasakė, kad nori atskleisti tiesą. Tą žmogų išgirdo per telefoną ir pirmą kartą susitiko pas notarą. G. V. jam pasakė, kad žino, kas suklastojo tą vekselį. Jis su G. V. prieš tą teismą nekalbėjo. Neprisimena, kad su G. V. būtų kalbėjęs apie suklastojimo aplinkybes. Jis esą sakė, kad A. girtas jam prasitarė. Jis nežino, ar buvo toks susitikimas, kai A. su G. V. vyko pas mamą dėl vekselio. Mama lėšas už turimus žemės sklypus pernešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu buvo išduota paskola kavos aparatams pirkti. Kai jis paėmė savo vardu paskolą, buvo kainų šuolis ir bankas įvertino perkamą butą 200 tūks. daugiau, tai dalį 100 tūks. padavė A. už pirmojo namo statybas, o kitą 100 tūks. buvo skirta kitam namui, tai vyko maždaug 2006–2007 metais. Vėliau iš „(duomenys neskelbtini)“ paskolos A. buvo perduota 100 ir 150 tūks litų. Būdavo tikrinama, kur tie pinigai nueina. Pigiausiai buvo pastatyti namą, tačiau jį įrengti reikėjo daug pinigų. Mama paskolą mokėjo iš pardavinėjamų automobilių – vienas už 17, kitas už 13 tūks., iš parduoto žemės sklypo, bankui buvo atiduoti 48 tūkstančiai. Kuo disponavo, tą pardavinėjo ir atidavinėjo bankui. Šią dieną tie 250 tūks. bankui nėra grąžinti. Jis moka „Nordea“ bankui paskolą ir Medicinos bankui palūkanas. Pas antstolį J. Petriką vyko aiškintis dėl vekselio, ir ne vieną kartą. Į preliminarių sutarčių pasirašymą su A. visur vykdavo kartu. Juos tėvai finansuodavo, o jie pasirašydavo preliminarias sutartis. Vieną kartą jis pasirašydavo, kitą kartą – brolis. I. K. preliminarioje sutartyje – jo, t. y. G. L., ranka užpildyta. A. pasirašė, o jis – G. L. – ranka užpildė sutartį.

Liudytoja L. G. parodė, kad A. L. pažįsta per jo sugyventinę J. J.. Su A. bendrauja tiek, kiek bendraujama šeimomis. Žino, dėl ko yra iškviesta. Tai susiję su sąskaitos dingimu. Tą dieną su J. vakarojo, parėjo A. L. su dėžėmis ir krepšiais. Į jų bendravimą jis nesikišo. Vienu metu jis pasakė, kad eina ieškoti dokumentų, nes ruošėsi kažkokiam teismo posėdžiui. Jis atsisėdo ant kampo, pasiėmė kompiuterinį krepšį, pamanė, kad gal išsitrauks antrą kompiuterį, nes ta rankinė buvo nuo kompiuterio. Jis įkišo ranką į tą rankinę, kažko ieškojo. Po to sušuko, kad rado kažkokią sąskaitą faktūrą. Jos dar pajuokavo, kad gali jam daug sąskaitų faktūrų pasirašyti. Pasirodo, jis rado sąskaitą, kuri buvo prikibusi prie vekselio. Jis jos ieškojo, nes buvo svarbi. Sąskaita buvo ištepta riebalais. Ji pati matė tą faktą, kai jis rado tą sąskaitą. Bendravo su J. ir A. nuo 2016 m. vasario iki 2017 pavasario, su J. „moteriškai apsipykusios“ nebendravo iki 2018 m. balandžio mėn., bet po to J. paskambino atsiprašė, pradėjo iš naujo bendrauti.

Liudytojas G. V. parodė, kad yra pažįstamas su A. L.. Su juo pažįstami nuo 2010 metų ar 2012 metų. Iš pradžių buvo tik pažįstami, po to pradėjo po truputi daugiau bendrauti. Dabar nepalaiko jokių ryšių. Nėra bendrų interesų, niekas nesieja. Buvo apklaustas. 2012 m. ar 2013 m. su A. kartu važiuodavo po darbo, jis turėjo teisnių problemų su broliu, dar kitų turėdavo problemų, tai paklausdavo, jie pasitardavo. Vienas iš tų atvejų buvo, kai važiavo Baltijos pr. ir, privažiavus kažkurią vietą, sustojo, A. išlipo, pasikalbėjo su moterimi, o grįžęs į automobilį A. parodė dokumentą, ten buvo įrašyta didelė pinigų suma, kažkas buvo skolingas apie 500 000 litų. Ar buvo vekselis, ar paskolos raštelis, nepamena, buvo dar daug įvairių dokumentų. Toliau bendravo su A.. Buvo įvairių teisminių procesų, ginčų. Ir prieš du metus A. L. jam papasakojo apie to dokumento atsiradimą. Būnant pas jį namuose, jis parodė vekselį su parašu. Jis pasakė: „Dabar susitvarkysiu reikalus“. Jis buvo A. L. namuose, gėrė alų, valgė žuvį, ir jis pirštais ištepė tą vekselį su riebalais. Aišku, jis išsigando, pradėjo nervintis, ar nepradės sakyti, kad jis padirbtas. Šoko naminėmis sąlygomis valyti riebalus, plovė, lygino tą dokumentą, aišku, riebalai pasiliko. Kai A. L. susinervino, jis išėjo namo. Po kiek laiko jis pasakė, kad turi mamos dokumentą su parašu. Taip būdavo daroma: blankai iki pusės būdavo užpildomi, mama pasirašo, o paskui dokumentas užpildomas pilnai. Taip buvo daroma, kad netrukdytų mamos, nes verslai buvo mamos vardu. Šiuo atveju dokumentas buvo iki pusės atspausdintas su parašu, pusę lapo A. nukirpo su R. Z. ir atsispausdino tą vekselį su mamos parašu. Jis patvirtino, kad buvo R. Z., o po to A. jau apie jį nebekalbėjo. A. papasakojo, kad R. Z. padėjo pagaminti vekselį. Pradžioje nebuvo garantuotas, ar buvo tas dokumentas, pasitikėjo draugu, abejojo, ar jis tokiai sumai galėjo suklastoti dokumentą. Vis mąstė, kad gali nukentėti nekaltas žmogus, dirbo su savimi. Sutiko būti patikrintas poligrafu. Apie poligrafo išvadas nieko nežino. Buvo laikas, kai tyrėjai skambino, jo nebuvo, nežinojo, kokia išvada, o po to praėjo dag laiko, nebepaskambino dėl išvadų. R. Z. nepažįsta, neturi priežasties jį apšmeižti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nepamena, kam pirmam nurodė, kad vekselis suklastotas. Kreipėsi į G. L., kad pasakytų teisybę, nes jam tuo metu atrodė, kad taip yra sąžininga. Su A. L. nėra susitikę, nėra bendravę.

Liudytoja Agnė Griškevičienė parodė, kad A. L. buvo atėjęs patvirtinti vekselio. Jis buvo atėjęs kelis kartus, pirmą kartą atėjo pasiklausti dėl termino partęsimo, kitą kartą, terminui pasibaigus, dar buvo įbėgęs paklausti, ar nieko tokio, kad vekselis išteptas. Buvo tada trumpas pokalbis. Jai nepasirodė, kad 1 400 000 litų sumos vekselis pasikeitęs. Asmuo sakė, kad tarp jo, brolio ir tėvų yra turtinių reikalų. Vekselis atsiradęs dėl turtinių santykių. Tvirtina parodymus, duotus prieš 6 metus. Ant to vekselio nepastebėjo jokių kitų anspaudų, parašų.

Liudytoja P. G. parodė, kad pažįsta A. L.. Kai dirbo, A. L. buvo atėjęs į darbą. Jos tėvas norėjo parduoti sklypą, pasiūlė jį A. L.. Jis apžiūrėjo tą sklypą, jam patiko, sutarė dėl pirkimo. Buvo nuvažiavęs vienas, kiek žino, A. L. patiko. Sutarė dėl pirkimo, kad mokės grynais pinigais. A. L. nurodė, kad sklypą perka sau, namo statybai. Jis pinigus už sklypą padavė prieš einant pas notarą. Pas notarą sutartį pasirašė A. L. mama. Mama nieko neklausinėjo. A. L. po to buvo užvažiavęs į jos darbą, klausė, ar galima paskirtį pakeisti. Neatsimena, ar ko klausė dėl kitų sklypų.

Liudytoja I. K. parodė, kad A. L. pažįsta. 2004 m. norėjo parduoti žemę, o jis ieškojo pirkti. A. L. juos susirado. Jie pardavinėjo sklypą Gindulių seniūnijoje. Atvykęs A. L. sumokėjo avansą, o pas notarą baigė pirkimo–pardavimo sandorį. Pardavė sklypą A.. Preliminarią sutartį sudarė su A. L.. Sklypo pardavėjai – kas pardavėja, o pirkėjas – A. L., jis padavė 1 600 avansą. Jie tik su juo buvo susitikę. Pirkimo metu pas notarą susitiko ir su A. L. ir su jo mama. Sklypą pirko jo mama, tačiau su ja jokio kontakto neturėjo. Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, pinigus už sklypą sumokėjo A. L.. Pas notarą buvo A. brolis, mama ir jis pats – A. L.. Mama nieko neklausė. Dokumentai pas notarą buvo apiforminti, pinigus už sklypą gavo, sutartį pasirašė, ir viskas. Kas pirkėjas, bijo pasakyti, preliminarios sutarties pasirašymo metu nežinojo, kad sklypą pirks mama. Iki pirkimo sutarties sudarymo suprato, kad sklypą A. L. perka sau. Jis pas notarą už sklypą sumokėjo grynais. Pats A. L. juos susirado, sumokėjo avansą už sklypą. Po to A. L. dar pirko iš jos mamos sklypą Ginduliuose, tą pačią dieną pas notarą buvo pasirašyta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis. Mamos sklypą pirko A. L., bet viskas apiforminta buvo ant mamos. Ji su mama yra šeima, su broliu turėjo vieną sklypą, o jos mama turėjo šalia kitą sklypą. A. L. atvyko vienas, preliminarią sutartį pasirašė pas jos mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo iš dalies atspausdinta, kitą dalį A. užpildė ranka. Preliminarią sutartį jis užpildė, tik po to visi pasirašė. Su A. brolis nebuvo atvykęs. Sutarties tekstas pusiau atspausdintas, kita dalis buvo užpildyta ranka. A. L. pas jas rašė sutartį, pas jas vyko derybos dėl avanso sumos. A. L. atvežė pusiau atspausdintą blanką, kitą dalį pildė ranka. Įrašė sumą ir pasirašė. Ji G. L. neprisimena, nepažįsta. Neprisimena, kad jis būtų pas jas atvykęs. Negalėtų tvirtinti 100 procentų, kad jis buvo pas jas atvykęs su preliminaria sutartimi, bet, jei liudytojas tvirtina, gal. Žino, kad visus reikalus derino su A. L.. Ji yra porą sklypų per savo gyvenimą pardavusi. Negali garantuoti, ar jie dviese buvo atvykę pasirašyti preliminarią sutartį. A. L. jas susirado, tai gali garantuoti. Parašas ant sutarties A., pildė sutartį A., neprisimena, ar buvo jo brolis.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir liudytoją, ir tėvus jų pažinojo. Prieš 20 metų susipažino su L.. Su abiem bendravo, bet dabar daugiau su G., A. linkęs vartoti alkoholį. G. daugiau buvo pasinėręs į verslą, vežė rūbus į Rusiją, kai grįžo iš Amerikos, pradėjo verslą su žemės sklypais. Prisimena, kad A. norėjo statytis namą, prašė tėvų pinigų. Kai jis grįžo iš Amerikos, neturėjo, kur gyventi, ir du mėnesius gyveno jo, Ž. R., namuose. Kai A. susiranda moterį, tada išeina pas ją gyventi, paskui pas kitą. A. sakė, kad jo tėvai gali jam padėti. Tėvai gaudavo pensijas, algas. A. sakė, kad prašys tėvų pagalbos. G., grįžęs iš Amerikos, pradėjo verslą, turėjo (duomenys neskelbtini), o brolis gėrė, todėl G. jį įtraukė į taksi verslą, A. nieko neturėjo. G. iš Amerikos parsivežė santaupų, bet jis negėrė. A. norėjo namą statytis – tėvai davė pinigų sklypui. A. pradėjo statyti namą Jakuose. Tėvų pinigai buvo skirti sklypui ir namui. Dar pats A. veždavo prie namo, kai vyko statybos. Po to iškilo problemų su statybininkais, A. neatsiskaitė laiku, buvo išdaužyti langai. Po to viskas susitvarkė, A. norėjo imti kreditą. Apie vekselį prieš dešimtmetį išgirdo. A. bare „Medinava“ gėrė, pasakė, kad „prasuko varkę ant 1 500 000“. Tada jis ištraukė iš kišenės kažkokį lapą, ten buvo tas lapas, kai jis pasakė, jog „prasuko ant 1 500 000“. Nepriėmė rimtai, nežiūrėjo, nes manė, girto kalbos. Tas tai ir buvo. Šiais metais sutiko G. kolonėlėje, jis papasakojo apie 1 500 000 Lt, kuriuos A. iš tėvų „prasuko“. Rimtai tąkart nepriėmė, o po to „suvedė galus“. A. 2002 m. grįžęs iš Amerikos statėsi namą, nieko negirdėjo apie reketavimą. Su tėvais A. negyveno. Jis – Ž. R., dirbo pas G. taksistu vienu metu. Buvo teistas už narkotikus, sėdėjo kalėjime. Kai sutinka A. , pabendrauja. Šis turi sugyventinę, ji liudijo G. L. byloje, ar jo naudai – nežino. A. L. sakė, kad tėvai davė pinigų sklypui. Po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, dirbo pas G. L. apie 1 metus, ar 8 mėn.

Liudytojas Ž. Č. parodė, kad pažįsta A. L., o G. šiek tiek atsimena iš laikų, kai gyveno Amerikoje 2000–2003 metais. L. abu gyveno Amerikoje. Su A. daugiau palaikė ryšius, o su G. tik pasisveikindavo. Amerikoje G., A. ir jis dirbo taksi firmoje. Taksi firmoje jie dirbo nuo 1 iki 2 metų, sekėsi neblogai, visaip būdavo, galėjai uždirbti 150–200 dolerių per parą. Čia tik uždarbis. Negali pasakyti, nežino, kiek A. buvo uždirbęs išvažiuodamas iš Amerikos. A., gyvendamas Amerikoje, dar pirko mašinas, remontavo ir po to jas pardavinėjo. Tai buvo jo šalutinis uždarbis, dirbant taksi firmoje. Kodėl A. išvyko į Lietuvą, nežino. 150–200 dolerių A. uždirbo dirbdamas taksistu, buvo dar ir papildomų pajamų, neprastai jis uždirbo. Kiek uždirbdavo G., nežino. Kai A. išvažiavo į Lietuvą, siuntė jam pinigus už parduotas keturias mašinas. Pardavė jo suremontuotas mašinas Amerikoje. Už parduotas mašinas jam siuntė jo pinigus. 70 000 ar 75 000 dolerių už keturias parduotas mašinas paštu persiuntė A.. Šią sumą siuntė dalimis. Girdėjo, kad A. Lietuvoje statosi namą. Nežinojo nieko apie jo konfliktus su artimaisiais. Kai grįžo į Lietuvą, sužinojo apie nesutarimus. Neatsimena, ar broliai L. kartu išvyko į Lietuvą. A. yra jo darbdavys, dirba „(duomenys neskelbtini)“. A. L. yra vadovas, tikriausiai. Brolis G. atvyko pas A. L. į Ameriką. Jie kartu gyveno.

Iš 2012-01-03 protokolo-pareiškimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK gautas pareiškėjos A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2011-12-28 A. L. gavo antstolio J. Petriko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, pranešimą dėl turto arešto ir turto arešto aktą. Susipažinusi su minėtais dokumentais, sužinojo, kad antstoliui yra pateiktas vykdomasis raštas dėl 1 470 000 litų sumos ir palūkanų išieškojimo išieškotojui A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iš antstolio sužinojo, jog antstoliui yra pateiktas 2011-12-21 Klaipėdos m. 15 notarų biuro notarės A. Griškevičienės vykdomasis įrašas, pagal A. L. pateiktą paprastąjį 1 470 000 litų sumos vekselį. Pareiškėja nurodo, jog paprastasis vekselis yra suklastotas, kadangi tokio vekselio ji nėra pasirašiusi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. 2018-01-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00020-12, pagal BK 300 str. 2 d. (t. 1., b. l. 1).

Iš 2012-01-02 prašymo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK gautas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad A. L. gavo antstolio J. Petriko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, pranešimą dėl turto arešto ir turto arešto aktą. Susipažinę su minėtais dokumentais, sužinojo, kad antstoliui yra pateiktas vykdomasis raštas dėl 1 470 000 litų sumos ir palūkanų išieškojimo išieškotojui A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iš antstolio sužinojo, jog antstoliui yra pateiktas 2011-12-21 Klaipėdos m. 15 notarų biuro notarės A. Griškevičienės vykdomasis įrašas pagal A. L. pateiktą paprastąjį 1 470 000 litų sumos vekselį. Pareiškėja nurodo, jog paprastasis vekselis yra suklastotas, kadangi tokio vekselio ji nėra pasirašiusi. Pareiškėjai nurodo, jog A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. ir 182 str., požymių. Pridedama: patvarkymas, pranešimas, raginimas, turto arešto akto, paprastojo vekselio, vykdomojo įrašo kopijos. (t. 1., b. l. 3–15).

2012-05-08 antstolio J. Petriko patvarkymu nustatyta, kad sustabdyti A. L. turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas A. L. (t. 1, b. l. 23–24).

Iš 2012-12-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno priimto nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 35–38).

2013-01-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimu A. L. skundas netenkintas. (t. 1, b. l. 47–49).

Iš 2013-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad A. L. skundas buvo tenkintas ir panaikintas 2013-01-24 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00020-12. (t. 1, b. l. 54–56).

2013-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad, išnagrinėjęs įtariamojo A. L. advokato D. P. skundą dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013-03-13 nutarties, teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria panaikino Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį (t. 1, b. l. 61).

Iš 2017-07-25 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė N. Žemaitytė nutarimo matyti, kad išnagrinėjusi 2017-06-29 įgalioto asmens G. L. prašymą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai bei 2017-07-11 įtariamojo A. L. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai, priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00020-12, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 63).

2017-03-02 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, kad byloje dėl paskolos pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įrašo panaikinimo ieškovės A. L. ieškinys buvo tenkintas (t. 1 b. l. 72–79).

2017-03-02 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta bei paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, nusprendė – pripažinti nesudarytą 1 470 000 Lt sumos paskolos sutartį tarp ieškovės A. L.ir atsakovo A. L. bei 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo A. L.įsipareigojo A. L.iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt, pripažinti negaliojančiu (t. 1, b.l. 101–116).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-786(14) išvadoje nurodyta, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktame 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas. Tokios išvados prieita dėl to, kad nustatyti įrašo (parašo) atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos tonerio dalelės) ir kad įrašo štrichuose nėra plokščių ar sutraiškytų, įgavusių metalinį blizgesį (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgu ir padengtų rašto medžiaga) tonerio dalelių. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad kategoriškos išvados formuluoti negalima, kadangi rankraščio ženklų štrichų srityje tinkamų tyrimui tonerio dalelių nėra daug, be to, dokumentas buvo paveiktas termiškai, cheminėmis medžiagomis ar drėgme (t. 1, b.l. 125-127).

Technikos eksperto dr. Jurgeno Hanso Buglerio atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje prieita išvados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje visų pirma buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas. Taip pat konstatuota, kad „ilgasis“ parašas buvo padėtas prieš dažais atspausdinant visą teksto šriftą. Be to, šios ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo vekselis nebuvo pasirašytas ir surašytas 2009 m. liepos 10 d., tačiau laiko atžvilgiu yra glaudus sąryšis su 2011 m. data (t. 1, b. l. 133–143).

Iš 2017-10-25 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Žemaitytės nutarimo matyti, kad prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00020-12. (t. 1, b. l. 158–160).

Iš 2017-11-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. Šiurnos nutarimo matyti, kad, išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. L. 2017-11-15 skundą, priėmė nutarimą atsisakyti tenkinti nukentėjusiosios A. L. skundą (t. 1, b. l. 179–184).

Iš 2017-12-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos S. Bystriakovienės priimtos nutarties matyti, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos A. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. Šiurnos nutarimo atmesti skundą, priėmė nutartį – pareiškėjos skundą atmesti. (t. 1, b. l. 188–196).

Iš 2018-02-01 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties matyti, kad teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-12-22 nutartį ir dėl A. L. skundo priėmė naują sprendimą panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Nijolės Žemaitytės 2017-10-25 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00020-12 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Šiurnos 2017-11-29 nutarimą atsisakyti tenkinti skundą ir perduoti ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00020-12 medžiagą toliau organizuoti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 1–16).

2012-05-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad 2011-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys, kuris buvo tenkintas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, paliktas nepakeistas. Papildytas dalimi dėl restitucijos taikymo (t. 2, b. l. 82–83; t. 3, b. l. 183–185).

Iš 2011-02-18 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro dovanojimo sutarties matyti, kad A. ir V. L. padovanojo G. L. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas sudaro 301 500,00 Lt (t. 2, b. l. 84–87).

Iš 2011-07-12 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro dovanojimo sutarties matyti, kad A. ir V. L. padovanojo G. L. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas sudaro 301 500,00 Lt (t. 2, b. l. 88–91).

Iš 2010-06-22 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro įgaliojimo matyti, kad A. ir V. L. be kita ko įgaliojo A. L. atlikti atitinkamus veiksmus dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., Jakų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92–93).

Iš 2009-07-07 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro įgaliojimo matyti, kad A. ir V. L. įgaliojo A. L. atlikti įgaliojime numatytus atitinkamus veiksmus jų vardu (t. 2, b. l. 94–95).

Iš papildomo susitarimo Nr. 4 prie 2008-09-29 kredito sutarties su Medicinos banku matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai buvo suteiktas 383 028,77 Lt sumos kreditas (t. 2, b. l. 125–126).

Iš A. L. gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos matyti, kad 2005-04-28 deklaravo turtą: 175 000 privalomai registruoto turto, 40 000 Lt vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir 328 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63).