Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2824-918/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-05
Bylos Nr.: e2-2824-918/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36549-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aistė Petrevičienė
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „LT Development Fund“
Ieškovas: UAB „LT Development Fund“
Advokatai: Evaldas Klimas

Civilinė byla Nr. e2-2824-918/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36549-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.9; 2.6.10.4; 2.6.1.6.8; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Evaldui Klimui, A. A.,atsakovo atstovams V. K., D. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LT Development Fund“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „LT Development Fund“ dėl 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė prevenciniu ieškiniu (1 t., e. b. l.1-18) prašo uždrausti atsakovei ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų pagrindų nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais ir 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais pagrindu nuomojasi valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) pagrindu. Nuomos santykiai dėl žemės sklypo tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė 2014 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijus žemės sklype 16 statinių, kurie 2015 m. rugsėjo mėn. buvo nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovei leista rengti Detaliojo plano korektūrą, kurios tikslas – padalinti žemės sklypą, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą bei nustatyti pagrindinius žemės sklypo naudojimo reglamentus, taip pat patvirtinta planavimo darbų programa. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl Detaliojo plano korektūros rengimo; 2017 m. gegužės 26 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini)ir 2017 m. lapkričio 13 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo preliminaraus ekogeologinio tyrimo ir tyrimų ataskaitos parengimo bei dėl detalaus žemės sklypo ekogeologinio tyrimo, tyrimų ataskaitos ir teritorijos tvarkymo plano parengimo; 2018 m. parengti ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderinti Detaliojo plano korektūros ir pagal planuojamus korektūros sprendinius numatytų statyti daugiabučių namų projektiniai pasiūlymai. Pabrėžė, kad paraleliai su Detaliojo plano korektūros rengimu vykdomi naujų statinių projektavimo darbai, statybinių gaminių užsakymas. 2018 m. spalio 4 d. iš atsakovės gautas 2018-09-28 įspėjimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, žemės sklypas apaugęs žolėmis ir krūmais, statinių jame nėra. Įspėjime nurodoma, kad nuomos sutartys bus nutrauktos praėjus 2 mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo ieškovui dienos. Atsakovo veiksmai, kurių jis ketina imtis, yra neteisėti: atsakovas nepagrįstai neatsižvelgia, kad ieškovas įgijo teisę statyti žemės sklype naujus statinius ir pradėjo šios teisės realizavimą, tokia atsakovo pozicija neatitinka teismų praktikos, pagal kurią nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama, atsakovo veiksmai nesuderinami su jo pagrindinėmis funkcijomis. Teisė statyti statyti statinius žemės sklype yra numatyta nuomos sutarčių 4 punkte. Ieškovės įsitikinimu, yra realus pavojus, kad atsakovas atliks neteisėtus veiksmus ir ieškovui bus padaryta žala. Atsakovui nutraukus nuomos sutartis, ieškovas patirtų žalos dėl prarastų 6 600 000 Lt investicijų įsigyjant pastatus, 2 049 150,71 Eur investicijų į paruošiamųjų statybos darbų atlikimą. Žala pasireikštų ir negauto pelno iš butų pardavimo ir komercinių patalpų nuomos ar pardavimo forma. Nutraukus sutartis, būtų pažeista ieškovo nuosavybės teisė į statinius žemės sklype, įskaitant savininko teisę juos vystyti, ir teisės valdyti nuomos sutarčių pagrindu išnuomotą žemės sklypą, būtiną tinkamam nuosavybės teisės į statinius įgyvendinimui.

Atsiliepimas

2. Dubliku ir atsiliepimu į priešieškinį (3 t., e. b. l. 34-40) ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašo juos tenkinti, atmesti priešieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepagrįstai neįvertina aplinkybės, kad ieškovė naudoja žemės sklypą pagal paskirtį, turi teisę jame statyti naujus statinius ir turi teisę į valstybinės žemės nuomą. Ieškovė nuo nuomos teisės įgijimo ėmėsi visų organizacinių veiksmų ir darbų, skirtų žemės sklypo vystyti. Atsakovė neginčijo prevencinio ieškinio argumentų, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovei bus padaryta žala. Šiuo metu teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) naudojama statybinių medžiagų sandėliavimui. Nuomos sutarčių 3 punkte numatyta galimybė statyti naujus statinius. Žemės sklypas šiuo metu nėra užstatytas pastatais, nes ieškovei reikalinga laiko statybinės dokumentacijos parengimui, reikiamų leidimų gavimui ir statybos darbų atlikimui. Galiojantys teisės aktai suteikia teisę statinių savininkui ne tik aukciono būdu nuomotis iš valstybinės žemės sklypą, bet ir statyti jame statinius. Sklype pastatai nugriauti dėl pateisinamos ir teisėtos priežasties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlius pastatus nugriauti dėl jų blogos būklės. Ieškovui nenugriovus pastatų, žemės sklypas būtų apmokestintas 3 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Nuo 2015 rugsėjo mėn., kai pastatai buvo nugriauti, iki leidimo atlikti Detaliojo plano korektūrą 2016-09-23, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas plėtoti veiklą žemės sklype: rengė projektinius pasiūlymus, derino su Vilniaus miesto savivaldybe žemės sklypo užstatymo koncepciją, ketindamas vadovautis bendruoju Vilniaus miesto planu. vertinant žemės sklypo nenaudojimą, būtina vertinti ne tik nenaudojimo trukmę, bet ir priežastis. Atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimo vietą ir iš karto surašė įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo, nesiaiškino, ar yra tam objektyvios priežastys. Žemės nuomos sutarties nutraukimas po to, kai pradedami darbai ir organizaciniai veiksmai, reikalingi tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, jie yra tęsiami, neatitiktų nuomininko teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą. Žemės sklypas neužstatytas pastatais dėl objektyvių priežasčių, nes reikalingas papildomas laikomas statybinės dokumentacijos aprengimui ir statybos darbų atlikimui.

3. Rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., e. b. l. 138-146) ieškovas papildomai nurodė, kad žemės sklypą naudoja pagal jo tiesioginę paskirtį – sandėliavimui, todėl nuomos sutartys negali būti nutraukiamos tuo pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdo ir paskirties keitimo teisė numatyta sutartyse. Būtent atsakovas neleidžia ieškovui koreguoti ir keiti detaliojo plano ir tuo pagrindu vystyti veiklos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nori vykdyti teritorijos konversiją ir keisti žemės sklypo paskirtį , tačiau atsakovas derinti detaliojo plano korektūrą. Žemės sklypas yra Vilniaus centre, tačiau naudojamas sandėliavimui, nepritaikytas modernaus miesto centro poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovai A. A. ir advokatas Evaldas Klimas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu (2 t., e. b. l. 69-76) nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. liepos 24 d. Vilniaus skyriuje gautas ieškovės prašymas, kuriame nurodoma, kad ieškovė įsigijo administracinį pastatą, gamybinį pastatą, 5 pastatus sandėlius, 3 pastatus garažus, 4 pastatus stogines, ūkinį pastatą ir inžinerinius statinius: kiemo aikštelę ir tvorą. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. ribos, naudojimosi būdas, specialiosios žemės ir miško naudojimosi sąlygos. Atsižvelgiant į tai, 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais buvo pakeistos nuomos sutartys, įrašant, kad žemės sklypo nuomos teisė suteikiama ieškovei. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pastatas sandėlis, pastatas garažas, 2 pastatai (formuojami), kiti inžineriniai statiniai: kiemo aikštelė, tvora. Vilniaus miesto skyriuje, gavus ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą – nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą žemės sklype ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pakartotinį prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, 2018 m. rugsėjo 19 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal naudojimosi paskirtį, yra apaugęs žole, žemės sklype nebuvo užfiksuoti jokie statiniai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė žemės sklype nevaldė pastatų, kurių pagrindu buvo sudarytos nuomos sutartys, faktiškai nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. spalio 23 d. nevaldė nei vieno pastato, 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Vilniaus miesto skyrius atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. 2019 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovė įspėta apie nuomos sutarčių -nutraukimą. Ieškovės prevencinis ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Viena iš NŽT funkcijų – vykdyti valstybinės žemės naudojimo patikrinimus, nustatyti pažeidimus ir imtis veiksmų pažeidimų pašalinimui. NŽT turi teisę, nustačiusi žemės naudojimo pažeidimus, inicijuoti nuomos sutarčių nutraukimą. Teisės aktuose įtvirtintos pareigos vykdymas savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Ieškovė padarė esminį nuomos sutarčių pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pagrindą įspėti apie nuomos sutarčių nutraukimą. Žemės sklypas suformuotas pastatams ir statiniams, buvusiems žemės sklype sudarant nuomos sutartis metu, eksploatuoti. , pastatai esantys žemės sklype yra pagrindiniai statiniai, o kiti statiniais skirti šių pastatų naudotojų poreikiams tenkinti, todėl negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Aikštelės, tvoros priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui.. ieškovės valdomi statiniai yra tarnaujantys pagrindiniam statiniui, o valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio priklausinio. Nuo 2015-09-02 iki2018-10-23 ieškovė nuosavybės teise nevaldė nei vieno pastato, o tik statinius, dėl kurių žemės sklypo nuoma nesudaroma. Lengvatinės sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė, buvo išnykusios(žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, galiausiai neliko pastatų, kuriems eksploatuoti jis buvo išnuomotas), todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Ieškovo bandymas atkurti pastatus yra tik dėl bandymo fiktyviai atkurti sąlygas žemės sklypo nuomai ne aukciono tvarka. Nuo 2018-10-23 ieškovė pastatė naujus statinius – sandėlį ir garažą, todėl būtų galima spręsti dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė pastatus nugriovė ir išregistravo 2015-09-02, o detaliojo plano proceso inicijavimo sutartis pasirašyta 2016-10-10. Ieškovė nenaudoja sklypo pastatų eksploatacijai, o tai ienas iš nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Ieškovė, nugriaudama pastatus neturėjo tikslo naudoti žemės sklypo pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo teisė keisti žemės sklypo naudojimo būdą nekvestionuojama, tačiau ieškovas prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikė jau neturėdamas žemės sklype valdomų jokių pastatų. Ieškovei nenaudojant žemės sklype pastatų, atsakovei kilo pareiga imtis priemonių dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba priešieškiniu (2 t., e. b. l. 88-96) prašo nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. -valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio nugriovus sklype buvusius pastatus, ieškovas žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį, išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Kiemo įrenginiai nesukuria pagrindo nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka. Ieškovas, nugriaudamas pastatus ir neturėdamas leidimo naujiems statiniams veikė savo rizika. Pastatų, kuriems naudoti buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nėra, todėl žemės sklypo nuomos sutarties vykdymas pagal jos tikslinę paskirtį yra iš esmės negalimas. Žemės sklypo nuomos sutarties galiojimas sukelia žalą valstybei, nes neužtikrinamas tinkamas valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas – teikti visuomeninę naudą. Ieškovas elgėsi neteisėtai - žinodamas ir suprasdamas kad žemės sklypas išnuomotas pastatams eksploatuoti, nenaudojo jo pagal numatytą tiesioginę paskirtį. Ieškovas neeksploatuoja žemės sklypo pagal sudarytą sutartį, siekia sukurti naujus objektus žemės sklype, o tai, atsakovo manymu yra neteisėta, todėl nuomos sutartys turi būti nutrauktos.

7. Tripliku (3 t., e. b. l. 75-81) atsakovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas statybines medžiagas sklype pradėjo sandėliuoti tik gavęs įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo. 2019 m. sausio 3 d. buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos susijusios su sandėlio ir garažo, kurių baigtumas 95 proc. buvimu žemės sklype, teisėtumo. Vilniaus miesto skyriui 2019 m. sausio 17 d. atlikus žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad žemės sklype sudėtos statybinės medžiagos, plytų padėklai, betoniniai inžinerinių komunikacijų žiedai, nenustatyta, kad būtų vykdomi darbai. Be to, Vilniaus skyriuje 2019 m. sausio 23 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus raštas, jog žemės sklype esanti tvora neatitinka statinio techninei būklei keliamų reikalavimų. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento renovavimo skyrius 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į ieškovą dėl žemės sklype esančių pastatų suremontavimo ir rekonstravimo, kad būtų užtikrintas statinių rekonstrukcijų mechaninis atsparumas ir pastovumas, statiniai atliktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus. Pažymėjo, kad nuomos sutarčių 3 punktas nesuteikia teisės į naujų statinių statybą, nes minėtos nuomos sutartys buvo sudarytos esamų statinių eksploatavimui, duomenų, kad nuomos sutartys sudarytos būsimiems statiniams statyti nėra. 2002 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)dėl detaliojo plano sprendinių patvirtinimo nurodoma, kad nauja statyba nenumatoma. Nurodė, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka, išnuomojama asmenims, jei žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais, t. y. esamų statinių eksploatacijai. Ieškovei nugriovus pastatus ir juos išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro prarandama teisė į žemės sklypo nuomą lengvatine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje atsakovės atstovai V. K. ir D. K. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti, papildomai paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 t., e. b. l. 44-49) ieškovė įgijo administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) valstybinės žemes sklype. Įgydama šiuos nekilnojamojo turto objektus, ieškovė taip pat įgijo ir valstybinės žemės nuomos teisę.

10. 2006 m. rugsėjo 28 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. G. bei O. V. D. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 159 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 23418 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 19-20). 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeista 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos preambulėje vietoje nuomininkų R. G. ir O. V. D. įrašytas nuomininkas UAB „Interum“ (1 t., e. b. l. 26). 2014 m. liepos 16 d. BUAB „Interum“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ ir informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė UAB „LT Development Fund“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Pardavėjas įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą kartu su sutartyje nurodytomis įkeistomis turtinėmis teisėmis į išnuomotą 2,3418 ha valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pirkėjas įsipareigojo turtą priimti ir sumokėti numatytą pinigų sumą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1 t., e. b. l. 44-49). 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeista 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patikslinta 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties preambulėje vietoje UAB „Interum“, įrašyta informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė UAB ,,LT Development Fund (1 t., e. b. l. 28-29).

11. 2006 m. rugsėjo 28 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. G. bei O. V. D. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23259 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 23418 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 31-32). 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeista 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos preambulėje vietoje nuomininkų R. G., O. V. D. įrašytas UAB „Interum“, (1 t., e. b. l. 38). 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeista 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patikslinta 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties preambulėje vietoje UAB „Interum“ įrašyta informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė UAB ,,LT Development Fund“ (1 t., e. b. l. 40-41).

12. Nuomos sutarčių 3 punkte nurodyti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Be to, šiame sutarties punkte numatyta, kad nuomininkai turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir lydymųjų aktų nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis. Remiantis sutarties 14 punktu, ši sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. 15 punkte numatyta, kad pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

13. 2014 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastatų (duomenys neskelbtini) priežiūros įpareigojo ieškovę iki 2015 m. kovo 30 d. minėtame sklype esančius statinius suremontuoti, rekonstruoti, kad statiniai atliktų esminius statinių reikalavimus, kad statiniai nekeltų pavojaus arba statinius nugriauti (3 t., e. b. l. 41-42). 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastatų (duomenys neskelbtini) priežiūros pakartotinai įpareigojo ieškovę iki 2015 m. liepos 20 d. minėtame sklype esančius statinius suremontuoti, rekonstruoti, kad statiniai atliktų esminius statinių reikalavimus, kad statiniai nekeltų pavojaus arba statinius nugriauti (3 t., e. b. l. 43-44).

14. 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu duoti sutikimą ir leidimą vykdyti statybos darbus dėl 2014 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytų pastatų (2 t. e. b. l. 160). 2015 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinė žemės tarnyba pranešimu dėl informacijos pateikimo informavo ieškovę, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyse ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui; taip pat išaiškino, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje sklypai nesuformuoti – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Šiame rašte ieškovei atsakovė nurodė, kad esant sudarytoms valstybinės žemės sklypo nuomos sutartims, atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai neišduodami (2 t., e. b. l. 158-159).

15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą sklype (duomenys neskelbtini) inicijavimo pagrindu, siekiant padalyti sklypą, keičiant naudojimo būdą, nustatant pagrindinius naudojimo reglamentus (1 t., e. b. l. 92). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui rengti (1 t., e. b. l. 93). 2016 m. spalio 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo (duomenys neskelbtini) planavimo proceso inicijavimo – detaliojo plano rengimo ir finansavimo (1 t., e. b. l. 94-96).

16. 2018 m. gegužės 16 d. Nacionalinė žemės tarnyba pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė derinti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą sklype (duomenys neskelbtini) (3 t. e. b. l. 151-153).

17. 2018 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinė žemės tarnyba, apžiūrėjusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad minėtas sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą naudojimo būdą, sklypas apaugęs žolėmis ir krūmais. Sklype esanti aikštelė apaugusi žolėmis, žemės sklype statinių nėra (2 t., e. b. l. 97-104). 2018 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė ieškovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kuriame informuojama, kad su ieškove sudarytos žemės nuomos sutartys bus nutrauktos praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo dienos (2 t., e. b. l. 148-149).

18. 2018 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu (2 t., e. b. l. 146-147). Šiame rašte atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas motyvuotas, kad valstybinės žemės sklype nėra registruotų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas. Šio atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas ieškovas neskundė.

Dėl ieškinio reikalavimų

19. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė ir valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybinės žemės nuomos santykių įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

20. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuomos sutarties sudarymo metu) nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse įtvirtintų nuostatų matyti, kad valstybinės žemės išnuomavimas be aukciono, yra išimtis iš minėtos taisyklės, suteikianti lengvatą – valstybinę žemę išsinuomoti be aukciono – asmenims, kurie tam tikrus valstybinės žemės sklypus naudoja vykdydami tam tikrą, valstybės skatinamą ar remiamą, ūkinę veiklą (7 ir 9 dalys); arba dėl kitų priežasčių, kai tam tikro žemės sklypo dėl jame esančių statinių ar joje numatomos vykdyti ūkinės veiklos ar poreikio atlikti teritorijų planavimo veiksmus, šio žemės sklypo yra netikslinga suteikti kitiems asmenims, kurie juo nesinaudoja. Būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei – be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog turi egzistuoti teisiškai reikšminga aplinkybė – šiame žemės sklype turi stovėti (būti pastatyti) statiniai ar įrenginiai, kurie turi priklausyti šiam asmeniui, arba šis asmuo juos turi nuomoti. Tačiau ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 9 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės) redakcija, galiojusi nuomos sutarties sudarymo metu), nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28 punktas).

22. Teismų praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.

23. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises, 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

24. Ieškovas šioje byloje pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama užkirsti kelią žalai atsirasti, kartu uždraudžiant atsakovei nutraukti nuomos sutartį įspėjime nurodytu pagrindu. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo – prevencinio ieškinio – tikslas yra neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų neatsirastų. Taigi prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas tvirtina, kad nutraukus nuomos sutartis, jam bus padaryta didelė žala. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Ieškovas, pareiškęs prevencinį ieškinį, turi įrodyti tiek aplinkybę, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus (nevykdo teisinės pareigos ar ją vykdo netinkamai), tiek aplinkybę, jog dėl šių neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė – galinti ieškovui atsirasti reali žala. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas iki įspėjimo apie sutarties nutraukimą priėmimo statinį, dėl kurio eksploatavimo žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta lengvatine tvarka, jau buvo nugriovęs ir išregistravęs. Dar daugiau, byloje nėra ginčo, kad įspėjimo surašymo metu ieškovas žemės sklypo nenaudojo pagal tą paskirtį. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovo atstovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad žemės sklypą pagal paskirtį pradėjo naudoti tik gavę įspėjimą apie sutarties nutraukimą ir tik siekiant išsaugoti lengvatine tvarka sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

25. 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 98-104); 2017 m. gegužės 26 d. – paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 114-116). 2017 m. parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita (1 t., e. b. l. 117-169). 2017 m. spalio 18 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 287-300). 2018 m. sausio 16 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 301-315).

26. Ieškovas kaip galimus nuostolius įvardija pingines sumas, išleistas sudarant įvairaus pobūdžio sutartis, susijusias su žemės sklypo paskirties keitimo ir projektavimu. 2018 m. parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo planas (1 t., e. b. l. 170-202). 2018 m. kovo 1 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 317-330). 2018 m. kovo 14 d. sudaryta planavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 204-225). 2018 m. birželio 6 d. ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gelžbetonio gaminių įsigijimo (1 t., e. b. l. 331-340). 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 98-104); 2017 m. gegužės 26 d. – paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 110-112); 2017 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 114-116). 2017 m. parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita (1 t., e. b. l. 117-169). 2017 m. spalio 18 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 287-300). 2018 m. sausio 16 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 301-315).2018 m. parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo planas (1 t., e. b. l. 170-202). 2018 m. kovo 1 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 317-330). 2018 m. kovo 14 d. sudaryta planavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 204-225). 2018 m. birželio 6 d. ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gelžbetonio gaminių įsigijimo (1 t., e. b. l. 331-340). Teismo vertinimu, išlaidos, kurias ieškovas patyrė įsigydamas pastatus, buvusius valstybinės žemės sklype, šiuo konkrečiu negalėtų būti įvertinami kaip žala, kadangi ieškovas, įsigydamas avarinės būklės pastatus ir ketindamas juos nugriauti, kol dar nepakeista žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, veikė savo rizika. Analogiškai vertintinos ir ieškovo investicijos į paruošiamųjų darbų atlikimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas projektavimo darbus, dėl kurių yra patyręs išlaidų atliko, nebaigus visų procedūrų dėl valstybinės žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo, detaliojo plano keitimo.

27. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 punkte, nustatyta, kad Valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Taigi, teisės atsakovei suteikia ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar valstybinė žemė yra naudojama pagal tą paskirtį, kuriai išnuomota, o nustačius pažeidimus – imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tai reiškia, kad ieškovas, atlikdamas projektavimo darbus, veikė savo rizika, o atsakovės teisėti veiksmai įspėjant apie nuomos sutarties nutraukimą negali būti laikomi veiksmais, sukeliančiais potencialią žalą. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai surašė ieškovui įspėjimą apie sutarties nutraukimą ir surašydamas šį dokumentą atliko teisėtus, pagal šiai institucijai priskirtą kompetenciją, veiksmus. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25–26 punktai). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar

29. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, pagal kurį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, tikslams pasiekti, t. y. sudaryti sąlygas statinių savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą, būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 20–22 punktai). Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 24 punktas). Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

31. Atsakovės siekia nutraukti nuomos sutartis argumentuodama tuo, kad žemės sklype neliko statinių, kurių eksploatavimui žemės sklypas buvo išnuomotas, o ieškovė ginčo žemės sklypą naudojo ne pagal sutartį. Šį žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro aplinkybės, kai nuomininkas pažeidžia sutartį, ne pagal jos nuostatas naudodamas žemę. Tokiu atveju, kai žemės sklypas išnuomojamas pastatui eksploatuoti, sprendžiant dėl sklypo naudojimo tinkamumo, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su pastato eksploatavimu, taip pat ir sutarties nuostatos dėl pastato pertvarkymo. Taisyklių 30.7 punktas nustato, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nurodyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui; nuomos sutartyje nenurodytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypo nuomos statiniui eksploatuoti sutartyse gali būti sąlygos dėl naujų statinių statybos ir esamų rekonstrukcijos, jei statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

32. Nekilnojamojo turto registro išrašas (1 t., e. b. l. 75-91) patvirtina, kad žemės sklype buvę pastatai – administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti ir išregistruoti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. Taigi, sklype likę du nuomos sutarčių sudarymo metu buvę šiuo metu ieškovei priklausantys statiniai - kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

33. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl statinių (duomenys neskelbtini), nepriežiūros ieškovė įpareigota, be kita ko, nedelsiant suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį. (3 t. e. b. l. 85). 2018 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pastatų (duomenys neskelbtini) priežiūros pasiūlė statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įtraukti į 2016 metų Statinių sąrašą, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (3 t. e. b. l. 45).

34. Be to, 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą statyti 2 negyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius – sandėlį ir garažą (2 t., e. b. l. 44-46). Iš 2018 m. gruodžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t., e. b. l. 47-67) nustatyta, kad žemės sklype 2018-10-23 buvo nebaigtas statyti I grupės nesudėtingas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti I grupės nesudėtingas pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyti garažų paskirties pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir sandėliavimo paskirties pastatas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių statinių statusas nurodomas „formuojamas“, o tai reiškia, jog šie nekilnojamieji daiktai nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. sausio 17 d. atsakovė surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklype pastatyti 3 gelžbetoniniai garažai, sudėtos statybinės medžiagos, plytų padėklai – statybos darbai žemės sklype nėra vykdomi (3 t. e. b. l. 82-83). 2019 m. balandžio 11 d. pateikta 2019 m. balandžio 3 d. sudaryta pažyma dėl išlaidų, patirtų atliekant darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 147).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas jame buvusių pastatų, skirtų sandėliavimui, eksploatavimui. Šie pastatai nusidėvėjo, ieškovas turėjo spręsti klausimą dėl šių pastatų remonto arba nugriovimo. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo metu pastatų, kurie buvo nuomos sutarčių sudarymo metu, ginčo sklype nėra, jie nugriauti. Taigi, nors būtų galima teigti, kad išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, buvęs sudarant nuomos sutartį, tačiau būtina sistemiškai įvertinti sutarties nuostatas ir jos vykdymo aplinkybes.

36. Šalių sutartyse nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Taigi išnuomotame sklype nuomininkei ieškovei buvo suteikta statybos teisė. Šią teisę atsakovė papildomai patvirtino raštu nurodydama, kad atskiriems statiniams sutikimo neišduos. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė šią teisę būtų realizavusi netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo statyti naujus pastatus, kurių paskirtis neatitiko tai paskirčiai, kuriai žemės sklypas buvo išnuomotas – šis kreipimasis savaime nepaneigia aplinkybės, kad nuomos sutartimis ieškovei buvo leista statyti naujus statinius, jie šie atitinka žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

37. 2017 m. spalio 11 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovė kreipėsi į atsakovę papildyti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistos 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuostatas numatant naujų statinių statybos galimybę bei numatant galimybę pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš pramonės sandėliavimo į kitą (3 t. e. b. l. 106-107). Duomenų, kaip buvo išnagrinėtas šis prašymas byloje nepateikta.

38. Nagrinėjamu atveju sutartyje išreikštas sutikimas, o vėliau – atskirame rašte duotas paaiškinimas apie tai, kad atskiras sutikimas nebus duodamas, nes nereikalingas, dėl naujų tos pačios paskirties statinių statybos ginčo žemės sklype, jį realizuojant pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus atlikti statybos darbai nepažeidžia sutarties, todėl ir naujų statinių statybos ir naudojimo išnuomotame sklype nėra pagrindo vertinti kaip pažeidžiančio sutartį ar kaip sklypo naudojimą ne pagal sutartį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovo pradėtų naujų statinių statybų teisėtumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šiuo metu sklype laiko statybines medžiagas, taigi pagal sutarties sąlygas naudoja žemės sklypą statiniams, nors ir kitiems, nei buvo sudarant nuomos sutartį, bet atsiradusiems nepažeidžiant sutarties ar įstatymų.

39. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 yra konstatavusi, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, yra išnuomotas lengvatine tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, o nuomotojas suteikia teisę nuomininkui statyti tai pačiai veiklai naujus statinius ar įrenginius, tai žemės sklype buvusių statinių pašalinimas ir naujų tos pačios paskirties statinių ir įrenginių pastatymas nesudaro pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį.

40. Šioje byloje kilo ginčas ir dėl to, ar sklype esanti kiemo aikštelė, kurioje ieškovas faktiškai laiko statybines medžiagas, gali būti laikoma pagrindiniu daiktu, dėl kurio galima valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatine tvarka. Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius pagal tai, ar jie yra savarankiški teisinių santykių objektai. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Teisės normos aiškiai neapibrėžia, kokie yra pagrindinio daikto požymiai. Pagrindinis daiktas gali būti apibrėžiamas per skirtumą nuo antraeilių daiktų. Daiktai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, nėra pagrindiniai daiktai. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pažymėtina, kad jeigu antraeilis daiktas nustoja tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, jis gali tapti savarankišku daiktu. Todėl sprendžiant, ar daiktas yra pagrindinis ar antraeilis, reikia įvertinti faktines aplinkybes, ar daiktas atlieka funkciją, kuri gali būti savarankiška, ar tarnauja savo paskirtimi kitam daiktui, ir teisinį reglamentavimą, kaip yra reglamentuojama jo teisinė padėtis. Pagal Reglamento 12 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kita ko, priskiriami ir inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai buvo klasifikuojami ir ankstesnio aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkte.

41. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 išaiškino, kad Reglamente pateiktas aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo neturinčių statinių sąrašas tėra pavyzdinis, Reglamento paskirtis nėra skirstyti statinius į pagrindinius ir antraeilius. Be to, kiemo aikštelėmis neturėtų būti pripažįstamos pagal bet kokią paskirtį naudojamos aikštelės. Kiemo aikštelė turi būti su teritorijos naudojimu kiemo paskirtimi susijęs statinys. Kiemas yra susijęs su gyvenamuoju pastatu. Jeigu tokio pastato (pagrindinio daikto) nėra, tai aikštelė kaip inžinerinis statinys gali pasižymėti aiškia ar neaiškia funkcija, apibrėžtu ar neaiškiu naudojimu, gali būti tiek antraeilis, tiek pagrindinis daiktas. Kvalifikuojant tokį inžinerinį statinį kaip aikštelė, reikia atsižvelgti į tai, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šis statinys projektuotas ir pastatytas, ar jis naudojamas, ar turi papildomų įrenginių. Tokiu atveju, jei aikštelė buvo prie pastato ir jis nugriautas, tačiau likusi aikštelė yra ar po pertvarkymo turi funkcinę paskirtį, gali būti aiškiai apibrėžtai naudojama, net tam specialiai įrengta, nėra pagrindo jos laikyti kiemo aikštele ir kvalifikuoti kaip antraeilį daiktą.

42. Apibendrinant, šiuo konkrečiu atveju, ieškovui naudojant kiemo aikštelę statybinių medžiagų sandėliavimui, ji gali būti laikoma pagrindiniu daiktu. Atitinkamai, nuo momento, kai kiemo aikštelė buvo pradėta naudoti kaip savarankiškas daiktas statybinių medžiagų sandėliavimui, nėra pagrindo išvadai, kad žemės sklypas neeksploatuojamas pagal paskirtį, kuri nurodyta nuomos sutartyse. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. iki momento, kai ieškovas gavo įspėjimą apie nuomos sutarčių nutraukimą, žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, t. y. sandėliavimui. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad po įspėjimo apie nuomos sutarčių nutraukimą gavimo ieškovas žemės sklype pradėjo sandėliuoti statybines medžiagas, taip pat siekia žemės sklype statyti tokiai paskirčiai skirtus statinius. Aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu ieškovas pagal tiesioginę paskirtį sklypo nenaudojo, o vėliau, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, pradėjo naudoti, nepaneigia ieškovo kaip nuomininko teisės išlaikyti esamus sutartinius teisinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas negalėjo baigti statyti naujų sklypo paskirtį atitinkančių statinių ir dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, nuomos sutarties nutraukimas po to, kai ieškovas pardėjo sklypą naudoti pagal paskirtį, kuriai buvo išnuomotas yra neproporcingas. Nepaisant to, kad atsakovas pagrįstai surašė įspėjimą apie sutarties nutraukimą, tačiau dėl pakitusio ieškovo kaip nuomininko elgesio pagrindo nutraukti nuomos sutartį nėra, todėl priešieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

44. 2019 m. birželio 12 d. į bylą pateiktas ieškovės prašymas dėl dokumentų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. e. b. l. 162-163). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai atmesti, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 2 d.)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė