- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-38-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01534-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-457/2016 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl sandorio pripažinimo įvykdytu ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sandorį pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakove L. J. (dėl 64800 Lt dukters D. J. išlaikymui iki 18 metų bei 7500 Lt už bendrai užgyventą turtą sumokėjimo) įvykdytu.
Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė buvo sudarę santuoką, kurią nusprendė nutraukti. Šalys kreipėsi į advokatą, kad šis paruoštų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šalys jau buvo susitarusios, kad R. J. sumokės L. J. 64800,00 Lt dukters D. J. išlaikymui iki 18 metų bei 7500,00 Lt už bendrai užgyventą turtą, todėl ieškovas R. J. grynuosius pinigus perdavė L. J. 2007 m. gegužės 24 d., o perdavimo faktą šalys įtvirtino pasirašydamos raštelį. Po trijų dienų, 2007 m. gegužės 27 d., advokatas baigė ruošti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dokumentai buvo pristatyti Joniškio rajono apylinkės teismui. 2007 m. birželio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007, nutraukė R. J. ir L. J. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo įforminta ir jau pareiškėjo įvykdyta prievolė, kad ieškovas R. J. sumokės L. J. 64800,00 Lt dukters D. J. išlaikymui iki 18 metų bei 7500,00 Lt už bendrai užgyventą turtą. Kadangi ieškovas 64800,00 Lt dukters išlaikymui bei 7500,00 Lt už bendrai užgyventą turtą L. J. sumokėjo dar iki Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, prašė pripažinti prievolės pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvykdymą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė L. J. priešieškiniu prašė priimti priešieškinį ir jį nagrinėti kartu su ieškovo ieškiniu, pripažinti negaliojančiu L. J. 2007-05-24 išduotą raštelį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji ir ieškovas R. J. sudarė santuoką. 2007-04-03 gimus dukrai D., pašlijo tarpusavio santykiai, todėl šalys nusprendė nutraukti santuoką bendru sutuoktinių susitarimu. Tariantis dėl santuokos nutraukimo pas advokatą sutarė, kad sutartyje bus numatyta, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui R. J. sumokės vienkartinę išmoką, taip pat kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalijimą. Grižus iš advokato, sutuoktiniams konfliktuojant, R. J. privertė pasirašyti raštelį, patvirtinantį, kad L. J. 2007-05-24 gavo iš R. J. pinigus - vienkartinę išmoką dukters D. J. išlaikymui iki 18 metų – 64800 Lt, bei 7500 Lt kompensaciją už R. J. tenkančią santuokoje įgyto turto dalį, nors faktiškai jokie pinigai perduoti nebuvo. Raštelio turinį padiktavo R. J., raštelį surašė būdama susijaudinusi, nes prieš ją buvo psichologiškai smurtaujama, aiškinant, kad „nepasirašysi, atimsiu vaiką, nematysi dukters“. Pinigų R. J. nesumokėjo. Joniškio rajono apylinkės teismas 2007-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007 nutraukė R. J. ir L. J. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatė, kad pareiškėjas R. J. įsipareigoja sumokėti 64800 Lt vaiko išlaikymui ir 6603 Lt piniginę pusės turto vertės kompensaciją pareiškėjai L. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patenkintas prašymas nutraukti santuoką, dienos, t. y. per vieną mėnesį nuo 2007-06-28. Atsakovė L. J. niekuomet nepripažino pinigų gavimo iš R. J. fakto, nes prievolė nebuvo įvykdyta. L. J. dalyvavo teismo posėdyje, patvirtino valią dėl santuokos nutraukimo, sutarties sudarymo, tačiau tuo atveju, jei būtų buvę sumokėti pinigai ir įvykdyta nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė, sumokėta kompensacija, šią aplinkybę teismui būtų atskleidusi, patvirtindama pinigų gavimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu atsakovės L. J. 2007 m. gegužės 24 d. išduotą raštelį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ir kaip sudarytą dėl smurto, dėl susidėjusių aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo priverstas jį sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, priteisė iš ieškovo R. J. 1638,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. J. naudai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2007 m. gegužės 24 d. raštelyje nurodyta pinigų suma buvo perduota atsakovei, vien atsakovės pasirašytas raštelis nereiškia, kad pinigai egzistavo. Ieškovas pateikė tik trumpalaikio sezoninio darbo pasiūlymą, tačiau nepagrindė finansinių galimybių sumokėti atsakovei pinigus 2007 m. gegužės 24 d., nes duomenų apie ieškovo turtinę padėtį 2006 - 2007 m. byloje nėra pateikta. Ieškovas 2004 m. birželio 9 d. įsigijo namą su žemės sklypu, namas buvo rekonstruojamas, remontuojamas, todėl į jį buvo investuojama daug piniginių lėšų. Teismas laikė, kad ieškovas nepagrindė savo turtinės padėties, kad turėjo realią galimybę sumokėti atsakovei raštelyje nurodytą sumą, pinigų sumokėjimo fakto niekas nematė. Ieškovas, nežiūrint atsakovės raštiško patvirtinimo apie 64800,00 Lt gavimą vaiko išlaikymui ir 7500,00 Lt už bendrai užgyventą turtą 2007 m. gegužės 24 d., praėjus kelioms dienoms po tariamų prievolių įvykdymo, 2007 m. gegužės 28 d. su atsakove sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje dėl nepaaiškintų priežasčių įsipareigojo išmokėti 64800,00 Lt vaiko išlaikymui ir 6603,00 Lt piniginę pusės turto vertės kompensaciją atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo. Šią sutartį šalys kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2007 m. gegužės 30 d. pateikė teismui. Ieškovas nepateikė teismui ginčytino raštelio, sutartyje nenurodė apie prievolių įvykdymą, teismo sprendimo neskundė, visa tai patvirtina, kad ieškovas realiai ir faktiškai piniginių sumų atsakovei neperdavė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas neperdavė atsakovei piniginių lėšų, vadinasi, veikė prieš mažamečio vaiko interesus, taip pat ir prieš atsakovę, sąmoningai siekė pažeisti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus: prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, motinystės visokeriopos apsaugos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas 2007 m. gegužės 24 d. atsakovės surašytą raštelį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl smurto, dėl susidėjusių aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo priverstas jį sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas rėmėsi prieštaringais bei neteisingais liudytojų D. Ž. ir A. Ž. parodymais. Liudytojo A. Ž. parodymų teismas turėjo visiškai nevertinti, kadangi jam duodant parodymus teisme, D. Ž. nurodinėjo, kokius parodymus duoti, o teismas nesiėmė jokių priemonių, kad nebūtų pažeidžiama liudytojų apklausa. Be to, D. Ž. ir A. Ž. skyrybų procese nedalyvavo ir jokių aplinkybių nematė, kai kurias aplinkybes sužinojo iš atsakovės pasakojimo, o kadangi liudytojai A. Ž. ir D. Ž. yra L. J. tėvai, tai jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.
8.2. R. J. turtinė padėtis yra pakankamai gera ir yra įrodyta, kad 64 800 Lt už vaiko išlaikymą jis turėjo iš ko sumokėti. Pagal savo turtinę padėtį ieškovas galėjo ir yra sumokėjęs 64800 Lt atsakovei.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vykdomąja byla, nes vykdomoji byla negali būti įrodymu, kad pinigai nėra sumokėti. Vykdomojoje byloje yra vien tik išieškotojos paaiškinimai, o ieškovo R. J. paaiškinimų vykdomojoje byloje nėra.
8.4. 2007-05-24 raštelį ranka surašė L. J., nurodydama, kad 64 800 Lt vaiko išlaikymui gavo. Tai yra rašytinis įrodymas, kurį ginčyti įstatymas draudžia liudytojų parodymais. L. J. jokiais įrodymais nenuginčijo pinigų perdavimo fakto, o teismo motyvai, kad raštelis pasirašytas dėl smurto ir susidariusių aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo priverstas pasirašyti raštelį nenaudingomis sąlygoms, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. L. J. nesikreipė nei į policiją, nei į advokatą, nei į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kas parodo, kad šalių santykiai buvo normalūs ir jokio psichologinio smurto nebuvo naudojama.
8.5. Teismas nevertino I. J. parodymų, kurie šioje byloje yra svarbūs, o taip pat ir to, kad L. J. turėjo pinigų, nes pirko butą, darė remontą, jį apstatė baldais, nusipirko automobilį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi liudytojų D. Ž. ir A. Ž. parodymais, nes šie asmenys geriausiai žino atsakovės L. J. situaciją šalims gyvenant kartu. Ieškovas nurodytoms aplinkybėms paneigti įrodymų nepateikė, o deklaratyviai ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė teismui duomenis apie gautas pajamas, apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą nuo raštelio surašymo dienos bei tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, priešingai, nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kad ginčijamo raštelio surašymo metu 2007-05-24, jis turėjo raštelyje nurodytą pinigų sumą, nepagrindė lėšų gavimo šaltinių. 2007-06-28 teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra panaikintas, šalims turi res judicata galią ir turi būti vykdomas. Tai, kad atsakovė ilgą laiką nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo, nepanaikino jos teisės 2012-04-19 išsiimti vykdomąjį raštą ir jį pateikti vykdyti. Ieškovas nepagrįstai tarp šalių kilusį ginčą kvalifikuoja paskolos teisiniais santykiais, nes šalių ginčas yra susijęs su šalių prievoliniais santykiais – tarpusavio atsiskaitymu. Ieškovas nepaneigė atsakovės ir liudytojų nurodytų aplinkybių dėl atsakovės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas – pripažintas negaliojančiu atsakovės L. J. 2007 m. gegužės 24 d. išduotas raštelis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei ir kaip sudarytas dėl smurto, dėl susidėjusių aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo priverstas jį sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, minėti liudytojai ištuokos procese nedalyvavo ir jokių aplinkybių nematė, jie yra L. J. tėvai, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytoja D. Ž. nurodė, jog atsakovė L. J. jai skambino, sakydama, kad ieškovas ją muša, ji negalinti pamaitinti vaiko, taigi, D. Ž. važiavo pas juos spręsti konflikto. Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovas žemino atsakovę, vadino ją „ubage“, sakė „plika atėjai, plika ir išeisi“. Be to, atsakovė pasakiusi liudytojai, kad ji prievarta pasirašė raštelį, jog turėtų ramybę ir galėtų ramiai auginti vaiką, po ištuokos atsakovė gyveno pas savo tėvus, atvažiuodama pas juos parsivežė tik asmeninius daiktus ir vaiko lovytę. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. Ž.. Apelianto teigimu, šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir prieštaringi. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 str.). Taigi, apeliantas, argumentuodamas, jog liudytojų D. Ž. ir A. Ž. parodymai yra neteisingi ir prieštaringi, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, paneigiančius šių liudytojų parodymus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas tokių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra tik antraeiliai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė L. J. negavo 2007-05-24 raštelyje nurodytų pinigų, ir kad raštelis buvo surašytas ieškovui naudojant psichologinį smurtą bei grasinant. Faktą, kad atsakovė pagal 2007-05-24 raštelį pinigų negavo, patvirtina Joniškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. P2-6-959/2015, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrodymai, atsakovės L. J. banko sąskaitos išrašai, ieškovo pažymos apie gautas pajamas bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas R. J. neturėjo realios galimybės sumokėti atsakovei raštelyje nurodytos pinigų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų D. Ž. ir A. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja bylos medžiagai bei surinktiems įrodymams, yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti ir konstatuoti, jog jie yra prieštaringi ir neteisingi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos nevertino I. J. parodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog liudytoja I. J. parodė, kad ji pinigus matė, ieškovas buvo atsivežęs pinigus į jos butą ir klausė, ar mokėti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas šiuos I. J. parodymus vertino kaip prieštaringus, nurodydamas, jog jie patvirtina, kad realiai pinigai atsakovei nebuvo perduoti (sprendimo 4 lapas). Vien tai, kad I. J. parodymus teismas laikė prieštaringais ir jais nesirėmė, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vykdomąja byla, nes vykdomoji byla negali būti įrodymu, kad pinigai nėra sumokėti, vykdomojoje byloje yra vien tik išieškotojos paaiškinimai, o ieškovo R. J. paaiškinimų vykdomojoje byloje nėra.
13. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).
14. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vykdomąja byla kaip įrodymu, jog pinigai atsakovei nebuvo sumokėti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne visa vykdomosios bylos medžiaga, bet tik atskirais vykdomojoje byloje esančiais įrodymais (v. b. 1, 2, 4, 49 l.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2014-02-17 atsakovė L. J. pateikė antstolei V. Š. paaiškinimą, kuriame nurodė raštelio surašymo aplinkybes, t. y. kad, surašant raštelį, prieš L. J. buvo naudojamas psichologinis smurtas, grasinimai, tuo metu namuose liudytojų nebuvo, pinigų atsakovė negavo, jokio turto neįsigijo (v. b. 49 l.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir atsakovės 2014-02-17 paaiškinimą, kuris patvirtina faktą, jog ieškovas pinigų atsakovei nesumokėjo. Taigi, vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina nagrinėjamoje byloje reikšmingus faktus. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 3 d., 180 str.), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 str.).
15. Ieškovas nurodo, kad vykdomojoje byloje yra vien tik išieškotojos paaiškinimai, o ieškovo R. J. paaiškinimų vykdomojoje byloje nėra, todėl teismas negalėjo vadovautis vykdomosios bylos duomenimis. Šį ieškovo argumentą paneigia vykdomoje byloje esantis ieškovo atstovo advokato A. D. prašymas dėl vykdymo veiksmų nutraukimo. Šiuo prašymu ieškovo atstovas nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-28 nutartis yra įvykdyta, R. J. 2007-05-24 perdavė išieškotojai L. J. 64800 Lt, tai patvirtina L. J. ranka surašytas vienašalis pinigų priėmimo aktas, todėl prašė nutraukti vykdymo veiksmus skolininko R. J. atžvilgiu (v. b. 71 l.). Be to, ieškovo atstovas 2015-09-03 antstolei V. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame taip pat prašė nutraukti vykdomuosius veiksmus antstolės V. Š. vykdomoje byloje (v. b. 73 l.). Joniškio rajono apylinkės teismas R. J. skundą atmetė, nurodydamas, jog atsakovės L. J. raštiškas patvirtinimas apie 64800 Lt sumos gavimą 2007-05-24, nepatvirtina Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-28 sprendimo įvykdymo (v. b. 87–88 l.). Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vykdomojoje byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais civilinei bylai reikšmingas aplinkybes.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad R. J. turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 64800 Lt.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo įrodymus, susijusius su ieškovo R. J. turtine padėtimi ir jo galimybėmis sumokėti atsakovei 2007-05-24 raštelyje nurodytą pinigų sumą, ir tinkamai juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ieškovas nepagrindė savo finansinių galimybių 2007-05-24 sumokėti atsakovei pakankamai didelę pinigų sumą, neįrodė, jog raštelyje nurodyta pinigų suma buvo perduota atsakovei, todėl jų nekartoja ir atskirai dėl jų nepasisako.
19. Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad pinigų gavimą įstatymas draudžia ginčyti liudytojų parodymais, o atsakovė nenuginčijo pinigų perdavimo fakto. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, nurodydama, jog ieškovas nepagrįstai šalių kilusį ginčą kvalifikuoja kaip paskolinius teisinius santykius. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. prievolės įvykdymas.
20. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės transporto priemonės AUDI A4 pirkimo iš ieškovo, dėl raštelio originalo buvimo pas ieškovą, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir atskirai dėl jų nepasisako.
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė L. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo R. J. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 544,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, yra adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.
22. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio, o atsakovė įrodė priešieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.