Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-658-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-17
Bylos Nr.
1-658-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
P. M., E. P.
Advokatai
Anatolijus Svila, Saulis Slapšinskas
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-658-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-19345-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, kaltinamajam P. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Slapšinskui, kaltinamojo laiduotojai D. S.-M., kaltinamajam E. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 1 metų ir 6 mėnesių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. iki 2017 m. gruodžio 15 d. 13.55 val. išbūtas laikas 1 (viena) diena, kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti 2020 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., būdamas prie namo esančio, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), iš E. P. įgijo (nusipirko) už 10 eurų vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis, pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą IBPS-V-1976800-20, žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko (vokas Nr.1), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,655 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 20,0 % ir šią narkotinę medžiagą laikė iki tol, kol 2020-05-19 apie 23.05 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus, turėtą folijos lankstinuką su šia narkotine medžiaga numetė ant žolės, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Šiais savo veiksmais P. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

E. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo, laikė narkotines medžiagas – kanapes, kurios pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą IBPS-V-1976800-20 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,655 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 20,0 %, šias narkotines medžiagas laikė iki tol, kol 2020-05-19, apie 23.00 val (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jas pardavė P. M. už 10 eurų, tokiu būdu turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais E. P. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. M. savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad įvykio vakarą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su E. P. jau buvo iš anksto susirašęs per programėlę, jis pasakė, kad kai P. ateis, jis pamojuos telefonu. P. M. pamatė, kaip per langą mojuoja, ir tada E. P. padavė 10 eurų, įsigijo folijos lankstinuką ir nuėjo. Po to pamatė, kad kažkas lipa per tvorą ir šaukia „stok“. E. P. buvo buto viduje, o folijos lankstinuką jam padavė per langą. Faktą, jog E. P. platina narkotines medžiagas, jis sužinojo baruose, kur lankydavosi, klausdavo pas ką galima nusipirkti. Davė P. M. slapyvardį ir tada jie susirašė. Šiuo metu jis pradėjo sportuoti, susirado darbą. Laiką leidžia daug naudingiau, daugiau su tėvais pakeliauja. Be to P. M. tęsia mokslus, baigė (duomenys neskelbtini) kursą (duomenys neskelbtini) universitete. Jo pomėgis, tai filmavimas, fotografavimas. Yra dalyvavęs keliuose komerciniuose projektuose, gavęs už tai padėką. P. M. prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos mamos D. S. – M. atsakomybėn.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis P. M. nepažinojo. Įvykio dieną jie susirašė per programėlę ir P. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuomet, kaip ir buvo susitarę, per langą pamojavo telefonų, jis priėjo, tada E. P. per langą padavė lankstinuką su narkotikais, o P. M. jam davė 10 eurų. Tuomet atvyko policija. Kai E. P. atidarė duris pareigūnai įėjo, po to išvežė jį į policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. neigė savo kaltę, išsigalvojo nesąmones, bet čia buvo dėl streso. Dabar yra teisingi parodymai, duoti teisme.

Taigi kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatai, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo P. M. ir E. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2020-12-17 proceso veiksmo protokolo specialiame priede E. P. patikslino, kad 23 val. jam būnant namie, pamatė jaunuolį, stovintį kieme, bet niekas jam į langą nebeldė. Nesitikėdamas laukė žmogaus tuo metu, kuris turėjo atiduoti jam pinigus, todėl žvalgėsi pro langą. Jis pasakė pareigūnui, kad kažką turėjo (pardavė), kad tik nustotų tardyti, apie tai nesusivokė dėl streso, tai netiesa (2 tomas, b. l. 47)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ž. A.parodė, kad 2020 m. gegužės 19 d., patruliuojant kartu su būrio vadu A. E., apie 23:05 val., gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) butą, pro langą pateko vagis. Buvo dviese. Vienas iš įtariamųjų pabėgo, kitas liko bute. Požymių nėra. Pranešėjos vyras yra prie buto. Atvykus į minėtą vietą, pastebėjo besišalinantį pilietį, prie kurio artėjant, pastebėjo, kaip jis ant žolės numetė folijos lankstinuką. Sulaikytas pilietis P. M. neigė, kad jis išmetė foliją. Apžiūrėjus jo išmestą folijos lankstinuką pastebėjo, kad į jį susukta augalinės kilmės, žalios spalvos medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Paklaustas, ką veikia prie šio namo, pilietis teigė, kad atvyko susitikti su mergina, bet mergina į pasimatymą neatėjo. Namas ir šalia esanti teritorija aptverta tvora, ir į teritoriją patekti galima tik su specialiu raktu arba perlipant tvorą. Sulaikytas vyras P. M., gim. (duomenys neskelbtini), su patrulių ekipažo V1718 pagalba buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK V. P. į pranešėjo nurodytą butą, po kelių minučių jį atidarė pilietis E. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuris pradžioje teigė, kad miegojo ir su niekuo nebendravo, tačiau po kurio laiko prisipažino, kad per atidaryta langą pardavė narkotines medžiagas, susuktas į foliją (vieną folijos lankstinuką), jų sulaikytam piliečiui P. M. už dešimt eurų, o kitas turėtas narkotines medžiagas (du folijos lankstinukus) išmetė į klozetą ir nuleido vandenį prieš atidarant jiems duris, nes buvo išsigandęs (1 tomas, b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas I. B.parodė, kad 2020 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., būdamas balkone, pamatė, kad šalia esančiame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, yra praviras langas. Vaikinas, esantis bute, šviečia telefonu, o kitas vaikinas ėjo link jo su kuprine. Tai jam sukėlė įtarimų, nes tokį vaizdą matė ne pirmą kartą. Prieš tai 2-3 savaites atgal irgi teko kviesti policiją, nes buvo toks pats vaizdas. Tuo metu su pareigūnais dar pats gaudė, pagavo, bet asmuo prie savęs nieko neturėjo. Pamatęs vėl tokį patį vaizdą, jis paskambino 112 ir pranešė, kad vienas vaikinas pro langą pateko į butą, o kitas jau pabėgo. Atvykus policijos pareigūnams nurodė du vaikinus. Vieną nubėgantį, kurį policijos pareigūnas pagavo, o kitą, esantį bute. Kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo vagys, o kaip jam paaiškino atvykę pareigūnai, taip vyksta narkotinių medžiagų prekyba. Todėl mano, kad ir prieš 2-3 savaites matytas vaizdas, tikriausiai irgi buvo narkotinių medžiagų perdavimas (1 tomas, b. l. 36-38).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020-05-19, 23.05 val., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į butą pro langą pateko vagis. Buvo dviese. Vienas iš įtariamųjų pabėgo, kitas liko bute (1 tomas, b. l. 15-17).

2020-05-20 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) , tiesiai yra automobilio stovėjimo aikštelė. Iš kairės pusės yra pastatas Nr. 4, iš dešinės puses pastatas Nr. 2. Tarp pastatų yra požeminis garažas. Priėjus prie požeminio garažo iš kairės pusės yra laiptai, einantys link pastato Nr. 4. Užlipus laiptais, atsiremi į metalinius vartelius. Varteliai yra užrakinti. Visa teritorija yra aptverta metaline tvora. Perlipus per tvorą, iš kairės puses yra pastatas Nr. 2. Tiesiai yra vaikų žaidimo aikštelė. Iš kairės yra pastatas Nr. 4. Žiūrint į jį iš kairės į dešinę pusę yra trys langai, trečias langas priklauso butui Nr. 40. Jis yra nuo vartelių 10 m. atstumu. Po langu yra pievelė. Toliau į kairę yra durys į laiptinę nuo 38 iki 57 buto. Duris yra užrakintos. Teritorijoje stebėjimo kamerų nesimato. Apžiūrėjus teritoriją, pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Pridėta fotolentelė (2 tomas, b. l. 21, 23-26).

2020-05-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. nutarimu buvo atlikta neatidėliotina krata E. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atliktos kratos metu draudžiamų daiktų nerasta, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 39-50).

2020-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas atliktos neatidėliotinos kratos teisėtumas (1 tomas, b. l. 54).

2020-05-20 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, būrio vadas Ž. A., pateikė: voką Nr. 1, kuriame yra folijos lankstinukas su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga; mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, priklausantį P. M. (1 tomas, b. l. 32-34).

2020-08-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1976800-20, nurodyta, kad: 1. Rankų nuoplovose (vokai Nr. 1) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. 2. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko (vokas Nr.1), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), numesta ant žemės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,655 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 20,0 % (1 tomas, b. l. 59-60).

2020-10-18–2020-10-23 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) Pateikta specialisto, atlikusio daikto tyrimą, išvada: siekiant nuskaityti duomenis iš mobilaus ryšio telefono SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini), SIM Nr.: (duomenys neskelbtini) kortelės ir "micro SD 64 GB kortelės, objektai buvo prijungti prie laboratorinio kompiuterio per CELLEBRITE UFED D. A. įrenginį. Informacijos nuskaitymas ir ataskaitų parengimai buvo vykdomi su specializuota kriminalistinių tyrimų programine įranga UFED 4PC (duomenys neskelbtini) UFED P. A. ver.(duomenys neskelbtini) . Iš mobilaus ryšio telefono SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) SIM Nr(duomenys neskelbtini) kortelės ir "micro SD 64 GB kortelės nuskaičius duomenis parengtos duomenų ataskaitos (1 tomas, b. l. 78-79, 81-84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020-05-20 specialisto išvadoje T-N 1113/2020(001), nurodyta, kad (šlapimas paimtas 2020-05-20 05.10 val.), P. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 153).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020-05-20 specialisto išvadoje T-N 1112/2020(001), nurodyta, kad (šlapimas paimtas 2020-05-20 05.20 val.), E. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. (2 tomas, b. l. 36).

2020-11-24 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono Samsung S9, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitytų duomenų parengta duomenų ataskaita (įtariamojo P. M.). Nustatyta, kad 2020-05-19 23:42 val. mobilaus ryšio telefonas veikė šios koordinatės teritorijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad tai yra (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatės. Taip pat apžiūros metu matomos įvairaus pobūdžio nuotraukos, garso įrašai, tačiau jokių tekstinių žinučių ar kitos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (1 tomas, b. l. 86-87).

2020-12-21 pakvitavimu, mobiliojo ryšio telefonas Samsung S9, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , grąžintas įtariamajam P. M. (1 tomas, b. l. 89).

2020-11-10 kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėtos telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės: 1. Apžiūrima mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2020-05- 01 00:00:01 iki 2020-05-19 23:59:59. Šiuo telefono numeriu naudojasi įtariamasis P. M., gyv. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus išklotinę, nustatyta, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020-05-01 iki 2020-05-19 nebuvo bendrauta su telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, t. y. 2020-05-19 paskutinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) suveikimas buvo 2020-05-19 12:24:45, telekomunikacijų bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 2. Apžiūrima mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2020-05-01 00:00:01 iki 2020-05- 19 23:59:59. Šiuo telefono numeriu naudojasi įtariamasis E. P., gyv. (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus išklotinę, nustatyta, kad iš telefono Nr.(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020-05-01 iki 2020-05-19 nebuvo bendrauta su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Paskutinis suveikimas iki sulaikymo 2020-05-19 22:31:22, telekomunikacijų bokšto(duomenys neskelbtini), esančio g., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Tačiau analizuojant išklotines nustatyta, kad abu telefono numeriai buvo šalia vienas kito panašiose vietose ( 1 tomas, b. l. 72-73).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014).

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“ (įsakymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis 0,655 g narkotinių medžiagų (kanapių) priskirtinos nedideliam kiekiui.

Įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų P. M. bei E. P. neteisėti veiksmai ir kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyti. Aukščiau minėti bylos duomenys patvirtina, kad E. P. platino narkotines ar psichotropines medžiagas, dėl ko akivaizdžiai jas neteisėtai įgydavo ir turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Be to, P. M. pripažino vartojęs draudžiamas medžiagas (kanapes) kurį laiką, ką patvirtina ir jo organizme rasti cheminiai dariniai, dėl ko narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis jis taip pat neteisėtai disponavo savo asmeniniais tikslais, t. y. neturėdamas tikslo parduoti ar jas kitaip platinti.

Tokiu būdu, teismas pripažįsta, kad P. M. neteisėtai įgijo ir laikė sau vartoti asmeniniais tikslais nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis, kitas kaltinamasis E. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Ž. A., I. B., kurių parodymai atitinka kratos protokolo duomenis, juos patvirtina byloje esančios ir specialistų išvados apie nustatytų medžiagų rūšis ir kiekius. Abejoti kratos rezultatais ir jos metu rastų draudžiamų medžiagų priklausomybe E. P., nėra jokio pagrindo. Dėl to teismas remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ ir atsižvelgdamas į specialistų nustatytą narkotinės medžiagos kiekį ir kaltininko tikslą dėl neteisėto jų disponavimo pripažįsta, kad P. M. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, rastų medžiagų kiekis neviršija nedidelio šių medžiagų kiekio, todėl jo padaryta veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Savo ruožtu, teismo vertinimu, byloje neginčijamai įrodyta, kad E. P. neteisėtai įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ ir atsižvelgdamas į specialistų nustatytą narkotinių medžiagų kiekį ir kaltininko E. P. tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, pripažįsta, kad E. P. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei išplatino narkotines medžiagas, kurių kiekis neviršija nedidelį šių medžiagų kiekį. E. P. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo BIRT ataskaitų duomenų žiūryklės duomenys, kratų atlikimo surastą medžiaga, specialisto išvados, įvykių objektų apžiūros. Tokiu būdu ši E. P. padaryta veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo P. M. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį pagal laidavimą motinai D. S. – M. (t. 2., b. l. 111) bei jo motinos D. S. – M. prašymas perduoti jį jai pagal laidavimą (t. 2., b. l. 113).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis P. M. anksčiau neteistas, iki šiol baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 15-27), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.

Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. S. – M. paaiškino, kad yra P. M. mama, kartu gyvena. Ji pati yra baigusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri gamina (duomenys neskelbtini), taip pat rinkodaroje. Sekasi puikiai, dirba jau (duomenys neskelbtini) metų. P. M. visada yra draugiškas, atviras, šeimoje mėgiamas. Iš mokytojų ji gaudavau tik teigiamus atsiliepimus, kad dalyvauja veikloje, rodo iniciatyva. Santykiai tarp jų puikūs, nuoširdūs. Gali būti, kad per didelis pasitikėjimas „pakišo koją“ bet jis labai gailisi dėl to, ką padarė, kad suklydo, kad jo smalsumas davė neigiamą rezultatą. Su sūnumi kartu keliauja, kartu gamina, kartu sportuoja. Kalbėjo apie narkotikų žalą, su pavyzdžiais. Tikisi, kad padarė išvadas bei jos bendravimas tikrai gali turėti teigiamos įtakos.

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja D. S. – M. yra kaltinamojo motina, praeityje neteistas (t. 2., b. l. 116), administracine tvarka bausta tik 1 kartą (t. 2, b. l. 114-115), tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra padariusi, dirba (t. 2., 112), charakterizuojama teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla P. M. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Bausmė ir jos skyrimas kaltinamajam E. P.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagrindo atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas teismas nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, skiriant E. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto būdamas praeityje 1 kartą teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (t 2, b. l. 15-27), yra jauno amžiaus, nesimokantis, nedirbantis. Teismas nustatė vieną E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo duomenimis šiuo metu E. P. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat atsižvelgia į realizuotų narkotinių medžiagų nedidelį kiekį.

Atsižvelgiant į šiais aplinkybes, teismas už padarytą nusikaltimą E. P. skiria vienintelę sankcijoje numatytą bei prokurorės prašomą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagal BK 61 straipsnio nuostatas, parinkdamas arčiau minimalios.

Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, o BK 75 straipsnis už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, t. y. ir už BK 260 straipsnio 1 dalį, nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą visai ar iš dalies. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reali laisvės atėmimo bausmė E. P. būtų aiškiai neteisinga ir neproporcinga, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo 135,00 eurų išlaidų už teisinę pagalbą E. P.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“).

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomą gynėjų dalyvavimą procese, kadangi egzistavo BK 51 straipsnio 1 d. 4 punktas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Kaltinamajam buvo parinktas gynėjas advokatas Anatolijus Svila, kuris teikė kaltinamajam teisines paslaugas. Teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis nedirbantis, neturi pajamų šaltinio, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. P. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

2020-08-20 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 18913 narkotinės medžiagos perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (1 tomas, b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

2020-09-07 nutarimu perduoti daiktai saugojimui Nr. IBPS-V-2120211-20 ir 2020-09-07 kvitu B Nr. 5PK002154 vokas, kuriame yra trys vokai su likusiais tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (Kvitas B 2020-09-07 serija BBB Nr. 5PK002154) (1 tomas, b. l. 63, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu

nusprendė:

P. M., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos D. S. – M. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-658-486/2021 P. M. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar padariusio nusikalstamą veiką asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. P. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. P. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020-05-19, 23.10 val., iki 2020-05-20, 12.12 val., 1 (vieną) dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. P. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš E. P.

Dėl baudžiamojoje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

2020-08-20 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 18913 narkotinės medžiagos perduotus į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2020-09-07 nutarimu perduotus daiktus saugojimui Nr. IBPS-V-2120211-20 ir 2020-09-07 kvitu B Nr. 5PK002154 voką, kuriame yra trys vokai su likusiais tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (Kvitas B 2020-09-07 serija BBB Nr. 5PK002154), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski