- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1777-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12811-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
- Trečiasis asmuo
- R. K., UAB „Bangenė“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija UAB "Bangenė" Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius GUMBINĖ
- Ieškovas
- UAB „Gumbinė“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriui
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1777-826/2014
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant apelianto atstovui advokatui A. Ž., atsakovo atstovams R. V. ir S. M., trečiojo asmens R. K. atstovei advokatei O. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gumbinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gumbinė“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, tretiesiems asmenims R. K., UAB „Bangenė“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl patikrinimo akto, įsakymo bei dalies sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012-02-15 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13 ŽN- (14.13.73)-10, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012-10-16 įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2)-406 Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-02-12 sprendimą Nr. 13 S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. K.. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 1995-04-07 Klaipėdos miesto valdybos atstovas ir UAB ,,Gumbinė" sudarė Nuomos sutartį Nr. N21/95-0044, kurios pagrindu ieškovas išsinuomojo 0,1208 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (adresas suteiktas 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-181), 25 metams, t.y. iki 2020 m. balandžio 7 d. Sutartyje numatyta žemės naudojimo paskirtis - ,,kita“, naudojimo būdas – „komercinės paskirties objektų teritorijos". 2001-03-01 UAB ,,Gumbinė" su UAB ,,Bangenė" sudarė subnuomos sutartį. 2001-04-04 subnuomininkui UAB ,,Bangenė" buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 14/2001, kuriuo leista statyti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis. Leidimas galiojo iki 2006 m. balandžio 4 d., statybos rangovu buvo numatyta UAB ,,Palangos statyba". 2001 m. spalio 8 d. AB ,,Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filiale buvo sudaryta vandentiekio geodezinė nuotrauka. G. M. paslaugų įmonėje buvo sudarytas žemės sklypo planas, kuris laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2002 m. spalio 29 d. buvo patvirtintas jos naudotoju ir VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės. 2012 m. vasario 15 d. nedalyvaujant UAB ,,Gumbinė" atstovams atliktas planinis žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį patikrinimas, surašytas aktas Nr. 13ZN-(14.13.73)-10, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB ,,Bangenė" užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracijoje paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta naujų statinių - 1002,37 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės (k), kitų inžinerinių statinių (kiemo), II gr. nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statyba. Deklaracijoje pažymėta, kad statybos darbus leista vykdyti 2001 m. balandžio 4 d. leidimu Nr. 14/2001, ji vykdyta pagal 2000 m. gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžoje, Klaipėdoje, projektą. 2012 m. spalio 16 d., vadovaudamasis 2012-02-15 Akte nurodyta informacija, Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-406, kuriuo prieš terminą nutraukė 0,1208 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Baltijos pr., Klaipėdos mieste, valstybinės žemės 1995 m. balandžio 7 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Gumbinė“. Mano, kad sutartis nutraukta neteisėtai, nuo 2001 m. žemės sklype buvo vykdyta nauja statyba, pastatyta ir įrengta komercinės paskirties automobilių stovėjimo aikštelė. Leidimas nurodytoje vietoje vykdyti statybos darbus išduotas laikotarpiui nuo 2001-04-04 iki 2006-04-04, deklaracija apie statybos užbaigimą pateikta 2012-09-04, įrašas apie nuosavybę VĮ Registrų centras duomenimis galiojo nuo 2012-12-17. Akto surašymo metu statybos darbai buvo baigti, ant žemės sklypo buvo statinys- automobilių aikštelė. Žemės sklypas ribojasi su komercinio pobūdžio statiniu, kuriame yra ne tik VĮ Registrų centras, bet ir kitų komercinių įmonių biurai, ant sklypo esanti automobilių aikštelė naudojama šių biurų aptarnavimui. Akte neužfiksuotos akto surašymo metu buvusios tikrosios žemės sklypo naudojimo ir užstatymo aplinkybės, aktas galimai surašytas tyrėjams faktiškai nenuvykus prie žemės sklypo. NŽT 2012-02-17 surašė raštą Nr. 13SD-163, kuriuo informuojama, jog 1995-04-07 nuomos sutartis nutraukiama po dviejų mėnesių nustačius žemės naudojimą ne pagal paskirtį, užfiksavus, jog sklype nėra teisiškai registruotų komercinės paskirties statinių. 2012-07-12 rašte pateikta informacija, jog nuomos sutartis nutraukiama po dviejų mėnesių, nustačius žemės naudojimą ne pagal paskirtį, užfiksavus, jog sklype nėra teisiškai registruotų komercinės paskirties statinių, pažymėta, jog į žemės sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Abu raštai faktiškai ieškovo atstovui įteikti tik 2013-05-20 kartu su 2012-10-16 įsakymu. UAB „Bangenė“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai –susisiekimo komunikacijos, automobilių stovėjimo aikštelė, esantys ant viso sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Akto surašymo metu nurodyta aikštelė ir kiti statiniai jau egzistavo, atitiko žemės sklypo paskirtį, žemės subnuomininkas nurodytame sklype atliko naujos statybos darbus laiku, buvo suformuota automobilių stovėjimo aikštelė, kuri naudojama komercinės paskirties objektų aptarnavimui. NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei kitus duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkama NŽT skyriui. R. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į užstatytą žemės sklypą, kuris nuo 1995 m. nuomojamas ieškovui. Sprendimas atkurti nuosavybės teisę R. K. į minėtą žemės sklypą priimtas tik 2013-02-12, t.y. tuo metu, kai sklypas jau buvo užstatytas, statyba įteisinta, o įrašas apie ją viešai galiojantis. Mano, kad šiuo atveju atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą NŽT turėjo pasiūlyti kitą panašios vertės neužstatytą žemės sklypą, esantį Klaipėdos miesto teritorijoje arba atlyginimą pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas UAB „Gumbinė“ nenaudojo išnuomoto žemės sklypo pagal paskirtį, žemės sklype nevykdė komercinės veiklos, akto surašymo metu nebuvo teisiškai registruotų komercinės paskirties statinių, todėl padarė išvadą, kad 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73)-10 surašytas teisėtai, jį surašė tam įgaliojimus turintys specialistai, jo naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1995-04-07 valstybinės žemės nuomos sutarties 8.1 punktu ieškovas įsipareigojo žemės sklypą naudoti komercinei-ūkinei veiklai (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis). Tačiau ieškovas daugiau kaip 17 metų, nenurodydamas jokių objektyvių sutarties nevykdymo priežasčių, nevykdė sutartyje nustatytos veiklos, žemės sklypas buvo subnuomotas trečiajam asmeniui UAB „Bangenė“, subnuomos sutartis galiojo nuo 2001-03-12 iki 2007-09-19, įregistravimo pagrindas 2001-03-01 subnuomos sutartis, išregistravimo pagrindas 2003-05-30 susitarimas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį kadangi išnuomojant ieškovui valstybinės žemės sklypą buvo siekiama ne tik gauti nuomos mokestį ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikimasi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla (komercinė-ūkinė veikla) ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas. Teismas konstatavo, kad žemės sklype nėra jokių komercinės paskirties pastatų, ieškovo nevykdoma komercinė-ūkinė veikla, o tai, kad žemės sklype yra pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis trečiajam asmeniui UAB „Bangenė“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, nereiškia, kad žemės sklype UAB „Gumbinė“ vykdoma komercinė-ūkinė veikla. Teismas konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra susisiekimo komunikacijos, o pagal naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (Žemės naudojimo būdų aprašas, patvirtintas 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2012-12-17, įregistravimo pagrindas 2012-09-04 deklaracija apie statybos užbaigimą, t.y. tada, kai jau buvo surašytas 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktas ir priimtas 2012-10-16 įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2)-406 Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. nenaudojo išnuomoto žemės sklypo pagal paskirtį, nepranešė apie savo buveinės vietą, jos pasikeitimus, taigi ieškovas nesivadovavo sąžiningo bendradarbiavimo ir kooperacijos principais netinkamai vykdydamas sutartį, todėl nurodytos aplinkybės yra pakankamos išvadai padaryti apie žemės sklypo ilgalaikį nenaudojimą pagal nustatytą paskirtį, nustatytos faktinės aplinkybės pagal CK 6.564 str. 1 d. pripažintinos pakankamomis žemės nuomos sutarčiai nutraukti, todėl padarė išvadą, kad pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012-10-16 įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2)-406 Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo, nėra pagrindo. Atmesdamas trečiąjį ieškovo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiui natūra turėtos žemės vietoje, Klaipėdoje, planų patvirtinimo Nr. AD1-714 patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir Minijos g. Klaipėdoje, numatomų grąžinti natūra turėtos žemės vietoje R. K., atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, planus, šis įsakymas yra galiojantis, duomenų, kad šis įsakymas būtų panaikintas byloje nėra. Pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu nutraukta pagrįstai, įvertinus byloje esančius duomenis, įvykių seką, tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė įregistruota nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nebegaliojant subnuomos sutarčiai, esant priimtam 2012-04-05 įsakymui, nėra pagrindo tenkinti ir trečiojo ieškovo reikalavimo.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo UAB „Gumbinė“ ieškinį. Skunde nurodė, kad ginčo žemės sklype vykdyta statyba bei sukurtas nekilnojamasis daiktas atitiko (Ir atitinka) sklypo naudojimo paskirtį, kaip priešingai ir klaidingai nurodyta ginčijamame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.13ŽN-(14.13.73)-10 bei skundžiamame Teismo sprendime, nes priešingu atveju aikštelė nebūtų buvusi įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklype nebuvo teisiškai registruotų komercinės paskirties statinių, nes ginčijamo žemės sklypo naudojimas atitiko sklypo naudojimo „gyvenamosios teritorijos“ ir naudojimo pobūdį „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba“, be to, apelianto nuomone, ginčo sklype negalėjo atsirasti joks kitas objektas, išskyrus esamą – teisėtai pastatą automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, ginčijamas 2012 m. vasario 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.13ŽN-(14.13.73)-10 neatitinka faktinės situacijos bei tinkamo teisinio vertinimo, šio akto priėmimas sukėlė teisines pasekmes – nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad nevykdoma jokia komercinė veikla. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į užstatytą žemės sklypą, nes automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo įregistruota 2012-12-17, sprendimas atkurti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą priimtas tik 2013-02-12, tai yra, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., kuris numato, kad nuosavybės teisė į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka paskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2014-08-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl buvo priimti skundžiami sprendimai. 2012-02-15 patikrinimo metu buvo nustatyti nuomos sutarties pažeidimai ir ieškovas buvo įspėtas, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę paskirtį – nevykdoma jokia komercinė veikla po dviejų mėnesių bus nutraukta 1995-04-07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.21/95-0044. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad susirašinėjimas su ieškovu buvo vykdomas tinkamai. Pripažinus, kad nuomos sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad automobilių aikštelė buvo įregistruota nutraukus nuomos sutartį su ieškovu, nebegaliojant subnuomos sutarčiai, teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti 2013-02-02 sprendimą Nr.13S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atkūrimo R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apeliantas (ieškovas) prašė ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus papildomai paaiškino, kad žemės sklypas buvo naudojamas pagal detalųjį planą, o užstatymas vyko pagal suderintą 2000 m. projektą. Žemės sklypas buvo užstatytas automobilių stovėjimo aikštele, kuris priklauso UAB „Bangenė“. Su UAB „Bangenė“ buvo pasirašyta žemės sklypo subnuomos sutartis, kuri nutrūko nutraukus žemės nuomos sutartį. Nuo subnuomos sutarties nutraukimo iki nuomos sutarties nutraukimo žemės sklypas buvo naudojamas įstatuose nustatytu būdu. Jokios ūkinės komercinės veikos būti neturėjo. Šis žemės sklypas buvo priskirtas prie gyvenamųjų teritorijų. 2012-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiui natūra turėtos žemės vietoje, Klaipėdoje, planų patvirtinimo Nr. AD1-714 nėra ginčijamas, nes jis jokių pasekmių nesukėlė. Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas pažeidžia apelianto teises, nes prarandama nuomos teisė. Tai, kad statinys, registruotas ant ginčo žemės sklypo nereiškia, kad apeliantas negali turėti nuomos teisių.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovas išnuomotą žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį – jokios veiklos nevykdė, nes žemės sklypas buvo suteiktas pastatyti parduotuvę su kavine - šios aplinkybės yra užfiksuotos 2012-02-15 patikrinimo akte, dėl šios priežasties ieškovas buvo įspėtas, kad su juo bus nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Jeigu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius nebūtų priėmęs įsakymo dėl sklypų, kuriuos buvo numatoma grąžinti, plano patvirtinimo – atsakovas jokių veiksmų ėmęsis nebūtų. Ieškovui įspėjimai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo buvo siunčiami keletą kartų, tačiau jų įteikti niekaip nepavykdavo. Su ieškovo atstovu buvo bendrauta telefonu – nors buvo žadama, ieškovo atstovas atsiimti įspėjimo neatvykdavo. Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo su ieškovu metu žemės sklypas trečiojo asmens statiniu nebuvo užstatytas, tai buvo padaryta po ginčo sutarties nutraukimo. Nuosavybės teisės trečiajam asmeniui buvo atkurtos atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, numatomų grąžinti natūra R. K., todėl prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas nebeturėjo tikrinti ar ginčo žemės sklype yra registruotų statinių. Valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo pasirašyta su ieškovu keista nebuvo. Ieškovas ant išnuomoto žemės sklypo turėjo statyti parduotuvę su komercinėmis patalpomis. Naudojimo pobūdis buvo pakeistas 2000 m. detaliuoju planu. Automobilių aikštelė yra infrastruktūros teritorijos, o aikštelės kieme prie daugiabučių yra net neregistruojamos jos yra kiemo statiniai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepagrįstai apeliantas nurodo, kad žemės būdas ir pobūdis yra pakeistas teisėtai, nes nebuvo apie tai pranešta žemės savininkui. Statybos pradžia ir pabaiga nurodyta 2002 m., tačiau įteisinimas įvyko po 10 metų. Apeliantas klaidina teismą, kad viešajame registre buvo duomenys sutarties nutraukimo metu. 2012-10-23 viešajame registre buvo išregistruota nuomos sutartis, todėl statinys negalėjo būti registruotas. Ši aplinkybė yra pagrindas ginčyti įregistravimą. Yra pažeidinėjamos trečiojo asmens teisės, nes ji moka valstybinės žemės nuomos mokestį, o sklypu naudojasi ieškovas. Palaiko atsakovo išsakytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012-02-15 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13 ŽN- (14.13.73)-10 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Apelianto nuomone, ginčijamas 2012 metų vasario 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.13ŽN-(14.13.73)-10 neatitinka faktinės situacijos bei tinkamo teisinio vertinimo, todėl iškraipė tiesą.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 1995-04-07 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr.21/95-0044 ieškovui 25 metų laikotarpiui komercinei – ūkinei veiklai buvo išnuomotas 0,1208 ha žemės sklypas, esantis Baltijos pr. ir Minijos g. kampe Klaipėdos m. Vadovaujantis 2012-02-15 ir 2012-05-31 VĮ Registrų centro išrašuose (T.1, b.l. 53, 196), ginčo žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas: „Komercinės paskirties objektų teritorijos“, registruotų statinių žemės sklype nėra. 2011-07-25 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų akte Nr.2311, nurodyta, kad ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastatų nėra (T.1, b.l. 181), VĮ Registro centro duomenimis, nuo 2011-07-25 buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas į „gyvenamosios teritorijos“, o naudojimo pobūdis „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ (T.1, b.l. 194). Teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo naudojamas įstatuose numatytu tikslu, tačiau konkrečiai kam buvo naudojamas žemės sklypas nenurodė. VĮ Registrų centras 2013-12-03 išraše (T.1, b.l. 194) nurodyta, kad ginčo žemės sklype nuo 2012-12-17 trečiojo asmens UAB „Bangenė“ vardu yra registruotos susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelė. Įrodymų, kad apeliantas kam nors naudojo ginčo žemės sklypą ar kreipėsi į atsakovą dėl 1995-04-07 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr.21/95-0044 pakeitimo, kad apeliantui būtų suteikta teisė naudoti žemės sklypą kitam tikslui apeliantas nepateikė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas UAB „Gumbinė“ nenaudojo išnuomoto žemės sklypo pagal paskirtį, žemės sklype nevykdė komercinės veiklos, akto surašymo metu nebuvo registruotų komercinės paskirties statinių, todėl pagrįstai apelianto reikalavimą dėl 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-(14.13.73)-10 pripažinimo neteisėtu atmetė.
Pažymėtina ir tai, kad įrodymas (taip turi būti vertinamas 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73)-10) negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs ieškinį, kuriame yra ginčijamas įrodymas, kurio pagrindu yra priimtas ginčijamas sprendimas turėjo ieškinį šioje dalyje atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje V.ir S.M. v. UAB „Geomatas“, bylos Nr. 3K-3-53/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73)-10 kaip įrodymas yra vertintinas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, bylą šioje dalyje nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012-10-16 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2)-406 „Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Apelianto nuomone, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai yra išgalvoti, neatitinka faktinės situacijos bei tinkamo teisinio vertinimo, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Kaip jau buvo minėta, ginčo žemės sklype apeliantas nenaudojo, nes subnuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Bangenė“ galiojo nuo 2001-03-12 iki 2007-09-19, jokių statinių apelianto vardu nebuvo registruota nei ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nei 2012-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.13ŽN--(14.13.73)-10 sudarymo, nei 2012-10-16 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2)-406 priėmimo metu. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2012-12-17 ginčo žemės sklype įregistruotos susisiekimo komunikacijos – Automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau jų savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Bangenė“.
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sporto klubo ,,Gintaras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2012).
Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).
Apelianto išsinuomotame 0,1208 ha žemės sklype apeliantas jokių statinių pastatęs nėra, bylos duomenimis yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Bangenė“, tačiau sutarčių (pvz. nuomos, panaudos ar pan.) tarp apelianto ir trečiojo asmens UAB „Bangenė“ dėl paminėtos stovėjimo aikštelės nėra, todėl konstatuotina, kad išnuomotame žemės sklype apeliantas jokios veiklos nevykdo, tai lemia apelianto žemės sklypo naudojimą ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pagrindą.
Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1, 30.10 punktai įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti žemės sklypą asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniai yra užstatytas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad visas ginčo žemės sklypas yra užstatytas UAB „Bangenė“ priklausančiu statiniu, nesant jokių sutarčių tarp apelianto ir UAB „Bangenė“ dėl statinio, ne apeliantas, o UAB „Bangenė“ gali būti šio žemės sklypo nuomininkas.
Tokioje situacijoje Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas nutraukti su apeliantu sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-02-12 sprendimo Nr. 13 S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. K. pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinės firmos „Indra“ savininkas V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009). CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. T. v UAB „Transnetas“, bylos Nr. 3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2000).
Remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir suformuota jų taikymo ir aiškinimo praktika, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis – be kita ko, kad apelianto pareikštas ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pirmosios instancijų teismo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, be to, apeliacinės instancijos teismo atmestas (materialiosios teisės požiūriu) ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo neteisėtu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikšdamas reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-02-12 sprendimo Nr. 13 S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. K. pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo gina ne savo teises (pripažinus 1995 m. balandžio 7 d. su apeliantu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą pagrįstu, reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-02-12 sprendimo Nr. 13 S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. K. pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo neturės įtakos apelianto teisėms) o visuomenės (viešąjį) interesą, kurio gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalys) arba asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, tai yra, UAB „Bangenė“.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius apelianto suinteresuotumo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-02-12 sprendimo Nr. 13 S-(14.13.47)-1 dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. K., apeliantui neturint teisės ginti viešąjį interesą, reikalavimas dėl paminėto sprendimo dalies panaikinimo atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, kuriame reiškia tris reikalavimus, sumokėjo 435,00 Lt žyminį mokestį.
Pažymėtina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, kuriais, be kita ko, pakeistas CPK 80 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio dydį. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių (išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo) mokėtinas dviejų šimtų litų žyminis mokestis. Taigi ginčams, kylantiems iš nuomos teisinių santykių, įkainoti įtvirtinta speciali norma, kuri ir taikytina, sprendžiant tokių ginčų įkainojimo po 2011 m. spalio 1 d. klausimus.
Atsižvelgiant į CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d. nuostatas, už apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 490,00 Lt žyminį mokestį (200,00 Lt – už reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir 290,00 Lt – už likusius du neturtinius reikalavimus).
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 55,00 Lt žyminis mokestis (490-435=55) (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo UAB „Gumbinė“ priteisti 55,00 Lt (15 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.