- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-349-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03669-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. Ž., valstybės įmonei Registrų centrui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., A. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Matomos konstrukcijos“, R. M., S. R., R. Ž., R. M., A. G., D. G., M. J., I. G., N. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, akcinė bendrovė SEB bankas, dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; panaikinti įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – patuštinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūryti durų angą, iškirstą kapitalinio remonto eigoje tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos siekiant pasidaryti rakto kopiją. Nurodo, kad 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje atsakovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose savavališkai įrengė perdangą ir padalijo šilumos punkto patalpą į dvi dalis – apatinėje dalyje liko šilumos punktas, o iš viršutinės dalies atsakovas išsikirto durų angą į savo butą, tai yra šilumos punkto viršutinę dalį sujungė su savo butu. Atsakovas sukvietė gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą, siekiant aptarti šilumos punkto patalpos kapitalinio remonto, įrengiant naujas patalpas ir jas prijungiant prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo svarstymui – į susirinkimą nesusirinko pakankamas butų savininkų skaičius sprendimui priimti, tačiau pakartotinis susirinkimas taip pat nebuvo sušauktas, be to, atvykę butų savininkai sutiko, kad atsakovas šilumos punkto viršutinėje dalyje atliktų kapitalinį remontą, tačiau nepritarė durų angos į (duomenys neskelbtini) laiptinę įrengimui. Teigia, kad atsakovas suklastojo gyvenamojo namo butų savininkų sprendimą leisti jam atlikti šiluminio mazgo kapitalinį remontą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 29 d. atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, kuris suteikė teisę atlikti kapitalinį remontą, tačiau nepakeitė bendrosios dalinės nuosavybės objekto – šilumos punkto patalpos viršutinės dalies – nuosavybės formos, o bendraturčiai nuosavybės teises į šį objektą galėjo perleisti tik notarinės formos sandoriu, todėl atsakovas negalėjo valstybės įmonei Registrų centrui pateikti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į kapitališkai suremontuotas ir prie buto prijungtas šilumos punkto viršutinės dalies patalpas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo reikalavimus atmesti, kadangi reikalavimas nagrinėtinas ne teismo tvarka centrinio registratoriaus. Nurodo, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į visus (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus su prašymu pasirašyti sutikimą dėl bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui. Visus namo buto savininkus informavo, kad šias patalpas rekonstruos, atnaujins savo lėšomis ir sumažins namo bendrų patalpų eksploatavimo sąnaudas. Šį sutikimą pasirašė 11 butų savininkų iš 15 galimų, tarp kurių ir ieškovė. Ieškovė savo parašu patvirtino, kad sutinka kaip aptariamų patalpų bendraturtė perduoti savo bendraturtės teisę į bendro naudojimo patalpą. Gavęs daugumos savininkų raštinį sutikimą, kreipėsi į projektuotoją, kad parengtų reikalingus dokumentus pradėti statybos darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą vykdyti statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. lapkričio 30 d. raštu patvirtino, jog atlikus patikrinimą nustatė, kad minėtasis rašytinis pritarimas išduotas teisėtai. Statybos darbai vyko pagal projektą, kuriam buvo išduotas rašytinis pritarimas. Viešas projektinis pasiūlymas buvo pateiktas ir pristatytas patalpų savininkų viešo aptarimo metu 2015 m. lapkričio 24 d., projektiniam kapitalinio remonto pasiūlymui pritarė dauguma namo gyventojų – devyni butų savininkai pasirašė balsuodami „už“, ieškovė taip pat dalyvių sąraše pasirašė ir davė jam sutikimą numatytam remontui atlikti. Ieškovė šio susirinkimo sprendimo neskundė ir neskundžia iki šiol. Pagal viešame namo gyventojų susirinkime patvirtintą projektinį pasiūlymą buvo parengtas projektas: „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje pakeičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie (duomenys neskelbtini) buto“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nebuvo keičiamas. Visi su statybos darbais susiję dokumentai buvo gauti ir parengti teisėtai, laikantis visų jiems pagal įstatymą keliamų turinio formos reikalavimų, todėl buvo teisinis pagrindas įregistruoti turto nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kurios įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 5 d.
3. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog ji nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų civilinių teisinių santykių dalyvis, o yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikė neperžengdamas jam suteiktų įpareigojimų ribų. Teigia, kad registro tvarkytojas būtų galėjęs atsisakyti registruoti duomenis pagal pateiktą 2018 m. sausio 3 d. prašymą tik nustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimas yra nepanaikintas, galiojantis. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo. Pažymi, kad ieškovė pareiškė tapačius reikalavimus tiek administraciniame, tiek bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad dokumentas, kurio pagrindu atlikta registracija, yra galiojantis, nėra pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu netekusiu galios.
4. Tretieji asmenys R. Ž., A. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, jog nedavė sutikimo daryti kapitalinį remontą atsakovui priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo prijungiat bendrosios dalinės nuosavybės patalpas. Nedavę sutikimo, prarado teisėtą nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje. Neaišku, kuo remdamasi valstybės įmonė Registrų centras įregistravo naujas patalpas, prijungtas prie minėto buto, nes nuosavybės perleidimas kitam asmeniui yra tvirtinamas notarine tvarka. Atsakovui R. Ž. pritariančių savininkų nuomonė yra niekinė ir neturi jokio teisėto pagrindo. Prašo ieškinį tenkinti.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. statytojui R. Ž. buvo surašytas savavališkos statybos aktas už tai, kad jis, neturėdamas rašytinio pritarimo patalpos paskirties keitimo projektui, pagal 2015 m. kapitalinio remonto projektą vykdė kapitalinio remonto darbus. Skyrius 2015 m. rugsėjo 16 d. statytojui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovui pateikus informaciją, kad privalomasis nurodymas įvykdytas gaunant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, 2016 n. vasario 26 d. surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas pateikiant išvadą, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Pažymi, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku; daikto pagaminimas turi vykti įstatymo nustatyta tvarka. Statytojas deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, inspekcija nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Pažymi, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo savo reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo bei įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto panaikinimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui R. Ž. iš ieškovės 2 395 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui iš ieškovės 75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
7. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovas R. Ž. (buto (duomenys neskelbtini) savininkas) vykdė kapitalinio remonto darbus, įrengdamas šalia buto (duomenys neskelbtini) esančiose šilumos mazgo paskirties patalpose gyvenamosios paskirties patalpas, įmontuodamas perdangą, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas darbams buvo gautas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patvirtino, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Atsakovas R. Ž. deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Registrų centro Klaipėdos filialui atsakovas R. Ž. pateikė 2018 m. sausio 3 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), po kapitalinio remonto pagal 2018 m. sausio 3 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Išnagrinėjus šį prašymą, priimtas sprendimas duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
8. Dėl civilinės bylos dalies dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos ir įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo nutraukimo nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.eI-1023-535/2019 pagal pareiškėjos A. J. skundą valstybės įmonei Registrų centrui, 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-415/2020 pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas įvertinęs teismų įsiteisėjusius procesinius sprendimus konstatavo, kad jau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1023-535/2019 ginčo šalių teisinis santykis susijęs su minėtos deklaracijos ir valstybės įmonės Registrų centro įrašo panaikinimu, be to, ginčo šalys yra tos pačios. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad jau yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, ieškovė pareiškė tapatų materialinį reikalavimą, todėl dėl šio dalies priėmė sprendimą civilinę bylą nutraukti.
9. Dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai. Teismas atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, pagrindžiančių statybos teisėtumą, nusprendė, kad ieškovei nagrinėjamu atveju neįrodžius neteisėtos statybos fakto ginčo laikotarpiu, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Dėl bylos nutraukimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, netinkamai aiškino teismų priimtų sprendimų aplinkybes, nepasisakė dėl visų reikalavimų, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-1023-535/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-415/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo skundui dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie nuosavybės teisės registravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), paduoti.
10.2. Dėl 2018 m, sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą negaliojimo nurodo, kad šios deklaracijos pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė. Apeliantės nuomone, deklaracijos pagrindu priimtas sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant norminių teisės aktų nuostatas. Teigia, kad statytojas neįgijo nuosavybės teisių į bendro naudojimo patalpas, nes byloje nepateikta notaro patvirtintos pažymos apie šiluminio punkto dalies įsigijimą. Mano, kad panaikinus 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą, atitinkamai išnyktų pagrindas teisinei atsakovo R. Ž. patalpų registracijai Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
11. Atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniu skundu pripažįsta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinės teisenos byloje buvo priimta 2020 m. gegužės 20 d., apeliantei suformulavus patikslintus ieškinio reikalavimus jau bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliantės apeliaciniame skunde nurodomu momentu, 2018 m. liepos 16 d., nebuvo priimto teismo sprendimo dėl to paties ginčo dalyko kaip pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui apeliantės reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo ir įrašo panaikinimo atsisakyti priimti.
11.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl deklaracijos panaikinimo. Teigia, kad apeliantė apeliaciniu skundu formuluoja iš esmės naują reikalavimą – ginčija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimą, nors toks sprendimas nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymi, jog bendro naudojimo patalpų savininkai davė leidimą dėl šilumos punkto rekonstrukcijos, statybos teisėtumą pagrindžia byloje institucijų pateikti raštai. Mano, kad atsakovo R. Ž. parengtą deklaraciją tikrinęs Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas ir (ar) nekilnojamojo turto registratorius nepadarė jokių materialinės teisės normų reglamentavimo pažeidimo, dėl to apeliacinį skundą tenkinti skundžiamoje dalyje nurodytų motyvų pagrindu negalima.
12. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo dalyje – dėl reikalavimo panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto ir priteisimo bylinėjimosi išlaidų atsakovei Registrų centrui iš ieškovės A. J. 75 Eur – netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, o kitoje dalyje apeliacinį skundą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Nurodo, kad pagal statytojo R. Ž. pateiktą 2018 m. sausio 3 d. prašymą įregistruoti butą po kapitalinio remonto, adresu Tilžės g. 32A-3, Klaipėda, ir pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas prašymą patenkinti – duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sprendimas įformintas 2018 m. sausio 5 d. įrašu. Teigia, kad Registrų centras neatlieka statybų priežiūros ir teisėtumo vertinimo funkcijų, o šiuo atveju Registrų cento priimti sprendimai yra galiojantys. Nurodo, kad teismui tenkinus ieškinio dalį dėl deklaracijos panaikinimo Registrų centras keistų duomenis ir be atskiro įpareigojimo. Pažymi, jog administracinėse bylose ieškovės pareiškimai dėl terminų atnaujinimo skundui paduoti buvo atmesti, šiuo atveju proceso teisės normos taikytos tinkamai.
13. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, nusprendus deklaracijos pagrįstumo klausimą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pripažinti, kad apeliantė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą bei taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes – reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu ir neprašė deklaraciją pripažinti negaliojančia, motyvuojant tuo, kad inspekcijos sprendimas priimtas pažeidus norminių aktų nuostatas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių neįrodinėjo, o teigė, kad deklaracija, jos nuomone, turi būti pripažinta negaliojančia kaip išvestinis dokumentas, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, taip pat apeliantė neįrodinėjo ir inspekcijos neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad ginčo deklaracija patvirtinta 2018 m. sausio 3 d. ir paskelbta Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši. Ginčijamu atveju apeliantė tik bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo savo reikalavimą dėl minėtos deklaracijos panaikinimo, todėl laikytina, kad deklaracija yra ginčijama praleidus įstatyme nurodytą vieno mėnesio terminą.
14. Trečiasis asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Nurodo, kad atsakovas R. Ž. atlikęs statybos darbus bandė organizuoti namo gyventojų susitikimą, tačiau to padaryti nepavyko – nebuvo kvorumo. Teigia, kad objektas buvo įregistruotas visiškai užbaigus statybos darbus, kadangi po objekto registracijos statybos dar vyko penkis mėnesius. Teigia, kad kelia abejonių teismo sprendimas nenagrinėti ieškovės reikalavimo deklaracijos dėl statybos užbaigimo panaikinimo, o atsakovas šiuo atveju veikia nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu.
15. Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
15.1. Nurodo, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant įstatymus. Teigia, kad statybos atlikimo metu buvo atliekama ir namo renovacija, todėl lieka neaišku, kas sumokėjo už statybos darbus. Pažymi, jog ginčo patalpa nebuvo perstatyta nuo 1957 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas neteisingai pritaikius procesinės teisės normas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes šis išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
18. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, tai yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, jų pagrindu padarytas išvadas, nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas turi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, dėl kurių civilinės bylos dalį dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos bei įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė, nurodė motyvus, dėl kurių atmetami ieškinio reikalavimai dėl statybos padarinių pašalinimo. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl bylos nutraukimo, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl reikalavimų pagrįstumo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, netinkamai aiškino įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, dėl to bylos dalis dėl apeliantės reikalavimų buvo nutraukta nepagrįstai. Antra – apeliantė teigia, kad 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos pagrindu atsakovo R. Ž. nuosavybė įregistruota nepagrįstai, o sprendimas įregistruoti nuosavybės teisę priimtas pažeidžiant norminių teisės aktų nuostatas.
21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas R. Ž., gavęs 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose atliko remonto darbus. Statytojas R. Ž. atlikęs statybos darbus deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui (duomenys neskelbtini). Atsakovo R. Ž. 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įregistruota ir patvirtinta. Įregistravus deklaraciją, atsakovas R. Ž. pateikė prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl duomenų registravimo, ji, įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sprendimą įformino 2018 m. sausio 5 d. registro įrašu: Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu 5,50 kv. m, pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m) bei atsakovo R. Ž. nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012 m. balandžio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 3 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taip pat registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus nuo 2018 m. sausio 5 d. įrašyti patikslinti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. gruodžio 5 d., įregistruota kadastro žyma: kapitalinis remontas (daikto registravimas), aprašymas: pastato kadastro duomenys patikslinti 3 bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus kapitalinį remontą.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė patikslintu ieškiniu pareiškė tris reikalavimus: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; 3) įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – patuštinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūryti durų angą, iškirstą kapitalinio remonto eigoje tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos siekiant pasidaryti rakto kopiją.
23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl apeliantės pareikštų reikalavimų panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimo galiojimą ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šiuo aspektu buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, taikytos proceso teisės normos ir vadovautasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Su apeliantės argumentais sutiktina.
24. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2018 m. spalio 29 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiuo skundu apeliantė suformulavo tokius reikalavimus – panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo parduoti bei įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti skundo dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo klausimą. Šiuo skundu apeliantė iš esmės nesutiko su valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, nurodant, kad šiuo atveju ginčų komisija netinkamai nustatė skundo padavimo termino eigos pradžią.
25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-1023-535/2019 pareiškėjos A. J. skundą atmetė. Šio sprendimo 5 lapo 2 pastraipoje konstatuota, kad byloje kilo ginčas dėl centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Šio sprendimo 6 lapo 1 pastraipoje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė pareiškėjos (šioje byloje – apeliantės) prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo bei atsisakė priimti skundą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-415/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
26. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
27. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės 2018 m. spalio 29 d. pateikto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus reikalavimus, įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.eI-1023-535/2019 motyvus, sutinka su apeliante, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio tapatumo kriterijus (nutarties 27 punktas), neatsižvelgė į tai, jog administracinėje byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, kuriuo atsisakyta atnaujinti apeliantei terminą skundui pateikti, be kita ko, pažymint, jog reikalavimai administracinėje byloje panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą ir pašalinti statybos padarinius apskritai nebuvo pareikšti. Šių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog tiek šioje, tiek administracinėje byloje (nutarties 27 punktas) nurodyti savarankiški reikalavimai (dalykas) ir jų pagrindu nurodytos aplinkybės (pagrindas) yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, bylos dalį dėl apeliantės pareikštų reikalavimų nutraukė nepagrįstai.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta nutarties 23–28 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio dalyko, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai nustatė CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinto bylos nutraukimo pagrindo egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra tiesiogiai susijęs su apeliantės pareikštais reikalavimais dėl deklaracijos, kuriuo užbaigta statyba, teisėtumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidus procesinės teisės normas, dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.