Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. skundu dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu pareiškėjo T. S. skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartis yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis privalėjo nustatytu terminu atlikti vykdymo veiksmus, nutartis buvo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 353 straipsnis, 661 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00335 dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos L. S. naudai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties dalį laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš T. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms Patricijai D. S. ir A. O. S., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 180 Eur kas mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos (laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. S.). 2019 m. kovo 20 d. antstolis Jonas Petrikas priėmė patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ Nr. S-19-172-1638 ir „Dėl išlaikymo išieškojimo“ patvarkymą Nr. S19-7238, kuriuo nurodė B. S. individualiai įmonei iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sumas išskaityti ir išmokėti nurodė reguliariai kas mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl teismo nutarties vykdymo ir antstolio veiksmų

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė įstatymo nuostatas ir veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nes nesuteikė pareiškėjui realios galimybės pasinaudoti teise vykdyti teismo procesinį sprendimą gera valia, kadangi, nesulaukęs prievolės teikti išlaikymą termino pabaigos, pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. Tokie veiksmai nepagrįstai didina ir bylinėjimosi išlaidas.

CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, asmuo, kuriam teismo nutartimi yra nustatyta pareiga teikti vaikams laikiną išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra laikomos vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir tokios nutartys vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. CPK 661 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. kovo 19 d. išieškotoja L. S. antstoliui pateikė prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. S., kurios pagrindu antstolis pradėjo vykdomąją bylą. Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, kuri yra skubaus vykdymo dokumentas ir toks dokumentas pradedamas vykdyti dar jam neįsiteisėjus, o jo apskundimas vykdymo veiksmų nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Įstatymas numato, jog dėl nutarties vykdymo suinteresuotas asmuo galėjo kreiptis į antstolį (CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 634 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas, teismas priėmė 2019 m. kovo 14 d., todėl pareiškėjui pareiga vykdyti nutartį atsirado nuo jos priėmimo dienos, nes nutartis vykdoma skubiai. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad antstolis, nesulaukęs prievolės teikti išlaikymą termino pabaigos, pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) nuostatos numato, kad vykdymui gali būti pateikiami vykdomieji dokumentai dėl išlaikymo išieškojimo ir tuo atveju, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną išlaikymo įsiskolinimo nėra (Instrukcijos 57 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1619-590/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1907-730/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-770-413/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1845-230/2015). Konstatuotina, kad net ir savanoriškas teismo nutarties vykdymas neriboja išieškotojo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą – nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – vykdyti antstoliui, kuris skubaus vykdymo atveju privalo nedelsdamas patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 661 straipsnio 2 dalyje).

Skubaus vykdymo byloje antstolis neprivalo raginti skolininko geruoju vykdyti vykdomąjį dokumentą – pagal įstatymą antstolis privalo pradėti vykdymo veiksmus ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (CPK 653 ir 661 straipsniai).

Liteko duomenimis nustatyta, kad skundas civilinėje byloje Nr. e2-2332-1071/2019 dėl 2019 m. kovo 14 d. nebuvo pateiktas, nutartis yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu, 2019 m. kovo 14 d. nutartis galioja iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, kaip ir buvo nurodyta 2019 m. kovo 14 d. dienos nutartyje, o antstolis pagrįstai priėmė ir pradėjo vykdyti išieškotojos pateiktą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, kadangi nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu būdu, išieškotoja turėjo teisę gauti laikiną išlaikymą nuo 2019 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Tik vieninteliu CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju antstoliui kyla pareiga patikrinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Tačiau tokią pareigą pateikti minėtus duomenis antstoliui turi išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes sprendžiamas klausimas, susijęs su laikinuoju išlaikymu nepilnamečiam vaikui. Esant minėtų aplinkybių visumai, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog antstolis pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinas išlaikymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra skirta vaikų interesams bylos nagrinėjimo teisme metu apsaugoti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis 2 dalies 4 punktas, 8 punktas). Laikino išlaikymo priteisimo tikslas yra užtikrinti vaikų išlaikymo nepertraukiamumą ir nuolatinumą. Laikinas išlaikymas yra nesiejamas nei su išlaikymo įsiskolinimu, nei su būsimu galutiniu išlaikymo priteisimu. Tokiu būdu, antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo užtikrina tiek skolininko, tiek išieškotojos interesus, siekiant užtikrinti savalaikį išlaikymo mokėjimą nepilnametėms pareiškėjo dukroms. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti laikiną išlaikymą.

Nustatyta, kad skolininkas tik apylinkės teismui 2019-05-16 pateikė duomenis, kad po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, 2019-03-21 ir 2019-04-27, sumokėjo išieškotojai 360 Eur vaikų išlaikymui – antstoliui, vykdančiam vykdomąją bylą, tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl antstolis neturėjo pagrindo spręsti dėl teisėtai ir pagrįstai priimto 2019-03-20 patvarkymo Nr. S19-7328 „Dėl išlaikymo išieškojimo“, kuris adresuotas skolininko darbdaviui, ir reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio išskaityti periodines išmokas, galiojimo ar panaikinimo.

CPK 644 straipsnio 6 punktas nustato, jog skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą pateikimas yra skolininko pareiga. Antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, tai yra teismas įvertina ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius priteisto laikino išlaikymo mokėjimą geruoju, tačiau tokių įrodymų nepateikė, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažymi, kad vykdomosios bylos duomenimis, 2019 m. kovo 14 d. nutarties priėmimo vykdyti metu ir pareiškėjo skundo pateikimo dienai antstoliui nebuvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo sumokėtų išlaikymo sumų.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veismų ar atsisakymo atlikti veiksmus, vertina antstolio veiksmų ar neveikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolis, vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/00335 pažeidimų nepadarė, jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00335 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.