Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. S. 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 8.23 val., Geologų g., ties pastatu Nr. 12A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad vakarą prieš įvykį vienas vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės. Įvykio dieną išvažiavo nusipirkti įrankių ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tokią teisę buvo įgijęs, tačiau teisė vairuoti jam buvo atimta administracinio nusižengimo byloje dėl vairavimo neblaiviam dar 2006 m., nuo laiko nesusigrąžino teisės vairuoti.

Kadangi kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas advokatas sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytų duomenų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 8.23 val., Geologų g., ties pastatu Nr. 12A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, J. S. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija (6 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ kaina Lietuvoje su PVM yra 29 714 eurų (33 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio ekrano fotonuotraukose užfiksuotų duomenų matyti 2025 m. rugsėjo 17 d. užfiksuoti J. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Nustatyta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7000“ Nr. ARSL-0324 (patikros sertifikatas Nr. 2401761, galioja iki 2026 m. vasario 12 d.) rodmenys patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., 8.23 val., J. S. nustatytas 2,29 prom. girtumo laipsnis, o 8.43 val. – 1,74 prom. girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais J. S. pasirašytinai sutiko (46-51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir liudytojų A. B. bei J. V. nurodytos aplinkybės, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kitų objektų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte J. S. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio ekrano fotonuotraukos, patvirtinančios, kad du kartus patikrinus J. S. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. S. 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 8.23 val., Geologų g., ties pastatu Nr. 12A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl tokia J. S. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltininko J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir davė išsamius parodymus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltininkui skirtinos bausmės

Skiriant kaltininkui bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

J. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltininkas teistas nebuvo (84 b. l.), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (86 b. l.). Įvertinta ir tai, kad J. S. yra įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Teismui J. S. teigė, kad gyvena iš santaupų, įsirenginėja patalpas, kuriose galėtų dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Kaltininkas pažymėjo, kad turi sugyventinę, su kuria kartu gyvena. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltininkui J. S., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, švelniausią sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos dydžiui.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl J. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus J. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltininkas nurodė, kad teisė vairuoti jam yra atimta dėl administracinių nusižengimų padarymo dar 2006 m. Nors J. S. 2025 m. rugsėjo 17 d. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vadovaujantis teismų praktika šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, vairavo automobilį, turėdamas didesnio nei lengvo apsvaigimo laipsnį (abiejų patikrinimų metu nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,29 prom. neblaivumo laipsnis, antrojo tikrinimo metu – 1,74 prom. neblaivumo laipsnis), elgėsi įžūliai ir pavojingai, ką įrodo transporto priemonės vairavimas neturint specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visa tai, kaltininkui skirtinas mažesnis nei vidurkio (skaičiuotino nuo vienerių iki penkerių metų) dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 18 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto – konfiskavimo taikymo kaltininkui J. S. nustatyta, kad jis 2025 m. rugsėjo 17 d. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje nustatytus duomenis oficialiai priklauso Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam Š. K. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų žinojęs, apie tai, jog J. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Mercedes Benz S“, 2018 m., kaina Lietuvoje su PVM 29 714 eurų (33 b. 1.). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, J. S. vairuotas automobilis „Mercedes Benz S“ priklauso ne jam pačiam, o Š. K. Kaltininkas vairavo automobilį, kurį sutvarkyti jam paliko pažįstamas A. B. Oficialiais bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. šiuo metu yra nedirbantis, teismui aiškino, kad tvarkosi patalpas, kuriose planuoja vykdyti individualią veiklą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (29 714 eurų), kaltininkas patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Mercedes Benz S“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (29 714 eurų) išieškojimas iš kaltininko J. S. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltininkas šiuo metu niekaip nepajėgtų įvykdyti, jai būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltininko J. S. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 eurų. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltininko turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė J. S. paskirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Teismas įvertina tai, kad J. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors teisme J. S. ir teigė, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, tačiau įvertinus iškart po įvykio kaltininkui nustatytą neblaivumo laipsnį, o taip pat siekiant atgrasyti kaltininką nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. J. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, kuris turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisme 2025 m. gruodžio 9 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 275 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą J. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, J. S. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Teisme kaltininką J. S. gynė advokatas P. Ravluševičius. Teismas nustatė, kad J. S. šiuo metu oficialiai yra nedirbantis, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas pirmojo posėdžio metu nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. S. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (68-74 b. l.) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos kaip nebereikalingos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio – paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-3835-992/2025 medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. S. išieškoti automobilio „Mercedes Benz S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, atitinkančią 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. S. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie galinio bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3835-992/2025.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.