- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2675-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16881-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjos R. G. dokumentas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. G., atstovaujama advokato, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. G., gim. (duomenys neskelbtini), palikėjo V. G. mirties dienai reikalingas išlaikymas, išreikalauti iš Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro visą paveldėjimo bylą su testamentu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2021 m. birželio 16 d. rezoliucija pareiškimas priimtas ir išsiųstas šalims pateikti atsiliepimams.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjos dokumentas, surašytas ne valstybine kalba (DOK-152162).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą dokumento trūkumams pašalinti, t. y. pateikti nurodyto dokumento vertimą į valstybinę kalbą. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja dokumento trūkumų nepašalino, 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties neskundė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos R. G. dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, dėl to dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantė nurodo, kad dar 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, teikdamos svarbią reikšmę bendradarbiavimo plėtojimui teisinės pagalbos srityje – civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, susitarė, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai kitos susitariančiosios šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies piliečiai. Vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, gali teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai.
8. Pirmosios instancijos teismas neišvertė savo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dėl atsiųsto pareiškėjos prašymo, nors pagal CPK 11 straipsnio 2 dalį asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Šita garantija duota valstybės vardu buvo pažeista. Pagal skundžiamą teismo nutartį pareiškėja, pateikusi teismui prašymą išversti siunčiamus į Rusiją pirmosios instancijos teismo dokumentus į jai suprantamą rusų kalbą, pati turi išversti prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl pareiškėjos R. G. atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama advokato Andriejaus Tiščenko, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pripažinimo. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-22117-861/2021 ir vyko pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija - pareiškėja teikė papildomus įrodymus, suinteresuoti asmenys - atsiliepimus į pareiškėjos prašymą. Šioje byloje 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pačios pareiškėjos ranka surašytas dokumentas. Dokumentas surašytas ne valstybine lietuvių kalba. Dėl to pirmosios instancijos teismas laikė, jog dokumentas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir nustatė terminą dokumento trūkumams pašalinti. Pareiškėja dokumento trūkumų nepašalino, todėl teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjos dokumentą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja, atstovaujama advokato, pateikė atskirąjį skundą, kuriame laiko, kad jos prašymas buvo grąžintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
12. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Šiuo atveju pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytų dokumento trūkumų neištaisė, t. y. nepateikė savo prašymo vertimo į valstybinę kalbą. Nesant minėto prašymo vertimo į valstybinę kalbą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės išsiaiškinti jo turinio.
13. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, minėtas dokumentas, tikėtina, buvo pareiškėjos prašymas išversti atitinkamus teismo procesinius dokumentus į kitą, t. y. pareiškėjai suprantamą kalbą, nors tiek pareiškimą, tiek papildomus dokumentus į bylą iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjos vardu valstybine kalba teikė jos advokatas. Procesiniuose dokumentuose nebuvo išreikštas prašymas versti teismo procesinius dokumentus į atitinkamą kalbą, nenurodoma, kad pareiškėjai nėra suprantama valstybinė kalba. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties taip pat surašytas valstybine kalba ir pateiktas advokato.
14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 16 d. dokumentas neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl negali būti priimamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos interesus teisme atstovauja advokatas, kuris procesinius dokumentus pateikdavo valstybine kalba, taip pat pateikė ne vieno dokumento (pareiškimo priedų) vertimus į valstybinę kalbą, todėl būtent atstovas turėjo pareigą apie teismo nustatytus dokumento trūkumus informuoti pareiškėją.
15. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) būtų laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
16. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai jos pateikto procesinio dokumento trūkumus ir terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja šios nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė apeliacine tvarka, todėl ji laikytina įsiteisėjusia ir privaloma pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, kad minėta nutartis nebuvo suprantama pareiškėjai, kadangi ji byloje naudojasi kvalifikuoto teisininko - advokato paslaugomis. Be to, šiuo atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas ne 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nustatytų trūkumų pagrįstumo klausimas, o šioje nutartyje nustatytų trūkumų šalinimo klausimas, t. y., ar pareiškėja per teismo nustatytą terminą pašalino visus nustatytus pareiškimo trūkumus, o jie pašalinti nebuvo. Todėl pareiškėjos argumentai dėl teismo pareigos pateikti atitinkamų dokumentų vertimus pagal dvišalę Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio (šiuo atveju – procesinio dokumento) trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio (pareiškimo) trūkumų pašalinimas teismo nustatytu terminu. Šiuo atveju pareiškėja jokių trūkumų per teismo nustatytą terminą nešalino ir net nebandė šalinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų (ne) šalinimo pasekmes, todėl, pareiškėjai nepašalinus dokumento trūkumų, pagrįstai ir teisėtai laikė dokumentą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.