Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-21-538/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
2A-21-538/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00695-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Irma Čuchraj
Atsakovas
UAB „Senamiesčio svečių namai“
Ieškovas
Ž. U., R. U.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 43-iojo notaro biuro

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-21-538/2014

Teisėja Eglė Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00695-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.3.6.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. U. ir R. U. ieškinį atsakovei UAB „Senamiesčio svečių namai“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 43-iojo notaro biuro notarei S. N. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašė: 1) panaikinti nuo sudarymo momento 2008-12-30 tarp ieškovės Ž. U. ir atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau –Sutartis), pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko: - apartamentus nuo 3-24 iki 3-26, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 3-43 (1/5 iš 11 kv.m.), kurių paskirtis poilsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčius 22,59 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 dalį kiemo aikštelės, kurios plotas 910 kv.m., kurios paskirtis kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės dalis pažymėta šalių suderintame aikštelės plane numeriu 13; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės Ž. U. naudai 90 000 Lt sumą, sumokėtą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovės naudai grąžinant minėtus nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino notarė, poilsio apartamentai ir dalis kiemo aikštelės buvo įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Prieš sudarant sandorį ieškovams buvo žinoma, kad perkamas turtas įkeistas UAB „Danske Bank“, tačiau atsakovė Sutarties 4.3 p. įsipareigojo imtis visų neatidėliotinų veiksmų, kad hipoteka, įregistruota parduodamam nekilnojamajam turtui, būtų išregistruota per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo dienos. Atsakovė pareikalavo, kad pinigai už įsigyjamą turtą būtų pervesti tiesiogiai atsakovei ir nurodė, kad šie pinigai bus pervesti kreditoriui pagal jų susitarimą su UAB Danske Bank, kad kreditorius panaikintų įkeistam turtui hipoteką. Atsakovei buvo žinoma, kad lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, turi būti pervestos į Tranzitinę sąskaitą banke, kaip tai buvo aptarta Refinansavimo sutartyje. Atsakovė ne mažiau kaip 80 proc. iš ieškovų gautos 90 000 Lt sumos (72 000 Lt) į UAB Danske Bank Tranzitinę sąskaitą nepervedė. Ieškovams priklausantis turtas vis dar įkeistas bankui. Atsakovė apgaulės būdu suklaidino ieškovus dėl esminių sandorio aplinkybių, kadangi įkeisto bankui turto, nepanaikinus hipotekos, nebūtų pirkę, jei atsakovė nebūtų patikinusi ir sutartimi įsipareigojusi pervesti sumokėtus pinigus bankui, kad hipoteka būtų panaikinta. Atsakovė dviem sutartimis buvo įsipareigojusi pervesti pinigus už parduotą turtą, kad būtų panaikintas įkeitimas, bankas davė sutikimą parduoti įkeistą turtą tik su šia sąlyga. Dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokio iš tiesų siekė. Ieškovų valia nebuvo pirkti turtą, kuris įkeistas bankui ir įkeičiamo turto vertė negali būti mažesnė negu 2 539 967 eurų, jie buvo suklaidinti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-07 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino 2008-12-30 tarp ieškovės Ž. U. - Pirkėjos, ir atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“- Pardavėjos, sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko:- apartamentus nuo 3-24 iki 3-26, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 3-43 (1/5 iš 11,75 kv.m.), kurių paskirtis poilsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčius 22,59 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 dalį kiemo aikštelės, kurios plotas 910 kv.m., kurios paskirtis kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės dalis pažymėta šalių suderintame aikštelės plane numeriu 13, nuo sudarymo momento. Taikė restituciją - grąžino ieškovės Ž. U. naudai 90 000 Lt sumą, sumokėtą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei UAB „Senamiesčio svečių namai“ grąžinant: apartamentus nuo 3-24 iki 3-26, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 3-43 (1/5 iš 11,75 kv.m.), kurių paskirtis poilsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčius 22,59 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 dalį kiemo aikštelės, kurios plotas 910 kv.m., kurios paskirtis kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės dalis pažymėta šalių suderintame aikštelės plane numeriu 13. Priteisė iš atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškovei Ž. U. 1900 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2605,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu 2008-12-30 nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi sandoris, jų teigimu, sudarytas dėl apgaulės, t.y. atsakovei tyčia pranešus tikrovės neatitinkančias žinias bei nutylėjus svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekiant suklaidinti ieškovus (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, Sutarties turinį, ir nagrinėdamas tikruosius šalių ketinimus sudarant ginčijamą Sutartį, sprendė, jog aplinkybės, jog Sutartimi įgyjamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas UAB Danske Bank A/S Lietuvos filialui ne mažesnei kaip 2 539 967 eurų sumai, ieškovams nebuvo žinomos. Ginčijamoje Sutartyje nenumatyti, todėl ieškovams neatskleisti, atsakovės įsipareigojimai bankui pagal Refinansavimo sutarties 39, 40 punktus, tai yra, jog bankas sutiko leisti atsakovei parduoti nekilnojamąjį turtą tik su sąlyga, kad 80 procentų pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui ir lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, turi būti pervestos į Tranzitinę sąskaitą, ir kad bankas įsipareigojo atsisakyti šio turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į jo Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 80 procentų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos (b.l. 45-46). Ginčijamos Sutarties 2.4 p. nurodyta, jog prieš sutarties sudarymą yra gautas 2008-07-29 banko raštas, tačiau jis prie Sutarties nepridėtas, nepridėti ir hipotekos lakštai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, kaip profesionali verslininkė turėjo ieškovams, šiuo atveju ieškovei Ž. U., kuri yra vidurinio išsilavinimo ir pasirašė ginčijamą Sutartį, išaiškinti ir atskleisti, kad ieškovų perkamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui sumai, kuri gerokai viršija perkamo nekilnojamojo turto vertę, bei tai, kad bankas atsisakys hipotekos tik tuomet, kai ne mažesnė kaip 80 proc. suma už parduodamą nekilnojamąjį daiktą bus pervesta ne į atsakovės, o į Tranzitinę sąskaitą. Kad minėta aplinkybė buvo ieškovams neatskleista, liudija tiek ieškovės Ž. U. paaiškinimai, kad jos sumokėtus pinigus L. B. žadėjusi pervesti bankui, bei tai, kad pinigai už nekilnojamąjį turtą buvo perduoti tiesiogiai atsakovės direktorei L. B.. Atsakovė, žinodama susitarimo su banku aplinkybes, sąmoningai jų neatskleisdamas ieškovams, apgavo ieškovus dėl esminių sutarties sąlygų, t.y. įsipareigojimų bankui ir daikto išlaisvinimo nuo hipotekos aplinkybių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų Ž. U. ir R. U. ieškinio dėl 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu netenkinti. Nurodo, kad nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei prieš sudarant ginčijamą sutartį nebuvo žinoma, jog turtas yra įkeistas bankui. Tokią išvadą teismas padarė tik iš bylos nagrinėjimu metu ieškovės Ž. U. paaiškinimų, tačiau visiškai nevertino pačiame ieškinyje nurodytų aplinkybių, Sutarties sąlygų, atsakovės argumentų ir atstovės paaiškinimų. Ieškovai savo ieškinyje buvo nurodę, jog prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl minėtų nekilnojamųjų turto objektų jiems buvo žinoma, kad perkamas turtas yra įkeistas UAB „Danske Bank“. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai pradėjo keisti savo poziciją, nebuvo nuoseklūs šią aplinkybę aiškindami. Be to, atsakovės atstovei bylos nagrinėjimo metu uždavus klausimą, ar vis tik jiems buvo žinoma apie perkamo turto įkeitimą, ieškovai patvirtino, kad buvo žinoma. Ieškovė taip pat patvirtino, jog ji perskaitė ir susipažino su visomis Sutarties sąlygomis. Iš ieškinio motyvų bei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovų bei jų atstovo paaiškinimų matyti, jog ieškovai savo reikalavimą grindė Sutarties 4.3 punkto neįvykdymu, o ne panaudota apgaule sutarties sudarymo metu. Ginčijamas sandoris atitinka įstatymų reikalavimus, sudarytas įstatymo nustatyta forma, veiksnių asmenų, kurių valios išraiška atitinka tikrąją šalių valią. Sutarties šalių valia dėl nuosavybės teisės į įgyjamą turtą buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta notarine forma patvirtintoje sutartyse ir ilgą laiką – penkerius metus nė vienos iš sandorio šalių nebuvo kvestionuojama. Notaras, tvirtindamas ieškovų ginčijamus sandorius, patvirtino sandorio šalių susitarimą, t y. jų valia dėl sandorio sąlygų, o tai reiškia, kad sudarant sandorius šalių valia buvo tokia, kokia ir nurodyta sutartyse. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tik formaliai įvertino ieškovų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp ieškinio turinio ir ieškovų bei jų atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, kuriomis ieškovai grindė savo reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai Ž. U. ir R. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, ir priimtas visapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, teisingai taikant, bei aiškinant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovė pareikalavo pinigus už įsigyjamą turtą pervesti tiesiogiai atsakovei ir ieškovams pasakė, kad šie pinigai bus pervesti kreditoriui pagal jų susitarimą su UAB „Danske Bank“, kad kreditorius panaikintų įkeistam turtui hipoteką, tačiau kreditoriui nepervedė dėl to šiuo metu jiems priklausantis turtas yra įkeistas bankui ir hipoteka po 5 metų dar nėra panaikinta. Visa civilinės bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jau sudarant sandorį atsakovė turėjo ketinimą ieškovus apgauti, kadangi pinigus liepė perduoti tiesiogiai atsakovei, pažadėjo juos pervesti bankui, tačiau neperdavė, todėl hipoteka ir nebuvo panaikinta. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta Danske Bank A/S Lietuvos filialo vyresnioji projektų vadovė V. M. nurodė, kad grynaisiais pinigais mokėjimu už perkama turtą iš viso negalėjo UAB „Senamiesčio svečiu namai" priimti, kadangi toks apmokėjimas iš esmės pažeidžia UAB „Senamiesčio svečiu namai" susitarimą su Danske Bank. Todėl akivaizdu, jog atsakovė ne tik kad neatskleidė visų sudaromo sandorio aplinkybių ir jas nuo ieškovų nuslėpė, tačiau liepė už turtą atsiskaityti grynais pinigais sumokant juos apeliantui, nors toks atsiskaitymas už parduodamą turtą pažeidė apeliantės ir jos kreditoriaus sutarčių sąlygas, kadangi kredito sutarties Nr. K200808 0402 39 punktas numatė, kad lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą turi būti pervestos į banko sąskaitą. Tokiu būdu atsakovė jau sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį melavo ieškovams, nutylėjo svarbią informaciją, neatskleidė visų susitarimo su banku aplinkybių, kadangi žinodami šią informaciją, ieškovai niekuomet nebūtų mokėję pinigų UAB „Senamiesčio svečių namai“, šiuos pinigus būtų pervedę tiesiai į banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

LR CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka siekiant išsiaiškinti prieštaravimus ir objektyviai, iš esmės įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ginčo esmę, darytina išvada, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-12-30 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 90 000 Lt nusipirko iš atsakovo, atstovaujamo direktorės L. B., apartamentus nuo 3-24 iki 3-26, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 3-43 (1/5 iš 11 kv.m.), kurių paskirtis poilsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčius 22,59 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 dalį kiemo aikštelės, kurios plotas 910 kv.m., kurios paskirtis kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės dalis pažymėta šalių suderintame aikštelės plane numeriu 13 (t. 1, b. l. 9-14, 23-24). Ieškovai už nupirktą nekilnojamąjį turtą su atsakove visiškai atsiskaitė (t. 1, b. l. 129-131). Atsakovė su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2008-08-18 sudarė Refinansavimo sutartį Nr. K200808-0402, kurios paskirtis - UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams Banke refinansuoti (t. 1, b. l. 41-48). Prievolių, kylančių iš šios sutarties užtikrinimui, atsakovė UAB „Senamiesčio svečių namai“ pagal Refinansavimo sutarties 25.2 punktą įsipareigojo įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra įkeičiamo turto vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 539 967 eurų. Refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, jog Bankas sutinka, kad Klientas parduotų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad minėto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m. ir 80 procentų pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui. Lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti pervestos į sąskaitą Banke Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Tranzitinė sąskaita). Šios sutarties 40-uoju punktu bankas įsipareigojo nereikalauti, kad būtų įkeistas sutarties 3 punkte nurodytas turtas arba atsisakyti šio turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į banko Tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 80 procentų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos. 2009-03-13 raštu atsakovas kreipėsi į Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašydamas banko užskaityti D. N. 29 000 Lt ir dalį D.L. N. 16 230 Lt, viso 45230 Lt pirkėjų permokėtą sumą, t.y. 20 proc. padavimo sutartyje nurodytos sumos ir V. B. 2008-08-12 įneštos sumos likusią dalį 26770 Lt pirkėjai Ž. U. pagal Sutartį 70 000 Lt (b.l. 49), 2009-09-09 raštu atsakovės atstovas banko prašė atsisakyti hipotekos asmenų, taip pat Ž. U., įsigytam nekilnojamajam turtui ir išregistruoti ją hipotekos registre (t. 1, b. l. 51-52). 2013-04-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinys įpareigoti atsakovą Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, panaikinti hipoteką nekilnojamajam turtui: patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aiškinantis šalių sutartinę valią, nustatyta, kad pagal praktiką ir šalių susitarimą, tik sumokėjus 80 proc. nuo kiekvieno buto, o ne bendrai, bankas panaikins hipoteką atskirai kiekvienam butui (t. 1, b. l. 156-161).

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2008-12-30 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sandoris, jų teigimu, sudarytas dėl apgaulės, t.y. atsakovei tyčia pranešus tikrovės neatitinkančias žinias bei nutylėjus svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekiant suklaidinti ieškovus (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei nurodo, kad sutartis negali būti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Iš ieškinio motyvų bei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovų bei jų atstovo paaiškinimų matyti, jog ieškovai savo reikalavimą grindė Sutarties 4.3 punkto nevykdymu, kuriame nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja imtis visų neatidėliotinų veiksmų, kad hipoteka, įregistruota parduodamam nekilnojamajam turtui, būtų išregistruota per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodymu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ginčijamą sandori kaip sudarytą dėl apgaulės pagal LR CK 1.91 str., nenustatęs visų tam būtinų sąlygų. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai: 1) apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas; 2) apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis arba šiam žinant – kitas asmuo. Nebus apgaulės, jeigu klaidinamus veiksmus atliko trečiasis asmuo nežinant ir negalint žinoti sandorio šaliai ar kitam asmeniui, suinteresuotam sandorio sudarymu. Apgaulę sudarant sandorius galima konstatuoti tik tuomet, kai konstatuojami sąmoningi tyčiniai kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens veiksmai/neveikimas, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sandorio sąlygų ar kitų svarbių aplinkybių. LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo.

Iš ginčijamos Sutarties 2.4 punkto matyti, jog parduodami apartamentai yra įkeisti pagal hipotekos lakštus, identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini), prieš pasirašant sutartį yra gautas Danske Bank A/S 2008-07-29 raštas Nr. 873222 dėl bankui įkeisto turto pardavimo, pagal Sutarties 4.3 punktą pardavėjas įsipareigojo imtis visų neatidėliotinų veiksmų, kad hipoteka įregistruota parduodamam nekilnojamajam turtui būtų išregistruota per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo dienos (b.l. 10-13). Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sandorio vertinimui ir ginčo vertinimui jokios teisinės reikšmės neturėjo aplinkybės, susijusios su konkrečiomis Refinansavimo sutarties sąlygomis, tai, kad banko raštai ir hipitekos lakštai nebuvo pridėti prie sutarties. Ieškovai neginčijo 2008-07-29 rašto Nr. 873222 ir 2008-12-24 rašto Nr. 878615 turinio, taip pat nurodė, jog su jais buvo supažindinti, apie tai pažymėta ir pačioje sutartyje, todėl tai, kad šių dokumentų nėra kaip sutarties priedų nereiškia, jog šios aplinkybės buvo nuslėptos nuo ieškovų. Šiuose raštuose buvo išreikštas banko sutikimas dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo ir pardavimo lėšų pervedimo į tranzitinę sąskaitą, įkeitimo atsisakymo. Be to, sutartis buvo sudaryta pas notarą, kartu dalyvavo artimas ieškovės giminaitis, ieškovės patvirtinimus, jog su sutarties sąlygomis ji susipažino ir jas suprato. Tai, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo - perdavimo aktus, negali reikšti, jog tam tikros aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog 80 proc. pardavimo sumos turėjo būti pervesta į banko tranzitinę sąskaitą, ieškovams nebuvo atkleista. Pažymėtina, kad su minėtais banko raštais, kuriuose nurodoma, jog pardavimo suma turės būti pervesta į tranzitinę sąskaitą, ieškovė buvo supažindinta. Tuose raštuose aiškiai nurodoma, kur pardavimo lėšos turės būti pervestos. Nei raštuose, nei toje pačioje Refinansavimo sutartyje, kurios 39-40 punktai yra iš esmės identiški minėtų raštų turiniui, nebuvo numatyta nei tvarka, nei terminai, kada pardavimo kaina turi būti pervesta į tranzitinę sąskaitą. Refinansavimo sutarties 40 punkte buvo numatyta, kad bankas per 15 darbo dienų atsisakys nekilnojamojo turto hipotekos po to, kai į tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo kainos. Be to, nei minėtuose raštuose, nei Refinansavimo sutartyje taip pat nebuvo numatyta ir tai, kad iš pardavimo gautos lėšos turi būti tiesiai pervestos į tranzitinę sąskaitą, t.y. nebuvo numatytas draudimas atsakovui į savo atsiskaitomąją sąskaitą ar grynaisiais surinkti pardavimo lėšas, o vėliau atitinkamą jų procentą pervesti bankui. Visi susitarimai su Banku ir su tuo susijusios aplinkybės ieškovams buvo atskleistos tiek prieš pasirašant Sutartį, tiek ir jos pasirašymo metu pas notarą. Be to, pinigai buvo sumokėti ne L. B., bet UAB „Senamiesčio svečių namai” pagal pinigų priėmimo kvitus, tokios apmokėjimo formos nedraudžia įstatymai, toks draudimas nebuvo numatytas ir banko sutikimuose parduoti turtą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sandoris atitinka įstatymų reikalavimus, sudarytas įstatymo nustatyta forma, veiksnių asmenų, kurių valios išraiška atitinka tikrąją šalių valią. Sutarties šalių valia dėl nuosavybės teisės į įgyjamą turtą buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta notarine forma patvirtintoje sutartyse ir ilgą laiką - penkerius metus nė vienos iš sandorio šalių nebuvo ginčijama. Notaras, tvirtindamas atsakovo ginčijamus sandorius, patvirtino sandorio šalių susitarimą, t y. šlaių valią dėl sandorių sąlygų, o tai reiškia, kad sudarant sandorius šalių valia buvo tokia, kokia ir nurodyta sutartyse.

Ieškovai savo reikalavimą grindė tik tuo faktu, kad Sutarties 4.3 punkto sąlyga nebuvo įvykdyta, tačiau neįrodė nė vienos LR CK 1.91 str. 1 d. sąlygos, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoris sudarytas dėl apgaulės. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju sutartis turėjo būti nutraukta ne dėl apgaulės, o pažeidus esminę sutarties sąlygą.

Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas Sutarties 4.3 p. įsipareigojo imtis visų neatidėliotinų veiksmų, kad hipoteka įregistruota parduodamam nekilnojamajam turtui būtų išregistruota per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties pasirašymo dienos. Atsakovė pareikalavo, kad pinigai už įsigyjamą turtą būtų pervesti tiesiogiai atsakovei ir nurodė, kad šie pinigai bus pervesti kreditoriui pagal jų susitarimą su UAB Danske Bank, kad kreditorius panaikintų įkeistam turtui hipoteką. Atsakovei buvo žinoma, kad lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, turi būti pervestos į Tranzitinę sąskaitą banke, kaip tai buvo aptarta Refinansavimo sutartyje. Atsakovė ne mažiau kaip 80 proc. iš ieškovų gautos 90 000 Lt sumos (72 000 Lt) į UAB Danske Bank Tranzitinę sąskaitą nepervedė. Ieškovams priklausantis turtas vis dar įkeistas bankui. Teisėjų kolegoja konstatuoja, kad buvo pažeistas Sutarties 4. 3 puntas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl sutartis turėtų būti nutraukta vadovaujantis CK 6.217 str. 2 d. 1, 4 p. pagrindu, t. y. ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties ir toks nevykdymas duoda pagrindą jiems nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Tačiau pažymėtina, kad nors ir ne tais pagrindais, bet iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1900 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistina 1900 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai” priteisti 1900 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Bronius ValiusIrma Čuchraj