Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-19-651/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-02-14
Bylos Nr.: 1-19-651/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-80-1-00034-2009-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dalia Kursevičienė
Civilinis ieškovas: VSDFV Kauno teritorinio skyriaus
Kaltinamasis: R. K., N. K.

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-19-651/2012Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00034-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.6.;1.2.14.5.2; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.;2.3.6.4.5 (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, gynėjui advokatei V. S., civilinio ieškovo VSDFV Kauno teritorinio skyriaus atstovei L. J., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesnio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.,

N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini)kūno kultūros pedagoge, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su vykdytoja N. K. (sutuoktine), siekdamas apgaule N. K. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad ji yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „ kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“(galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai pašalpos bus skaičiuojamos pagal 2008 IV-ojo ir 2009 m. I-ojo ketvirčiais gautas draudžiamąsias pajamas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti 2008 m. IV-ojo ir 2009 m. I-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, 2008-10-28 sudarė su N. K. darbo sutartį Nr. 3, nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 3000 Lt sumai per mėnesį, šioje sutartyje pasirašė, patvirtino bendrovės antspaudu ir taip nuo 2008-10-28 fiktyviai įdarbino vadybininkės pareigoms 4 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko N. K. 2009-04-15 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-04-16 priėmė sprendimą Nr. 8.37-2435 „Dėl N. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-10-29 iki 2009-03-31, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 5873,80 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-08-04, o tęsdama savo nusikalstamą veiką 2009-09-01 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, o 2010-07-21 pateikė prašymą tęsti pašalpos mokėjimą iki vaikui sukaks 2 metai. VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais jos prašymais ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008-10-29 iki 2009-07-31, priėmė sprendimą „Dėl N. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ 2009-09-08 Nr. 8.36-9478, o 2010-07-22 priėmė sprendimą Nr.8.36-7393 ir papildomai už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2011-06-12 (iki vaikui sukaks 2 metai amžiaus) paskaičiavo viso 30309,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos ir iki 2010-08-31 išmokėjo 19255,84 Lt pašalpos dalį. Tokiu būdu R. K., veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su N. K. (sutuoktine), padėjo jai apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 36.183,66 Lt sumai, kuria ji pasinaudojusi iki 2010-08-31 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 25.129,64 Lt.

Be to, jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2008-10-28 sudarė su N. K. fiktyvią darbo sutartį Nr. 3, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovės vadybininke ir kad jai nustatyta 3000 Lt mėnesinė alga, nors ji šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį jis patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) įmonės antspaudu, turėdamas tikslą padėti padidinti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir padarydamas didelę – 36183, 66 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu R. K. įrašė į oficialų dokumentą žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo, kaip direktoriaus parašu bei įmonės antspaudu, padarydamas didelės žalos.

Be to, jis nuo 2008-04-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:

4, 12 ir 16 straipsnius, kuriuose nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, nes, tvirtino kaip bendrovės direktorius su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus: įformino neterminuotą darbo sutartį 2008-10-28 Nr.3 su N. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2008 m. spalio-2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo fiksuojamos 4 darbo valandas per dieną, 2008 m. spalio-2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo skaičiuojamas 3.000,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2008 12 31 KIO Nr.27 (4665,64 Lt), 2009 02 13 KIO Nr.13 (1772,67 Lt), 2009 03 13 KIO Nr.19 (839,98 Lt), 2009 03 18 KIO Nr.20 (1121,30 Lt),2009 04 15 KIO Nr.33 (1194,30 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. IV ketvirčio, 2009 m. I ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas N. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis,

19 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 punkto, kuris nurodo, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimus, nes tyrimui nepateikė ir neišsaugojo: UAB „Birštono vingis" apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams ir pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. balandžio mėn.: darbuotojams: Z. M., I. J., N. B., 2009 m. birželio mėn., 2009 m. liepos mėn. darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B.), 2009 m. rugpjūčio mėn.darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. rugsėjo mėn. darbuotojams: R. K., A. S., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. spalio mėn., dėl to negalima nustatyti ar buvo išmokėtas darbo užmokestis aukščiau įvardintiems darbuotojams, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-10-28 iki 2009-12-31.

N. K. veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi R. K. (sutuoktiniu), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „ kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“(galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai pašalpos bus skaičiuojamos pagal 2008 IV-ojo ir 2009 m. I-ojo ketvirčiais gautas draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti 2008 m. IV-ojo ir 2009 m. I-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, 2008-10-28 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. K. surašius ir pasirašius darbo sutartį Nr. 3, nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 3000 Lt sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2008-10-28 fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigoms 4 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko N. K. 2009-04-15 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-04-16 priėmė sprendimą Nr. 8.37-2435 „Dėl N. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-10-29 iki 2009-03-31, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 5873,80 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-08-04.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką N. K. 2009-09-01 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, o 2010-07-21 pateikė prašymą tęsti pašalpos mokėjimą iki vaikui sukaks 2 metai, VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais jos prašymais ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008-10-29 iki 2009-07-31, priėmė sprendimą „Dėl N. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ 2009-09-08 Nr.8.36-9478, o 2010-07-22 priėmė sprendimą Nr.8.36-7393 ir papildomai už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2011-06-12 (iki vaikui sukaks 2 metai amžiaus) paskaičiavo viso 30309,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos ir iki 2010-08-31 išmokėjo 19255,84 Lt pašalpos dalį. Tokiu būdu N. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K. (sutuoktiniu), apgaule įgujo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 36.183,66 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2010-08-31 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 25.129,64 Lt.

Be to, ji 2008-10-28 sudarė su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. K., fiktyvią darbo sutartį Nr. 3, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovės vadybininke ir kad jai nustatyta 3000 Lt mėnesinė alga, nors ji žinojo, kad šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį ji patvirtino savo parašu, turėdama tikslą pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą ir padarydama didelę – 36183, 66 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu N. K. patvirtino savo parašu oficialų dokumentą su žinomai melagingais duomenimis, padarydama didelės žalos.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Įmonės pagrindinė akcininkė yra I. B., jis pats UAB (duomenys neskelbtini) akcijų neturi. Būti įmonės direktoriumi jį ir pakvietė I. B.. Jai pasakė, kad yra virėjas, dirbęs restoranuose, turi virėjo išsilavinimą, yra dirbęs barmenu ir susitvarkytų su darbu. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nupirko patalpas, dalį patalpų nuomojo, dalyje patalpų turėjo atidaryti kavinę, bet sužinojo, kad norint naujai įrengti kavinę būtini leidimai, o įrengiant kavinę patalpose, kuriose jau buvo kavinė, yra lengviau gauti maisto tvarkymo pažymėjimą. Nusprendė, kad kavinės atidarymui reikalingas naujas žmogus, o jau toliau valdyme dalyvautų jis pats. Perskambino pažįstamiems, norėdamas sužinoti kokias algas žmonės už tai ima ir tikrai tai nebuvo 3000 Lt ir net ne 5000 Lt, kadangi kavinės steigimas nėra nuolatinis darbas, žmonės, kurie steigia kavines gauna didesnius pinigus, tačiau tokių jam nepavyko rasti, dar iš pažįstamų sužinojo, kad jeigu imtų svetimą žmogų už didesnę algą, negalėtų juo pasitikėti, kadangi dauguma įrangos būtų perkama dėvėtos, o jisai jam galėtų pasakyti bet kokią kainą, už kurią jis susitarė ir kurią užrašė, ir tai buvo viena iš priežasčių, kuri jį pastūmėjo ieškoti asmens artimesniame rate. Tuomet nusprendė vadybininke įdarbinti savo sutuoktinę N. K. ir apie tai informavo pagrindinį akcininką. Tuo metu N. K. dirbo darželyje kūno kultūros pedagoge. Jie neaptarinėjo, kaip ji derins darbą įmonėje su darbu darželyje, jai tik pasakė klausimus, kuriuos reikia išspręsti, veiksmus, kuriuos reikia atlikti, t.y. rinkos analizę. Jis tuo metu sirgo, tą slėpė nuo akcininkų, žmona apsiėmė padaryti visą darbą iki jo paleidimo iš gydymo įstaigos, po ko viską darė jis pats. Apie N. K. nėštumą nežinojo, sužinojo tik apie Kalėdas, kadangi nėštumas nebuvo planuotas. Jokių dokumentų neklastojo. Datos dokumentų, kuriuos pateikė, gali neatitikti su atliktu darbu todėl, kad N. K. darbas nebuvo pasirašyti sutartis, o surasti, išanalizuoti rinką, produktų kainų ir kiekybės santykį, pristatymą ir kitus dalykus, kad kavinė po to galėtų sėkmingai dirbti. Būdavo taip, kad N. K. ateina pas jį su kainininkais, viską išanalizavusi, prekių perkamumą, nuolaidas, kokiomis kainomis viskas aplink vyksta, sudarinėjo technologines, kalkuliacines lenteles, jis gamindavo maistą, o ji užrašinėdavo maisto produktus, nustatinėdavo kainas. N. K. surado patalpas Birštone „Versmės“ patalpose, ten jau buvo veikusi kavinė, pasirašė sutartį su AB „Versmė“ 3 metams, mokant 1000 Lt per mėnesį su galimybe nuomos sutartį pratęsti ilgesniam laikotarpiui. Pasirašant nuomos sutartį dalyvavo jis ir AB „Versmė“ direktorius. N. K. sutarties pasirašyme nedalyvavo. N. K. taip pat surado visą įrangą, tai buvo konversinė krosnis, fritiūrinės, nerūdijančio plieno stalai, griliai, šaldikliai, surado tiekėjus, sutarė, kad jie naudos jų produkciją, jie už tai davė panaudai savo įrangą, surado investicinių verslo garantijų asociaciją, tai yra, kad valstybė garantuoja už paskolą, jeigu patikrina įmonę ir viskas yra gerai, valstybė garantuoja ir kompensuoja pusę palūkanų, tada surado įrangą, buvo atrinkti darbuotojai ir kavinė buvo atidaryta. Pradžioje ji ieškodavo įrangos, jis jai buvo nurodęs kriterijus, kokia ta įranga turėtų būti, ji buvo surandama internetu, buvo apkalbama su pardavėjais, nes dažniausiai pirkdavo iš bankrutavusių kavinių, kas išparduoda įrangą ir po to į vietą važiuodavo kartu su ja, žiūrėdavo, pirkdavo ir veždavo į vietą. Kavinės atidarymas įvyko 2009 m. balandžio mėn. pirmoje pusėje. Pradinę darbuotojų atranką atliko N. K., galutinę jis pats. N. K. panašiai tuo metu baigė dirbą įmonėje. Buvo išanalizuota rinka, sutarta su tiekėjais, išderėta tam tikra įranga, kavos aparatą davė „Sanitex“, gauta paskola labai geromis sąlygomis ir mažais įkainiais, su birža sutarta, kad surastų darbuotojus, kuriuos subsidijuoja. N. K. už savo darbą buvo atskaitinga tik jam. Tuo metu įmonėje dirbo tik jis, N. K. ir buhalterė S. Kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė N. K. per dieną dirbdavo labai įvairiai, būdavo, kad dirbdavo vakarais ir savaitgaliais. 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais jo atlyginimas buvo 800 Lt, o buhalterės 400 Lt, nes ji dirbo puse etato. N. K. buvo nustatytas 3000 Lt atlyginimas, nes jis tuo metu jokio ypatingo darbo neatlikinėjo. Nurodė, kad įmonė veiklos dar nevykdė, lėšų atlyginimams turėjo. N. K. atliko kavinės steigimą, todėl jos atlyginimas toks ir buvo. N. K. taupė įmonės lėšas, pavyzdžiui surado darbuotoją, kuris pagamino reikiamą įrangą, sutaupydama įmonei 5000 Lt. Nuo visos įrangos įsigijimo, kuri numatyta paskolos panaudojimo plane, buvo surandama pigesnė įranga, išanalizuojama rinka, prekių asortimentas, kokybė ir netgi galutinis produkto nustatymas. N. K. remonto darbuose atliko dizainą, padarė brėžinius, išsiaiškino netgi psichologiškai, kokios spalvos sužadina apetitą, sutarė su tiekėjais, kad duos baldų panaudai, surado, įgijo kasos aparatus, maisto tvarkymo pažymėjimus, leidimą alkoholio licenzijoms gauti, be to, jų įmonė tuo metu, kai vyko steigimas, dalyvavo ir renginiuose, t.y. teikė maitinimą galiūnų sporto varžybose, jie yra ir kaip rėmėjai ir kaip prekiautojai, buvo gavę teisę būti maitintojais irkluotojų šventėse, ten irgi gamindavo maistą, maitindavo, prekiaudavo. Žmona tuose renginiuose darydavo viską, gaudavo leidimus, organizuodavo reklamą, surasdavo darbuotojus darbui per tas šventines dienas, rengdavo vakarėlius po švenčių.

Kaltinamoji N. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad jų vaikas gimė 2009-06-12. Nuo 2008 m. rudens dirbo lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) ir Aleksoto darželyje mokykloje. Jos pagrindinė darbovietė buvo lopšelis darželis „Volungėlė‘, dirbo 5 dienas po per savaitę po 5 valandas į dieną, nuo 8 val. ryto iki 13 val., arba nuo 13 val. iki 18 val. Aleksoto darželyje mokykloje dirbdavo 3 dienas per savaitę. Jei lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) dirbdavo iš ryto, tai ten po pietų arba atvirkščiai. Iš vieno darbo į kitą važiuodavo mikroautobusu, nuo gyvenamosios vietos iki „Volungėlės“ yra apie 20 minučių kelio, nuo „Volungėlės“ iki Aleksoto darželio mokyklos irgi panašiai 20 minučių kelio. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo po darbo vakarais ir savaitgaliais, pavyzdžiui būdavo penktadienis, (duomenys neskelbtini) dirba iki pietų, tai po pietų važiuodavo ir kontaktuodavo, nes tiekėjai dirba ir savaitgaliais. Sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieško žmogaus, kuris sugebėtų atidaryti kavinę Birštone. Nors gyvena Kaune, pati pasisiūlė šiam darbui. Kavinę atidarė Birštone galbūt su tikslu ten išsikelti gyventi. Patalpas rinkosi iš trijų vietų. Surado „Versmės“ patalpas, ten anksčiau jos mamos bendradarbė turėjo kavinę, ji tai žinojo, todėl paklausė ir nuvažiavo apžiūrėti. Pagrindinis kriterijus buvo tas, kad ten yra buvusi kavinė, todėl lengviau leidimus gauti, reikėjo mažiau investicijų. Ji pati nėjo pas „Versmės“ direktorių, neturėjo tokių įgaliojimų pasirašyti dokumentus, dėl nuomos sąlygų su niekuo nekalbėjo, su „Versmės“ direktoriumi patalpų nuomos kainos nederino, tačiau sutartį paruošė ji pati, pagal turėtą pavyzdį ir privačias konsultacijas. Jos pačios išsilavinimas aukštasis – sveikatos ugdymas. Ruošiant patalpų nuomos sutartį visus duomenis jai pateikė direktorius. Tose patalpose reikėjo remonto, kūrė dizainą irklavimo tema, derino spalvas, reikėjo paruošti virtuvę, kad atitiktų reikalavimus. Mūrijimo darbams ji samdė du darbuotojus, apie kuriuos sužinojo iš akcininkės. Taip pat ieškojo tiekėjų, analizavo kainas. Tiekėjų ieškojo per internetą, parašydavo elektroniniu paštu ir jie atsiųsdavo kainynus, tai buvo „Sanitex“, „Mineraliniai vandenys“, „Novakas“. Su „Sanitex“ atstovu teko kalbėti telefonu, tačiau susitikti nevažiuodavo, sutarčių nepasirašinėjo. Bendravo su tiekėjų „Mineraliniai vandenys“, „Novakas“ vadybininkais, lygino kainas ir pasiūlė direktoriui sudaryti sutartis su šiais tiekėjais. Kavinė tuo metu dar nedirbo, todėl jai dar nereikėjo priekių užsakinėti. Taip pat surado įrangą, skambino pagal skelbimus, ieškojo, teko važiuoti apžiūrėti, vienur ieškojo indų, dalį jų pirko „Sanitex“, dalį „Maximoje“, mikrobangų krosnelę pirko „Topocentre“, konversinę krosnį pagal skelbimą, peilių ir lentelių ieškojo bazėje, pagal skelbimą yra važiavusi apžiūrėti indų. Puodus, samčius pirko pagal akcijas, o daugumą puodų „Sanitex“. Su darbuotojais teko bendrauti keletą kartų, vieną dieną sukvietė visus darbuotojus, su vienais kalbėjo ji, su kitais direktorius. Ji kalbėjo su virėja Zina, ją rekomendavo direktoriui. Buvo reikalavimas, kad virėjas turėtų patirties, gyventų netoli Birštono. Apie M. K. ji buvo išsiklausinėjusi, bet su ja kalbėjo direktorius. Kol dirbo, ji buvo priimta į administratorės pareigas. Milena turėjo sužiūrėti švarą, prižiūrėti kitus darbuotojus, kai nebuvo direktoriaus, ji dalyvavo renginyje kaip barmenė. Rekomendacijas apie Mileną girdėjo iš pažįstamų Birštone. Ji pati ten negyveno, bet labai dažnai lankydavosi, vykdavo irklavimo šventės, kuriose dalyvaudavo. Per tas šventes susipažindavo su daug žmonių, tarp kurių būdavo ir birštoniečių. Jos darbo įmonėje metu be Milenos daugiau niekas nebuvo įdarbinta, Ziną įdarbino vėliau. Ji apklausė tuo metu gal šešias moteris, tačiau vardų nepamena. Sužinojo, kad Šiaulių banke duodamas mikrokreditas, surinko visus dokumentus, buvo susitikusi su vadybininku, kalbėjo ir derino sąlygas, parašė veiklos aprašymą, kredito panaudojimo planą, ant tų dokumentų pasirašė direktorius. Pas banko vadybininką eidavo vakarais, jis dirbdavo iki 18 val. Kadangi pati automobilio nevairuoja, važiuodavo maršrutiniu taksi. Pateikus visus dokumentus, 5 metams gavo 86 000 Lt kreditą įmonės atidarymui su 6 procentų palūkanomis. Reikėjo kuo mažesnėmis lėšomis atidaryti įmonę, todėl ieškojo kredito. Kreditui reikėjo garantijų, ar įmonė nėra skolinga, paskola buvo garantuota direktoriaus pažįstamų žmonių butu. Ji pati akcininkės apie viską neinformuodavo, o ar informuodavo direktorius, nežino. Ji taip pat važiavo dėl kavinės higienos aprašymo, važiuoti teko kelis kartus, reikėjo užsakyti higienos žurnalą, tačiau su kuo ten bendravo nepamena, taip pat ėjo į savivaldybę ir klausė, kur reikia kreiptis dėl licenzijos alkoholiui prekiauti. Visą jos darbą koordinavo jos draugė, kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį. Be direktoriaus įmonėje daugiausia bendravo su A. S.. Kad laukiasi sužinojo lapkričio viduryje, buvo jau du mėnesiai. Nėštumo metu teko savaitę gulėti ligoninėje, tai buvo vasario mėnuo, tačiau tikslios datos neprisimena. Į dekretą išėjo kovo mėn., tikslios dienos taip pat nepamena. Iš Aleksoto darželio mokyklos išėjo maždaug savaite vėliau, bet taip pat kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo beveik iki balandžio mėnesio. Klausimu, kodėl vadybininko atlyginimas daug didesnis už direktoriaus, nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji R. K. ir N. K. kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytoja J. T. parodė, kad ji dirba Kauno lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) direktore. N. K. atėjo dirbti 2008-03-03 kūno kultūros pedagoge, ji dirba 4 dienas po 5 val., 1 dieną 6 val., vieną dieną dirba iš ryto, kitą po pietų, pirmadienį antradienį po 5 val., trečiadienį 6 val., ketvirtadienį penktadienį po 5 val., kai dirba iš ryto, darbas prasideda 8 val. N. K. darbo metu darželio patalpas palikti gali, nes yra kontaktinės ir nekontaktinės valandos, ji gali išeiti susipažinti su literatūra. Nekontaktinės buvo 2 valandos į savaitę, kai gali būti ne darbo vietoje. Ji taip pat dirbo Aleksoto darželyje mokykloje. Ateidavusi į darbą kartais sakydavo, kad yra labai pavargus, nes daug dirbo su vyru. N. K. dirbo salėje su trimis kambariukais, kompiuterių su internetu ir telefonų ten nėra. Darbo metu ji prieiti prie telefono galėjo, juo galėjo naudotis koridoriuje. Šiuo metu, po vaiko auginimo atostogų, N. K. vėl dirba Kauno lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) kūno kultūros pedagoge 26 valandas per savaitę.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2008 - 2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Pradžia buvo tokia, kad Kaune pardavė lentpjūvę, nupirko patalpas Birštone, Prienų g. 21, jas remontavo. Tuo metu buvo tik direktorius, po to priėmė ją. Remontas užsitęsė, todėl siekiant gauti apyvartinių lėšų buvo nutarta įsteigti prekybos tašką, buvo išsinuomotos patalpos „Tulpės“ sanatorijoje. Veiklos vykdymui buvo pasamdyta N. K., vyko derybos, sudaromos sutartys, vyko remontas. N. K. ieškojo tiekėjų, konsultuodavosi su ja, derino sutartį su „Versmės“ vadovybe, supirko prekes. Ji visame tame nedalyvavo, tik užsiėmė buhalterija, su ja bendravo tiek, kiek reikėjo. Darbo sutartį su N. K. įformino direktorius. Darbo apskaitos grafikai nebuvo vedami, yra vedami tabeliai, bet šiuo atveju vadybininko darbas nebuvo toks, kad sėdėti vietoje, N. K. darbo apskaitos grafikas nebuvo vedamas. Pačioje pradžioje su akcininke nebendravo, bendravo tik su direktoriumi. Kreditas buvo paimtas vėliau, kai įmonė jau buvo atidaryta. Algalapius ji rašė pati. N. K. buvo mokamas atlyginimas, mokesčiai Sodrai. Ji pati dirbo puse etato, ant popieriaus jos atlyginimas buvo adekvatus tam darbui – 400 Lt. N. K. atlyginimas buvo 3000 Lt, toks atlyginimas jai buvo mokamas dėl organizacinio darbo ir kavinės paleidimo. Kavinė nepasiteisino, iš pradžių buvo gyvavimas, o po to netgi iš uždirbtų lėšų reikėjo mokėti atlyginimus, dalis liko neišmokėta. 2009 m. pajamos buvo tik iš kavinės, įmonė pagal šią finansinę būklę N. K. galėjo mokėti 3000 Lt atlyginimą. Sodra nieko neklausė, niekuo nesidomėjo, tik epizodiškai buvo keletas sakinių telefonu, kad yra pasamdytas žmogus įkurti įmonei, veiklai pradėti. Ji pati ne visada dirbdavo įmonės patalpose, dirbdavo ir namuose, dokumentus atveždavo N. K., kartais ir pati nuvažiuodavo pasiimti. N. K. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo realiai. Ji matė sutartis, N. K. prieš sutarčių sudarymą pasitardavo su ja, matė ir pasirašytas sutartis su tais, kas vežė jiems prekes, taip pat ir patalpų nuomos sutartį. Mano, kad N. K. atliktas darbas vertas jos atlyginimo, nes visas pradinis darbas tikrai buvo nelengvas, reikėjo gauti daug visokių leidimų, praeiti patikrinimus, o tai reikalauja nemažai darbo. Ar ji pasirašydavo dokumentus nežino, tačiau mano, kad ji negalėjo pasirašyti. N. K. ir prie jos yra skambinusi tiekėjams. Buvo tiekėjų patalpų nuomos sutartys, jas pasirašė direktorius, iš kalbų žinojo, kad patalpų ieško N. K.. 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. balandžio mėn. tiekėjai tiekė prekes prieš atidarymą, prieš tai buvo atvežta priekių, surašė meniu, bandė patiekalus. Pirmas prekes atvežė prieš du mėnesius iki atidarymo, o alkoholį prieš vieną mėnesį. Kavinė užsidarė 2010 m. birželio mėn., nes nebuvo klientų, sudėjus nuomą ir įkainius, įplaukos nepasiteisino. Buvo didelės viltys, kad žiemos metu padidės apyvarta, nes ten yra slidinėjimo kalnas, tačiau nepasiteisino. 2008 m. balandžio-gegužės mėn. apyvarta buvo apie 3000 Lt į mėnesį. Tai buvo paprasta kavinė, būdavo kompleksiniai pietūs. Buvo sudarytos sutartys su „Sanitex“, „Švyturys“, buvo kokios 5 firmos, kurios jiems vežė prekes. Iš Šiaulių banko buvo paimtas 86000 Lt kreditas motelio, esančio Birštone, Prienų g. 21, remontui, buvo sudarytas verslo planas, tuo metu N. K. jau nedirbo. Įmonė kredito dar negrąžino. Kiek žino, kreditas išduotas 3 metams su 7 procentų metinėmis palūkanomis. Šio kredito suteikimui padarė balansą, pelno nuostolio ataskaitą, kreditorių ir debitorių ataskaitą, nes to prašė Šiaulių banko vadovė, kreipėsi tiesiogiai. Mano, kad mintis skolintis kilo akcininkui su direktoriumi. Su ja apie tai nekalbėjo, tik prašė padaryti balansą. Su buvusia apyvarta neišėjo atsiskaityti už prekes, atlyginimams, Sodrai ir remontui reikėjo pinigų, kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį. Paskola su baru buvo susijusi tiek, kad atiduoti uždelstas skolas, nes buvo didelė nuoma. Atlyginimą darbuotojai gaudavo grynais, direktorius ir N. K. taip pat. 2009 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. dokumentai buvo paimti ekonominių tyrimų skyriaus tyrėjo, nes buvo nustatinėjamas direktoriaus parašų autentiškumas. Sodrai 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. balandžio mėn. visos įmokos buvo sumokėtos. „Versmės“ patalpose buvo atliekamas remontas, sudėta įranga. Kas atliko remontą, nežino, direktorius sakė, kad viską darė pats ir jam padėjo darbuotojai iš „Versmės“. Taip pat buvo kažkokie žmonės pagal verslo liudijimą, tačiau jie nebuvo įdarbinti. Medžiagas remontui pirko direktorius. N. K. yra atvežusi jai sąskaitas, pirminius dokumentus paimdavo kavinėje. Įmonės buhalterinius dokumentus atveždavo direktorius, kartais pati pasiimdavo. Įmonė turi automobilį, kuriuo naudojasi direktorius, įmonėje yra du telefonai, kuriais naudojasi direktorius ir vadybininkė. Materialinės atsakomybės sutartis su N. K. nebuvo pasirašyta, nes tai nėra privaloma. 2009 m. 982209 Lt pajamos yra iš ilgalaikio turto pardavimo, kavinė atsidarė metų gale, todėl tikrai negali būti tokios pajamos iš kavinės, tai yra bendros įplaukos per tuos metus. Nurodė, kad nei administracine nei baudžiama tvarka už buhalterinės apskaitos apgaulingą vedimą bausta nebuvo. Pagal revizijos aktą darbuotojams yra neišmokėtas atlyginimas, kuris balanse parodytas kaip įsiskolinimas, nes jeigu jo nebūtų, tai neišeitų balansas. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla iškelta 2011-04-08, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji kaltinamuosius pažįsta, R. K. yra įmonės direktorius, o N. K. buvo įdarbinta vadybininke kavinės atidarymui. Ji yra UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė akcininkė. Turi kitą įmonę, kuri užsiima renginių organizavimu ir jie juos, kaip juridinį asmenį, maitino, maisto kokybė juos tenkino, tačiau vėliau iškilo klausimas, kad negali gauti leidimo ir tada jie su direktoriumi R. K. pasitarė, kad tose patalpose reikia steigti kavinę. N. K. buvo įdarbinta tos kavinės atidarymui. Darbą ji atliko gerai, ji liko patenkinta ir ta kavinė juos maitino renginių metu. Darbuotojų atlyginimai yra daugiau direktoriaus kompetencija, tiksliai N. K. atlyginimo nepamena, bet kiek žino, tai jis jai nekėlė jokių įtarimų. N. K. darbais nesirūpino, bet gyvena Birštone, todėl vis praeidama matydavo, kad ji ten dirba, netgi daugiau, nei pats direktorius. Konkrečių jos darbų nematė, tačiau matydavo, kaip ji skambindavo, daugiausiai ją matydavo savaitgaliais. Pati kavinės veikloje dalyvavo mažai, buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė. Kai įsigijo akcijas, R. K. jau buvo paskirtas direktoriumi. Akcijas įsigijo su tikslu įsigyti ten pastatus ir įkurti motelį. Nesigilino į N. K. darbą, jai užteko, kad kavinė buvo atidaryta ir veikė. Įmonės paskola, reikalinga kavinės atidarymui, su ja buvo derinta. Idėja paimti paskolą kilo pasitarimų būdu, pinigai realiai ir buvo panaudoti kavinės atidarymui. Įmonė buvo įsigijusi nekilnojamo turto, ten buvo atliekami remonto darbai. Kavinė buvo atidaryta ir veikė, šiuo metu ji neveikia. Kavinėje dirbo pasamdyti darbuotojai, jų pavardžių nepamena. Iš pradžių nežinojo, kad N. K. yra direktoriaus žmona, tik vėliau darbo eigoje tai sužinojo. Ką ji konkrečiai dirbo, pasakyti negali.

Specialistė Ž. G. paaiškino, kad atlikus dokumentinį tyrimą pagal tyrimui pateiktus darbo grafikus ir nepateiktus darbo grafikus, kiek kaltinamoji N. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tai gali pasakyti tik pagal įformintus dokumentus, nes darbo grafikas nepateiktas, o didelių abejonių kelia kitose darbovietėse dirbtas darbo laikas. Dirbti trijose darbovietėse fiziškai sunku, be to dar ir dubliuojasi darbo laikas Aleksoto darželyje mokykloje ir lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini). Tose darbovietėse laikas dubliuojasi, tai kyla klausimas, kada ji atliko tokius intensyvius darbus UAB (duomenys neskelbtini), už kurį jai mokėjo ženkliai didelį, patį didžiausią atlyginimą. Specialisto išvados 20 lentelėje atliko analizę, taip pat vadovavosi policijos tyrėjų atlikta analize su kilometražais, kad fiziškai žmogus negali visur būti. Aleksoto darželyje mokykloje dubliuojasi darbo valandos tarp 9-10 val., tarp 9 val. ir 12.30 val. Tyrimui buvo pateikti įforminti darbo užmokesčio dokumentai, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose buvo forminamas darbo užmokestis N. K. taip, kaip numatyta įformintoje darbo sutartyje, sudarytoje su UAB (duomenys neskelbtini). N. K. darbo grafikų UAB (duomenys neskelbtini) jiems nepateikė. Tyrėjui sakė, kad trūksta kai kurių dokumentų, buvo gan aktyvus bendravimas, ir ji netgi išvadoje nurodė, kodėl šiek tiek užsitęsė tyrimas. Buvo kreiptasi ne vieną kartą, buvo įvardijami konkretūs dokumentai, kurių pagrindu kreiptasi. Atliko lyginamąją analizę, kaip N. K. gali dirbti trijose darbovietėse, kai jau dviejose ji fiziškai negali suspėti. Pagrindinis aspektas yra N. K. darbo grafikai, nes be jų negalima nustatyti, ar teisingai buvo įformintas, skaičiuojamas darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini), nes tai esminis dalykas, juolab, kad ji dar dirbo kitose darbovietėse, kai dubliavosi darbo laikas, o sudubliavus Aleksoto darželį mokyklą ir lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) yra nustatyti atvejai, kuomet jau viršija Darbo kodekso 144 str. 3 d., 5 d. reikalavimus. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, yra atsakingas įmonės vadovas, tai UAB (duomenys neskelbtini) atveju R. K.. Jai nebuvo pateikti apskaitos žiniaraščiai, todėl ji negalėjo nustatyti jų įsiskolinimo. Darbo sutartį, sudarytą tarp įmonės ir N. K. matė, darbo laikas žiniaraščiuose apskaitytas, darbo užmokestis yra apskaičiuotas, kasos išlaidų orderiai taip pat buvo. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ji nerado jokių duomenų apie N. K. atliktą darbą UAB (duomenys neskelbtini), papildomai kreipėsi į tyrėją, kad tokius duomenis pateiktų, bet tyrėja nepateikė. N. K., kaip vadybininkės UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta vadybininko pareiginė instrukcija bei vadybininko pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodytos funkcijos ir uždaviniai, t.y. surasti patalpas kavinės nuomai, padaryti verslo planą, palaikyti ryšį su įmonės partneriais, paruošti reikiamus dokumentus kreditui gauti, paruošti dokumentus, reikalingus kavinės atidarymui, atsižvelgiant į darbo reglamente nurodytus reikalavimus, sudaryti darbo planus ir apie jų vykdymą informuoti direktorių, parinkti darbuotojus ir apie tai informuoti tiesioginį vadovą, palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti kitus, kontaktuoti su prekių gamintojais, suderinus su tiesioginiu vadovu užsakyti prekes, užtikrinti sklandų jų atvežimą bei realizaciją, sekti ir fiksuoti informacinius pranešimus žiniasklaidai, susijusius su atitinkamais pokyčiais. Nurodė, kad tarp pateiktų dokumentų nerado duomenų, kad ji bent vieną iš šių funkcijų būtų atlikusi – nei darbo planų, nei analizių, jokių įrodančių dokumentų nebuvo. Kad nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis buvo didelis grindžia tuo, kad jis buvo didžiausias, lyginant su kitų darbuotojų darbo užmokesčiais. Didelių abejonių kelia tai, kad įdarbinama sutuoktinė ir būtent įdarbinama prieš 5-6 mėnesius prieš išėjimą į dekretą, tai būtent direktoriaus sutuoktinė ir būtent jai mokamas didžiausias atlyginimas. Taip pat yra atliktas tyrėjos L. V. tyrimas, kad iki Kauno Aleksoto darželio mokyklos arčiausias atstumas yra 12,8 km ir, kad nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą, reikalinga apie 20 minučių.

Civilinio ieškovo atstovė L. J. parodė, kad buvo pareikštas pirminis civilinis ieškinys 2010-09-28 Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, tai buvo suma pareikšta iki 2010-08-31, priskaičiuota žala 25129,64 Lt, t.y. iki to momento, kiek buvo išmokėta laiku. 2011-03-22 buvo patikslinimas, buvo dar pareikštas už vieną mėnesį papildomai, kadangi buvo gautas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Venskūno 2010-10-14 d. nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises ir iki rugsėjo 30 d. buvo išmokėta iš viso 26305,60 Lt. Apskaičiuota buvo pagal N. K. draudžiamąsias pajamas, būtent gautas iš UAB (duomenys neskelbtini), atmetus Aleksoto darželio mokyklos draudžiamąsias pajamas ir lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, kadangi jos yra kaip ir pagrįstos ir nuo jų motinystės tėvystės pašalpos yra pagrįstos. Žala yra paskaičiuota tik iš UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų. Prašo priteisti 26305,60 Lt civilinį ieškinį Sodros biudžetui, kadangi tiek yra išmokėta. N. K., skaičiuojant pagal draudžiamąsias pajamas, įformintas pagal UAB (duomenys neskelbtini), viso įgijo teisę iš Sodros gauti per tam tikrą laiką 36183,66 Lt, jeigu nebūtų prokuroro nutarimo ir šios baudžiamosios bylos, jai būtų išmokėta tokia suma. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Rašytine medžiaga:

2008-10-28 darbo sutartimi Nr. 3 nustatyta, kad N. K. priimta į UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigas, sutartis neterminuota, mokamas 3000 Lt mėnesinis atlyginimas 2 kartus per mėnesį, išbandymo laikotarpis nenustatytas, nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 4 valandų sutrumpinta darbo diena, 5 dienų darbo savaitė, sutartis įsigalioja 2008-10-28, o darbuotojas pradeda dirbti 2008-10-29 (1 t., b.l. 8).

2008-10-28 prašymu nustatyta, kad N. K. prašė priimti ją į UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkėms pareigoms 0,5 etato (1 t., b.l. 9).

Planu-schema Nr. 5 nustatyta, kad nuo Kauno, kuriame gyvena N. K., iki Birštono, kuriame yra N. K. darbovietė UAB (duomenys neskelbtini), yra 43,4 km atstumas, apytikslė kelionės trukmė automobiliu – 50 min. (1 t., b.l. 42).

N. K. 2009-02-20 prašymu VSDFV Kauno skyriui dėl ligos pašalpos skyrimo ir 2009-04-15 prašymu VSDFV Kauno skyriui dėl pašalpos skyrimo nustatyta, jog N. K. nurodė savo darbovietes: Kauno (duomenys neskelbtini) darželis mokykla, lopšelis darželis (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 9, 13).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu ir pateiktais dokumentai nustatyta, kad 2009-04-15 į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl motinystės pašalpos skyrimo ir mokėjimo. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-16 sprendimu Nr. 8.37-2435 apskaičiuota ir išmokėta motinystės pašalpa 15241,78 Lt už laikotarpį 2009-04-01 - 2009-08-04 pagal Kauno (duomenys neskelbtini)darželio -mokyklos, Kauno lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas bei pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų. Ši pašalpa 2009-04-24 pervesta į N. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank" (banko kodas 73000). Motinystės pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas būtų 5873,80 Lt. Dėl galimai nepagrįstai padidintų UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų žala VSDF biudžetui būtų 5873,80 Lt.

N. K. 2009-09-01 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir mokėjimo. VSDFV Kauno skyriaus 2009-09-08, 2010-01-06, 2010-01-28 sprendimais Nr. 8.36-9478, Nr. 8.54-16, Nr. 8.54-638 apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa 39856,49 Lt už laikotarpį 2009-08-05 - 2010-06-12 pagal Kauno Aleksoto darželio - mokyklos, Kauno lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas bei pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų. Motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas būtų 16104,27 Lt už laikotarpį 2009-08-05 - 2010-06-12, t.y. iki vaikui sueis vieneri metai. Dėl galimai nepagrįstai padidintų UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų žala VSDF biudžetui būtų 16104,27 Lt.

Jei N. K. vaiko priežiūros atostogos būtų suteiktos iki 2011-06-12, t.y. iki vaikui sueis dveji metai, jai motinystės (tėvystės) pašalpos būtų apskaičiuota 79437,65 Lt už laikotarpį 2009-08-05 - 2011-06-12. Motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas būtų 32097,27 Lt už laikotarpį 2009-08-05 - 2010-06-12. Dėl galimai nepagrįstai padidintų UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų žala VSDF biudžetui būtų 32097,27 Lt (4 t., b.l. 1-2 ).

Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad N. K. lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) dirba pirmaeilėse pareigose (4 t., b.l.26).

Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu nustatyta, kad N. K. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2009-04-01 iki 2009-08-04 (4 t., b.l. 36).

Gimimo liudijimu nustatyta, kad R. K. gimė 2009-06-12. Tėvas R. K., motina N. K. (4 t., b.l. 12).

Specialisto išvada Nr. 5-2/131 Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad :

1) Tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vadybininkei N. K. buvo fiksuojamos 4 darbo valandos per dieną ir faktiškai mokėtas darbo užmokestis atitiko darbo sutartyje 2008-10-28 Nr. 3 numatytą 3000 Lt darbo užmokestį. Direktoriui R. K. ir vyr. buhalterei A. S. už 4 val. darbo dieną, dirbant 5 dienas per savaitę buvo nustatytas darbo užmokestis 400 Lt ( t., b.l. 84-87).

2) UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje 2008-10-28 Nr. 3 nustatyta, kad N. K. priimama į vadybininko pareigas, tyrimui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginė instrukcija ir vadybininko pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos N. K. turėjo atlikti sekančius darbus : Surasti patalpas kavinės nuomai. Sudaryti verslo planą. Palaikyti ryšius su įmonės partneriais. Paruošti reikiamus dokumentus kreditui gauti. Paruošti dokumentus reikalingus kavinės atidarymui. Atsižvelgiant į darbo reglamente nurodytus reikalavimus bei periodiškumą, sudaryti darbo planus ir apie jų įvykdymą informuoti direktorių. Parinkti darbuotojus ir apie tai informuoti tiesioginį vadovą. Palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti naujus. Kontaktuoti su prekių gamintojais, suderinus su tiesioginiu vadovu, užsakyti prekes, užtikrinti sklandų jų atvežimą bei realizaciją. Sekti ir fiksuoti informacinius pranešimus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais. Tyrimui nepateikti dokumentai, įrodantys kokius faktiškai darbus UAB (duomenys neskelbtini) atliko N. K..

3) Tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginės instrukcijos Nr. 5 bendroje dalyje nurodyta, kad vadybininku skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (vadybos specialybės) išsilavinimą ir turintis aukštąjį profesinį išsilavinimą ir baigęs papildomus vadybos bei praktikos mokslus. N. K. (buvusi U.) tyrimui pateikė šiuos išsilavinimo dokumentus : Lietuvos kūno kultūros akademijos bakalauro diplomą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašytą, kad N. U. Lietuvos kūno kultūros akademijoje sporto biomedicinos fakultete 2004 metais baigė sveikatos ugdymo studijų programą ir įgijo edukologijos bakalauro kvalifikacijos laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Lietuvos kūno kultūros akademijos magistro diplomą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašytą, kad N. U. 2006 metais baigė sveikatos ir fizinio aktyvumo studijų programą ir įgijo visuomenės sveikatos magistro kvalifikacijos laipsnį.

4) Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar nesidubliavo darbo valandos trijose darbovietėse – Kauno lopšelis darželis (duomenys neskelbtini), Kauno (duomenys neskelbtini) darželis mokykla, UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo galimybės nustatyti ar teisingai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis N. K., nes tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafikai N. K. įformintu darbo laikotarpiu 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. kovo mėn.

Palyginus 2008 m. spalio mėn. N. K. fiksuotas darbo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Kauno (duomenys neskelbtini) darželyje mokykloje, Kauno lopšelyje (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (bendrovės deklaruotas darbo laikas nuo 09.00 iki 17.00 val.), nustatyta, kad : 1 ) 2008 m. spalio mėn. 29 d., 2008 m. lapkričio mėn. 5 d., 2008 m. gruodžio mėn. 23, 29 dienomis, 2009 m. sausio mėn. 7 d., 14, 21 dienomis, 2009 m. vasario mėn. 19, 25 dienomis, 2009 m. kovo mėn. 4 d., darbo dienos trukmė sudarė 13 valandų; 2 ) 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio mėn. 4, 6 dienomis, 2008 m. gruodžio mėn. 24, 30 dienomis, 2009 m. sausio mėn., 6, 8, 13, 15, 20 dienomis, 2009 m. sausio 24, 26 dienomis, 2009 m. kovo mėn. 3 d., darbo dienos trukmė sudarė 12,3 val. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad N. K. forminta darbo laiko trukmė viršijo LR Darbo kodekso įstatymo (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926) 144 str. 5 d. reikalavimus.

N. K. darbo laikas per septynias dienas nuo 2008 m. spalio mėn. 25 dienos iki 31 dienos įskaitytinai viršijo 48 val., t.y. sudarė 50,9 val., taip pat nuo 2009 m. sausio mėn. 3 dienos iki 9 dienos įskaitytinai, nuo 2009 m. sausio mėn. 10 dienos iki 16 dienos įskaitytinai viršijo 48 val. t.y. sudarė 58,60 val., taip pat nuo 2009 m. vasario mėn. 21 dienos iki 27 dienos įskaitytinai viršijo 48 val., t.y. sudarė 64,60 val., tai rodo, kad N. K. formintas darbo laikas viršijo LR Darbo kodekso įstatymo (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926) 144 str. 3 d. reikalavimus.

5) Pagal tyrimui pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už 2008 m. daroma išvada, kad bendrovė 2008 m. pagrindinės veiklos nevykdė, įformino tik nekilnojamojo turto pardavimą UAB „Blonis“, kurio vertė 1000000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. nuostolis sudarė 131 877 Lt. 2009-01-05 R. K. grynais pinigais paskolino gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 40000 Lt sumą.

6) Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitos žiniaraščiai, kuriuose būtų apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams ir tyrimui nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. balandžio mėn.: darbuotojams: Z. M., I. J., N. B., 2009 m. birželio mėn., 2009 m. liepos mėn. darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., 2009 m. rugpjūčio mėn. darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. rugsėjo mėn. darbuotojams: R. K., A. S., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. spalio mėn., dėl to negalima nustatyti ar buvo išmokėtas darbo užmokestis aukščiau įvardintiems darbuotojams, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (5 t., b.l. 5-36).

Sukčiavimas – tai kaltininko veiksmai, kai jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tyčios turinį, esant sukčiavimui, sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir nori tokių padarinių. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas (šiuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. K. 25129 Lt motinystės pašalpą gavo už draudžiamąsias pajamas gautas UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio įrodymo apie N. K. realiai atliktą darbą UAB (duomenys neskelbtini). Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų ir liudytojų A. S., I. B. parodymus apie N. K. realų darbą, kadangi parodymai yra bendro pobūdžio, nurodant, kad N. K. rūpinosi kavinės atidarymu, sutarčių su tiekėjais sudarymu ir pan. Kaltinamoji N. K. teismo posėdžio metu nesugebėjo konkrečiai įvardinti, kokius darbus ji atliko, apsiribodama abstrakčiu ir lakonišku savo pareigybinių nuostatų paaiškinimu, įvardindama savo atliekamus darbus kaip patalpų kavinės nuomai paiešką, dokumentų ir verslo plano ruošimą, partnerių paiešką ir pan. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad N. K. faktiškai atliko pareiginiuose nuostatuose jai pavestas funkcijas ir uždavinius. Liudytojos A. S. parodymais ir teismui pateiktu prašymu paskolai gauti iš Šiaulių banko paneigti kaltinamųjų parodymai, kad N. K. aktyviai dirbo prie šios sutarties sudarymo, kadangi dėl banko paskolos kreiptasi tik 2009-05-11, t.y. kai N. K. jau nedirbo.

Taip pat kritiškai vertintinas kaltinamosios gynėjos teiginys, kad jokiais dokumentais neįmanoma pagrįsti patalpų kavinei paieškų telefonu, skelbimų analizės, kitokių kontaktų su potencialiais nuomotojais, tiekėjais. Teismas pažymi, kad tokiu atveju yra galimybė nurodyti asmenis, su kuriais buvo bendrauta, pateikti jų kontaktinius duomenis, tačiau bylos nagrinėjimo metu tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad gynybos teisiamojo posėdžio metu pateikti dokumentai – sutartys su tiekėjais - pagal datas yra pasirašyti direktoriaus R. K. N. K. esant nėštumo ir gimdymo atostogose (6 t., b.l. 81-91).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos DK 186 str. 3 d. nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.

Specialisto išvada patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. pagrindinės veiklos nevykdė, o įformino tik nekilnojamojo turto pardavimą UAB „Blonis“. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. nuostolis sudarė 131 877 Lt. 2009-01-05 R. K. grynais pinigais paskolino gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt sumą. Šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonė veikė nuostolingai, todėl N. K. mokamas 3 000 Lt atlyginimas už 4 val. darbo dieną, dirbant 5 dienas per savaitę, visiškai neatitiko įmonės finansinės būklės, buvo mokamas iš skolintų lėšų, kas prieštarauja logikos dėsniams ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams. Pažymėtina ir tai, kad direktoriui R. K. ir vyr. buhalterei A. S. už 4 val. darbo dieną, dirbant 5 dienas per savaitę buvo nustatytas 400 Lt atlyginimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir N. K. pasirašyta kuomet N. K. dirbo pirmaeilėse pareigose Kauno lopšelyje- darželyje (duomenys neskelbtini), antraeilėse pareigose Kauno (duomenys neskelbtini) darželyje-mokykloje. Specialisto išvada patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) N. K. formintas darbo laikas viršijo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įstatymo 144 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, jog maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų, bei forminta darbo laiko trukmė viršijo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įstatymo 144 str. 5 d. nustatytus reikalavimus, jog darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Be to, vadybininko pareiginių instrukcijų Nr. 5, pasirašytų N. K. ją priimant vadybininkės pareigoms UAB (duomenys neskelbtini), bendrosios dalies 2 punkte yra nurodyta, kad vadybininku skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (vadybos specialybės) išsilavinimą ar turintis aukštąjį profesinį išsilavinimą ir baigęs papildomus vadybos teorijos bei praktikos mokslus. Iš byloje pateiktų N. K. įgytų aukštojo mokslo diplomų matyti, kad ji yra įgijusi edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją bei visuomenės sveikatos magistro kvalifikacinį laipsnį. Duomenų apie tai, kad N. K. būtų baigusi papildomus vadybos teorijos bei praktikos mokslus, būtinus siekiant užimti vadybininko poziciją UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Darytina išvada, kad N. K. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta pažeidžiant patvirtintas vadybininko pareigines instrukcijas Nr. 5, kadangi ji neturėjo reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms eiti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas darbuotojo darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Šias aplinkybes galima konstatuoti tik tuomet, jei įmonė objektyviai negalėtų mokėti tokio dydžio atlyginimo arba jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai būtų fiktyvūs.

Teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamųjų apgaulė pasireiškė fiktyviu N. K. įdarbinimu, surašymu ir pateikimu VSDFV Kauno skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių N. K. pajamas, kurie suteikė jai teisę į kaltinime nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Kaltinamieji apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir dalį šio svetimo turto įgijo, be to, jie šiam tikslui pasiekti suklastojo oficialų dokumentą ir dėl to buvo padaryta didelės žalos, todėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. buvo kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamieji veikė bendrais suderintais veiksmais, R. K. padedant N. K. pasiekti bendrą užsibrėžtą tikslą – neteisėtai įgyti maksimalias VSDFV Kauno skyriaus lėšas, todėl R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 d..

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Specialisto išvada patvirtina, kad R. K., kaip bendrovės direktorius, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, tvirtino su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus, t.y. įformino neterminuotą darbo sutartį 2008-10-28 Nr.3 su N. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2008 m. spalio-2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo fiksuojamos 4 darbo valandas per dieną, 2008 m. spalio-2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo skaičiuojamas 3.000,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2008 12 31 KIO Nr.27 (4665,64 Lt), 2009 02 13 KIO Nr.13 (1772,67 Lt), 2009 03 13 KIO Nr.19 (839,98 Lt), 2009 03 18 KIO Nr.20 (1121,30 Lt),2009 04 15 KIO Nr.33 (1194,30 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. IV ketvirčio, 2009 m. I ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas N. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis, be to, jis tyrimui nepateikė ir neišsaugojo: UAB „Birštono vingis" apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams ir pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. balandžio mėn.: darbuotojams: Z. M., I. J., N. B., 2009 m. birželio mėn., 2009 m. liepos mėn. darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., 2009 m. rugpjūčio mėn.darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. rugsėjo mėn. darbuotojams: R. K., A. S., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K., 2009 m. spalio mėn., dėl ko kilo BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamieji nusikaltimus darė bendrininkaudami, todėl ši aplinkybė sunkina jų atsakomybę. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d. yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), o nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 3 d. - apysunkis (BK 11 str. 4 d.) ir už jų padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes (BK 182 str. 2 d. atveju ir be galimybės taikyti BK 75 str. bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti). Kaltinamajam R. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 222 str. 1 d. yra apysunkis (BK 11 str. 4 d.). Abu kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog jie ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji augina mažametį vaiką, kurio nebūtų kam prižiūrėti paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmes (BK 62 str. 2d. 2p.), taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, galima daryti išvadą, kad realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiems kaltinamiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3d.), nes BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir švelnesne bausmės rūšimi, todėl kaltinamieji už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., baustini švelnesnėmis bausmėmis.

Kaltinamieji veikė vieninga tyčia, abu nusikaltimai buvo daromi praktiškai vienu metu, toje pat vietoje, abiem nusikaltimais kaltinamieji siekė vieno ir to paties tikslo – klastojant dokumentus apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir šį turtą neteisėtai užvaldyti, todėl esant padarytų nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d., 1 p.).

VSDF valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 26305,60 Lt sumai yra įrodytas byloje aukščiau aptartais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.

Laikinai apribotos N. K. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki 2 m. priežiūros laikotarpį, mokamų nuo draudžiamųjų pajamų gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. – 70 parų arešto;

- pagal BK 300 str. 3 d. – 40 parų arešto;

- pagal BK 222 str. 1 d. – 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmes paskirtas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 70 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie griežtesnės apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal BK 222 str. 1 d. paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

- pagal BK 300 str. 3 d. – 20 MGL (2600 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. paskirti N. K. galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vienerius) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir 20 MGL (2600 litų) baudą.

Priteisti iš R. K. ir N. K. solidariai 26305,60 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius tris šimtus penkis litus 60 ct) Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui.

Laikinai apribotas N. K. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki 2 m. priežiūros laikotarpį, mokamas nuo draudžiamųjų pajamų gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamiesiems panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė