Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., notarė Svajonė Šaltauskienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Teismas neišaiškino klausimo, ar pareiškėja turi nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, kokias galimybes ji turėjo gauti didesnes pajamas, ar išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems poreikiams, todėl į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šiuos faktus. Be to, nepaisant to, kad teismo buvo prašoma išreikalauti, tačiau nebuvo išreikalauta Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V. G. ir pareiškėjos motinos V. G. santuoka, tačiau nepadalintas bendras turtas.

13. Nurodo, kad buvo pažeista garantija asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė naudotis vertėjo paslaugomis, kadangi 2021 m. rugpjūčio 12 d. registruotu laišku pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atlikti procesinių dokumentų vertimus, tačiau užuot bendradarbiavęs, teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjos prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuojant, jog pareiškėja pati turi išversti prašymą. Apeliantė pabrėžia, kad 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, susitarta, kad Lietuvos bei Rusijos piliečiai savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies piliečiai; vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, gali teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta sutartimi ir neišvertė nei vieno procesinio dokumento.

14. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 111, 113–114 straipsnių nuostatomis, kadangi apeliantei nebuvo pateikti procesinių dokumentų vertimai. Pažymi, kad suinteresuoto asmens atstovo procesinių dokumentų su priedais vertimų nepateikimas į adresatui suprantamą kalbą sąlygojo apeliantės procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimus, apeliantė negalėjo tinkamai atsikirsti į atsiliepimą ir tokiu būdu nebuvo įgyvendintas rungtyniškumo principas.

15. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vedė procesą, nes 2021 m. rugsėjo 7 d. lydraščiu išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, o teismo šaukimu informavo proceso dalyvius, kad 2021 m. spalio 5 d. vyks parengiamasis teismo posėdis, kuris buvo pavėlintas iki 2021 m. spalio 12 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas paskyrė atskirojo skundo nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 7 d., nutarties paskelbimą atidedant iki 2021 m. spalio 14 d. Neatsižvelgiant, kad apeliacinės instancijos teismas dar nepaskelbė savo nutarties ir nebuvo žinoma, ar byla parengta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio 12 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis. Apeliantės nuomone, tai pažeidžia proceso tvarką, logiką, CPK numatytą pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtį galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Remiantis CPK 228 straipsniu, pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio skyrimo klausimą turėjo išspręsti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atsiliepimų į pareiškimą, tačiau 2021 m. liepos 8 d. buvo gautas suinteresuoto asmens R. M. atsiliepimas, o klausimas dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo be jokios nutarties išspręstas tik 2021 m. rugsėjo 7 d., tokiu būdu užvilkinant bylos nagrinėjimą be pateisinamų priežasčių.

16. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui Vilniaus 29-ojo notaro biuro notarei Svajonei Šaltauskienei nebuvo tinkamai pranešta nei apie teismo posėdžio laiką, nei datą, nors tą padaryti teismą įpareigoja CPK 225 straipsnio 2 dalis. Pažymi, jog pagal CPK 247 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai į teismo posėdį neatvysta kuris nors iš trečiųjų (suinteresuotų) asmenų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, apylinkės teismas atideda bylos nagrinėjimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie notarės Svajonės Šaltauskienės neatvykimą, jos atstovą arba žinojimą apie teismo posėdį, nes nebuvo išsiųsti pareiškimas, teismo pranešimai ar kiti procesiniai dokumentai.

20. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog suinteresuotam asmeniui notarei Svajonei Šaltauskienei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai bei pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, nurodo, kad notarės pareiga, atsižvelgiant į bylos dalyką ir esant paveldėtojos prašymui, yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras, valstybės paskirtas pareigūnas vykdantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įtvirtintas pareigas, ir jis teismo sprendimu šioje konkrečioje byloje suinteresuotas tiek, kokį reikės atlikti notarinį veiksmą, todėl pareiškėjos ar suinteresuoto asmens dokumentai, įrodymai, jų atsikirtimai, šioje byloje notarei procesinės reikšmės neturi, todėl procesinių dokumentų neįteikimas notarei negali būti teismo sprendimo panaikinimo pagrindu. Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. notarei Svajonei Šaltauskienei išsiųstas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, o 2021 m. rugsėjo 21 d. gauti dokumentai (neskaitmenizuoti), galimai patvirtinantys šaukimo įteikimą.

21. Suinteresuotas asmuo teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/04, kuriuo buvo nutraukta apeliantės tėvų santuoka, ir 2017 m. kovo 9 d. valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijas, šiais įrodymais siekiama paneigti apeliacinio skundo argumentą, jog nutraukiant pareiškėjos tėvų santuoką nebuvo padalintas sutuoktinių turtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos (apeliantės) R. G. pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjai jos tėvo, palikėjo V. G., mirties dienai reikalingas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 29-ame notaro biure buvo paskelbtas pareiškėjos R. G. tėvo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentas, sudarytas 2019 m. rugpjūčio 12 d., kuriuo visas palikėjui priklausęs turtas paliktas jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui R. M. Savo ruožtu testamentinė įpėdinė suinteresuotas asmuo R. M. nesutiko, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį, nes jai nėra reikalingas išlaikymas. Tuo tarpu pareiškėja, siekdama pagrįsti, jog išlaikymo būtinybę įrodinėjo, kad yra neįgali, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, yra stebima psichiatrų nuo 1996 m., gydyta dėl (duomenys neskelbtini) simptomatikos paūmėjimo, reikalingas reguliarus vaistų vartojimas ir pastovi priežiūra; nustatyta 2 grupės negalia, diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nurodo susidurianti su finansiniais sunkumais, kadangi nedirba, neturi santaupų, turi vieną gyvenamą butą. Suinteresuotas asmuo R. M. laikosi pozicijos, jog pareiškėja neįrodė, kad tėvo V. G. mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes nepateikė duomenų apie turimą turtą, galimybes gauti daugiau lėšų būtinoms reikmėms, be kita ko, akcentavo, kad psichinis sutrikimas yra nustatytas ne Europos Sąjungos valstybės narės gydymo įstaigų, todėl neaišku, ar pareiškėjos nurodyta liga atitinka TLK-10 klasifikaciją, ir ar tokia liga Lietuvos Respublikoje gali būti pripažinta kaip negalia. Anot suinteresuoto asmens, byloje nesant duomenų apie pragyvenimo lygį Rusijos Federacijoje, neįmanoma įsitikinti, ar pareiškėjos gaunamos išmakos nepakankamos būtinoms reikmėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

25. Suinteresuotas asmuo R. M. kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/04 nuorašą, ir 2017 m. kovo 9 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie pareiškėjos tėvo V. G. nuosavybę, kopiją. Atsakovė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Kita vertus, teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jų priėmimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo, taip pat teismas gali naudotis ir viešųjų registrų teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens teikiamus įrodymus.

Dėl teisės į privalomą palikimo dalį

28. Byloje tarp šalių yra kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai jos tėvo V. G. mirties dieną, (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Apeliantės tvirtinimu, ypatingosios teisenos tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįgyvendino, nes neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos turimu turtu, galimybėmis gauti papildomų lėšų ir kitų, be to, net ir prašant neišreikalavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V. G. ir pareiškėjos motinos V. G. santuoka, tačiau nepadalintas bendras sutuoktinių turtas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais sutinka iš dalies.

29. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Šiuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, kad pareiškėjai jos tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taigi tokio pobūdžio klausimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų, įskaitant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose.

30. Sutiktina su apeliante, jog CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

31. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

32. Pažymėtina, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

33. Aptariamu atveju pareiškėja nurodė, kad neturi santaupų, nedirba, kartu teikė teismui dokumentus apie gaunamas išmokas iš valstybės. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos teismui 2021 m. birželio 22 d. pateikti (2021 m. birželio 23 d. rezoliucija į bylą priimti) papildomi dokumentai apie jos gaunamas pajamas originaliai yra surašyti rusų kalba, tačiau pareiškėjos atstovo advokato Andriejaus Tiščenko išversti į lietuvių kalbą, patvirtinant, kad advokatas yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 235 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už melagingą vertimą. Vis dėlto, 2021 m. spalio 12 d. vykusio teismo parengiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pastebėjo neatitikimus tarp rusų kalba pateiktų dokumentų apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir advokato vertimo į lietuvių kalbą, todėl siekė šiuos neatitikimus pašalinti užduodant klausimus pareiškėjos atstovui, kuris posėdžio metu pripažino, jog atliktuose vertimuose gali pasitaikyti klaidų, tokiu būdu, nepašalino teismo abejonių dėl dokumentų vertimų tikslumo, taisyklingumo (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 13:09:17 iki 13:15:09).

34. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, kadangi teismas veikė aktyviai ir siekė pašalinti abejones bei neatitikimus tarp pareiškėjos pateiktų įrodymų. Be to, net ir tiksliai nustačius pareiškėjos gautinų įmokų dydžius, vien tik ši aplinkybė savaime neleidžia spręsti apie pareiškėjos finansinę būklę, kadangi siekiant įvertinti pareiškėjos turtinę padėtį, kaip vieną iš pagrindų teisei į privalomą palikimo dalį realizuoti, aptariamu atveju taip pat reikšminga nustatyti, kokia suma reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, o tokių duomenų teismui apskritai nebuvo pateikta. Akcentuotina, jog nors teismas nedispozityviose bylose turi pareigą rinkti įrodymus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

35. Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, kadangi nebuvo išreikalauta ir prie nagrinėjamos bylos prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V. G. ir motinos V. G. santuoka. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė netenkinti pareiškėjos atstovo advokato Andriejaus Tiščenko prašymo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-3876-09/2004, motyvuojant tuo, jog nagrinėjama ir prašoma išreikalauti bylos nėra glaudžiai susiję ir civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/2004 nustatytos aplinkybės neturės esminės reikšmės sprendžiant pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą (įrašo laikas 13:15:09). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo procesas nėra privatus šalių ginčo sprendimo būdas, būtent teismas, o ne šalys vadovauja procesui, todėl rengimosi bylos nagrinėjimui metu šalių pateiktų prašymų, susijusių su įrodymų prijungimu, išsprendimas yra teismo prerogatyva. Antra vertus, pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/2004 pareiškėjos atstovas advokatas Andriejus Tiščenko 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl sprendimo kopijų gavimo, tačiau bylos kortelėje pažymėta, jog advokatas el. paštu informuotas dėl sprendimo kopijos gavimo kreiptis į Vilniaus regiono valstybės archyvą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos atstovui buvo nurodyta, kokiu būdu gautina jo prašoma bylos medžiaga ir nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjos atstovui apskritai nebuvo leista gauti nurodytos bylos medžiagos ar susipažinti su ja.

36. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai vertino ir tyrė byloje esančius duomenis ir ištyręs jų visetą pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Be to, pripažintina, jog tai, kad pati apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą nepateikė tam tikrų įrodymų (pavyzdžiui, susijusių su patiriamomis pragyvenimo išlaidomis, turimu turtu ir kitų), savaime nelėmė pareigos teismui imtis papildomų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti.

Dėl procesinių pažeidimų (ne)buvimo

37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 111, 113–114 straipsnių nuostatomis, kadangi apeliantei nebuvo pateikti suinteresuoto asmens atstovo procesinių dokumentų su priedais vertimai į apeliantei suprantamą kalbą.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pačios pareiškėjos ranka surašytas dokumentas, be kita ko, surašytas ne valstybine lietuvių kalba, kuris, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, buvo pareiškėjos prašymas išversti atitinkamus teismo procesinius dokumentus į kitą, t. y. pareiškėjai suprantamą kalbą. Teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą dokumento trūkumams pašalinti, t. y. pateikti nurodyto dokumento vertimą į valstybinę kalbą, tačiau pareiškėjai nurodytų trūkumų neištaisius, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodyta 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2675-467/2021 palikta nepakeista. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta, kad pareiškėjos prašymas dėl procesinių dokumentų pateikimo į jai suprantamą kalbą laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apeliantės argumentų, susijusių su pareiškėjos teise į vertimą pažeidimu, toliau nepasisako.

39. Apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vedė procesą, tačiau įvertinus apeliantės argumentus matyti, kad jos pozicija dėl teismo nenuoseklumo vedant procesą prieštaringa, kadangi viena vertus, teigiama, kad teismas vilkino bylos nagrinėjimą, kadangi parengiamojo posėdžio skyrimo klausimą išsprendė suėjus įstatyme numatytam terminui, antra vertus, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį numatant jo datą 2021 m. spalio 12 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas apeliacinio proceso tvarka dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjos atskirojo skundo dėl teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties.

40. Šiame kontekste sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, jog pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties pagrįstumas, nagrinėjamos bylos baigčiai neturėjo procesinės reikšmės, o teismas ne tik nepažeidė civilinio proceso įstatymu reguliuojamų proceso stadijų normų, bet kartu ir vykdė imperatyvą, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvieno asmens teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą, yra teisės į teisminę gynybą sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad tokią teisę turi tiek ieškovas (pareiškėjas), tiek atsakovas, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas yra įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jei tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Įstatymas įpareigoja teismą siekti tinkamos pusiausvyros tarp proceso operatyvumo ir būtinybės teisingai išspręsti kilusį ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-485-330/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai vedant procesą, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti proceso taisyklių pažeidimo ir nekenkė tinkamam bylos išnagrinėjimui.

41. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie suinteresuoto asmens notarės Svajonės Šaltauskienės neatvykimą į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes notarei nebuvo tinkamai išsiųsti procesiniai dokumentai bei pranešta apie paskirtą teismo parengiamąjį posėdį ir tokiu būdu notarė nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą.

42. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotam asmeniui notarei Svajonei Šaltauskienei buvo išsiųstas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2021 m. spalio 12 d. 13:00 val., nurodant, kad parengiamasis teismo posėdis, kurio data buvo numatyta 2021 m. spalio 5 d., nevyks. Šaukimas išsiųstas Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro adresu (Šeimyniškių g. 21, Vilnius). LITEKO duomenimis, dokumentai notarei įteikti 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl notarės neinformavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kitos). Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

46. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, suinteresuotas asmuo R. M. turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.