Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-48-817/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-02-17
Bylos Nr.: 1-48-817/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00013-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis: Ž. P.
Civilinis ieškovas: N.
Advokatai: Galina Kardanovskaja

Kategorijos

1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-48-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00013-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Sandrai Biziulevičienei, Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Nerijui Marcinkevičiui, Gintautui Paškevičiui,

A. Ž., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui,

I. I., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jo gynėjui advokatui A. A.,

kaltinamajam Ž. P. (Ž. P.), jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,civilinio ieškovo N. atstovui advokato padėjėjui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P. (Ž. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. (Ž. P.) kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „V.“, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ne vėliau nei nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, apgaule UAB „V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – kredito unijos „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – N., K., U.) lėšas:

jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010-03-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kreipėsi į UAB „B.“ vertintoją Š. G., prašydamas įvertinti ketinamą pirkti Z. J. priklausantį 1,85 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai didesne kaina, nei jis vertas, nors žinojo, kad šio sklypo vertė yra žymiai žemesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vertė 2010-01-11 buvo 3 803 Lt).

Š. G., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010-03-01, UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė 2010-03-01 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vertas 716 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą nustatyta, kad indeksuota žemės sklypo vertė 2010-01-11 buvo 3 803 Lt), ir šią žinomai suklastotą 2010-03-01 turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė UAB „V.“ direktoriui Ž. P..

Ž. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-03-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, kurią pateikė K., (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „V.“ prašo suteikti 173 772 Eur paskolą žemės sklypo pirkimui, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė įsigyjamo nekilnojamojo turto, t. y. 1,85 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įvertinto ženkliai didesne, nei jo tikroji vertė, kaina, t. y. 716 000 Lt, įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „V.“ bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti paskolą.

Po to Ž. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010-03-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, parengė Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kuriame nurodė, kad 173 772 Eur bus panaudoti 1,85 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „V.“ nuomojant įsigyjamą sklypą UAB „I.“, nors žinojo, kad iš šios įmonės jokių lėšų negaus, o sutartis buvo sudaryta formaliai, siekiant nurodyti UAB „V.“ gaunamų pajamų šaltinį.

Po to Ž. P., žinodamas, kad UAB „V.“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 1,85 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010-03-01 Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje, visus dokumentus: 2010-03-19 „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, 2010-03-01 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys apie įkeičiamos žemės vertę ir kredito dengimo užtikrinimą, pateikė kredito unijos N. K. grupės vadovui S. V..

Po to kredito unijos N. K. grupės vadovas S. V., susipažinęs su UAB „V.“ pateiktomis 2009 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita ir 2008-12-31 metine finansine atskaitomybe (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), remdamasis formaliu UAB „V.“ pelningumo rodiklių įvertinimu, surašė „Skolininko finansinės būklės vertinimą“, įvertinęs skolininko būklę patenkinamai ir, neįvertinęs UAB „V.“ gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, neišanalizavęs UAB „V.“ nuomos sutarties pagrindu gaunamų pajamų realumą ir pagrįstumą, netinkamai atliko būsimo skolininko – UAB „V.“ vertinimą ir tuo pažeidė N. valdybos 2010-01-06 sprendimu patvirtintos „K. grupės vadovo pareiginės instrukcijos“ 6.14 papunktį, numatantį, kad K. grupės vadovas turi „atlikti skolininkų vertinimą, kaip tai numatyta kredito unijos Skolininko būklės vertinimo tvarkoje (...)“ bei N. 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos N. skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

Toliau S. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neįsitikinęs pagrindinio paskolos grąžinimo šaltinio – žemės sklypo nuomos sutarties tarp UAB „V.“ ir UAB „I.“ realiu egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu, pateiktos UAB „V.“ įkeičiamo turto vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu, nors 2010-03-30 pats atspausdino Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2010-03-30 buvo 14 000 Lt, pažeisdamas N. valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.5 papunktį, numatantį, kad p. komitetas privalo „įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą“, 2010-03-15 „Paskolos teikime juridiniams asmenims“ pateikė tik prielaidomis pagrįstą išvadą, kad „siūlomą įkeisti turtą pardavus už turto vertintojų nustatytą vertę, lėšų pakaktų dengti NKU suteiktai paskolai“, bei pateikė visus surinktus dokumentus N. P. komitetui nagrinėti.

S. V., tęsdamas savo nusikalstamas veiką, būdamas K. P. komiteto nariu, kartu su K. P. komiteto nare A. A., 2010-03-16 įvykusiame K. P. komiteto susirinkime, formaliai įvertinę pateiktus dokumentus, žinodami, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko p. komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, pažeisdami N. valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.2 papunktį, nurodantį, kad P. komitetas privalo „įvertinti verslo plano/investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas/investicinis projektas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nepilnai“, „įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudotos skolinamos lėšos“, „įvertinti paskolos grąžinimo šaltiniu pagrįstumą“, pažeisdami N. valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti 173 772 Eur paskolos išdavimui UAB „V.“, įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įformindami šį sprendimą N. P. komiteto protokolu, kuriame jie abu pasirašė, ir perdavė paskolos paraiškos dokumentus N. valdybai svarstyti, tokiu būdu pažeisdami 2009-04-02 N. P. komiteto nutarimu patvirtintų „Paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1, 3.1.3 papunkčių nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komitetas: 3.1.1. (...) atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. (...) išnagrinėja įkeisto turto realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, (...) įvertina garantiją, laidavimą (...); įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą“.

Po to 2010-03-29 N. valdybos nariai D. D., L. D. ir A. R., būdami atsakingi už N. vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. 28 straipsnio pagrindu būdami atsakingi už „sprendimų dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, priėmimą bei būdama įpareigota imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas“, pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, privalėdami užtikrinti svetimo – N. turto, buvusio jų žinioje, saugumą, neįvertino UAB „V.“ gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, pateikto verslo plano ekonominio pagrįstumo ir paskolos grąžinimo galimybių, pažeisdami N. valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nesivadovaudami saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principais, vadovaudamiesi nepatikima informacija, priėmė ekonomiškai nepagrįstus ir neskaidrius sprendimus dėl kredito išdavimo nepatikimam asmeniui, kreditui užtikrinti įkeičiant dešimtis kartų mažesnės vertės turtą, nei prašomo kredito suma ir patenkino UAB „V.“ prašymą išduoti 173 772 Eur paskolą UAB „V.“ tikslinės paskolos refinansavimui ir investicijoms ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl 173 772 Eur tikslinės paskolos refinansavimui ir investicijoms suteikimo UAB „V.“, įkeičiant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šį sprendimą įformindami 2010-03-29 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jie visi pasirašė bei pažeidė N. 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos N. skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

Po to, remiantis šiais N. P. komiteto ir valdybos priimtais neteisėtais sprendimais, 2010-03-29 S. V., atstovaujantis N., ir UAB „V. direktorius Ž. P. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. įsipareigojo bendrovei suteikti 173 772 Eur paskolą, kurios paskirtis „žemės sklypo pirkimas“, ir nustatė paskolos terminą iki 2015-03-24.

Remiantis 2010-03-29 pasirašyta paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-31 N. išmokėjo UAB „V.“ 173 772 Eur, kurių dalis, t. y. 490 000 Lt buvo pervesti į Z. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banke, o 110 000 Lt buvo išmokėti Ž. P. grynais pinigais, iš kurių jis 89 800 Lt įnešęs į UAB „V.“ sąskaitą „N.“ ir už šią sumą nupirko pajų UAB „V.“, ir tokiu būdu buvo išvengtas Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje nustatyto apribojimas, nurodantis, kad kredito unija neturi teisės skolinti jos pajaus pajiniam įnašui atlikti.

UAB „V.“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2010-03-20 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26 sumokėjus tik 50 393,88 Eur palūkanų, juridinis asmuo – kredito unija „N.“, patyrė 173 772 Eur, t. y. didelės, žalos.

Tokiu būdu, bendrininkų grupėje veikusiems S. V., A. A., D. D. L. D. ir A. R., iššvaisčius didelės vertės jų žinioje buvusį svetimą turtą – 173 772 Eur N. piniginių lėšų, UAB „V.“ direktorius Ž. P. apgaule įgijo šį didelės vertės svetimą turtą – 173 772 Eur N. piniginių lėšų UAB „V.“ naudai.

Šiais veiksmais Ž. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad jis nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis pripažįsta tik tai, jog verslo planas buvo parengtas netinkamai. Kaltinamasis nurodė, kad jis UAB „V.“ įsigijo 2009 metais. Gali būti, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) tapo šios įmonės vadovu ir juo buvo iki (duomenys neskelbtini). Kai tapo įmonės vadovu, jis šios įmonės veiklą pradėjo nuo nulio, pakeitė įmonės veiklą, įstatus. Įmonės veikla buvo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti. UAB „V.“ įsigijo žemės sklypą, nes šis žemės sklypas buvo gražus, geroje vietoje. Kaltinamojo planuose buvo šio žemės sklypo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirtį, skaidyti žemės sklypus į atskirus žemės sklypus, skirtus namų statybai, tuomet šio žemės sklypo kaina augs. Nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rado per skelbimus. Kaltinamasis šį žemės sklypą apžiūrėjo. Ar yra privažiavimas prie žemės sklypo, pasakyti negali. Nurodė, kad jis žemės sklypo savininkės Z. J. nepažinojo, pirmą kartą jis ją sutiko pas notarą. Ją atstovavo kitas žmogus, su kuriuo ir vyko derybos dėl žemės sklypo kainos. Žemės sklypo kaina buvo pasakyta žemės sklypo savininkės atstovo, kiek buvo pasakyta, negali pasakyti. Kaltinamasis žemės sklypą įsigijo už apie 600 000 litų. Buvo sutarta, jog 80 proc. sumos už žemės sklypą mokama pavedimu, o likusi suma grynaisiais. Už žemės sklypą pinigus pervedė į žemės sklypo savininkės sąskaitą. Kaltinamasis jiems nurodė, jog kaip pirkėjas, norėdamas gauti kreditą, kaltinamasis turėjo gauti dokumentus iš žemės sklypo pardavėjo. Buvo pateikti dokumentai dėl paskolos suteikimo ir buvo laukiama atsakymo. Tuomet reikėjo dokumentų dėl žemės sklypo vertinimo, kurie patvirtintų, ar žemės sklypo kaina yra reali. Kaltinamasis patvirtino, kad galėjo būti, jog jis dėl žemės sklypo vertinimo kreipėsi kovo 1 d. Jis pateikė žemės sklypo dokumentus ir laukė atsakymo. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, kaip buvo atliktas žemės sklypo vertinimas. Kaltinamasis nurodė, kad jis nei Š. G., nei kitų šioje byloje minimų asmenų nepažįsta, su jais nebendravęs. Nurodė, kad jis vertintojo, kuris buvo apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, neprašė nurodyti konkrečios žemės sklypo vertės. Kaltinamasis kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie atliko žemės sklypo vertinimą. Kaltinamasis nurodė, kad jis nori pirkti žemės sklypą ir viskas. Žemės sklypo vertinimas turėjo būti padarytas, nes be vertinimo nebuvo galima įsigyti šio žemės sklypo, kadangi tokių dokumentų reikėjo N., o be to ir jis pats norėjo žinoti, kiek žemės sklypas yra vertas. Kaltinamasis kreipėsi į UAB „B.“, nes reikėjo pateikti N. žemės sklypo vertės dokumentus. UAB „B.“ nei vertintojų, nei kitų darbuotojų jis nepažinojo. Apie tai, kokią žemės sklypo vertę reikia nurodyti vertinimo pažymoje, jis su nieko nekalbėjo. Kaltinamasis nurodė, kad jis galėjo kreiptis į bet kurią uniją dėl paskolos, prieš tai jis buvo kitose unijose, bet ne bankuose. Kaltinamasis į N. ėjo po UAB „B.“, kuomet jau turėjo dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo kainą, t. y. žemės sklypo vertinimo ataskaitą. Į N. buvo kreiptasi dėl greičiau gaunamos paskolos. Dėl paskolos išdavimo galėjo būti, kad jis dėl jos kreipėsi kovo 19 d. Atvykęs į N. padalinį, kaltinamasis kreipėsi į administratorių dėl paskolos suteikimo juridiniam asmeniui. Administratorius paskyrė N. žmogų, su kuriuo kaltinamasis bendravo, jam pateikė žemės sklypo dokumentus. N. pareikalavo įmonės balanso, įmonės duomenų, kada įsteigta ir dokumentų apie žemės sklypą. Kaltinamasis nežinojo, kas dalyvauja U. valdyboje, vidiniame jos procese. Nurodė, kad jis N. dirbančių asmenų nepažinojo, nepažinojo nei S. V., nei A. A., nei D. D., nei A. R.. Kaltinamasis nurodė, kad jis iš N. norėjo gauti kreditą būtent tam žemės sklypui įsigyti, planavo, jog būtų išlaikytas žemės sklypas kol išaugs jo kaina ir būtų pasikeista žemės sklypo paskirtis. Kaltinamasis nurodė, kad jis padarė klaidą dėl to, kad jis nenurodė N. pirminių tikslų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo ir pardavimo, o nurodė, jog planuoja šį žemės sklypą nuomoti UAB „I.“ ir įstengs mokėti palūkanas, todėl verslo planas, jo nuomone, buvo paruoštas blogai. Kaltinamasis gavo 600 000 litų paskolą žemės sklypo pirkimui, su žemės savininke buvo atsiskaityta. UAB „V.“ pajų pirko iš N., nors kaltinamasis nežino, kam reikėjo pajaus. Kiek pamena, pajaus buvo įsigyta už 90 000 litų. Paskolą planavo grąžinti. Planavo kuo greičiau pakeisti žemės sklypo paskirtį, surasti investuotojus, padalinti žemės sklypą, kad greičiau prasidėtų statybos, bei išmokėti paskolą. Kaltinamasis žinojo, kad yra tokių žemės sklypų, kurių negalima skaldyti. Kaltinamasis nurodė, kad jis su kažkuo bendravo, ar toje vietoje galimas žemės sklypo paskirties keitimas, jam buvo pasakyta, kad galima keisti žemės sklypo paskirtį, tačiau paties proceso jam nepaaiškino. Kaltinamasis nurodė, kad UAB „V.“ planavo grąžinti paskolą iš žemės nuomos, kurią mokės UAB „I.“, tačiau taip neįvyko, jokių mokėjimų iš UAB „I.“ nebuvo. Patvirtino, jog UAB „I.“ buvo įtrauktas kaip pirminis į verslo planą tam, kad parodyti N., jog UAB „V.“ mokės įmokas. Sutartis su UAB „I.“ buvo reikalinga pateikti N. tam, kad nekiltų klausimų, kaip bus mokamas kreditas ir palūkanos. Paskolos išdavimo klausime kaltinamasis nedalyvavo. N. kaltinamajam nesakė, kad reikia kažkokio kitokio vertinimo, nesakė, kad jo pateiktas turto vertinimas ar verslo planas netinka. UAB „V.“ įsipareigojimus N. vykdė, tik neprisimena, iš kokios įmonės gautų lėšų UAB „V.“ mokėjo palūkanas. Kaltinamasis nepamena, kiek UAB „V.“ sumokėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog sumokėjo virš 50 000 Eur palūkanų. Kaltinamasis nežino, kodėl UAB „V.“ negrąžino likusios sumos. Kol kaltinamasis buvo UAB „V.“ akcininkas ir vadovas, viskas buvo mokama, o kodėl po to nemokėta, jis nežino. Kaltinamasis pardavė visą įmonę, nes numatė, jog jis jau negalės padaryti planuoto projekto ir jam reikėjo išvykti į užsienį. Įmonė buvo parduota su visais įsipareigojimais, jis išskrido iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš 4 metus. Kodėl UAB „V.“ kiti savininkai nevykdė įsipareigojimų, kalinamasis nežino. Teismui pagarsinus kaltinamojo Ž. P. 2019 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 11, b. l. 165-167), kaltinamasis nurodė, kad jis negali atsakyti, pagal ką buvo perduodami pinigai tarp dviejų juridinių asmenų t. y. „S.“ ir UAB „V.“, tikriausiai buvo sudaryta sutartis. Kaltinamasis nurodė, kad UAB „V.“ įsipareigojimus vykdė iš „S.“ kompanijos gautų pinigų. Tačiau kokie buvo UAB „V.“ ir šios įmonės susitarimai, nepamena. Nupirktas žemės sklypas yra likęs, jis jo nebandė parduoti. Žemės sklypas buvo įkeistas N.. Pardavus žemės sklypą buvo galima atsiskaityti su N.. Daugiau paskolų kaltinamajam neteko imti. Kaltinamasis dėl ankstesnio teistumo paaiškino, jog jam buvo paskirta 7000 Eur bauda, konfiskuota automobilio vertė. Kadangi jis neturėjo visos sumos, buvo kreiptasi į antstolius. Antstoliams jis sumokėjo visą sumą, taip pat ir jų patirtas su vykdymu susijusias išlaidas. Bauda ir konfiskuoto automobilio vertė sumokėta.

Teismo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. dėl kreditinio sukčiavimo. Jis pripažįsta, jog dokumentai buvo paruošti netinkamai, netinkamai buvo paruošti UAB „I.“ dokumentai, jog nuomojant žemės sklypą kitai įmonei, ji tame sklype vykdys savo veiklą. Teismui pagarsinus bylos medžiagą (b. t. 4, b. l. 81-82), kaltinamasis nurodė, kad jis pateikė neteisingą informaciją apie tai, jog bus sudaryta sutartis su UAB „I.“, jog sklypas iš karto bus nuomojamas, tačiau kita informacija yra teisinga. Kaltinamasis nurodė, kad informacija buvo susijusi su UAB „I.“, jis ją panaudojo ir pateikė per verslo planą. Su UAB „I.“ reali sutartis nebuvo sudaryta, iš UAB „I.“ į UAB „V.“ įmokų nebuvo, tarp šių įmonių jokių santykių nebuvo. Nurodė, kad N., analizuodama kaltinamojo nurodytą verslo planą, nekėlė jokių klausimų dėl informacijos realumo, jokių pastabų nebuvo gauta. Kaltinamojo nuomone, N. žiūrėjo tik į savo pelną, ką jie iš to gaus. Visi dokumentai, kurių reikėjo N., buvo pateikti, jų darbas – analizuoti informaciją. N. buvo paaiškinta, kad žemės sklypai bus dalinami. Kaltinamasis nurodė, kad tas žemės sklypas būtų priklausęs N. iki tol, kol kaltinamasis būtų išmokėjęs visą sumą. Kuomet būtų prasidėjęs sklypų dalinimo procesas, kaltinamasis būtų turėjęs kreiptis į N., nes kaltinamasis vienas be jos nieko nebūtų galėjęs daryti. Kaltinamasis nurodė, kad per penkerius metus turėjo vykti visas procesas: investuotojų suradimas, darbų pradėjimas, statybos, dokumentų tvarkymas. Kol buvo ieškoma investuotojų, žemės sklype nieko nebuvo daroma. Kaltinamasis nurodė, kad jis kreipėsi ir jam buvo pasakyta, jog tame žemės sklype galimas sklypų skaidymas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų jis neturi. Kaltinamojo nuomone, jis nėra skolingas N., nes žemės sklypas iki šiol kainuoja tiek pat arba brangiau, be to, yra sumokėtos palūkanos. Kaltinamojo teigimu, palūkanų nereikia įskaityti į nuostolius. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes prievolės įvykdymas N. yra užtikrintas žemės sklypo įkeitimu jos naudai. Kaltinamasis veikė kaip juridinis asmuo, sutartis visą laiką buvo vykdoma tinkamai, visi įsipareigojimai buvo įvykdyti laiku. Kaltinamasis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes N. sprendžia, kam duoti kreditą, kam ne. Kaltinamasis sutinka su jam inkriminuojamos veikos perkvalifikavimu, kadangi kaltinamasis verslo plane nurodė, kad jis bendradarbiaus su UAB „I.“, tačiau UAB „V.“ nuomos sutarties su UAB „I.“ nesudarė. Kaltinamasi nurodė, kad jis jam paskirtą baudą yra sumokėjęs pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. T. nurodė, kad jis nepažįsta kaltinamojo, nepamena įmonės UAB „V.“, su ja darbinių santykių neturi. Liudytojas parodė, kad jis dirbo UAB „B.“ turto vertintojo asistentu laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m., jis darė rinkos analizę, aprašymus. Nurodė, jog jei vyksta turto vertinimas, jis gali nuvykti į vietą, surašyti ataskaitą, parengti medžiagą. Proceso dalyviams parodžius Turto vertinimo pažymą, esančią byloje (b. t. 4, b. l. 168), liudytojas patvirtino, kad šioje Turto vertinimo pažymoje yra jo parašas. Nurodė, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini), o savininkė buvo Z. J.. To turto vertinimo neatsimena, tačiau nurodė, kad žemės sklypas vertintas standartiškai palyginamuoju būdu, t. y. imant buvusius sandorius iš Registrų centro ir jų pagalba vertinant turto vertę. Oficialūs duomenys yra imami iš Registrų centro duomenų bazės. Liudytojas nurodė, kad buvo archyviniai duomenys, kas buvo parduota anksčiau. Pažymėjo, jog, jei vertinamas namų valdos žemės sklypas, iš Registrų centro imami duomenys apie namų valdos žemės sklypus; jei vertinamas 10 arų žemės sklypo plotas, tada imamas didesnis žemės sklypo plotas ir taikomas koeficientas. Vertinimo metu lyginami plotas, paskirtis. Nekilnojamojo turto išraše yra nurodyta turto vertė. Pagal Registrų centro vertę buvo vertinama, už kokią sumą parduotas sklypas. Liudytojas nurodė, kad Registrų centro pažymoje yra nurodyta turto vertė. Registrų centro bazė ima sandorius, ima kokio ploto žemės sklypas, kokioje vietoje parduota. Viskas vertinama pagal duomenis: prisijungiama prie Registrų duomenų bazės ir išfiltruojami kelių metų tam tikro ploto žemės sklypai nuo 1 ha iki 10 ha, vieta, regionas, apylinkė, jog būtų panaši, ir sandoriai. Tuomet gaunama ne vidutinė vertė, o sandorio, kuris sudaromas pas notarus, vertė. Nors sandoriai buvo imami iš Registrų centro bazės, tačiau jis nežino, kodėl Registrų centre vidutinė vertė neatitinka realios vertės, tačiau vidutinė vertė dažniausiai neatitinka realios vertės. Liudytojas nežino, kas buvo jo padarytos pažymos vertinimo užsakovas. Jis nežino, kas yra UAB „V.“. Nurodė, kad jis bendravo su užsakovu, tačiau ne taip, kad užsakovas nurodytų, kokios vertės norėtų. Liudytojas nurodė, kad paruoštų dokumentų paskirtis – turto rinkos vertės nustatymas. Vertinimo paskirtis, užsakovui pageidaujant, – nustatyti sklypo vertę. Nurodė, kad būdavo teikiamos ataskaitos, kurioms taikomos papildomos sąlygos. Jis nežino, ar kreditų unijos, bankai taikė papildomas sąlygas. Pažymėjo, jog kai vertinimo dokumentas ruošiamas turto įkeitimui, turi atsispindėti papildomi reikalavimai – likvidacinė turto vertė, jei reikėtų turtą skubiai parduoti. Tokiais atvejais vertinimo tikslas – turto įkeitimui. Nurodė, kad, jei yra žemės ūkio paskirties sklypas, tuomet vertinama lyginant su žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypu, jei ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tuomet vertinama lyginant su kitos paskirties žemės sklypu. Pažymėjo, jog klientui užsakius sklypo vertinimą, vyksta žemės sklypo vertinimas, duomenų rinkimas, imami duomenys iš Registrų centro apie sandorius, imami panašūs plotai, imamas panašus objektas. Jei nėra tokių sklypų, tada galima imti kitos paskirties sklypus ir taikyti koeficientus. Namų valdos žemės sklypai yra brangesni sklypai. Pažymėjo, jog teritorija taip pat turi įtakos žemės sklypo vertei. Žemės sklypas turi būti kuo artimesnis vertinam žemės sklypui. Liudytojas nurodė, kad jis nepamena, kokios paskirties žemės sklypus ėmė šiuo atveju. Liudytojas nurodė, kad jis asmeniškai nepažįsta Ž. P.. Liudytojo neprašė vertinti žemės sklypo didesne verte. Šiuo atveju nebuvo turto vertinimo tarnybos, kuri nurodytų turto vertinimo reikalavimus. Taip pat nebuvo teisės aktuose nurodytos žemės sklypo vertinimo metodikos. Pažymėjo, kad kredito įstaigos nusistatydavo pažymas, turėdavo vertintojų sąrašus (bankai tikrai turėjo sąrašus). Kad teiktų tavo ataskaitą, turi sudaryti sutartis. Jei neturi sutarties, tada nepriims joks bankas. Yra vertintojų sąrašas, iš kurio klientas renkasi. Šiuo atveju užsakovo buvo užsakyta įvertinti užsakovo pageidavimu. Ar šiuo atveju buvo nuostata, jog parengtos vertinimo pažymos negalima teikti tretiesiems asmenims, tiksliai neatsimena. Liudytojo vertinimu, vertinimas yra teisingas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. G. nurodė, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta dėl senaties. Nurodė, kad jis nepažįsta kaltinamojo Ž. P., šis jam nematytas. Įmonės UAB „V.“ pavadinimas jam nežinomas. Su UAB „V.“ gali būti atliktas vertinimas ar auditas. Asmeninių ryšių su UAB „V.“ liudytojas neturėjo. Liudytojas nurodė, kad jis vertinimą atliko ten, kur buvo žemės sklypas. UAB „B.“ yra jo įmonė, jis yra šios įmonės 100 proc. akcijų savininkas ir įmonės savininkas. Jo funkcijos – turto vertintojas, auditorius ir bankroto administratorius. Liudytojas neatsimena, kada įsteigė įmonę UAB „B.“, apie (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ veiklos kryptys – auditas, turto vertinimas, bankroto administravimas, apskaita, mokesčių konsultavimas, ūkio subjektų gynimas finansų bylose. Liudytojas turi turto vertintojo pažymėjimą. Teismui pagarsinus turto vertinimo pažymą, esančią byloje (b. t. 4 tomas, b. l. 168-184), liudytojas nurodė, kad jis neprisimena žemės sklypo vertinimo (duomenys neskelbtini), tačiau turto vertinimo pažymoje yra jo parašas. Liudytojas nurodė, kad vertinimo tikslas – paskirtis – rinkos vertės nustatymas užsakovo užsakymu. Liudytojas nurodė, kad vertinimas turto įkeitimo tikslais negali būti naudojamas, nes yra kitas turto vertinimo tikslas. Turto vertintojas turi įstatymo suteiktą diskreciją, turi nustatyti ataskaitos ar pažymos ribas, ribojančias sąlygas. Ataskaita ar pažyma galioja tik tada, kai nustato turto vertintojas. Aiškiai parašyta, kad vertinimas netirtas turto įkeitimui, neanalizuotas. Teismui pagarsinus turto vertinimo ataskaitos sąvoką, esančią byloje (b. t. 4, b. l. 170), liudytojas nurodė, kad vertinimas turto įkeitimui čia yra rašymo apsirikimas, kuris parašytas bendrojoje dalyje ir neturi ataskaitos prasmės. Turto vertinimo ataskaitos dalių hierarchija yra parašyta Turto vertinimo įstatyme. Turto vertintojų nuomonė yra pažymoje. Ataskaitai yra paimtas šablonas, nesusietas su konkrečiu turtu. Pradinis etapas yra techninė užduotis, o galutinis etapas yra pažyma, po to, kai pasirašoma turto vertinimo sutartis. Turto vertinimo sutartis yra pagrindas, yra antras lapas – techninė užduotis. Techninė užduotis – vertinamos prielaidos, kuri eina po pažymos. Techninė užduotis ateina prie vertinimo prielaidų. Toliau yra prielaidos, informacijos šaltiniai, metodai, vertinimo galimybės. Čia yra bendro pobūdžio. Techninė užduotis – 1 skyrius, jame yra poskyriai nuo 1.1 iki 1.7, po to yra antra dalis – turto aprašymas. Nurodymas, kad vertinimas turto įkeitimui, yra techninė klaida. Pažyma yra galutinis dokumentas, jei yra prieštaravimas tarp atskirų dalių, tada yra svarbiausia turto vertinimo pažyma. Liudytojas, apžiūrėjęs vertinimo aktą, nurodė, jog įstatyme parašyta, kad turto vertinimo ataskaitos dalys: pažyma galutinė apie turtą, aiškinamasis raštas arba ataskaita ir turto vertinimo aktas. Jei trūksta bent vienos dalies, tada ataskaita neturi prasmės, tuomet yra konsultacinio pobūdžio. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad turėjo būti apžiūros aktas, kadangi įstatyme parašyta, jog turi būti pažyma, ataskaita ir aktas. Turto vertės pažyma yra konsultacinio pobūdžio. Liudytojas nurodė, kad direktorius yra turto vertintojas, o V. N. yra įgaliotas asmuo. Parašas lyg ir V. N.. Liudytojas nurodė, kad jo parašas yra turto vertinimo akte. Turto vertinimą atliko padėjėjas K. T., kuris duomenis ėmė iš Registrų centro bazės. Liudytojas žiūrėjo, ar duomenys tikrai paimti iš Registrų centro, ar duomenys yra palyginti, tikrino koeficientus. Liudytojas paaiškino, kad lyginamasis metodas – kai lyginami duomenys, ieškoma Registrų centro duomenų bazėje panašių objektų, jog būtų sklypų lokalizacija, mikroaplinka, nuotolis iki rekreacinio objekto, upės, ežero, privažiavimas, dydis, laikas pagal kuriuos koreguojama. Išvedamas vidurkis parduotų sklypų. Žemės sklypo paskirtis yra vienas iš faktorių. Liudytojas nurodė, kad pirmoje lentelėje (b. t. 4, b. l. 174) palyginti 3 žemės sklypai: parašyta paskirties pataisa, nes yra pataisos vertė, laiko pataisa, turto pataisa, privažiavimo pataisa. Pataisa rašoma, jei skirtųsi paskirtis, būtų ne žemės ūkio paskirties, bet būtų kita žemės sklypo paskirtis. Pagal lentelę visi trys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai pagal lyginimą. Gali būti, kad yra savivaldybės detaliajame plane numatyta gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypai. Paskirtis dar nepakeista, bet bendrajame rajono plane gali būti numatyta žemės sklypų paskirties keitimas. Tai būtų aptarta, bet tai ne faktas. Šiuo atveju nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis. Liudytojas pažymėjo, jog Registrų centro pažymos ir vertinimo pažymos verčių skirtumų priežastis yra Registrų centro masinis vertinimas pagal vidurkį. Paimtas vidurkis, neapžiūrėtas žemės sklypas, nedetalizuotas žemės sklypas, nevertintas. Yra imamas duomenų vidutinis kiekis ir imamas vidurkis. Liudytojas nurodė, kad vertinama neįkeitimui, nes vertinant turtą įkeitimui, vertinama likvidacinė vertė, taip pat vertinimui pateikiama žemės sklypo kaina iš varžytinių. Čia laisvos rinkos pardavimui. Jei turtas vertinamas įkeitimui, turėtų būti nurodyta likvidacinė vertė, taip daro kredito unijos ir bankai. Liudytojas patvirtino, jog anksčiau yra tekę dirbti su bankais, tačiau jo įmonė sutarčių su kreditų unijomis ir bankais neturėjo. Teismui pagarsinus retroperspektyvinį turto vertinimą, esantį byloje (b. t. 6, b. l. 121), liudytojas nurodė, kad retroperspektyvinį vertinimą atliko vertintojas V. K. iš (duomenys neskelbtini), jis neturėjo jokio verslo plano, nevertino jokia prasme. Pas liudytoją atliktas maksimalaus panaudojimo vertinimas investicinio sklypo. Liudytojas mato vienokį žemės sklypo naudingumą, o V. K. mato kitokį žemės sklypo naudingumą. Liudytojas nežino, ar buvo verslo planas, ką klientas darys su žemės sklypu. Vertinimas yra vertintojo nuomonė, o teisingumo kriterijus nuomonei netaikomas. Liudytojas nurodė, kad likviduojamo turto vertinimo laikas yra trumpas. Jei žemės sklypas vertinamas įkeitimui, varžytinių terminas yra 2 ar 4 mėn. Liudytojas pažymėjo, jog, jei turtas būtų buvęs vertintas įkeitimui, kaina turėtų būti mažesnė, nes turtas neeksponuotas gana ilgai ir neeksponuotas pakankamai gerai. Turtas turi būti eksponuojamas pakankamai ilgai, apie du metus, ir gerai. Pagal investicijas turtas turi būti eksponuotas Lietuvoje, užsienyje, ne laikraštyje ar skelbimuose internete. Turi būti kokybiškas turto pristatymas. Jei pirminėse varžytinėse turtas nebuvo nupirktas, tai antrinėse varžytinėse turtui nuleidžiama 30 procentų ir turtas nuperkamas brangiau nei pirminėse varžytinėse. Būna atvejų, jog varžytinėse parduodamo turto kaina išauga. Jei pažyma turto įkeitimui, procentais turto vertintojai sukčiauja, padaro lengviau, numeta 10 ar 20 procentų, ima iš akies. Turi būti priverstinė pardavimų bazė. Jei tiksliai, turi būti vertinama pardavimų bazė, o pardavimų bazė mažesnė. Kiek mažesnė pardavimų bazė, liudytojas nežino. Liudytojas nurodė, kad jie disponuoja visomis duomenų bazėmis. Tuomet reikėtų įvesti pataisas, jei būtų imama su namų valda žemės sklypai. Šiuo atveju žemės sklypai su namų valda nebuvo imami. Tačiau, jei reikėtų, įvestų pataisos koeficientą. Šiuo atveju buvo imami žemės sklypai be namų valdos paskirties. Liudytojas pažymėjo, jog iš pradžių buvo žemės sklypų ūkio paskirties banga, tačiau buvo neteisingi lūkesčiai, buvo leidžiama parduoti užsieniečiams, buvo manoma, kad žemės sklypai brangs, todėl lūkesčiai buvo nepagrįsti. Tuomet kainos iškilo, tačiau vėliau žemės sklypų kainos nukrito. Dabar žemės sklypų banga kyla, čia yra bendra tendencija. Kiekvienoje krizėje yra lūkesčiai, vienur žemės sklypų kainos pakyla, kitur žemės sklypų kainos nukrenta. Jei bendrai, žemės sklypai pigo, o prie ežero – žemės sklypai brango. Šiuo atveju šiandien žemės sklypo kaina mažėja, nes buvo nesveiki lūkesčiai, beprasmis vaikymasis tų žemės sklypų, pinigų apsaugojimas. Kam reikėjo, tas prisipirko žemės sklypų. Liudytojo manymu, to žemės sklypo kaina tikrai yra mažesnė. Maksimalus žemės sklypo panaudojimas yra esant idealiam verslo planui, ignoruojant kliento klaidas verslo plane. Nurodytas skaičius, esant bet kokioms aplinkybėms, bet kokiam verslo planui, žemės sklypo vertė negali būti didesnė negu šita nurodyta vertė. Jei žemės sklypas įtrauktas į detalųjį planą, galima žemės sklypą naudoti namų valdoms. Žemės sklype yra miesto komunikacijos (kanalizacija, dujos, elektra). Yra rekreacinis 50 procentų ir urbanistinis 50 procentų atstumas. Liudytojas nurodo, jog numatyta galima individualių namų statyba, žemės sklypo skaldymas į po 12 arų gyvenamųjų namų statybos žemės sklypų plotus. Toje vietoje, kur yra šios bylos žemės sklypas, galimas žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į individualiųjų gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypą. Liudytojas nurodė, kad jis vertino tai, kas bus ateityje, o ne tai, ką planuoja klientas. Po 2012 m. žemės sklypų vertinimo metodika pasikeitė, pasikeitė žemės sklypo vertinimo aplinkybės. Liudytojas pažymėjo, jog paskirties keitimui reikia padaryti detalųjį planą, numatyti privažiavimus prie atskirų žemės sklypų, atlikti projektą, reikia atlikti 12 įvadų palei kiekvieną sklypą. Liudytojas nurodė, kad iš 1,82 ha žemės sklypo ploto gaunasi apie 8 ar 12 žemės sklypų, be to, reikia sklypo skirti gaisrinės privažiavimui prie kūdros, tai gaunasi 8 gyvenamieji namai. Vienas iš reikalavimų yra humuso nustūmimas, pastatyti namą ir tada humusą atgrąžinti. Jei yra medžiai ar krūmai, tai reikia derinti su savivaldybe. Šie darbai liudytojo buvo vertinti. Liudytojas pažymėjo, jog darbų atlikimas žemės sklypo nebrangina. Savikaina yra pagrindžiama tuo, kiek galima mokėti už tą žemės sklypą, kas su juo bus daroma. Įkainavimas virš 716 000 Lt žemės sklypo, kaina su atliktais darbais. Ši žemės sklypo kaina su pakeista paskirtimi, kurią galima mokėti kaip už žemės sklypą. Liudytojas nurodė, kad tokie ataskaitoje skaičiavimai neatsispindi, nes yra darbo dokumentų juodraštis, nes paskaičiavimai užsakovui neįdomūs. Liudytojas nurodė, kad jis nežino, ar buvo verslo planas iš UAB „V.“. Jei verslo planas ir buvo, tai jis buvo arba silpnas, arba jo visai nebuvo. Patvirtino, kad dėl žemės sklypo vertės su užsakovu jokios kalbos nebuvo, nes tokie dalykai negalimi. Profesinės etikos kodeksas draudžia aptarinėti vertės dalykus. Galima konsultuoti, ar gali būti tokia vertė, ar ne. Vertė neformuojama pagal kliento poreikius. Klientas galėjo sakyti, kad vertinimas netinka, nunešiau į banką ir bankui netiko. Šiuo atveju klientui žemės sklypo vertė tiko. Šiuo atveju nei UAB „V.“ atstovai, nei pats Ž. P. liudytojo asmeniškai neprašė, kokią žemės sklypo vertę nustatyti. Jo neprašė, kokią žemės sklypo vertę nustatyti, nei K. T., nei koks klientas, nei koks tarpininkas. Liudytojas nurodė, kad masinis žemės sklypo vertinimas – yra atvira metodika, kuri yra Registrų centro puslapyje, su ja galima susipažinti. Visų duomenų suvedimas ir jų toliau vadinamas „glaistinimas“. Vienas parametras eina ir iššoka kitas parametras, pateikiama vidutinė vertė. Pagal jų duomenis nustatytos mokestinės zonos. Turtas moka savo vertę, kokioje mokestinėje zonoje yra. Jie remiasi mokestinėmis zonomis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. nurodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo, jai nematytas šis asmuo, įmonės UAB „V.“ pavadinimas jai girdėtas, tačiau žmonių nepažįsta, jokių ryšių su minėta įmone neturėjo. Liudytoja parodė, kad ji dirbo N. nuo 2007 m. Jos pareigos buvo: klientų aptarnavimas, kasininkės, sudarinėjo sutartis su indėlininkais, siųsdavo ataskaitas FNTT ir vadovams. D. N. K. P. komitete sutapo su darbu, tai yra nuo 2007 m., o nuo 2011 m. pabaigos ji išėjo. N. yra P. komitetas, tačiau nebūtinai ji dirbdavo su paskolomis. P. komiteto narys nėra vadovas, o tik patariamasis balsas. Nurodė, kad ji P. komitete pažiūrėdavo turto vertę, turto vertinimą. Ji pasitikėjo turto vertintojais. Ji žiūrėdavo informaciją pagal vadybininko parengtą skaičiuoklę ir sutikdavo arba ne, nes buvo paskolų, kurių nepasirašė. Vadybininkai buvo keli, vienu metu dirbo S. V., kuris, kaip ir kiti vadybininkai, pateikdavo jai dokumentus. Ar asmuo galės grąžinti paskolą, buvo žiūrima į tai, kad užtektų turto, todėl buvo žiūrima į turto vertę ir turto analizę. Jai atrodo, kad K. turto vertintojų sąrašo nebuvo, tačiau tiksliai nežino. Nurodė, kad turto vertinimą atlikdavo sertifikuoti vertintojai. Jei asmuo turėjo licenciją, ji pasitikėdavo ir netikrindavo turto vertinimo pažymų pagrįstumo. Nurodė, kad kaip įmonė vykdys veiklą, buvo parašyta protokole, kurį parengdavo vadybininkas. Teismui pagarsinus išrašą iš protokolo, esantį byloje (b. t. 4, b. l. 47), liudytoja patvirtino, jog šiame dokumente yra jos parašas. Tai reiškia, kad įmonės būklė buvo patenkinama, jog buvo padaryta skaičiuoklė, tam tikri rodikliai, pagal kuriuos matėsi įmonės būklė. Ji skaičių netikrindavo. Jei įmonės būklė patenkinama, tuomet ji sutikdavo dėl paskolos suteikimo. Skaičiuoklės buvo patvirtintos iš valdybos. Vėlesniuose etapuose ji nedalyvavo. Paskola būdavo grąžinama termino gale. Paskolos buvo grąžinamos įvairiai, tai būdavo susitarimas su klientu. Liudytoja pažymėjo, jog Kredito unijų įstatyme buvo reikalaujama, kad būtų įsigyjama 10 procentų pajų nuo paskolos sumos. Jie žiūrėdavo, ar pajus sumokėtas, ar ne. Ji perklausdavo klientų, ar pajus sumokėtas. Be to, liudytoja pažymėjo, kad turėdavo būti ir K. narys, turėti 10 procentų pajų nuo paskolos. Dėl paskolos pritarimo niekas jokios įtakos jai nedarė, apie paskolos suteikimą ji su niekuo nekalbėjo. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar K. dirbo su konkrečiais turto vertintojais, ji dirbo su paskolomis. Nurodė, kad pats klientas kreipėsi į turto vertintojus. Liudytoja nežino, ar turto vertintojų dokumentai skirdavosi priklausomai nuo turto vertinimo tikslo. Ji, spręsdama dėl paskolos, vertino įkeičiamo turto vertę. Apie įmonės apyvartą, pelną, veiklą ji žiūrėdavo pagal skaičiuoklę. Ji nevertino įmonės turto vertės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. nurodė, kad jis asmeniškai nepažįsta Ž. P., įmonės UAB „V.“ pavadinimas jam negirdėtas, jis šioje įmonėje nedirbęs ir jokių santykių su šia įmone neturėjo. Jis dirbo N. nuo 2007 m. iki 2012 m. Liudytojas nurodė, kad jis buvo marketingo vadovas ir valdybos narys. Jam reikėjo rūpintis K. marketingu. Datos, kada jis buvo išrinktas į K. valdybą, pasakyti negali. Jis buvo vienas iš trijų valdybos narių. Jo funkcijos buvo u. valdymas, paskolų išdavimas ir panašūs klausimai. Ar buvo suteikta paskola UAB „V.“, neatsimena. Paskolos gavėjas kreipdavosi į U., ten dirbantiems asmenims su kreditais pateikdavo visą dokumentaciją, verslo planus, finansinius dokumentus, paraišką gauti paskolą, įsigydavo pajų, tapdavo nariu. Komitetas peržiūrėdavo ir tikrindavo bei suteikdavo paskolą arba ne. Valdyba žiūrėdavo dokumentus, o komitetas vertindavo duoti kreditą ar ne. Tie dokumentai vėl grįždavo į valdybą dėl papildomo pajaus įsigijimo, jei paskola būdavo suteikiama. Teismui pagarsinus išrašą iš protokolo, esantį byloje (b. t. 4, b. l. 46), liudytojas patvirtino, jog toks posėdis buvo. Jei dokumentai buvo pateikti prie paskolos, jie buvo vertinami. Jei įmonės būklė būdavo patenkinama, būdavo turto įkeitimas, o tada išduodama paskola. Turtas turėjo būti įkeistas su įvertinimu. Ar K. buvo turto vertintojų sąrašas, negali pasakyti. Pokalbio dėl paskolos UAB „V.“ su juo nebuvo. Nei UAB „V.“, nei kaltinamojo nepažįsta, nėra bendravęs. Paskolas svarstymui pristatydavo valdybos pirmininkė. Liudytojas nurodė, kad turto vertė skiriasi nuo nurodytos Registrų centro pažymoje dažnai. Buvo vertinamas turto vertintojo pateiktas vertinimas, kuris buvo pagrindinis vertinimo šaltinis. Patvirtintas vertinimas buvo pasirašytas su kvalifikacija, su leidimu atlikti turto vertinimą. P. komitetas nuo valdybos skiriasi tuo, jog komitetas atlikdavo pirminę dokumentų analizę ir surinkdavo, kas pateikta paraiškoje, ar turto vertinimas tinka, ar ne, finansinius dokumentus. Pirminių dokumentų surinkimą ir vertinimą atlikdavo komitetas. Buvo galima priimti sprendimą suteikti paskolą ar ne. Jei būdavo priimtas teigiamas sprendimas suteikti paskolą, dokumentai ateidavo į valdybą iš komiteto. Prieš suteikiant paskolą buvo vertinami visi įmonės faktoriai, buvo vertinamas įkeičiamas turtas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, kad jis asmeniškai nepažįsta Ž. P., tačiau jo vardas ir pavardė jam girdėta. Įmonės UAB „V.“ pavadinimas jam girdėtas, tačiau jokių asmeninių santykių su šia įmone neturėjo. Ši įmonė buvo N. klientė, kurioje liudytojas anksčiau dirbo. Nurodė, kad jis dirbo N. ar teisininku, ar kreditavimų grupės vadovu, tiksliai nepamena. Tai buvo kokie 2009-2010 m. ar 2011 m. Tuo metu viena iš jo funkcijų buvo paskolų vadybininko funkcijų atlikimas, bendravimas su klientais, sutarčių sudarymas, paskolų pasirašymas, paskolų bylos medžiagos ruošimas. Jis turbūt buvo N. atstovas sutarčių sudarymui su klientais. Jis buvo N. P. komiteto narys. Teismui pagarsinus paskolos teikimą juridiniams asmenims vertinimą, esantį byloje (b. t. 4, b. l. 55), liudytojas nurodė, kad jis konkrečiai vertinimo neatsimena. Pažymėjo, jog, jei yra toks vertinimo dokumentas, vadinasi buvo vertinimas. Liudytojas patvirtino, jog vertinimo pažymoje parašas yra jo. Liudytojas nurodė, kad jis atlikdavo paskolos teikimo juridiniam asmeniui vertinimą, vertindamas įmonės aspektus pagal dokumentus, kurie buvo jam pateikti. Jis nepamena, kodėl jis rekomendavo suteikti paskolą. Tiesiog gali būti, kad toks valdybos sprendimas – išduoti paskolą – buvo iš anksto numatytas. Nepamena, ar įmonėje buvo turto vertintojų sąraša. Nepamena, ar UAB „B.“ buvo tokiame vertintojų sąraše. Liudytojas vertindavo paskolos suteikimo galimybę. Nurodė, kad Registrų centro pažymose ir vertintojų nurodytos turto vertės skyrėsi, nes Registrų centro pažymoje nurodyta vertė nelabai turėjo kažką bendra su tikrąja turto verte. Remtis vien Registrų centro verte nebūtų teisinga. Liudytojas nelabai kreipdavo dėmesį į Registrų centro pažymoje nurodytą vertę, nes tai nebuvo esminis dalykas, kadangi ten vertė nustatoma masiniu vertinimu, pagal Registrų centro vertės nustatymo metodiką. Liudytojas pažymėjo, jog visada yra paskolos negrąžinimo galimybė, tačiau šiuo atveju nebuvo pagrindo manyti, jog paskola nebus grąžinta. Kol liudytojas dirbo toje įmonėje, įsipareigojimai buvo vykdomi pagal sutartį. Liudytojas išėjo iš N. nuo 2012 m. Liudytojas nežino, kodėl byloje yra UAB „R.“ turto vertės nustatymo pažyma 2011 m., gal turtas buvo pervertintas. Liudytojas pažymėjo, jog jis nevertindavo įkeičiamo turto paskolos realizacijos, jis informuodavo vadovybę, kad yra toks turto vertinimas. Jokių išvadų dėl vertinimo ataskaitos kokybės neteikdavo. Ar reikėdavo turto įkeitimui vertintojų pažymos, liudytojas negali atsakyti, reikia žiūrėti tvarkas. Nurodė, kad būna turto vertinimo ataskaitos, sudaromos įkeitimo tikslais, finansinės atskaitomybės tikslais. Skiriasi ataskaitos turinys. Reikia žiūrėti, kokiu tikslu daroma vertinimo ataskaita, tačiau turto vertė dėl to žymiai nesiskiria. Liudytojas nepamena, ar Ž. P. kreipėsi dėl paskolos. Liudytojas yra bendravęs su įmonės direktoriumi, tačiau konkrečių aplinkybių, pokalbio nepamena.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. D. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra tęsiamas dėl UAB „V.“, ji nežino, kada baigsis ikiteisminis tyrimas. Liudytoja atsisakė duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė, kad ji neturi informacijos, ar ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra baigtas, ji negavo jokio pranešimo apie baigtą ikiteisminį tyrimą, jai yra pareikšti įtarimai. UAB „V.“ įmonė yra minima jai pareikštuose įtarimuose. Ji nurodė, kad ji yra davusi parodymus kaip įtariamoji. Liudytoja atsisakė duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad jis nepažįsta Ž. P., įmonės UAB „V.“ pavadinimas jam nežinomas, jokių asmeninių santykių su šia įmone neturi. Nurodė, kad jis dirbo UAB „I.“, tikslaus laiko nepamena, tačiau tai galėjo būti 2012 m. pabaiga, 2013 m. vidurys. Jis dirbo UAB „I.“ 6 metus. Nuo 2007 m. iki 2013 m. jis dirbo UAB „I.“ direktoriumi. Tuo metu įmonė buvo vienos iš kitos įmonių projektų. UAB „I.“ buvo skirta nekilnojamojo turto statybų vykdymui, konkrečiai oro uosto statybai. Tikslas buvo įsigyti žemės sklypą oro uosto pastatymui. Sklypą pirko UAB „I.“. Oro uostą turėjo statyti kitos įmonės, liudytojas ieškojo įsigytino turto. Didesnio kiekio turto įsigyti buvo ieškoma (duomenys neskelbtini). Tai buvo iki 2008 m. krizės. Kai atėjo krizė, įmonės veikla sustojo. Po 2008 m. atsisakė oro uosto statybos. UAB „I.“ užsiimdavo žemės ūkio veikla. Žemė šiai veiklai buvo įgyta iki to laiko. Buvo parduodami grūdai, sudaromos sutartys su vietos ūkininkais. Teismui pagarsinus žemės nuomos sutartį, esančią byloje (b. t. 4, b. l. 61-62), liudytojas patvirtino, kad parašas sutartyje jo, tačiau nepamena, ar jis sudarė nuomos sutartį, ar UAB „I.“ vykdė sutarties sąlygas. Neatsimena, ar nuomojo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo metu liudytojas dirbo 24-25 įmonėse, kurios pirkdavo, nuomodavo žemės sklypus. Įmonė UAB „I.“ buvo skirta žemės ūkio veiklai vykdyti. Buvo įsigyta nemažai turto, apie 5000 ha žemės. Pirko žemes ir miškus. Pirmus metus bandė vykdyti veiklą, buvo sudėtinga, todėl ieškojo partnerių. Iš užsienio atvyko keletą įmonių. Buvo ieškoma galimybių, kaip išnaudoti tą žemę. Turėjo sprendimą nuomoti sklypą. Žemės sklypo nuomos kaina litais, nurodyta byloje esančioje nuomos sutartyje (b. t. 4, b. l. 61-62), liudytojo manymu, yra nereali, nes žemės nuoma per brangi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. P. parodė, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra įtariamas, bei nurodė, kad UAB „V.“ direktoriumi jis buvo (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo laikotarpiu jis buvo šios bendrovės akcininku. Įmonę įsigijo, nes ieškojo įmonės verslo sukūrimui. Iš ko pirko įmonę, neprisimena. Pagrindinė UAB „V.“ veikla buvo nekilnojamojo turto įsigijimas ir jo nuoma. Paskola U. buvo imama tam, kad įsigyti žemės sklypą ir jį vėliau nuomoti bei turėti iš to pelno. Po paskolos paėmimo, įsigijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jis buvo išnuomotas. Buvo pasirašyta sutartis su bendrove, kurios pavadinime yra „š.“. Kokias pinigų sumas UAB „V.“ gaudavo iš nuomos, pasakyti negali. Jam parodžius 2010-03-24 sutarties, sudarytos su UAB „I.“ kopiją, parodė, kad, ar šią sutartį UAB „V.“ sudarė, pasakyti negali, nes nežino, ar šioje sutartyje yra jo parašas. Neprisimena, ar UAB „V.“ gavo pajamų, remiantis šia sutartimi. Imant paskolą iš U., buvo planuojama, kad žemės sklypas bus išnuomotas, iš nuomos bus mokamos palūkanos. Iš kokių lėšų įmonė planavo grąžinti paskolą, nepamena. Nuomininkas rastas jau buvo iki paskolos suteikimo, nes iki sudarant sutartį k. turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius nuomos sutarties sudarymą. Į tyrėjo klausimą, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „I.“ niekada nebuvo sudariusi sutarties su UAB „V.“ ir niekada jokių lėšų šiai bendrovei nemokėjo, atsakė, kad apie tai nieko paaiškinti negali. Atsiskaitant su pardavėja Z. J. mokėjimas buvo atliktas dalimis, nes tokio atsiskaitymo norėjo pati pardavėja. Nepamena, ir iš kokių lėšų buvo įsigytas pajus U.. Taip pat nežino, dėl kokių priežasčių UAB „V.“ įsigytas sklypas vertintojo UAB „B.“ buvo įvertintas 716 000 Lt, o 2010-03-22 VĮ „Registrų centro“ išraše šio sklypo vidutinė vertė – 14 000 Lt, o vertintojo ataskaitoje, kuri buvo parengta pagal FNTT prie LR VRM užsakymą, kaina 2010-03-01 datai buvo 4 400 eurų. Š. G. nepažinojo, bendrovę rado atsitiktinai, jo neprašė įvertinti žemės sklypą daug didesne kaina negu jis buvo vertas. Iš kokių lėšų UAB „V.“ mokėjo palūkanas, jis nepamena (b. t. 11, b. l. 165-167).

2019-08-04 buvo gautas U. administratoriaus civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad U. dėl paskolos, išduotos UAB „V.“, padarytos žalos dydis siekia 168 558,84 eurų (b. t. 2, b. l. 190).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustas įtariamasis S. V. parodė, kad U. pradėjo dirbti 2007-08-01 teisininko pareigose. Valdybos nario pareigas ėjo nuo 2006-07-17 iki 2007-09-19. P. komiteto nariu buvo nuo 2009-04-07 iki 2010-06-21. Nenorėjo tęsti veiklos šiose pareigose, nes tos pareigos nesukūrė jokios pridėtinės vertės, be to, trukdė dirbti ir abejonės dėl suteikiamų paskolų, be to, neimponavo ir tai, kad realiai jokio sprendimo pats nepriimdavo, o tik vykdė kažkieno nurodymus. Tuo pat metu atliko teisininko – paskolų vadybininko funkcijas ir iš esmės tai buvo pagrindinis jo darbas. Kokiais kriterijais buvo atrenkami paskolų gavėjai, tiksliai nežino, tačiau, kiek pamena, kai buvo rengiamasi išduoti didesnį kreditą, duomenis apie kredito gavėją gaudavo iš valdybos pirmininkės L. B., o vėliau iš A. R., kurios pateikdavo jam ir reikiamus dokumentus arba informuodavo, kad dokumentai bus pateikti. Tuo pačiu valdybos pirmininkė L. B., o vėliau – A. R., pateikdavo sąlygas paskolai suteikti (bazinė informacija apie palūkanas, terminą, kitas sąlygas) ir nurodydavo paruošti paskolai išduoti reikalingus dokumentus. Pasitaikydavo, kad dokumentus, susijusius su paskolų išdavimu, jam pateikdavo ir kiti asmenys (bendrovių atstovai, įgalioti asmenys). Tais atvejais, kai gaudavo nurodymus iš k. vadovybės apie dokumentų dėl paskolų suteikimo tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, jis ruošdavo dokumentus paskolai gauti, vykdydamas šiuos nurodymus, t. y. paruošdavo p. komiteto ir valdybos sprendimus patvirtinančių dokumentų projektus, į juos įrašydamas tą informaciją, kuri jam buvo pateikta. Valdybos ir p. komiteto protokolo projektus atiduodavo tuometiniam k. administracijos vadovui. Kaip vyko šių dokumentų pasirašymas, pasakyti negali. Klientų „iš šalies“ buvo tikrai nedaug, o ir jiems išduotos paskolos sudarė mažesnę dalį paskolų portfelio. Išduodant paskolas, turėjo paruošti skolininko finansinės būklės vertinimą, kuriame buvo nurodomi finansiniai paskolos gavėjo rodikliai. Dokumentai buvo pateikiami tokio turinio, kad jų rodikliai atitikdavo reikalavimus paskolai gauti. Pagal tai paruošdavo finansinės būklės vertinimą – dokumentą, kuris privalomai turėjo būti paskolos byloje. Kiek atsimena, nei karto finansiniai įmonių rodikliai nebuvo koreguojami, t. y. jie atitiko reikalavimus. Skolininkų finansinį vertinimą atlikdavo formaliai, nevertindamas turinio tikrumo pateiktuose dokumentuose. Žinojo, kad finansinės būklės įvertinimas turi atitikti formalius reikalavimus. Tuo metu niekam u. nekilo įtarimų, kad paskolos bus neatiduotos, visi suprato, kad galbūt pateikti dokumentai yra paruošti formaliai, turi savo trūkumų, bet buvo manyta, kad paskolos bus atiduotos. Turėjo paruošti tinkamą finansinės būklės įvertinimą, nes sprendimas dėl paskolos išdavimo jau buvo tuo metu priimtas iš anksčiau. Ar jam pateiktuose dokumentuose visi duomenys buvo teisingi, nežino. Taip pat paruošdavo paskolos teikimą juridiniams asmenims, kuriame iš esmės buvo atkartojami duomenys iš vertinimo. Dažnai, vertinant pateiktus dokumentus, kildavo klausimai, susiję su verslo plano įgyvendinimo tęstinumu, realumu, pagrįstumu, nebuvo aišku, kokiomis lėšomis numatoma grąžinti paskolą. Šalia to, kiekvieną kartą kildavo klausimai, susiję su turto vertinimu ir direktoriaus, kuris dažniausiai buvo vienintelis bendrovės darbuotojas, asmenybe. Šios aplinkybės, jo manymu, buvo kertinės, todėl priimamas sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo abejotinas. Kartu su prašymais gauti paskolą dažnai buvo pateikiamos UAB „R.“ paruoštos turto vertinimo ataskaitos. Faktiškai visi, kas priimdavo sprendimus, susijusius su paskolos išdavimų, ir kurių darbo vieta fiziškai buvo U. – t. y. A. R., D. D., A. A. ir kiti, žinojo, kad įkeičiamo turto vertė iš tikrųjų yra ženkliai mažesnė, nei pateiktas to turto vertinimas. Nepaisant to, sprendimai visada buvo priimami teigiami, tik A. A. p. komitete kartais balsuodavo prieš tokios paskolos išdavimą. A. R. kartais valdybos protokoluose taip pat prašydavo nurodyti, kad ji prieš dalies tokių paskolų išdavimą. Kaip suprato, tokiais veiksmai jos bandė nors iš dalies apsisaugoti nuo galimų pasekmių, jei šios aplinkybės būtų tokias sukėlusias. D. D. dažnai susipažindavo su vertinimais, todėl jis pokalbio su juo ir kitais u. darbuotojais metu pasisakydavo dėl šitų vertinimų, nurodydamas, kad, jo manymu, vertinimai neatitinka tikrovės. Pats asmeniškai jis su jokiais vertintojais nėra bendravęs, todėl jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių tokie vertinimai buvo išduoti. Sprendimams tinkamai įforminant ir įregistravus hipoteką, paskolos buvo išmokamos dažniausiai grynaisiais pinigais, tačiau pasitaikydavo išmokėjimų ir pavedimu. Apie UAB „G.“ ir UAB „S.“ suteiktas paskolas parodė, kad šios bendrovės susijusios su kredito unija „V.“. Jas gaunant paskolas atstovavo kredito unijos „V.“ darbuotoja A. Ž.. Taip pat dokumentus pateikinėjo kredito unijos „V.“ valdybos narys I. I.. Šių paskolų tikslas buvo sustiprinti kredito unijos „V.“ pajinį kapitalą. Gavus paskolos lėšas, šios bendrovės turėjo įsigyti kredito unijos „V.“ pajus tokiai pat sumai, kokias paskolas gavo. Jo manymu, to reikėjo tam, kad kredito unija „V.“ pasididintų savo kapitalą ir galėtų išduoti didesnes paskolas savo klientams. Galimai, vėliau jau iš kredito unijos „V.“ su A. M. susijusios bendrovės gavo paskolas. Apie tai jam asmeninio pokalbio metu, notarų biure forminant hipotekos lakštus, buvo užsiminusi A. Ž.. Tiksliai jos žodžių atkartoti negali, bet vertinant jos žodžius ir žiūrint plačiau, gaunasi tokia schema – kredito unija N. suteikia paskolas A. Ž. valdomoms bendrovėms, jos gautų kreditų lėšomis įsigyja kredito unijos „V.“ pajų. Kredito unija „V.“ išduoda paskolas su A. M. susijusioms bendrovėms. Tokiu būdu A. M. grįžta pinigai, kuriuos jo valdoma kredito unija N. suteikė A. Ž. valdomoms bendrovėms, bet dėl šių sandorių auga kredito unijos „V.“ kapitalas ir rodikliai. Tą gali sakyti tik remdamasis A. Ž. žodžiais.

Teikdamas parodymus apie konkrečias paskolas, išduotas bendrovėms UAB „S.“, UAB „L.“, UAB „V.“ ir UAB „I.“, dėl kurių jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, parodė, kad UAB „S.“ atveju visus dokumentus, kurie yra paskolos byloje, jam pateikė šios bendrovės direktorė A. Ž.. Kada buvo pateiktas įkeičiamo turto vertinimas, pasakyti negali, bet spėja, kad ją pateikė pati direktorė A. Ž.. Susipažinęs su jam apklausos metu pateikta paskolos byla, parodė, kad įvertinime nurodyta kaina galėjo jam sukelti klausimų, tačiau, mano, kad atsižvelgiant į tai, jog įkeičiama žemė buvo (duomenys neskelbtini), pakeitus jos paskirtį ir padalinus tuos sklypus, įkeistas sklypas galėjo turėti tam tikrą vertę. Kadangi informaciją apie paskolos sąlygas gaudavo iš anksčiau iš A. R., surinkdavo paskolos byloje dokumentus tokius, kurie turėjo būti paskolos byloje. Pateiktų dokumentų tikrumo nevertino, o paskolos teikimą juridiniams asmenims paruošdavo, nes toks dokumentas turėjo būti paskolos byloje. Kokiomis aplinkybėmis buvo pildomi Valdybos ir p. komiteto protokolai UAB „S.“ paskolos suteikimo atveju, neprisimena, bet tai galėjo padaryti jis pats arba kažkuris kitas asmuo. Tačiau projektuose sąlygas nurodydavo pagal A. R. pateiktą informaciją. Kai gavo pasirašytą u. valdybos narių protokolą dėl paskolos suteikimo, paruošė sutartį, kurią pasirašė A. Ž., sprendžiant iš jos parašo esančio byloje. Dėl kokių priežasčių vėliau buvo keičiama sutartis, nepamena. Visus reikalus su pinigais tvarkė ne jis. Kaip vyko pinigų išmokėjimas, komentuoti negali. Ar atliko UAB „S.“ finansinės būklės vertinimą, nepamena, jeigu byloje nėra – galbūt jo neatliko, o galbūt jis nebuvo įdėtas į bylą. Kalbant apie paskolą, suteiktą UAB „V.“, susipažinęs su paskolos byla, parodė, kad paskola buvo suteikta žemės iš Z. J. įsigijimui. Kiek jam žinoma, ji yra D. J. motina. D. J., jo žiniomis, buvo susijęs su A. M. bei su šiuo asmeniu siejamomis įmonėmis. Kiek pamena, jis galėjo gauti paskolą N., yra lankęsis k.. Pačios paskolos suteikimo aplinkybių papasakoti dabar negali, tačiau ir šios paskolos atveju informaciją apie paskolos sąlygas gavo iš anksčiau iš A. R., todėl surinko paskolos byloje dokumentus tokius, kurie turėjo būti paskolos byloje (b. t. 10, b. l. 74-81).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta įtariamoji A. R. parodė, kad U. darbą rado pasinaudodama CV banko skelbimais. Pradėjo dirbti Personalo skyriaus vadove, vėliau dirbo Mažmeninės grupės vadove, o nuo 2009 metų U. ėjo administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės pareigas. Kaip administracijos vadovė – organizavo u. veiklą, o kaip valdybos pirmininkė – vadovavo valdybai ir balsuodavo dėl paskolų suteikimo u. nariams. Valdyboje sprendimus priimdavo balsuodami, susipažinę su pateikta medžiaga. Priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo skolininkams, ne kartą yra balsavusi „prieš“, nes kai kurie žemės ūkio paskirties sklypų įvertinimai turto vertintojų buvo įvertinti pernelyg optimistiškai. Su medžiagomis, kurios buvo teikiamos valdybos posėdžiuose prieš balsuojant, galėjo susipažinti dar prieš balsavimą, kiekvienas valdybos narys turėjo galimybę susipažinti su medžiaga, ką ji ir darydavo. Jeigu kildavo klausimų, kreipdavosi į p. komiteto narius, kurie ir pateikdavo atsakymus į jų klausimus. Neprisimena, ar buvo kilę klausimų dėl paskolų suteikimo „L.“, „S.“, „I.“, „V.“. Dėl paskolų, suteiktų šioms bendrovėms, paaiškino, kad balsavo „už“, nes buvo įsitikinusi tuo, kad šie skolininkai laiku vykdys savo įsipareigojimus, o jų pasiūlytos prievolių užtikrinimo priemonės yra pakankamos, kad užtikrintų paskolų grąžinimą. Priimdama sprendimus dėl paskolų suteikimo, visų pirma kreipdavo dėmesį į turto vertinimus, todėl kategoriškai nesutinka su taip vadinamais retrospektyviniais turto vertinimais, kurie yra surinkti šioje byloje. Vertinimuose akivaizdžiai yra nutylimos aplinkybės, kad vertinti žemės sklypai yra rekreacinėse zonose, prie vandens telkinių, yra patrauklūs investicijoms, kuriant poilsio infrastruktūrą ar vystant gyvenamąją statybą. Pabrėžė, kad prie vandens telkinių žemės sklypų pasiūla yra ribota, todėl jų vertę retrospektyviai lyginti su panašiais žemės sklypais, kurie nesiriboja su vandens telkiniais, yra neteisinga. Priimdama sprendimus dėl įkeičiamo turto vertės, vadovavosi tokio paties lygio turto vertinimo ataskaitomis, kaip ir tie retrospektyvūs vertinimai. Taip pat kategoriškai nesutinka su specialisto išvadomis, kurias pavadino spekuliacijomis, o ne objektyviais duomenimis. Visų pirma, taip vadinamas specialistas yra Lietuvos banko priežiūros tarnybos rizikas ribojančios priežiūros departamento kredito rizikos skyriaus viršininkas. Tai reiškia, kad duodamas išvadą, jis niekaip negali būti objektyvus, nes yra pavaldus Lietuvos banko priežiūros departamentui, kurio specialistai atliko ne vieną u. inspektavimą ir tikrino tas paskolas, kurios buvo išduotos ir kurias tariamai ji padėjo iššvaistyti. Jos manymu, jis ir kitaip, kaip neigiamai, negali vertinti paskolų išdavimo, tuo labiau, kad U. po to, kai ji išėjo iš darbo, buvo pripažinta bankrutavusia. Jai būnant U. administracijos vadove ir valdybos pirmininke, nei vienas iš skolininkų nevėlavo mokėti einamųjų įmokų, prievoles vykdė tinkamai, o tai tik patvirtina, kad jų mokumo būklės įvertinimas buvo padarytas tinkamai. Jos žiniomis, skolininkai vėluoti pradėjo jau po bankroto bylos iškėlimo u.. Sprendžiant klausimą dėl paskolų suteikimo bendrovėms „L.“, „S.“, „I.“ ir „V.“ nebuvo niekieno įtakojama (b. t. 10, b. l. 98-99).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustas įtariamasis D. D. parodė, kad U. dirbo nuo 2007 m. rugsėjo iki 2012 m. vasario marketingo vadovo pareigose, o valdybos nariu buvo nuo 2009-04-07 iki 2010-09-09. K. įsidarbino radęs skelbimą. U. valdybos nario pareigas jam pasiūlė tuometinė U. administracijos vadovė A. R.. Pasitraukti iš valdybos narių 2010 metų rugsėjį nusprendė, nes planavo keisti darbą. Jokio atlygio, eidamas valdybos nario pareigas, negavo, o jo tiesioginis darbas buvo susijęs tik su marketingu. U. buvo sekanti paskolų gavimo eiga: iš pradžių paskolos gavėjas bendravo su paskolų vadybininku S. V., kuris nurodydavo asmenims, norintiems gauti paskolą, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint gauti paskolą. Būtent šiam asmeniui kredito gavėjas pateikdavo visus reikalingus dokumentus. Prašymus suteikti paskolą pildydavo paskolos gavėjas ir su visais dokumentai pateikdavo U.. Kredito prašymas išduoti paskolą iš pradžių keliavo į p. komitetą, kuris vertindavo visus pateiktus dokumentus, tai buvo numatyta U. įstatuose. Tik, kada P. komitetas (tuo metu nariais buvo S. V. ir A. A.) priimdavo teigiamą sprendimą (teikimą), jis buvo forminamas P. komiteto protokolu. Praktikoje buvo taip, kad P. komitetas detaliai nagrinėdavo paraišką ir pateiktus dokumentus, nes būtent P. komiteto veikla ir buvo nukreipta į paraiškos patikrinimą, analizę, finansinės būklės vertinimą. Jeigu buvo teigiamas P. komiteto teikimas, prašymas toliau buvo nagrinėjamas U. valdyboje, kuri susidėjo iš trijų asmenų – L. D., A. R. ir jo. Valdybos pirmininke buvo A. R.. Valdyba, gavusi prašymą su dokumentais ir P. komiteto teikimu, susirinkdavo, susipažindavo su pateiktais dokumentais, kartais buvo užduodami klausimai P. komiteto nariams. Valdyba, gavusi prašymą su dokumentais, juos peržiūrėdavo. Tarp šitų dokumentų būdavo nekilnojamojo turto vertinimai, p. komiteto teikimas, finansinės būklės vertinimas, paskolos gavėjos finansiniai dokumentai, parodantys įmonės finansinę situaciją, verslo planai, laiduotojo duomenys ir kt. Abejonių niekada nekildavo dėl pateiktų dokumentų. Turto vertinimai niekada nekėlė jokių abejonių, nes juos atliko atestuoti turto vertinimai, turto vertinimo pažymos buvo surašytos tinkamai ir pilnai. Toliau vyko balsavimas dėl Kredito suteikimo. Niekada neveikė bendrininkų grupėje su kitais asmenimis S. V., A. A., L. D., A. R. su tikslu pasisavinti ar iššvaistyti U. turtą. Jokios materialinės naudos iš šių asmenų niekada negavo. Jam pateikti dokumentai nekeldavo abejonių, nes jie buvo išnagrinėti P. komiteto, taip pat duomenų, kad Nekilnojamojo turto vertinimai, įmonių finansiniai rodikliai, dokumentai neatitiko tikrovės, nežinojo, niekaip negalėjo suprasti, kas juose yra negerai. Nekilnojamojo turto vertinimai buvo atlikti šios srities specialistų, kurie neša atsakomybę už savo atliktus vertinimus. Kalbant apie paskolos gavėjo finansinius rodiklius, vadovavosi pateiktais dokumentais, būtent, ką nurodė ir pateikė Paskolos gavėjas. Patikrinti, ar paskolos gavėjas teikia tikrus dokumentus, poreikio nebuvo, kadangi nekilo jokių abejonių. Sudėtinga šiuo metu jam komentuoti, kaip buvo nagrinėjami dokumentai, susiję su paskolos išdavimu bendrovėms „S.“, „L.“, „V.“ ir „I.“, nes nuo momento, kai buvo išduotos tos paskolos, yra praėję nemažai laiko. Nepamena, kokiu būdu buvo nagrinėjami pateikti dokumentai, tačiau, mano, kad jie buvo nagrinėjami įprastine tvarka. Negali prisiminti, kokiems tikslams buvo naudotos paimtos lėšos, o tik komentuoti tai, kas parašyta pranešime apie įtarimą, kadangi praėjo jau 9 metai. Niekada nebendravo su Nekilnojamojo turto vertintoju A. C., taip pat niekada nebendravo su UAB „S.“ direktore A. Ž., I. I., UAB „L.“ direktoriumi, kaip ir UAB „V.“ direktoriumi Ž. P., UAB „I.“ direktoriumi M. D. bei akcininke I. D.. Valdybos nario pareigas atliko tinkamai, rūpestingai. Rėmėsi U. darbuotojų parengtais ir pateiktais dokumentais, t. y. informacija, kuria nebuvo pagrindo abejoti. Pažymėjo, kad bendrovės, kurioms suteiktos paskolos, visada vykdydavo savo įsipareigojimus. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, mato, kad UAB „S.“ nuo 2010-07-29 iki 2013-08-29 sumokėjo 94 620 Eur palūkanų. UAB „L.“ nuo 2010-04-23 iki 2013-08-02 sumokėjo 49 364,56 Eur palūkanų. UAB „V.“ nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26 sumokėjo 50 393,88 Eur (b. t. 10, b. l. 116-118).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta įtariamoji A. A. parodė, kad vykdė jai pavestas funkcijas laikydamasi teisės aktų reikalavimų. U. dirbo klientų aptarnavimo specialiste nuo 2007-10-01. Darbą susirado per skelbimus. Darbas buvo susijęs su u. narių įstojimu, grynų pinigų ir banko mokėjimų operacijomis, sąskaitų atidarymu ir indėlių sutarčių sudarymu, ataskaitomis ir t. t. Nuo 2008-02-01 metų pareigos keitėsi į mažmeninės grupės vadovo pavaduotojo, bet darbo specifika išliko ta pati. P. komiteto nare sutiko būti išrinkta po darbo pokalbio ir susipažinusi su tuo metu galiojančiu Kredito unijų įstatymu. P. komiteto nare tapo nuo pirmos darbo dienos U.. Kadangi atėjo į darbą iš kitų sričių, tai jai buvo svarbu dirbti ne vadovo pozicijoje. P. komiteto narys nebuvo K. valdymo organas. Darbas p. komitete buvo neatlygintinas bei atimantis laiko, tai buvo tik papildoma pareiga. Dėl to, kad vykdė šias funkcijas, jokios asmeninės naudos neturėjo. Nesutinka, kad formaliai buvo vertinami įmonių pateikti finansiniai dokumentai ir paaiškinimai. Paraiškas ir kitus dokumentus klientai pateikdavo atvykę arba elektroniniu paštu. Priimti dokumentus neįėjo į jos pareigas, nors buvo susipažinusi su šia tvarka. Finansinė kliento (ir juridinio ir fizinio) būklė buvo vertinama pagal nustatytą tvarką, tačiau ją atlikinėjo p. vadybininkas. Galiojo nustatyta Paskolų išdavimo ir administravimo tvarka ir Skolininko būklės vertinimo taisyklės. Buvo pildomos nustatytos formos exel lentelės. Suvedus duomenis, automatiškai buvo gaunamas rezultatas, kokia kliento finansinė būklė (labai gera, gera, patenkinama, nepatenkinama, bloga). Tvarka buvo patvirtinta valdybos ir jos visada buvo laikomasi. Buvo atliktas ne vienas Lietuvos banko inspektavimas ir, kiek atsimena, esminių pastabų tvarkai nebuvo. Rekomendacijos tobulinimui buvo, bet tai natūralu ir tai inspektoriai daro nuolat. Teisės aktai nebuvo pažeidinėjami. Buvo vadovaujamasi nustatytomis ir patvirtintomis tvarkomis. Dėl užtikrinimo priemonės vertinimo įtarime nurodoma, kad turėjo kelti abejonių, jog ir 2,27 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertinimas (2009-06-04 (A. C. T.„A.“, 2009-06-04). Žemės sklypas buvo įvertintas 686 000 Lt, kai Registrų centro išraše buvo nurodyta, kad 2010-03-15 vidutinė rinkos vertė 7 200 Lt. Paaiškino, kad visuotinai žinoma, jog Registrų centro vertės dėl neatnaujintų duomenų visai neatitiko turto rinkos ir pardavimo kainos, todėl licencijuotų turto vertintojų vertinimas buvo būtinas ir atrodė patikimas. Kiekvienos paskolos atvejis buvo vertinamas individualiai, savo asmeninį sprendimą dėl jo priimdavo pagal turimą informaciją ir savo kompetenciją, niekas jokios įtakos jai nėra daręs. Dirbdama šiose pareigose, eilę atvejų buvo nepritarusi paskolų išdavimui, kas patvirtina, kad sąžiningai pagal savo sugebėjimus ir turimą informaciją atliko savo pareigas. Jei ir galėjo padaryti kokių nors klaidų, tai jos yra ne sąmoningo elgesio pasekmė, bet gyvenimiškos klaidos, įtakotos didelio darbo krūvio ir jos žinių bei kompetencijos lygio. Jai žinoma, kad bendrovės laiku mokėjo palūkanas, tik pasitaikė keli atvejai. UAB „S.“ vėlavo mokėti ne pilną mėnesį nuo 2013-05-25 dienos ir suma 1.356,53 eurų, UAB „L.“ vėlavo nuo 2013-04-25 dvi įmokas, UAB „V.“ vėlavo tris įmokas nuo 2013-04-24. Gali užtikrintai teigti, kad jai, kaip U. P. komiteto narei, buvo pateikti dokumentai, kuriuose buvo matyti, kad skolininko finansinė būklė buvo nustatyta, paskolos grąžinimo rizika buvo įvertinta pagal galiojančias tvarkas, buvo pateikta turto vertinimo ataskaita, kuri nekėlė abejonių, visi reikiami dokumentai buvo tvarkingi, tad nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo galimumo. Be to, paskolų vadybininkas, kuris privalėjo sutikrinti visus dokumentus, tai buvo padaręs ir paruošęs dokumentus paskolai gauti ir, peržiūrėjus jai pateiktus dokumentus, abejonių nekilo dėl jų neteisingumo, dėl ko ji balsavo už paskolos suteikimą. Visos paskolos buvo suteiktos vadovaujantis nustatytomis tvarkomis ir ji nebuvo įtakota kažkieno, jog balsuotų už paskolos suteikimą. U. nuolat buvo inspektuojama Lietuvos banko ir jeigu buvo nustatomi pažeidimai, jie buvo šalinami. Jokių pažeidimų su paskolomis, išduotomis UAB „S.“, UAB „I.“, UAB „L.“ ir UAB „V.“, nebuvo nustatyta (b. t. 10, b. l. 135-140).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta įtariamoji L. D. parodė, kad nuo 2007-10-24 U. dirbo klientų aptarnavimo specialiste. Laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-09-09 buvo U. valdybos nare. Viską atliko pagal tuo metu galiojančius įstatymus, poįstatyminius aktus bei U. vidaus taisykles. Visada dirbo sąžiningai ir laikėsi galiojančių tvarkų ir teisės aktų. Jai pateiktus dokumentus įvertindavo pagal savo sugebėjimus – kiek pamena, pateikiami dokumentai visada būdavo tvarkingi, atitikdavo jiems keliamus reikalavimus (pagal Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisykles ir Skolininko būklės vertinimo taisykles), abejonių dėl pateiktų dokumentų nekildavo, be to, abejonių dėl profesionalių specialistų atliktų turto vertinimų taip pat nekildavo – juk būtent jie yra šios srities profesionalai, todėl ji neturėjo ir neturi kompetencijos kvestionuoti tos srities profesionalų atliktą darbą. Jeigu ir buvo suklaidinta, pritardama paskolų išdavimui, tai tik dėl to, kad jai pateikti dokumentai visiškai atitiko jų vidaus taisykles ir teisės aktus, jie buvo tvarkingi, todėl negalėjo kilti abejonių dėl jų tinkamumo. Paaiškino ir paskolų išdavimo tvarką. Paraiškas ir kitus dokumentus klientai pateikdavo atvykę arba elektroniniu paštu. Pagal Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisykles, paskolų vadybininkas, klientų aptarnavimo specialistas ar kitas U. darbuotojas supažindindavo skolininką su taikytinais teisės aktais ir paskolos suteikimo sąlygomis bei tvarka, specialistas, kalbėdamas su skolininku/paskolos gavėju, turėdavo surinkti kaip įmanoma daugiau informacijos apie paskolos gavėją, tuomet skolininkas/paskolos gavėjas kartu su specialistu turėdavo užpildyti prašymą suteikti paskolą, o tik užpildęs prašymą skolininkas privalėjo pateikti konkrečius dokumentus. Pažymėtina, kad specialistas turėjo patikrinti, ar skolininkas teisingai užpildė prašymą išduoti paskolą. Tai, kad skolininkas vengdavo nurodyti savo duomenis, galėjo reikšti jo abejotiną patikimumą, todėl nustačius neatitikimus, tarp nurodytų paraiškoje duomenų ir pateiktuose dokumentuose ar registruose, būdavo atsižvelgiama tik į dokumentų ar registrų duomenis. Atlikus šią procedūrą, dokumentai būdavo perduodami p. komitetui/valdybai. Finansinė kliento būklė buvo vertinama pagal nustatytą tvarką (pagal paskolų išdavimo ir administravimo tvarką ir Skolininko būklės vertinimo taisykles), be to, kiek pamena, buvo pildomos nustatytos formos exel lentelės. Kai buvo suvedami duomenys, informacija, kokia kliento finansinė būklė, buvo gaunama automatiškai. Be to, už skolininko būklės įvertinimą buvo atsakinga K. valdymo grupė. Kiek jai yra žinoma, ne vieną kartą Lietuvos bankas buvo atlikęs inspektavimą ir, jei teisingai prisimena, esminių pastabų dėl tokios tvarkos nustatyta nebuvo. Jai nesuprantama, kodėl manoma, kad ji neturėjo pasitikėti profesionalų atliktu vertinimu. Visuotinai yra žinoma, kad VĮ Registrų centras nurodyta nekilnojamojo turto vertė dažniausiai neatitinka realios turto vertės, todėl jie tik VĮ Registrų centras duomenimis ir nesiremdavo, papildomai gaudavo ir specialistų atliktas turto vertinimo ataskaitas, kurių kvestionuoti pagal savo turimus sugebėjimus ji objektyviai neturėjo kompetencijos. Atkreipė dėmesį, kad paskolos buvo išduodamos U., o ne banke. Visiems yra suprantama, kad kredito unija prisiima didesnę riziką nei bankas, o paskolos dažnai yra išduodamos tiems asmenims, kurie galimai negautų paskolų banke. Todėl kredito unijose ir yra taikomos didesnės palūkanos, nei banke. Prieš priimdami sprendimą, jie visapusiškai įvertindavo kiekvieno skolininko mokumą, turtą, siūlomą paskolos užtikrinimą ir kitus veiksnius, galinčius nulemti paskolos grąžinimą, ir visada remdavosi skolininko pateiktais dokumentais, t. y. savo pareigas atlikdavo nepažeisdami teisės aktų, tvarkų ir reikalavimų. Dėl paskolos UAB „S.“ paaiškino, kad visada dirbo ir savo pareigas atliko besivadovaudama galiojusiomis tvarkomis bei teisės aktais. Jokio susitarimo su kitais asmenimis nebuvo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Skolininko finansinė būklė buvo nustatyta, paskolos grąžinimo rizika įvertinta pagal galiojančias tvarkas, profesionali turto vertinimo ataskaita buvo pateikta, visi reikiami dokumentai buvo tvarkingi, tad nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo galimumo. Tuo labiau, UAB „S.“ daugiau nei trejus metus (nuo 2010-03-02 iki 2013-08-29) realiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo N. net 94 620 Eur palūkanų, o tai reiškia, kad N. gavo 94 620 Eur naudos (pajamų), kas patvirtina, jog UAB „S.“ buvo finansiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl paskolos išdavimo UAB „L.“ taip pat parodė, kad dirbo ir savo pareigas atliko besivadovaudama galiojusiomis tvarkomis bei teisės aktais. Jokio susitarimo su kitais asmenimis nebuvo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Skolininko finansinė būklė buvo nustatyta, paskolos grąžinimo rizika įvertinta pagal galiojančias tvarkas, profesionali turto vertinimo ataskaita buvo pateikta, visi reikiami dokumentai buvo tvarkingi, tad nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo galimumo. Tuo labiau, UAB „L.“ daugiau nei trejus metus (nuo 2010-04-23 iki 2013-08-02) realiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo N. net 49 364,56 Eur palūkanų, o tai reiškia, kad N. gavo 49 364,56 Eur naudos (pajamų), kas patvirtina, jog UAB „L.“ buvo finansiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat ir dėl paskolos, suteiktos UAB „V.“ – priešingai nei yra teigiama įtarime, ji visada dirbo ir savo pareigas atliko besivadovaudama galiojusiomis tvarkomis bei teisės aktais. Jokio susitarimo su kitais asmenimis nebuvo, jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko. Skolininko finansinė būklė buvo nustatyta, paskolos grąžinimo rizika įvertinta pagal galiojančias tvarkas, profesionali turto vertinimo ataskaita buvo pateikta, visi reikiami dokumentai buvo tvarkingi, tad nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo galimumo. UAB „V.“ beveik trejus metus (nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26) realiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo U. net 50 393,88 Eur palūkanų, o tai reiškia, kad U. gavo 50 393,88 Eur naudos (pajamų), kas patvirtina, jog UAB „V.“ buvo finansiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Visus pateiktus dokumentus, tai yra jų realumą tikrino paskolų vadybininkai, o valdyba patikrindavo, ar pateikti dokumentai atitinka nustatytas tvarkas. Būdama valdybos nare, ji netikrindavo pateiktų dokumentų turinio, nes žinojo, kad tai padarė kiti asmenys, o būtent – K. grupės darbuotojai, be to, ir p. komitetas privalėjo patikrinti šiuos dokumentus. Nustatytos žemės sklypų vertės abejonių nekėlė, negirdėjo, kad apie tai šnekėtų kiti U. dirbantys asmenys, t. y., kad jie sakytų, jog žemės sklypo vertė yra per didelė. Nei vieno iš bendrovės vadovų nepažinojo, su jais nebendravo, nebuvo jų mačiusi (b. t. 10, b. l. 157-159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. J. parodė, kad 2009 metais jai pavyko perkelti (duomenys neskelbtini) paveldėtą žemės plotą į (duomenys neskelbtini), ten buvusį žemės plotą ji pardavė, tačiau kam tiksliai, ji pasakyti negali, bet pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Kaina buvo nemaža, tačiau kokia tiksliai, pasakyti dabar negali. Mano, kad galbūt kažkas tarpininkavo pardavime, bet kas tai buvo, pasakyti negali. Tai, kad daugelio faktų nepamena, paaiškino tuo, jog tuo metu labai rimtai sirgo. Kokią pinigų sumą gavo už parduotą žemę, nepamena, mano, kad gavo ir grynais, ir į banką. Gautus pinigus padovanojo sūnui (b. t. 7, b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K., jam parodžius 2010-03-24 sutartį, sudarytą tarp UAB „V.“ ir UAB „I.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), parodė, kad buvo UAB „I.“ direktoriumi nuo 2008-10-06 iki 2014-10-10. Šios įmonės tikslas, aptariant jį su akcininkais, buvo įsigyti apie 1000 hektarų žemės, pagal kurį ieškojo žemės sklypų apie 1000 hektarų ir buvo pasirinktos vietovės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusėje arba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusėje. Buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinio sklypų įsigijimo, pradžioje galbūt ir nuomojant. (duomenys neskelbtini) rajone buvo įsigyta apie 125 hektarai. Prasidėjus krizei, ta procedūra buvo sustabdyta. Akcininkų idėja buvo šiuose sklypuose statyti oro uostą. Jam parodytos sutarties pasirašymo aplinkybių nepamena, komentuoti nieko šiuo klausimu negali. Ar ji buvo vykdoma, ar ne, pasakyti negali. Prasidėjus krizei ir po jos, sklypų UAB „I.“ jau nebeįsigijo, bandė vykdyti veiklą su tais, kuriuos buvo įsigijusi. Jam dirbant UAB „I.“, tuo pat metu dirbo ir kitose bendrovėse – vienu metu dirbo net 25-iose, todėl pakankamai sudėtinga komentuoti tam tikrų sutarčių sudarymą ir vykdymą, nes jų turėjo tuo metu pasirašyti ne vieną. Į klausimą apie sutartyje numatytą nuomos mokestį – t. y. 4460 Lt už vieną hektarą, atsižvelgiant į rinkos vertę, jam yra per brangus, tačiau kodėl tokia suma buvo numatyta, pakomentuoti negali. Jeigu tokia sutartis būtų ir vykdoma, atsiskaitymai turėjo būti vykdomi pervedant pinigus į įmonės sąskaitą, tačiau UAB „I.“ pasitaikydavo atvejų, kai atsiskaitymai vyko ir grynais pinigais. Jam išėjus iš UAB „I.“, visus dokumentus perdavė tuometiniam direktoriui (b. t. 7, b. l. 28-29).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausos metu liudytojas K. T. (apklausiamas LR BPK 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) parodė, kad dirbo verslo vertintojo asistentu UAB „B.“, kuriai vadovavo Š. G.. Jis, kaip turto vertintojas asistentas, UAB „B.“ galėdavo atlikti turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) vertinimus tiktai vadovaujamas turto vertintojo Š. G., o savarankiškai vertinti turto neturėjo teisės. Jis, kaip turto vertintojas asistentas, galėdavo nuvykti su turto savininku ar užsakovu, ar jų atstovu apžiūrėti vertinamo objekto ir padaryti nuotraukas, suvesti vertinamo turto techninius duomenis, parengti preliminarų turto vertinimo ataskaitos projektą ir pan., tačiau su kiekvienu jo parengtu dokumentu visada susipažindavo turto vertintojas Š. G., kuris nurodydavo, ar parengtame turto vertinimo ataskaitos projekte viskas yra gerai. Jeigu pastabų turto vertintojas neturėdavo, tokiu atveju būdavo atspausdinami mažiausiai du turto vertinimo ataskaitų egzemplioriai ir juose būdavo pasirašoma. Jeigu turto vertintojas Š. G. turėdavo pastabų, tokiu atveju minėtų ataskaitų projektus pataisydavo pagal pateiktas pastabas ir vėl pateikdavo susipažinti turto vertintojui Š. G.. Turto vertinimo ataskaitose pasirašydavo turto vertintojas Š. G., o jeigu jis, kaip turto vertintojas asistentas, dalyvaudavo atliekant turto vertinimus bei rengiant turto vertinimo ataskaitas, tuomet minėtose ataskaitose pasirašydavo ir jis. Įprastai parengtose turto vertinimo ataskaitose pirmiausiai pasirašydavo turto vertintojas, tačiau nepamena ir negalėtų nurodyti pasirašymo kiekvienoje iš ataskaitų eiliškumo. Jis, kaip UAB „B.“ turto vertintojas, nieko nežinojo apie tai, kad UAB „B.“ turto vertintojo asistento K. T. parengtos turto vertinimo ataskaitos, kuriose pasirašė kaip turto vertintojas, buvo teikiamos kredito unijoms, o šios aplinkybės tapo žinomos tik tada, kai buvo atlikta krata bendrovėje bei jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Asmeniškai neturi jokių kontaktų nė su vienu iš kredito unijų darbuotoju ar organų nariu (b. t. 10, b. l. 1-9).

Ikiteisminio tyrimo metu K. T. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis neprisipažino dėl jam įteikto įtarimo, t. y., kad klastojo įtarime įvardintas turto vertinimo ataskaitas ir, kad jas realizavo. Parodymus duoti atsisakė (b. t. 10, b. l. 21-22).

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausos metu įtariamasis Š. G. parodė, kad vadovavo UAB „B.“ nuo jos įsteigimo. 2010 m. jis UAB „B.“ buvo vienintelis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis darbuotojas, o kiti tuo metu bendrovėje dirbę asmenys – K. T., G. P., turėjo turto vertintojo asistento kvalifikacinius pažymėjimus, todėl turto vertinimo ataskaitose turėdavo pasirašyti jis, kaip turto vertintojas, ir jis buvo atsakingas už jo vadovaujamoje bendrovėje turto vertintojų asistentų parengtas turto vertinimo ataskaitas. Jo vadovaujama bendrovė teikdavo audito, apskaitos, konsultacijų, mokestinių deklaracijų pildymo bei turto vertinimo paslaugas. Vertinant nekilnojamojo turto objektus žemės sklypus, įprastai būna taikomas lyginamasis metodas, tai yra atliekamas vertinamo žemės sklypo palyginimas su panašiu arba analogišku žemės sklypu, kurių sandorių kainos yra žinomos. Taikant minėtą lyginamąjį metodą, palyginimui žemės sklypų sandorių kainos toje vietovėje gali būti gaunamos iš VĮ „Registrų centras“, o taip pat gali būti gaunami duomenys iš bendrovėje turimų duomenų apie toje vietovėje įvykusius sandorius. Taip pat, vertinant žemės sklypą, gali būti naudojamas ir kitas – pajamų metodas, tai yra gali būti paskaičiuojama turto būsima nauda, kaip antai nuoma ir pan., tai yra, kokią naudą gali duoti minėtas nekilnojamasis turtas. Turto vertintojas ir turto vertintojas – asistentas savarankiškai pasirenka, kokį turto vertinimo metodą taikyti, vertinant vieną ar kitą turtą. Po to, kai turto vertintojas asistentas parengdavo turto vertinimo ataskaitą, tada pateikdavo jam ją susipažinti. Kaskart, gavęs turto vertintojo asistento parengtą turto vertinimo ataskaitą, jis su ja susipažindavo ir atkreipdavo dėmesį į minėtoje ataskaitoje nurodytą turto vertinimo tikslą bei į lentelę, kurioje būdavo suvesti palyginamieji turto objektai, su kuriais būdavo lyginamas vertinamas turtas, o visi kiti duomenys turto vertinimo ataskaitoje iš esmės būdavo daugmaž analogiški. Jeigu turėdavo pastabų, tuomet savo pastabas nurodydavo turto vertinimo ataskaitą parengusiam turto vertintojui asistentui, kuris pagal pateiktas jo pastabas pataisydavo turto vertinimo ataskaitą. Jeigu parengtai turto vertinimo atskaitai neturėdavo jokių pastabų, tuomet joje pasirašydavo. Taip pat minėtose turto vertinimo ataskaitose, kurias rengdavo turto vertintojas asistentas, pasirašydavo ir pats turto vertintojas asistentas, kadangi turto vertintojas asistentas, norėdamas įgyti turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą, turėdavo teikti duomenis apie jo parengtas turto vertinimo ataskaitas turto vertinimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Jam, kaip turto vertintojui, turto vertintojo asistento parašai turto vertinimo ataskaitose nebuvo reikalingi. Jis, kaip UAB „B.“ turto vertintojas, nieko nežinojo apie tai, kad UAB „B.“ turto vertintojo asistento K. T. parengtos turto vertinimo ataskaitos, kuriose pasirašė kaip turto vertintojas, buvo teikiamos kredito unijoms, o šios aplinkybės tapo žinomos tik tada, kai buvo atlikta krata bendrovėje bei jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Asmeniškai neturi jokių kontaktų nė su vienu iš kredito unijų darbuotoju ar organų nariu (b. t. 10, b. l. 25-31).

Papildomos apklausos metu apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Š. G. parodė, kad vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė K. T., kurią pateikė jam patikrinti bei patvirtinti. Jis, kaip UAB „B.“ turto vertintojas, iš esmės sutikrindavo visas turto vertinimo atskaitose esančias lenteles, žemės sklypų palyginimus, taip pat pasirūpindavo, kad užsakovai žinotų, kad įtarime minimi turto vertinimai nėra skirti įkeitimui, o vertinimo paskirtis kita. Sužiūrėdavo, kad būtų neišgalvoti sandoriai pateikti turto vertinimo ataskaitose, taip pat, ar korektiškai parinkti pavyzdžiai, o aritmetikos netikrindavo. Taip pat patikrindavo ir sužiūrėdavo ribojančias sąlygas, kad turto vertinimo atskaitos nebūtų naudojamos įkeitimui. Sutikrinti pateiktą turto vertinimo atskaitą užtrukdavo apie valandą. Jeigu rasdavo kokių nors neatitikimų, tai liepdavo tuos neatitikimus ištaisyti ją parengusiam turto vertintojo asistentui. Turto vertinimo paslaugų teikimo sutartyse, minimose įtarime, yra jo parašai ir jis jose pasirašė kaip UAB „B.“ direktorius, tačiau plačiau nieko negalėtų apie jas pasakyti, nes nepamena, kur jos buvo pasirašytos, ar UAB „B.“ patalpose, dalyvaujant užsakovams, ar kažkur kitur, ar jis pasirašė ir tada sutartys buvo vežamos pasirašyti užsakovams, kadangi praėjo daug laiko, detaliau apie įtarime minimas sutartis negalėtų nieko pasakyti. Taip pat negalėtų pasakyti, ar jis tiesiogiai bendravo su turto vertinimo užsakovais, kadangi šie vertinimai yra eiliniai, todėl nepamena. Registro centro duomenimis jie mažai remdavosi, t. y. jose jau nustatytomis vertėmis, tačiau, žinoma, pateikdavo argumentus, kodėl įvertina žemės sklypą didesne kaina nei nurodyta Registrų centro išraše, kuris būdavo pridėtas prie turto vertinimo ataskaitos. Taip pat, kai buvo vertinami žemės sklypai, tai kaina buvo nustatoma maksimaliai geriausiai nustatant žemės sklypo galimą panaudojimą palankiausiomis sąlygomis ir kt., taip nustatant maksimalią, tai yra ribinę didžiausią žemės sklypo vertę, tačiau, kaip minėjo, visi įtarime minimi žemės sklypai nebuvo vertinami įkeitimui. Tokios paprastos turto vertinimo ataskaitos, kaip minimos įtarime, galėjo būti rengiamos pagal šablonus ir tam tikros klaidos galėdavo likti tiesiog dėl neatidumo. Visas įtarime turto vertinimo ataskaitas jis sutikrino, jose nerado jokių neatitikimų ar klaidų, todėl kaip UAB „B.“ turto vertintojas ir direktorius visas šias įtarime minimas turto vertinimo ataskaitas patvirtino savo parašu bei UAB „B.“ antspaudu. Įtarime minimose turto vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės, kurias nustatė K. T., jam nepasirodė ženkliai didesnės ar išpūstos, taip pat nebuvo kitų, kokių nors pažeidimų, todėl minimas turto vertinimo ataskaitas ir patvirtino, kadangi jos viską atitiko. Taip pat, kadangi šias minimas turto vertinimo ataskaitas parengė K. T., tai jis ir vyko prie minėtų sklypų, t. y. su kuo, kaip nuvykdavo prie įtarime minimų žemės sklypų ir kaip atlikdavo jų fotofiksaciją, negalėtų pasakyti, todėl, ar tikrai K. T. buvo prie tų konkrečių žemės sklypų, minimų įtarime, ar nuotraukos yra kitų žemės sklypų, negali atsakyti. Nustatant žemės sklypo vertę, užsakovas pats pateikdavo arba jie patys išsitraukdavo išrašą iš Registrų centro apie žemės sklypą, kuriame būdavo nurodyti to žemės sklypo tam tikri parametrai, servitutai ir kt. Tada iš Registrų centro buvo paimami išrašai apie toje vietovėje buvusius sandorius, laikotarpis būdavo nuo 3 mėnesių iki metų. Tada buvo atrenkami sandoriai pagal parametrus, pavyzdžiui pagal žemės sklypo paskirtį, nes buvo parenkami žemės sklypai pagal analogus, o jeigu jų nebūdavo, tada būdavo naudojami laiko, paskirties ir kitos pataisos (b. t. 10, b. l. 43-45).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. T. ir Š. G. buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (b. t. 10, b. l. 46-54).

2019 m. liepos 19 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad UAB „V.“ vadovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo Ž. P., nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. kovo 19 d. - M. G., nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. – E. K., nuo 2013 m. balandžio 22 d. – R. B., nuo 2017 m. sausio 3 d. UAB „E.“ paskirta bankrutuojančios įmonės „V.“ bankroto administratoriumi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „V.“ pripažinta bankrutavusia (nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 1 d.) (b. t. 8, b. l. 1-5).

2019 m. liepos 19 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad Ž. P. UAB „V.“ akcininku registruotas buvo nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. (b. t. 8, b. l. 1-5).

2018-03-21 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininkas I. Ž., remiantis 2018-01-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotimi (b. t. 5, b. l. 159-172), pateikė specialisto išvadą, jog U. UAB „V.“ suteikė paskolą neįsitikinusi, kad UAB „V.“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus (b. t. 5, b. l. 173-183).

Žemesnės instancijos teismas

2017-04-14 UAB „S.“, vadovaudamasi 2016-05-05 paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 6, b. l. 2-19), pateikė UAB „S.“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje turto vertinimo ataskaitoje, esančioje 2017-03-15 retrospektyvinio turto vertinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, jog 1.85 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010-03-01 buvo 4 400 Eur (b. t. 6, b. l. 21-64).

2019-05-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja atliko segtuvo, paimto kratos, atliktos U. patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Šiame segtuve sudėta UAB „V.“ paskolos byla (b. t. 4, b. l. 1-3). UAB „V.“ paskolos byloje yra sudėti visi dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „V.“ (b. t. 4, b. l. 4-184).

Žemesnės instancijos teismas

2019-07-19 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja atliko dokumentų, kuriuose nurodytos žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė, apžiūrą. Visi reikšmingi apžiūrėti dokumentai pridėti prie apžiūros protokolo (b. t. 8, b. l. 131-162).

Iš 2019-07-19 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad ji, susipažinusi su UAB „V.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašais AB SEB banke, nustatė, kad UAB „V.“ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2010-03-29 su N., palūkanas mokėjo, gaudama lėšas iš užsienio kompanijų S. ir M. sąskaitų. Iš S. lėšos buvo gaunamos iki 2012-03-27, iš M. – iki 2012-10-10. Iš analizės matyti, kad po to, kai lėšos, gautos iš S. buvo įskaitomos UAB „V.“ sąskaitoje, kelių dienų bėgyje buvo apmokamos palūkanos pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (jei sumos didesnės, nei įmoka, reikalinga palūkanoms sumokėti, šie pinigai mokami kas mėnesį) (b. t. 11, b. l. 7-17).

U. bankroto administratorius UAB „V.“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrių 2017-09-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2016-12-21 UAB „V.“ iškelta bankroto byla. U. patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje – 288 058,85 eurų. UAB „V.“ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su U., yra skolinga 173 772 eurų paskolos, 22 107,66 eurų sutartinių palūkanų, 15 386,07 eurų delspinigių, 340 eurų išlaidų už notaro veiksmus ir 76 903,11 eurų palūkanų. Šiuo metu įkeistas turtas dar nėra parduotas ir jo realizavimas bus vykdomas bendrovės bankroto procedūros metu (b. t. 7, b. l. 98).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. kovo 18 d. Prašymas dėl įstojimo į u. patvirtina, kad UAB „V.“ prašo būti priimta asocijuoto nario teisėmis į N.(b. t. 4, b. l. 102).

2010 m. kovo 18 d. Indėlio iki pareikalavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., sudarė Indėlio iki pareikalavimo sutartį su N., atstovaujama K. aptarnavimo vadovės A. A. (b. t. 4, b. l. 99).

2010 m. kovo 19 d. Vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, kad Ž. P. nusprendžia neprieštarauti, jog UAB „V.“ įsigytų 1,85 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (b. t. 4, b. l. 78).

2010 m. kovo 19 d. Vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, kad Ž. P. nusprendžia, tapti kredito unijos N. asocijuotu nariu, įsigyti pajų ir įgalioja Ž. P. atstovauti UAB „V.“ tvarkant visus reikiamus dokumentus; imti paskolą 173 772 Eur (600 000 Lt) iš kredito unijos N. (b. t. 4, b. l. 95).

Šalies argumentai

2010 m. kovo 19 d. Prašymas išduoti paskolą/nupirkti vekselį patvirtina, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., kreipėsi su prašymu išduoti paskolą/nupirkti vekselį į kredito uniją N., prašydama suteikti jai 173 772 Eur paskolą žemės sklypo įsigijimui, siūlant tą patį sklypą įkeisti, taip užtikrinant paskolos mokėjimą. Taip pat pateiktas Įmonės veiklos aprašymas (Verslo planas) (toliau – ir Verslo planas) be datos, kurį pasirašė UAB „V.“ direktorius Ž. P.. Verslo plane nurodyta, kad kreditas bus panaudojamas 1,85 ha žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) įsigyti, sklypo pirkimo kaina – 600 000 Lt, nekilnojamojo turto vertinimo įmonė UAB „B.“ atliko pilną sklypo įvertinimą, jų ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 716 000 Lt. Plane teigiama, jog projektą planuojama įgyvendinti per 5 metus, einamosios palūkanos ir dalinis paskolos gražinimas planuojami iš įmonės veiklos ir žemės sklypo nuomos, „pagrindinis paskolos grąžinimas realizavus žemės sklypus po 5 metų“. Verslo plane teigiama, jog bendrovė planuoja naują veiklą – nekilnojamojo turto nuomą, iš kurios planuoja 2010 m. gauti 72 000 Lt pajamų, 2011 m. ir 2012 m. – po 96 000 Lt. Planuojamų gauti nuomos pajamų pagrindimui pateikta 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „V.“ išnuomoja žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „I.“, sutartyje nustatytas žemės sklypo nuomos laikotarpis – 5 metai (nuo 2010 m. balandžio 1 d.), sklypo nuomos mokesčio dydis vienam mėnesiui lygus 4 460 Lt/ha (8 251 Lt už visą žemės sklypą). Sutartyje nurodytas sklypo kaina – 2 377 Lt (b. t. 4, b. l. 79-80, 81-82, 83, 84-87, 88-93).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., ir UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus A. K., sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kuria UAB „V.“ išnuomoja žemės ūkio paskirties 1,85 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „I.“. Šia sutartimi žemės sklypas išnuomojamas 5 metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo sklypo perdavimo dienos. Sklypas turi būti perduotas nuomininkui nuo 2010 m. balandžio 1 d. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nustatyta žemės vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka – 2 377 Lt. Šios sutarties 10 punkte nurodyta, kad žemės sklypo nuomos mokesčio dydis vienam mėnesiui lygus 4 460 Lt už vieną hektarą, viso už sklypą – 8 251 Lt (b. t. 4, b. l. 61-62).

Išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2014 m. spalio 10 d. UAB „I.“ direktoriumi buvo registruotas A. K., o nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. – I. A. (b. t. 8, b. l. 187 – 188).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „I.“ direktorės I. A. 2019 m. kovo 26 d. elektroninio laiško nustatyta, kad ji atsakydama į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2019 m. kovo 20 d. raštą, nurodė, jog UAB „I.“ dokumentų apskaitoje nerado UAB „I.“ žemės sklypo nuomos sutarties su UAB „V.“, taip pat informavo, jog UAB „I.“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, kad tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“ būtų atliekamos/atliktos finansinės operacijos (b. t. 8, b. l. 186).

2010 m. kovo 26 d. Paskolos teikimo juridiniams asmenims užpildyta forma patvirtina, kad UAB „V.“ prašomos paskolos suma yra 173 772 Eur. Paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – hipoteka, įkeičiamas turtas – 1,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 716 000 Lt, nustatyta turto vertintojų. Paskolos teikimo pastabose nurodyta, kad paskolą numatoma grąžinti pardavus bendrovės įsigyjamą žemės sklypą bei iš bendrovės veiklos. Kaip teigiami aspektai paskolos teikime nurodyti: „1. Įmonė veikia pelningai; 2. Įmonė ir įmonės akcininkai pradelstų skolų neturi; 3. Nurodytas paskolos grąžinimo šaltinis“. Išvadoje nurodyta, kad „siūloma įkeisti turtą pardavus už turto vertintojų nustatytą vertę, lėšų pakaktų dengti N. suteiktai paskolai“. Paskolos teikimą pasirašė k. K. valdymo grupės vadovas S. V. (b. t. 4, b. l. 55-57).

2010 m. kovo 29 d. Skolininko finansinės būklės vertinimas patvirtina, kad k. darbuotojas S. V. atliko skolininko UAB „V.“ finansinės būkles vertinimą, kuriame bendrovės būklė įvertinta kaip patenkinama. A. A., kaip p. komiteto narės, parašu patvirtinta, kad įvertinimas patvirtintas p. komiteto posėdyje, vykusiame 2010 m. kovo 29 d. (b. t. 4, b. l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. gruodžio 31 d. Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad 2008 m. bendrovė uždirbo 941 Lt pajamų ir patyrė 11 703 Lt nuostolių, 2009 m. uždirbo 15 855 Lt pajamų ir 12 580 Lt grynojo pelno. Nurodytu laikotarpiu bendrovės veikla nekito, o pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos, per 2008 m. 8 mėn. sieke 12 643 Lt, 2009 m. sudarė 3 275 Lt. 2009 m. UAB „V.“ turto vertė buvo lygi 11 080 Lt (b. t. 4, b. l. 48-49, 50, 51-54).

2010 m. kovo 29 d. Išrašas iš protokolo patvirtina, kad 2010 m. kovo 29 d. vykusio p. komiteto susirinkimo metu K. p. komiteto nariai S. V. ir A. A. balsavo už 173 772 eurų paskolos suteikimą UAB „V.“ (b. t. 4, b. l. 47).

2010 m. kovo 29 d. Išrašas iš protokolo patvirtina, kad 2010 m. kovo 29 d. vykusio valdybos posėdžio metu K. valdybos nariai A. R., L. D. ir D. D. balsavo už 173 772 eurų paskolos suteikimą UAB „V.“ (b. t. 4, b. l. 46).

2010 m. kovo 29 d. Prašymas dėl pajaus dalies įsigijimo patvirtina, kad UAB „V.“ prašo leisti UAB „V.“ papildomą įsigyti pajaus dalį už 89 800 Lt (b. t. 4, b. l. 77).

2010 m. kovo 29 d. Prašymas dėl pajaus grąžinimo patvirtina, kad jame yra nurodyta, jog paskolos likučiui tapus ne didesniam už turimą pajų, UAB „V.“ prašo grąžinti visą turimą pajų, paliekant tik nustatytą mažiausią pajų, ir šią sumą iš UAB „V.“ pajinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šias lėšas panaudoti paskolos dengimui (paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 4, b. l. 59).

2010 m. kovo 29 d. Indėlio iki pareikalavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., sudarė Indėlio iki pareikalavimo sutartį su N., atstovaujamos K. aptarnavimo vadovės A. A. (b. t. 4, b. l. 100).

2010 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad 1,85 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Z. J.. Šis žemės sklypas įregistruotas hipoteka 2010 m. kovo 30 d., įrašas galioja nuo 2010 m. kovo 30 d. (b. t. 4, b. l. 16-17).

2010 m. kovo 29 d. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N., atstovaujama K. valdymo grupės vadovo S. V., ir UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. įsipareigojo bendrovei suteikti 173 772 Eur paskolą, skirtą žemės sklypo pirkimui. Šia sutartimi sudarytas paskolos grąžinimo grafikas, nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 24 d. (visa paskolos suma gražinama viena įmoka 2015 m. kovo 24 d.) (b. t. 4, b. l. 5-8).

2010 m. kovo 29 d. Sutartinės hipotekos lakštas patvirtina, kad UAB „V.“ prievolių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui įkeistas 1,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). U. naudai buvo įkeistas turtas, pasirašant sutartinės hipotekos lakštą, kuriame nurodyta, kad įkeičiamo žemės sklypo savininkė yra Z. J., bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas yra 716 000 Lt, nustatytas turto vertintojų. 2010 m. birželio 8 d. Sutartinės hipotekos lakšto priedas patvirtina, kad hipoteka perrašyta, įrašant skolininku UAB „V.“ (b. t. 4, b. l. 11-13, 14-15).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. kovo 30 d. Pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį patvirtina, kad UAB „V.“ prievolių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui įkeistas 1,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), N. naudai. Įkeičiamo žemės sklypo savininkė yra Z. J., bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas yra 716 000 Lt. 2010 m. birželio 8 d. Pažymėjimas apie sutartinės hipotekos pakeitimo įregistravimą hipotekos registre patvirtina, kad hipoteka perrašyta, įrašant skolininku UAB „V.“ (b. t. 4, b. l. 18-20, 21-22).

2010 m. kovo 31 d. Sutikimas patvirtina, kad N. sutinka, jog N. įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Z. J., būtų parduotas UAB „V.“. Sutikimas duodamas su sąlyga, kad pardavus aukščiau minėtą žemės sklypą ir įregistravus jo nuosavybę, bet ne vėliau nei per 14 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, UAB „V.“ imsis priemonių, kad būtų pakeistas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), jame įrašant naują įkeisto žemės sklypo savininką (b. t. 4, b. l. 76).

2010 m. kovo 31 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad Z. J. pardavė UAB „V.“, atstovaujamai Ž. P., 1,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt. Į paskolos sutartį įtrauktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. kovo 30 d. išrašas su istorija, kuriame nurodyta, kad 2010 m. kovo 26 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 14 000 Lt (b. t. 4, b. l. 63-70).

2010 m. kovo 31 d. Prašymas dėl pinigų pervedimo patvirtina, kad UAB „V.“ nurodė pervesti į Z. J. sąskaitą AB SEB banke 490 000 Lt, atsiskaitant už žemės sklypą (b. t. 4, b. l. 58).

Iš UAB „V.“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad Z. J. į banko sąskaitą buvo pervesta 490 000 Lt (b. t. 7, b. l. 76).

2010 m. kovo 31 d. Prašymas dėl paskolos išmokėjimo patvirtina, kad UAB „V.“ prašo paskolos dalį 31 858,20 Eur konvertuoti į litus ir išmokėti 110 000 Lt Z. J. grynaisiais pinigais, atsiskaitant už perkamą žemės sklypą, pagal 2010 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 60).

2011 m. spalio 4 d. Skolininko finansinės būklės vertinimas patvirtina, kad k. darbuotojas S. V. atliko skolininko UAB „V.“ finansinės būkles vertinimą, kuriame bendrovės būklė įvertinta kaip bloga. A. A., kaip p. komiteto narės, parašu patvirtinta, kad įvertinimas patvirtintas p. komiteto posėdyje, vykusiame 2011 m. spalio 4 d. (b. t. 4, b. l. 36, 37).

2012 m. balandžio 24 d. Skolininko finansinės būklės vertinimas patvirtina, kad A. B. atliko skolininko UAB „V.“ finansinės būkles vertinimą, kuriame bendrovės būklė įvertinta kaip patenkinama. A. B., kaip p. komiteto pirmininkės, parašu patvirtinta, kad įvertinimas patvirtintas p. komiteto posėdyje, vykusiame 2012 m. balandžio 24 d. (b. t. 4, b. t. 29).

2012 m. spalio 11 d. Prašymas dėl įstojimo į u. patvirtina, kad M. G. prašo būti priimtas į N. (b. t. 4, b. l. 108).

2012 m. spalio 11 d. Indėlio iki pareikalavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. G. sudarė Indėlio iki pareikalavimo sutartį su N., atstovaujama K. aptarnavimo vadovės A. A. (b. t. 4, b. l. 107).

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. vasario 14 d. Pranešimas dėl paskolos sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad bankrutavusi N. praneša UAB „V.“, jog įmonė netinkamai vykdo 2010 m. kovo 29 d. pasirašyta paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo pranešimu UAB „V.“ informuota, jog, jeigu įmonė per nustatytą terminą geranoriškai neįvykdys pranešime nurodyto reikalavimo dėl finansinių įsipareigojimų, 2010 m. kovo 29 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus laikoma nutraukta 2014 m. vasario 28 d. Apie sutarties nutraukimą atskiras pranešimas įmonei nebus siunčiamas (b. t. 4, b. l. 9-10).

Iš VĮ R. 2019 m. birželio 27 d. pateiktų duomenų nustatyta, jog sandoriuose, kuriais buvo parduodami (duomenys neskelbtini) esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., žemės sklypų vieno aro kaina buvo nuo 1,45 eurų už arą iki 2064,7 eurų už arą (UAB „V.“ už įgyto sklypo arą sumokėjo 939,24 eurus) (b. t. 8, b. l. 95-96).

2010 m. kovo 1 d. UAB „B.“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, žemės sklypo plotas – 1,85 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. kovo 1 d. yra 716 000 Lt. Nurodyta, kad vertinimo užsakovas – UAB „V.“, vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu (b. t. 4, b. l. 167, 168-184).

2011 m. gegužės 2 d. UAB „R.“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, žemės sklypo plotas – 1,85 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011 m. gegužės 2 d. yra 717 000 Lt. Nurodyta, kad vertinimo užsakovas – UAB „V.“, vertinimo tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę užstatui (b. t. 4, b. l. 112-113, 141-166).

2012 m. liepos 23 d. UAB „A.“ turto rinkos vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, žemės sklypo plotas – 1,85 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. liepos 23 d. yra 724 000 Lt. Nurodyta, kad vertinimo užsakovas – UAB „V.“, vertinimo tikslas – nustatyti vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę užsakovo pageidavimu. UAB „A.“ vertinamo turto apžiūros akte pažymėta, kad yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bendrasis planas, todėl turto vertintojas išnagrinėjo vertinamo žemės sklypo galimą panaudojimą pagal bendrojo plano sprendinius. Maksimalus ir geriausias vertinamo turto panaudojimas būtų pasiektas parengus detalųjį planą bei pakeitus sklypo paskirtį į kitą (gyvenamajai statybai) (b. t. 4, b. l. 114-140).

Iš UAB „V.“ sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26 UAB „V.“ vykdydama 2010 m. kovo 29 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo sutartimi numatytas įmokas ir N. sumokėjo 50 393,88 Eur palūkanų (b. t. 7, b. l. 67-78).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-225-303/2019). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-225-303/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Ž. P. pateiktame kaltinime nurodoma, kad jis būdamas UAB „V.“, direktoriumi ne vėliau nei 2010-03-01 kreipėsi į UAB „B.“ vertintoją Š. G., prašydamas įvertinti ketinamą pirkti Z. J. priklausantį 1,85 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai didesne kaina, nei jis vertas, nors žinojo, kad šio sklypo vertė yra žymiai žemesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vertė 2010-01-11 buvo 3 803 Lt). Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad Š. G., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010-03-01, UAB „B.“ patalpose parengė 2010-03-01 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vertas 716 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą nustatyta, kad indeksuota žemės sklypo vertė 2010-01-11 buvo 3 803 Lt), ir šią žinomai suklastotą 2010-03-01 turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė UAB „V.“ direktoriui Ž. P.. Teismas, vertindamas šią kaltinimų dalį pirmiausi pažymi, jog turto vertintojas Š. G., taip pat Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) rengęs turto vertintojo asistentas K. T. teisme nurodė, jog nei su kaltinamuoju, nei su UAB „V.“ jų nesiejo ir nesieja jokie santykiai, kaltinamojo asmeniškai jie nepažįsta, su juo dėl minėtoje Turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos vertinamo turto vertės nesitarė, kaltinamasis nustatyti didesnės turto vertės jų neprašė. Iš esmės analogiškus parodymus teisme davė ir kaltinamasis Ž. P.. Duomenų, kurie paneigtų šiuos liudytojų Š. G., K. T. bei kaltinamojo Ž. P. parodymus byloje nėra. UAB „B.“ parengtoje 2010-03-01 Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šio vertinimo tikslas ir paskirtis – nekilnojamojo turto vertės nustatymas užsakovo pageidavimu, o turto vertė nustatyta analizuojant maksimalaus ir geriausio vertinamo turto panaudojimo galimybę (kuri apibrėžta kaip labiausiai tikėtinas ir pateisinamas, įstatymų leidžiamas ir finansiškai naudingas turto fizinis panaudojimas, kada vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę). Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 2 d. UAB „R.“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, žemės sklypo plotas – 1,85 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011 m. gegužės 2 d. yra 717 000 Lt ( vertinimo tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę užstatui) (b. t. 4, b. l. 112-113, 141-166), 2012 m. liepos 23 d. UAB „A.“ turto rinkos vertės nustatymo pažymoje, pateiktoje tuo metu, kai Ž. P. nebebuvo UAB „V.“ vadovu ir akcininku, konstatuota, jog minėto žemės sklypo rinkos vertė 2012 m. liepos 23 d. yra 724 000 Lt (vertinimo tikslas – nustatyti vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę užsakovo pageidavimu, be to vertinamo turto apžiūros akte pažymėta, kad yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bendrasis planas, todėl turto vertintojas išnagrinėjęs vertinamo žemės sklypo galimą panaudojimą pagal bendrojo plano sprendinius, nustatė, kad maksimalus ir geriausias vertinamo turto panaudojimas būtų pakeitus sklypo paskirtį į kitą (gyvenamajai statybai)) (b. t. 4, b. l. 114-140). Jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „B.“, UAB „R.“, UAB „A.“ ar juose dirbę analizuojamo turto vertę nustatę turto vertintojai būtų susiję ir/ar susitarę dėl neteisingo vertinamo turto vertės dydžio nustatymo nėra. Taip pat nėra duomenų, jog UAB „R.“, UAB „A.“ turto vertintojų pateiktą vertinamo turto rinkos vertės dydį įtakojo Ž. P. ar/ir UAB „V.“. Kaltinamajame akte akcentuojama, kad Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai mažesnė - indeksuota žemės sklypo vertė 2010 m. sausio 11 d. buvo 3803 Lt. Pažymėtina, kad indeksuota žemės sklypo vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypo indeksuota vertė ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuotos pagal skirtingas metodikas, žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, o nominali indeksuota vertė yra visiškai nesusijusi su vidutine rinkos verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-236/2020). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė nelygintina su turto vertintojo atlikto individualaus turto vertinimo metu nustatyta turto verte. Iš Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo taip pat matyti, jog jame yra nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010 m. kovo 26 d. yra 14000 Lt. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl to individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, spręstina, kad negalima teigti, jog VĮ Registrų centras nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė, o taip pat vidutinė turto rinkos vertė, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią turto vertę. Tačiau be jau minėtų UAB „B.“, UAB „R.“, UAB „A.“ analizuojamo turto vertės nustatymo pažymų, byloje yra ir UAB „S.“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje esančioje 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio turto vertinimo pažymoje yra nurodyta, jog 1.85 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. kovo 1 d. buvo 4 400 Eur (b. t. 6, b. l. 21-64). Teismas sutinka, kad UAB „S.“ ir UAB „B.“ turto vertintojų nustatytas esminis to paties turto rinkos vertės skirtumas kelia klausimų dėl realios vertinamo turto vertės bei UAB „B.“ Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pagrįstumo. Tačiau teismas, įvertinęs UAB „R.“, UAB „A.“ analizuojamo turto vertės nustatymo pažymose nurodytą vertinto nekilnojamojo turto rinkos vertę, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi 2010 m. kovo 1 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu) 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, šiame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl to, jog VĮ Registrų centras nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė ir vidutinė turto rinkos vertė neatspindi realios turto vertės, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „V.“ ir/ar Ž. P. įtakojo UAB „B.“ turto vertintoją Š. G., turto vertintojo asistentą K. T. dėl atliekamo turto vertinimo ar vertinamo turto vertės nustatymo, taip pat, jog Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina yra nurodyta 600 000 Lt bei vadovaudamasis tuo, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), sprendžia, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad Ž. P. prašė UAB „B.“ vertintoją Š. G. įvertinti ketinamą pirkti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai didesne kaina, nei jis vertas, nors žinojo, kad šio sklypo vertė yra žymiai žemesnė, o Š. G. parengė 2010 m. kovo 1 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra vertas 716 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė ir šią žinomai suklastotą turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė Ž. P.. Tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis žinojo, jog žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta 2010 m. kovo 1 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis, kaip UAB „V.“ vadovas, N. pateikė 2010 m. kovo 19 d. prašymą išduoti paskolą/nupirkti vekselį, kuriuo prašė UAB „V.“ išduoti 173772 eurų paskolą žemės sklypo įsigijimui (b. t. 4, b. l. 79-80). Pateiktame Verslo plane nurodoma, kad kreditas bus panaudojamas 1,85 ha žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), įsigyti, sklypo pirkimo kaina – 600 000 Lt, projektą planuojama įgyvendinti per 5 metus, einamosios palūkanos ir dalinis paskolos gražinimas planuojami iš įmonės veiklos ir žemės sklypo nuomos, „pagrindinis paskolos grąžinimas realizavus žemės sklypus po 5 metų“. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis pateikė 2010 m. kovo 19 d. prašymą išduoti paskolą/nupirkti vekselį, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), žinodamas, kad UAB „V.“ bus finansiškai nepajėgi grąžinti pasiskolintas lėšas bei, kad įkeičiamo turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta 2010 m. kovo 1 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis teisme teigė, jog UAB „V.“ planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį, surasti investuotojus, padalinti žemės sklypą bei išmokėti paskolą. Šis įsigyjamo žemės sklypo panaudojimo planas, nors ir neišsamiai, yra nurodytas ir N. pateiktame Įmonės veiklos aprašyme (verslo plane) (jame nurodyta, kad po 5 metų planuojama realizuoti jau nebe vieną žemės sklypą). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 1,85 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius patenka į zoną, kurioje yra galimas žemės sklypo užstatymas gyvenamaisiais namais, todėl maksimalus ir geriausias šio turto panaudojimas būtų pasiektas parengus detalųjį planą bei pakeitus sklypo paskirtį į kitą (gyvenamajai statybai) (b. t. 4, b. l. 114-140). Visi šie duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo nurodytas įsigyjamo žemės sklypo panaudojimas iš tiesų galėjo duoti finansinės naudos, todėl nors UAB „V.“ 2008 m., 2009 m. finansiniai rodikliai kelia abejonių dėl jos pajėgumo įgyvendinti kaltinamojo nurodytą projektą, tačiau savaime nereiškia, kad kaltinamasis pateikdamas 2010 m. kovo 19 d. prašymą išduoti paskolą/nupirkti vekselį, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), žinojo, kad UAB „V.“ bus finansiškai nepajėgi grąžinti pasiskolintas lėšas. Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „V.“ po Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su N. sudarymo gaudavo lėšas iš užsienio kompanijų S.., M. (b. t. 11, b. l. 7-17). Nors kaltinamasis teisme nurodė neprisimenantis šių lėšų gavimo pagrindo, tačiau šių lėšų gavimo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o pats lėšų gavimo faktas leidžia spręsti, kad UAB „V.“ turėjo pajamų, iš kurių vykdė Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26 (visą laiką, kol UAB „V.“ direktoriumi ir akcininku buvo kaltinamasis), UAB „V.“ vykdė minėtą paskolos sutartį, mokėjo sutartimi numatytas įmokas ir N. sumokėjo 50 393,88 Eur palūkanų (b. t. 7, b. l. 67-78). Visi šie duomenys, teismo vertinimu, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis N. teikė prašymą dėl paskolos išdavimo bei Verslo planą žinodamas, kad UAB „V.“ bus finansiškai nepajėgi grąžinti pasiskolintas lėšas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis, kaip UAB „V.“ direktorius, N. pateiktame Įmonės veiklos aprašyme (Verslo planas) nurodė, kad einamosios palūkanos ir dalinis paskolos gražinimas planuojami iš įmonės veiklos ir žemės sklypo nuomos, „pagrindinis paskolos grąžinimas realizavus žemės sklypus po 5 metų“. Verslo plane teigiama, jog bendrovė planuoja veiklą – nekilnojamojo turto nuomą, iš kurios planuoja 2010 m. gauti 72 000 Lt pajamų, 2011 m. ir 2012 m. – po 96 000 Lt. Planuojamų gauti nuomos pajamų pagrindimui pateikta 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „V.“ išnuomoja žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „I.“, sutartyje nustatytas žemės sklypo nuomos laikotarpis – 5 metai (nuo 2010 m. balandžio 1 d.), sklypo nuomos mokesčio dydis vienam mėnesiui lygus 4 460 Lt/ha (8 251 Lt už visą žemės sklypą) (b. t. 4, b. l. 81-82, 61-62). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad UAB „I.“ į Verslo planą buvo įtrauktas tam, kad parodyti N., jog UAB „V.“ mokės įmokas, tačiau ši informacija nebuvo teisinga, nes reali sutartis su UAB „I.“ sudaryta nebuvo, UAB „I.“ jokių įmokų UAB „V.“ nemokėjo, tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“ jokių santykių nebuvo. Teisme apklaustas liudytojas A. K., ėjęs UAB „I.“ direktoriaus pareigas 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu, nurodė, kad minėtoje sutartyje yra jo parašas, tačiau, ar šios sutarties sąlygos buvo vykdomas ji neprisiminė. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, minėtoje sutartyje nurodyta žemės sklypo nuomos kaina yra nereali, tai yra per didelė. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „I.“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, kad tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“ būtų atliekamos/atliktos finansinės operacijos (b. t. 8, b. l. 186). Be to byloje esančioje 2018 m. kovo 21 d. Specialisto išvadoje dėl N. suteiktos paskolos UAB „V.“ nurodyta, kad 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo nuomos kaina 30 kartų viršijo vidutinę geros ūkinės vertės žemės nuomos kainą, todėl toks nuomos sandoris nuomininkui buvo visiškai nenaudingas, elgdamasis racionaliai joks ūkio subjektas tokios sutarties nesudarytų (b.t. 5, b. l. 173-182). Teismas, įvertindamas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Verslo plane nurodyta žemės sklypo nuomos veikla buvo nurodyta bei 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) N. pateikta tik tam, kad formaliai būtų pagrįstas UAB „V.“ planuojamų gauti pajamų šaltinis, nors kaltinamasis žinojo, jog 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) realiai vykdoma nebus ir jokių pajamų UAB „V.“ iš UAB „I.“ pagal šią sutartį negaus.

Iš 2010 m. kovo 26 d. Paskolos teikimo juridiniams asmenims užpildytos formos matyti, kad ją pasirašęs N. K. valdymo grupės vadovas S. V. nurodė, kad UAB „V.“ prašomos paskolos suma yra 173 772 Eur, paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – hipoteka, įkeičiamas turtas – 1,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 716 000 Lt, nustatyta turto vertintojų paskolą numatoma grąžinti pardavus bendrovės įsigyjamą žemės sklypą bei iš bendrovės veiklos, siūlomas įkeisti žemės sklypas neįkeistas, suteikta paskola sudarytų apie 83,7 proc. įkeičiamo turto vertės, įmonė veikia pelningai, įmonė ir įmonės akcininkai pradelstų skolų neturi, nurodytas paskolos grąžinimo šaltinis, siūlomą įkeisti turtą pardavus už turto vertintojų nustatytą vertę, lėšų pakaktų dengti suteiktai paskolai (b. t. 4, b. l. 55-57). 2010 m. kovo 29 d. išrašas iš N. P. komiteto susirinkimo protokolo patvirtina, kad N. P. komitetas (nariai S. V., A. A.), nutarė pritarti valdybos sprendimui suteikti UAB „V.“ 173 772 Eur paskolą laikotarpiui nuo 2010-03-29 iki 2015-05-24 su 10 procentų palūkanomis, palūkanas mokant kas mėnesį pagal nustatytą grafiką, paskolą grąžinant termino gale (b. t. 4., b. l. 47). N. Valdyba (nariai L. D., D. D., pirmininkė A. R.) 2010 m. kovo 29 posėdyje nutarė patenkinti UAB „V.“ 2010 m. kovo 19 d. prašymą dėl tikslinės paskolos žemės sklypo įsigijimui bei išduoti 173 772 Eur paskolą laikotarpiui nuo 2010-03-29 iki 2015-05-24 su 10 procentų palūkanomis, palūkanas mokant kas mėnesį pagal nustatytą grafiką, paskolą grąžinant termino gale (b. t. 4., b. l. 46), paskola užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu, įkeičiamas turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 29 d. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) N., atstovaujama K. valdymo grupės vadovo S. V., ir UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus Ž. P., pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią k. įsipareigojo bendrovei suteikti 173 772 Eur paskolą, skirtą žemės sklypo pirkimui, sutartimi sudarytas paskolos grąžinimo grafikas, nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 24 d. (visa paskolos suma gražinama viena įmoka 2015 m. kovo 24 d.) (b. t. 4, b. l. 5-8). Kaltinamasis teisme nurodė, kad N. darbuotojų, tarp jų ir S. V., A. A., D. D., A. R. nepažinojo, N. pateikė jos nurodytus dokumentus, jokių pastabų dėl jo pateikto turto vertinimo ar Verslo plano iš N. negavo. Liudytojai S. V., D. D., A. A. teisme teigė, kad jokių ryšių su UAB „V.“ ar joje dirbančiais asmenimis neturėjo, kaltinamojo nepažįsta. Tai, jog nepažinojo kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir L. D.. A. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sprendžiant paskolos suteikimo UAB „V.“ klausimą nebuvo niekieno įtakojama. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo, liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad duomenų, jog kaltinamasis būtų įtakojęs N. darbuotojų S. V., A. A., D. D., A. R., L. D. sprendimus dėl paskolos UAB „V.“ suteikimo byloje nėra. Pažymėtina, kad kreditų išdavimas N. buvo ūkinė komercinė veikla, šioje ji veikė kaip savo srities profesionalė, todėl vykdomos veiklos ypatumai suponavo ypatingai didelę jos atidumo ir rūpestingo pareigą. Tačiau nenustačius kaltinamojo Ž. P. įtakos N. darbuotojų sprendimams, šių darbuotojų galimi teisės aktų pažeidimai, išsamiai aptarti kaltinamajame akte, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog 2010 m. kovo 31 d. Prašymu dėl pinigų pervedimo UAB „V.“ N. nurodė pervesti į Z. J. sąskaitą AB SEB banke 490 000 Lt, mokėjimo paskirtis - atsiskaitymas už žemės sklypą (b. t. 4, b. l. 58), 2010 m. kovo 31 d. Prašymu dėl paskolos išmokėjimo UAB „V.“ prašė N. paskolos dalį 31 858,20 Eur konvertuoti į litus ir išmokėti 110 000 Lt tiesiogiai Z. J. grynaisiais pinigais, siekiant atsiskaityti už perkamą žemės sklypą pagal 2010 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 60). Iš UAB „V.“ sąskaitos išrašo matyti, kad Z. J. į banko sąskaitą buvo pervesta 490 000 Lt , iš sąskaitos išmokėta 110 000 Lt (mokėjimo paskirtis: „iš sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (einamoji UAB „V.“) 110000 Lt paskolos išmokėjimas J.“ (b. t. 7, b. l. 76). Notaro patvirtinta 2010 m. kovo 31 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Z. J. pardavė UAB „V.“, atstovaujamai Ž. P., 1,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt, sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog šalys patvirtina, kad už parduotą – nupirktą turtą yra visiškai atsiskaityta (b. t. 4, b. l. 63-70). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. J. iš esmės patvirtino 2010 m. kovo 31 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, nurodė, kad, mano, jog už sklypą buvo atsiskaityta mokant tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Vykdant 2010 m. kovo 29 d. tarp N. ir UAB „V.“ sudarytą Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties vykdymo užtikrinimui žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas N. (b. t. 4, b. l. 11-15).

Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad remiantis pasirašyta paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), N. dalį lėšų, t. y. 110 000 Lt, išmokėjo Ž. P. grynais pinigais, iš kurių jis 89 800 Lt įnešęs į UAB „V.“ sąskaitą N., už ją nupirko pajų UAB „V.“. Teismas, vadovaudamasis principu, kad kaltinamasis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, įvertindamas, kad duomenų, jog notaro patvirtina 2010 m. kovo 31 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka byloje nėra, atsižvelgdamas į Z. J. patvirtinimą, jog visą šioje sutartyje nurodytą pinigų sumą ji gavo, taip pat UAB „V.“ 2010 m. kovo 31 d. Prašymo dėl paskolos išmokėjimo N., kuriuo prašoma 110 000 Lt grynaisiais pinigais išmokėti tiesiogiai Z. J., turtinį, sprendžia, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad Ž. P. dalį gautos paskolos panaudojo ne atsiskaitymui už žemės sklypą, o N. pajui įgyti.

Pažymėtina, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013). Teismas atsižvelgdamas į šiame nuosprendyje išdėstytus argumentus, aplinkybes, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis prašė UAB „B.“ vertintoją Š. G. įvertinti ketinamą pirkti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai didesne kaina, nei jis vertas bei žinojo, jog šio žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta 2010 m. kovo 1 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, jog pateikdamas 2010 m. kovo 19 d. prašymą išduoti paskolą/nupirkti vekselį, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), jis žinojo, kad UAB „V.“ bus finansiškai nepajėgi grąžinti pasiskolintas lėšas, įvertindamas, jog žemės sklypas, kuriam įsigyti ir buvo suteikta paskola, buvo įsigytas, už jį sumokant paskolos dydžiui lygią pinigų sumą, Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) beveik trejus metus (nuo 2010-04-29 iki 2013-02-26) buvo vykdoma, N. per šį laikotarpį sumokėta 50 393,88 Eur palūkanų, sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis turėjo tyčią apgaule UAB „V.“ naudai įgyti svetimą N. turtą ir jo negrąžinti.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį. Šiame prašyme gynėja pažymėjo, kad paskolos pinigai buvo gauti žemės sklypo įgijimui, pinigai panaudoti pagal sutarties paskirtį, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas turto įkeitimu, gaunant paskolą buvo siekiama vystyti verslą, iš to gauti pelną ir grąžinti paskolą, tačiau kaltinamasis pripažįsta, jog parengęs ir pateikęs N. nenurodė tikrųjų savo ketinimų – tikėdamasis, jog žemės sklypo kaina augs, ateityje pakeis žemės sklypo paskirtį, padalins sklypą į keletą sklypų, ras investuotojus ir statys gyvenamuosius namus.

BK 182 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 207 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nors ir BK 182 ir 207 straipsnių pavadinimuose vartojamas žodis sukčiavimas, šie Baudžiamojo kodekso straipsniai nėra identiški. Abu straipsnius jungia veikos ir būdo požymiai. Ir vienu, ir kitu atveju svetimas turtas iš teisėto savininko ar valdytojo perduodamas kaltininkui. Abiem atvejais turtas perduodamas suklaidinant teisėtą savininką ar valdytoją dėl teisės į turtą. Abiem atvejais suklaidinimas vyksta panaudojant apgaulę. Tačiau minėti BK straipsniai skiriasi nusikaltimo sudėties požymiais. Pirmiausia, kreditinio sukčiavimo sritis daug siauresnė negu sukčiavimo. Kreditinis sukčiavimas yra nusikaltimas ekonomikai (BK XXXI skyrius), todėl galimas tik paskolų, kreditų, subsidijų, laidavimo ar banko garantijų komercinei, ūkinei ar finansinei veiklai išdavimo srityje, tuo tarpu sukčiavimas galimas žymiai platesnėje terpėje, tame tarpe ir visai nesusijusioje su ekonomine veikla. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo. Tačiau, jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrąžinama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį. Taip pat neturi įtakos kredito negražinimo priežastys: tai gali būti ir nepasisekęs verslas, ir su verslu nesusijusios priežastys, bet tai neturi būti susiję su gautos paskolos pasisavinimu. Tačiau, jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o jau pagal BK 182 straipsnį. Esmė yra ta, kad BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Jei nėra įrodymų, kad pinigai pasisavinti, veika kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–339/2013).

Kaip jau buvo konstatuota šiame nuosprendyje, N. pateiktame Įmonės veiklos aprašyme (Verslo plane) žemės sklypo nuomos veikla buvo nurodyta bei 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) N. pateikta tik tam, kad formaliai būtų pagrįstas UAB „V.“ planuojamų gauti pajamų šaltinis, nors kaltinamasis žinojo, jog 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) realiai vykdoma nebus ir jokių pajamų UAB „V.“ iš UAB „I.“ pagal šią sutartį negaus. Kaltinamasis teisme pripažino, kad N. jis pateikė neteisingą informaciją, kad žemės sklypas iš karto bus nuomojamas, patvirtino, jog UAB „I.“ į Verslo planą buvo įtrauktas tik tam, kad parodyti N., jog UAB „V.“ mokės įmokas, sutartis su UAB „I.“ buvo reikalinga pateikti N. tam, kad nekiltų klausimų kaip bus mokamas kreditas ir palūkanos, tačiau reali sutartis su UAB „I.“ sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo jokių santykių tarp šios įmonės ir UAB „V.“, įmokų UAB „I.“ UAB „V.“ nemokėjo. Pažymėtina, kad, aiškinat sistemiškai kredito unijos, kaip finansų įstaigos, kreditavimo veiklos tikslas yra iš kredito gavėjo verslo, vykdomo pagal kredito įstaigai pateiktą verslo planą, generuojamų pinginių srautų gauti palūkanų ir kredito grąžinimo įmokas (Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Turto įkeitimas yra pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o palūkanų mokėjimo ir kredito grąžinimo šaltinis yra kredito gavėjo veiklos pajamos. Teismo vertinimu, kaltinamasis Verslo plane nurodydamas neteisingą informaciją, kad einamosios palūkanos ir dalinis paskolos grąžinimas planuojamas ir iš žemės sklypo nuomos bei tam pagrįsti pateikdamas 2010 m. kovo 24 d. Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios realiai nebuvo planuojama vykdyti, tai yra, šia sutartimi grįsdamas UAB „V.“ gebėjimą mokėti paskolos sutartyje numatytas įmokas, suklaidino N. darbuotojus, atsakingus už sprendimo dėl paskolos UAB „V.“ išdavimo ir toks suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką šių asmenų apsisprendimui dėl turto perdavimo UAB „V.“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimi gautos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį (UAB „V.“ įgijo žemės sklypą, už kurį, bylos duomenimis, sumokėjo tiek, kiek buvo gavusi paskolos), paskolos pasisavinimo faktas nenustatytas, UAB „V.“ beveik trejus metus vykdė paskolos sutartimi numatytus įsipareigojimus, N. mokėjo sutartimi numatytas įmokas, šios įmokos buvo mokamos visą laiką, kol UAB „V.“ akcininku ir direktoriumi buvo Ž. P., spręstina, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į paskolos pasisavinimą UAB „V.“ naudai, o siekta gauti paskolą, kuria būtų atsiskaityta su žemės sklypo savininke už įgyjamą žemės sklypą, kurį vėliau buvo planuojama parduoti suskaidžius dalimis, iš to gauti pelną ir atsiskaityti su kreditoriumi (šis paskolos grąžinimo šaltinis glaustai nurodytas ir Verslo plane). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad Ž. P., būdamas UAB „V.“, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 31 d., siekdamas apgaule UAB „V.“ naudai gauti paskolą, N., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojams, adresu (duomenys neskelbtini) pateikė Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kuriame nurodė, kad 173 772 Eur bus panaudoti 1,85 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o palūkanoms ir paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „V.“ nuomojant įsigyjamą žemės sklypą, taip pat pateikė 2010 m. kovo 24 d. UAB „V.“ ir UAB „I.“ sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl 1,85 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos penkerių metų laikotarpiui, nors žinojo, kad ši sutartis buvo sudaryta formaliai, siekiant nurodyti UAB „V.“ gaunamų pajamų šaltinį, ir, kad iš UAB „I.“ UAB „V.“ jokių pajamų pagal minėtą sutartį negaus, po ko, 2010 m. kovo 29 d. UAB „V.“ su N. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o N. 2010 m. kovo 31 d. išmokėjo UAB „V.“ 173 772 Eur paskolą, tokiu būdu Ž. P. suklaidino N. darbuotojus ir UAB „V.“ naudai gavo iš minėtos k. 173 772 Eur paskolą. Teismo vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Ž. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Teisme gavus kaltinamojo gynėjos prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis teisiamajame posėdyje apie tokią galimybę buvo įspėtas. Teismui padarius išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kaltinamojo parodymus, kaltinamojo gynėjos prašymo dėl veikos perkvalifikavimo argumentus, patikslino kaltinimą, tačiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, todėl, teismo vertinimu, toks kaltinimo patikslinimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisės į gynybą.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties

Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, N. ir UAB „V.“, atstovaujama Ž. P., Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu N. suteikė UAB „V.“ 173 772 eurų paskolą, sudarė 2010 m. kovo 29 d. Paskola išmokėta 2010 m. kovo 31 d. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, veika yra baigta nuo paskolos gavimo momento. Nusikaltimas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 95 straipsnis, galiojęs minėtos paskolos gavimo metu, numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. To paties straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. BK 95 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta, kad, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis Ž. P. bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo metu būtų slėpęsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašų apie fizinį asmenį bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Ž. P. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-175/2015, buvo pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, BK 95 straipsnyje įtvirtintas apkaltinamojo nuosprendžio senaties skaičiavimo nuostatas, sprendžia, kad 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, yra suėjęs, todėl Ž. P. atžvilgiu byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, 2K-214/2013, 2K-276/2014) yra išaiškinta, kad, jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą. Kita vertus, teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaudamasis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytos veikos požymiai, ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Baudžiamojo proceso nutraukimas remiantis BK 95 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu skiriasi nuo bylos proceso nutraukimo remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingus proceso nutraukimo teisinius padarinius. Bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 straipsniu nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-591/2013, 2K-276/2014, 2K-87-942/2017, 2K-236-648/2020).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje Ž. P. yra pareikštas civilinis ieškinys. Pagal BPK 115 straipsnį visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį, pripažinti civiliam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu sprendimas dėl civilinio ieškinio priimant išteisinamąjį nuosprendį priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010). Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka, taigi, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

Dėl kitų klausimų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla kaltinamojo Ž. P. atžvilgiu yra nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, civilinis ieškinys Ž. P. yra paliktinas nenagrinėtas, sprendžia, kad yra panaikintinas ir kaltinamojo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

perkvalifikuoti kaltinime Ž. P. nurodytą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą Ž. P. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Likviduojamos dėl bankroto kredito unijos N. civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimų Ž. P. palikti nenagrinėtą.

Nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą Ž. P. turtui.

Paskelbus nuosprendį, nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė