Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-470-459/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
2A-470-459/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02304-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-470-459/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02304-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2017-02-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė ieškinį, juo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės teisinė registracija atlikta be teisinio pagrindo ir įpareigoti atsakovę per 7 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamąjį daiktą – susisiekimo komunikaciją – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises į jį; o atsakovei neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, leisti ieškovei išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro, išieškant išlaidas iš atsakovės; 2) priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 692,90 Eur nuostolių atlyginimo.Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-05 įsakymu Nr. AD1-714 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiui natūra turėtos žemės vietoje, Klaipėdoje, planų patvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) numatomų grąžinti natūra turėtos žemės vietoje ieškovei atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, planai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-02-12 sprendimu Nr. 13S- (14.13.47.)-l „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ nuspręsta atkurti ieškovei nuosavybės teises į jos tėvo A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.Ieškovė nurodė, kad nors yra teisėta nurodyto žemės sklypo savininkė negali savo valia ir nuožiūra naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadangi jame yra registruotos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad jos kaip savininkės galimybės įgyvendinti nuosavybės teises yra visiškai suvaržytos.Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su jai pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog šiai stovėjimo aikštelei projektuoti, pastatyti ir išlaikyti atsakovė patyrė išlaidų, nes nekilnojamojo turto objektas neatsirado iš niekur.UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pradėta statyti ir baigta statyti dar 2002 metais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punktas) ant 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) kampe, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.Atsakovė nurodė, kad 1995 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti nuomojamą 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės kampe, subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. vasario 28 įsakymu Nr. 477 „Dėl valstybinės žemės sklypo subnuomos“ leido valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė nuosavybės teises įregistravo, neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo, nesant jokių sutarčių, suteikiančių teisėtą pagrindą tai padaryti yra nepagrįstas.Atsakovė mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nepagrįstai, nes ieškovei nuosavybės teisė atkurta esant užstatytam žemės sklypui.Tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismo motyvai.Nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 1995-04-07 Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2001-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti nuomojamą žemės sklypą subnuomoti. 2001-02-28 įsakymu žemę leista subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2012-12-17 įregistruotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė (II grupės nesudėtingas statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į jį pagal 2012-09-04 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. E/K-08 ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Kartu su prašymu (Nr. 4591251) ir jau minėtais dokumentais atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė viešajam registrui 2001 m. balandžio 4 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 14/2001, pagal 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, projektą, o ieškovei R. K. nuosavybės teisė į ginčo sklypą įregistruota 2013-03-27.Nurodė, kad vadovaujantis 2012 metais galiojusiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo įregistravimo procedūra bei 44 punktu, naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.Nurodė, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 17 d. atlikdama viešajame registre atsakovei priklausančio nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės (II grupės nesudėtingo statinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, viešajam registrui pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus duomenis, kurių pagrindu ir buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į daiktą. Duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas terminas pateikti trūkstamus dokumentus, be kurių teisinė registracija negalėjo būti atlikta ar būtų atsisakyta atlikti teisinę registraciją, byloje nėra.Nurodė, jog atmetus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės teisinės registracijos pripažinimo neteisėta, kitas ieškinio reikalavimas dėl 692,90 Eur nuostolių atlyginimo, atmestinas, nes ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino svarbias ieškinyje nurodytas aplinkybes ir padarė neteisėtą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-17 atlikdama viešajame registre atsakovei priklausančio nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, viešajam registrui pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus duomenis, kurių pagrindu ir buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į daiktą.Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad prieš tvirtinant Deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 d. reikalavimai, numatantys, jog statytojas savo teisę realizuoja, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino esminės aplinkybės, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra praradusi teisę į žemės sklypą ir jo naudojimą dar iki nuosavybės teisių įregistravimo 2012-12-17, o kartu ir teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, dėl ko jai nuosavybės teise priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė išregistruotina, o šios aplinkybės konstatuotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1228-328/2014 ir 2014-12-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1777-826/2014.Apeliantė nurodo, kad negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau būdama savininkė, privalo kasmet mokėti valstybei apskaičiuoto dydžio žemės mokestį. Už 2013 – 2016 metus yra sumokėjusi 692,90 Eur, tuo patirdama nuostolius. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalo atlyginti nuostolių, o sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi suteikia atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis apeliantei nuosavybes teise priklausančiu turtu neatlygintinai ir neribotam laikui.Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.Atsakovė nurodo, kad apeliantės reikalavimas pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta be teisinio pagrindo, yra nepagrįstas. Kadangi, šiai aikštelei projektuoti, pastatyti ir išlaikyti atsakovė patyrė išlaidų.UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pradėta statyti ir baigta statyti dar 2002 metais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punktas) ant 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kampe, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2001-02-28 įsakymu Nr. 477 „Dėl valstybinės žemės sklypo subnuomos“. Todėl apeliantės teiginys, kad atsakovė nuosavybės teises įregistravo neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo, nesant jokių sutarčių, suteikiančių teisėtą pagrindą tai padaryti, ir neva tos aplinkybės išnagrinėtos ir nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1228-328/2014 bei 2014-12-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1777-826/2014, yra nepagrįstas.Atsakovė nurodo, kad apeliantės teiginys, jog atsakovė nuosavybės teises įregistravo neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo, nesant jokių sutarčių, suteikiančių teisėtą pagrindą tai padaryti neatitinka tikrovės, nes vadovaujantis 2012 metais galiojusiais LR statybos įstatymo 24 str., LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūra bei 44 punktu, naujo nesudėtingo statinio atveju surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.Atsakovė pažymi, kad statinio teisinės registracijos procedūrai atlikti atsakovė pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus duomenis, kurių pagrindu ir buvo įregistruota nuosavybės teisė į daiktą. 2012-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. E/K-08. Deklaracijoje paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta naujų statinių – 1002,37 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelės, kitų inžinerinių statinių (kiemo), II gr. Nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statyba. Deklaracijoje pažymėta, kad statybos darbus leista vykdyti 2001 m. balandžio 4 d. leidimu Nr. 14/2001, ji vykdyta pagal 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, projektą. 2012-10-25 G. M. paslaugų įmonė ir Valstybinės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo Kadastro tvarkytojo vyresnioji specialistė D. G. suderino nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro byloje pateiktas žemės sklypo planas, 2012-06-06 su Geodezijos ir GIS skyriaus vedėju suderinta dangų geodezinė nuotrauka, 2012-12-17 inžinerinio statinio ribų planas.Atsakovė mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nepagrįstai, nes apeliantei nuosavybės teisė atkurta esant užstatytam žemės sklypui.Atsakovė nurodo, kad apeliantė reikalauja priteisti iš atsakovės 692,90 Eur žalos, kurią sudaro kasmet valstybei mokamas apskaičiuoto dydžio žemės mokestis, atlyginimą. Tačiau civilinė atsakomybė taikoma tik esant visoms civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir atsakovės kaltei. Pirmosios instancijos teismui nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas pagrįstai.Tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995-04-07 Klaipėdos miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties pabaiga numatyta 2020-04-07. 2001-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti nuomojamą 0,1208 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės kampe, subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2001-02-28 įsakymu Nr. 477 „Dėl valstybinės žemės sklypo subnuomos“ Klaipėdos apskrities viršininkas leido valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2013 m. gruodžio 3 d. išrašo matyti, kad subnuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2001-03-12, o išregistruota 2007-09-19.2001-04-04 gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 14/2001, pagal 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, projektą, leidimas išduotas 5 metams iki 2006-04-04. 2002 metais pradėta ir baigta statyti automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) ant 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo.2012-02-15 atliktas planinis žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį patikrinimas, surašytas aktas Nr. 13ZN-(14.13.73)-10, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Vadovaudamasis 2012-02-15 Akte nurodyta informacija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2012-10-16 priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-406, kuriuo prieš terminą nutraukė 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės 1995 m. balandžio 7 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012-10-23 nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota.UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-04 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. E/K-08, kurioje paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta naujų statinių – 1002,37 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelės, kitų inžinerinių statinių (kiemo), II gr. nesudėtingo statinio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyba. Šios deklaracijos pagrindu 2012-12-17 nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).Tuo tarpu 2012-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-714 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiui natūra turėtos žemės vietoje, Klaipėdoje, planų patvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numatomų grąžinti natūra turėtos žemės vietoje R. K. atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, planai. 2013-02-12 priimtas sprendimas Nr. 13S- (14.13.47.)-l „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“, kurio pagrindu apeliantei 2013-03-27 buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo sklypą.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos pripažinimo neteisėta, pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino esminių faktinių aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį ir šalių motyvus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu netenkintas ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos pripažinimo neteisėta.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės teisinė registracija atlikta be teisinio pagrindo. Apeliantė R. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka nurodydama, kad sprendimas nepagrįstas, nes teismas nevertino aplinkybių, kad prieš tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 str. 2 d. reikalavimai, numatantys, jog statytojas savo teisę realizuoja, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Apeliantė nurodo, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises įregistravo neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo, nesant jokių sutarčių suteikiančių pagrindą, tai padaryti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyme pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis; daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimo nekilnojamojo turto registre pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis, o vadovaujantis 2012 metais galiojusiais Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūra bei 44 punktu, naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atlikdama teisinę registraciją, viešajam registrui pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus duomenis, kurių pagrindu ir buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į daiktą. Duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas terminas pateikti trūkstamus dokumentus, be kurių teisinė registracija negalėjo būti atlikta ar būtų atsisakyta atlikti teisinę registraciją, byloje nėra.Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas esmines bylos aplinkybes ir įrodymus padarė teisingą išvadą, kadangi vadovavosi 2012 metais galiojusiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūra. Šie teisės aktai nustato, kad asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį, bet kuriame teritoriniame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu turi pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius, statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Jei statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, šiuo atveju susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelė yra II gr. nesudėtingas statinys, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtintos Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuotos deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūros 44 punktu - deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre Nr. 4591251 pateikė 2012-06-12 Nekilnojamojo daikto - susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, parengtą G. M. paslaugų įmonės ir 2012-09-04 užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. E/K-08, kurioje paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta naujų statinių - 1002,37 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės, kitų inžinierinių statinių (kiemo), II gr. nesudėtingo statinio, esančių (duomenys neskelbtini), statyba. Taip pat su minėtais dokumentais pateiktas ir atsakovės pateiktoje deklaracijoje pažymėtas, 2001 m. balandžio 4 d. leidimas Nr. 14/2001, kad statybos darbus atsakovei leista vykdyti, pagal 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, projektą. Taigi, atlikdama teisinę registraciją atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui pateikė visus tuo metu teisės aktais nustatytus privalomus dokumentus, kurių pagrindu ir buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į daiktą.Apeliantė teigia, kad prieš tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 str. 2 d. reikalavimai, numatantys, jog statytojas savo teisę realizuoja, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnyje apie statybos užbaigimą 2 d. nurodo, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. To paties straipsnio 3 d. nurodoma, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Taigi, statytojui paliekama teisė rinktis ar jis teiks deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinti ar ne, nes toks reikalavimas jam neprivalomas, esant nesudėtingų statinių statybai. Nagrinėjamu atveju statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepageidavo pateikti tvirtinti nesudėtingų statinių statybos deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir tuo nepažeidė jokių teisės aktų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtintos Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuotos deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūros 34 punkte nurodoma, kad statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Statybos inspekcijos padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) deklaraciją. Pabrėžtina, kad deklaraciją, reikia pateikti tvirtinti ar registruoti tik tuomet, kai tai yra privaloma. To paties teisės akto 35 punkte nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos padalinys tvirtina deklaraciją ir ją įregistruoja šiais atvejais: 1. pastačius naują ar rekonstravus 1 ar 2 butų namą; 2. rekonstravus nesudėtingą pastatą į 1 ar 2 butų namą; 3. statytojo pageidavimu: atlikus statinio kapitalinį remontą arba pakeitus statinio (patalpos statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu) paskirtį, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant, – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami. Taigi, tarp išvardintų atvejų, kai statybos inspekcijos padalinys privalo tvirtinti ir registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, nėra minima nesudėtingų statinių statyba.Pažymėtina, kad tik esant privalomam nesudėtingų statinių statybos, nagrinėjamu atveju susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelės, deklaracijos apie statybos užbaigimą teikimui tvirtinti, statybos inspekcijos padalinys būtų privalėjęs pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtintos Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuotos deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir įregistravimo procedūros 34 punktą prieš tvirtindamas deklaraciją apie statybos užbaigimą patikrinti ar statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 d. ir 2 d. reikalavimus. Kadangi, deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta nesudėtingo statinio statybai, tai reikalavimas teikti patvirtinti deklaraciją statybos inspekcijos padaliniui statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalomas ir niekas neprivalo patikrinti ar statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 d. ir 2 d. reikalavimus. Tokiu atveju statytojas prisiima sau atsakomybę pildydamas deklaraciją, kad joje esantys duomenys yra teisingi ir tokią deklaraciją kartu su kitais jau minėtais dokumentais pateikia VĮ Registrų centras atlikdamas teisinę registraciją.Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra nekilnojamojo daikto teisinės registracijos teisėtumo, o ne deklaracijos apie statybos užbaigimą klausimas, todėl konstatuotina, jog nekilnojamojo daikto susisiekimo komunikacijų – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), II gr. nesudėtingo statinio, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija yra atlikta teisėtai. Vadovaujantis visais tuo metu galiojusiais teisės aktais atsakomybę už teisingus duomenis prisiima pats statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes esant nesudėtingų statinių statybai deklaracija neprivalėjo būti tvirtinama. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl teisinės registracijos pareikštas statytojui, jo neteisėtų veiksmų buvimo anksčiau aptartais įrodymais nenustatyta. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos rinkti įrodymus, todėl šioje byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti aplinkybei, jog statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų pagrindu neturėjo teisės įregistruoti nesudėtingą statinį - automobilių stovėjimo aikštelę.Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalo atlyginti nuostolių. Nes tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę ((Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiose bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko būtent ieškovei. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertindamas remiantis pakankamumo taisykle, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, neįrodė, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelės teisinę registraciją atliko neteisėtai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir kad dėl to ieškovė būtų patyrusi turtinę žalą.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Dėl aukščiu išdėstytų motyvų ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai neužkerta kelio ieškovei savo pažeistas teises ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138) ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė