Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams R. Ž., valstybės įmonei Registrų centrui dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., A. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Matomos konstrukcijos“, R. M., S. R., R. Ž., R. M., A. G., D. G., M. J., I. G., N. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugų būstas“, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-l80103-00009 galiojimą; 2) panaikinti įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą (duomenys neskelbtini), dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; 3) įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius – atlaisvinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. duomenys neskelbtini) kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūryti durų angą, išskirstą tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, kapitalinio remonto metu; 4) duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos tam, kad ieškovė pasidarytų rakto kopiją.

2. Išnagrinėjęs patikslintą ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-l80103-00009 galiojimą; 2) pripažinti, kad 20,02 kv. m ploto negyvenamoji patalpa, pažymėta indeksais 3-7, 3-8, įrengta šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 014-TD, priklauso daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, matyti, jog teismas nustatė iš esmės tokius patikslinto ieškovės ieškinio trūkumus: 1) teismui neaišku, kokia ieškovės pozicija dėl anksčiau nagrinėtame ieškinyje pareikštų dviejų reikalavimų (panaikinti įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – atlaisvinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, plane pažymėtą indeksu 3–7), užmūryti durų angą, išskirstą tarp buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3–6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3–7; duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos), nes patikslintame ieškinyje lieka tik vienas iš anksčiau nagrinėtame ieškinyje pateiktų reikalavimų (panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-l 80103-00009 galiojimą); 2) ieškovė visų bendraturčių vardu reiškia reikalavimą pripažinti, jog ginčo patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių tokio atstovavimo pagrindą.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – kaip minėta, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

12. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai yra neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas, šie netikslumai sprendžiami ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) – dėl ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo netikslumų taip pat gali būti sprendžiama parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnis).

13. Pasisakydamas dėl pirmojo pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo, jog neaiški ieškovės pozicija dėl anksčiau nagrinėtame ieškinyje pareikštų reikalavimų (ar ieškovė jų atsisako ir pan.), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

14. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, dalykas suformuluotas aiškiai ir suprantamai, taigi apeliacinės instancijos teismas nemano, jog tai, kad pirmosios instancijos teismui neaiški ieškovės pozicija dėl anksčiau nagrinėtame ieškinyje pareikštų reikalavimų, yra tas esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio teismo procesas patikslinto ieškinio pagrindu apskritai negalėtų būti pradėtas. Šis neaiškumas gali būti išsiaiškintas rengiantis nagrinėti bylą.

15. Pažymėtina, jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnis. Pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde ieškovė laikosi pozicijos, jog ji sumažino ieškinio reikalavimus. Rengdamasis nagrinėti bylą, teismas turi visas galimybes išsiaiškinti ieškovės poziciją, susijusią su ieškinio dalyku naujai pateiktame patikslintame ieškinyje.

16. Kita vertus, nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas ir nelaikytinas esminiu, dėl kurio procesas patikslinto ieškinio pagrindu negali būti pradėtas, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė kitą patikslinto ieškinio trūkumą – atstovavimo pagrindą pagrindžiančių įrodymų trūkumą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti ginčo patalpas bendrąja daline nuosavybe – taigi iš esmės reiškia reikalavimą ir kitų bendraturčių vardu. Vertintina, kiek šis pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas sudarė pagrindą nustatyti ieškovei terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši byla pirmojoje instancijoje nagrinėjama jau trečiąjį kartą, du kartus ji buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ieškovė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Gyvenamajame name yra šilumos punkto patalpos, priklausančios gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas, gavęs 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, atliko remonto darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose. Statytojas R. Ž., atlikęs statybos darbus, deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-31-160129-00009. Atsakovo R. Ž. 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įregistruota ir patvirtinta. Įregistravus deklaraciją, atsakovas R. Ž. pateikė prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl duomenų įregistravimo; Registrų centras, įvertinęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; sprendimą įformino 2018 m. sausio 5 d. registro įrašu. Atsakovas nurodė, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus, prašydamas pasirašyti sutikimą dėl bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui. Visus namo butų savininkus informavo, kad šias patalpas rekonstruos, atnaujins savo lėšomis ir sumažins namo bendrų patalpų eksploatavimo sąnaudas. Šį sutikimą pasirašė 11 butų savininkų iš 15 galimų, tarp jų ir ieškovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kurie sutikimą davę bendraturčiai nagrinėjant bylą palaikė atsakovo poziciją, kai kurie sutikimo nedavę bendraturčiai – ieškovės poziciją byloje. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas jau išnagrinėtuose ieškiniuose, – pripažinti ginčo patalpas bendrąja daline nuosavybe. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė reiškia reikalavimą iš esmės ne tik savo, bet ir kitų bendraturčių vardu. Galbūt palankus ieškovei teismo sprendimas, pripažįstant ginčo patalpas bendrąja daline nuosavybe, neabejotinai turėtų įtakos ir kitų bendraturčių teisėms ir pareigoms. Taigi ieškovės reiškiamu reikalavimu siekiama tokių pasekmių, kurios modifikuotų ne tik ieškovės, bet ir kitų bendraturčių teises ir pareigas, jų nuosavybės statusą. Įrodymų, jog ieškovė būtų įgaliota atstovauti kitų bendraturčių interesams, nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė turi pasirinkti tinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą; ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su jai priklausančia turto dalimi.

18. Ieškovės argumentai, jog galimybė pareikšti reikalavimą tik ieškovės vardu ribota dėl jos dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovė siekia atkurti padėtį, buvusią iki atsakovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas įteisinimo, o teismui patenkinus ieškinį, būtų galimi analogiški trečiųjų asmenų ieškiniai, atmestini kaip nepagrindžiantys ieškovės teisės atstovauti visų bendraturčių interesams. Asmenys patys turi teisę nuspręsti, ar ginti savo galbūt pažeistas teises teisme. Proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo laikymusi negalima pateisinti tinkamai neįforminto kitų asmenų teisių atstovavimo.

19. Ieškovės nuomone, teismas, atkreipęs dėmesį į atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išsakytą poziciją, pareiškė išankstinę nuomonę dėl atsakovės argumentų, kurie yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės. Ieškovė mano, kad teismas sąmoningai neturėtų reikšti nuomonės apie suinteresuotos bylos baigtimi atsakovės poziciją, kai byla iš esmės dar bus nagrinėjama teisme.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas atkreipė dėmesį į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, jog, ieškovei nuginčijus Deklaraciją apie statybos užbaigimą be statybą leidžiančio dokumento, tai nesukeltų teisinių pasekmių, nes statytojas galės kreiptis dėl naujos deklaracijos gavimo, patvirtinimo ir įregistravimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, jog toks teismo pastebėjimas reiškia išankstinės nuomonės apie galimą bylos baigtį išsakymą.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia nuginčyti atsakovo nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipia dėmesį į byloje išsakytą poziciją, jog galbūt ieškovės pareikštas reikalavimas dėl deklaracijos nuginčijimo nesukels juo siekiamų teisinių pasekmių. Ieškovė turėtų įvertinti patikslintame ieškinyje kvestionuojamų, tačiau rezoliucinėje dalyje neginčijamų administracinių aktų (pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui) teisinę reikšmę galutiniam situacijos rezultatui. Siekdama veiksmingos savo teisių gynybos, ieškovė turi teisę ir pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

23. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, atskirojo skundo argumentai nepagrindžia nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.