Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. K., S. K. ieškinį atsakovei D. R. dėl lėšų, panaudotų paveldėto turto pagerinimui, ir laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl rentos santykių ir (ne)tariamo sandorio

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. birželio 23 d. S. K. ir J. P. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria J. P. perdavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui S. K., o šis įsipareigojo J. P. išlaikyti iki mirties, Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta žyma, neleidžianti šio turto perleisti, kol S. K. neįvykdys savo pareigos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo papildyta 2018 m. birželio 5 d. susitarimu, kuriuo visi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimti suvaržymai buvo perkelti ieškovei O. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei pareiga išlaikyti J. P. buvo perkelta ieškovei O. K.. Taip ieškovui S. K. perduoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suvaržymai buvo panaikinti pareigas perkeliant ieškovei ir jai priklausančiam butui. Ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2018 m. birželio 5 d. už 13 200 Eur. Ginčo, kad ši suma atiteko ieškovui, byloje nėra. Taigi šalis siejo rentos santykiai, ieškovas gavo tiesioginę finansinę naudą iš rentos sutarties – įgijo nekilnojamąjį turtą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertinti pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. birželio 23 d. tarp S. K. ir J. P. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Ši sutartis nebuvo nutraukta – S. K. įgijo J. P. priklausiusį butą bei kartu su motina O. K. įvykdė pareigą J. P. išlaikyti iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 5 d. susitarimu J. P. nebuvo perduota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Minėtas susitarimas tik suvaržė O. K. teisę šiuo butu disponuoti kol bus įvykdyti 2016 m. birželio 23 d. sutartimi prisiimti įsipareigojimai išlaikyti J. P. iki gyvos galvos. O. K. sprendimas vėliau parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą J. P. taip pat nenutraukė bei nepakeitė šalis siejusių išlaikymo iki galvos santykių. Kaip minėta, ieškovas jau buvo gavęs visą išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytą naudą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pareiga išlaikyti J. P. pagal papildomą susitarimą išliko O. K. ir po šio buto pardavimo. Apie rentos sutarties pakeitimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje nėra kalbama. Pirkimo-pardavimo sutartimi 2021 m. sausio 8 d. ieškovė J. P. už 19 500 Eur pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butui tapus J. P. nuosavybe, jam buvo panaikinti suvaržymai, kadangi suvaržymo naudos gavėju ir daikto savininku tapo tas pats asmuo. Ieškovai teigia, jog šis sandoris yra tariamas, sudarytas siekiant išvengti prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai nuolat teikti ataskaitas apie teikiamą išlaikymą. Perleisdama butą, ieškovė žinojo, kad J. P. tą pati butą paliko jai testamentu ir ateityje ieškovo lėšomis iki pirkimo-pardavimo sandorio pagerintas butas taps jos nuosavybe.

Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 37 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai). Sandorio tariamumo faktas gali būti konstatuotas tik esant nustatytoms konkrečioms faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024, 35–38 punktai).

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra tariama ir J. P. iš tiesų ieškovei nesumokėjo buto kainos, ieškovai įrodinėja O. K. sąskaitos banko išrašais. „Swedbank” AB esančios ieškovei O. K. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad J. P. 2021 m. sausio 8 d. į O. K. banko sąskaitą pervedė 24 000 Eur sumą, pavedimo tikslas „Buto pirkimas (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m gruodžio 6 d., ji šešiais pavedimais, kurių paskirtis „sąskaitos papildymas“, pervedė J. P. 32 000 Eur. Teismas kritiškai vertina ieškovų argumentą, kad už butą J. P. atsiskaitė pačios ieškovės pinigais. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymų 32 000 Eur sumą ieškovė J. P. pervedė likus daugiau nei dvejiems metams iki sandorio sudarymo, ši suma neatitinka sandorio kainos. Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo, kuriame įvardijami pateiktos deklaracijos trūkumai, matyti, kad reikalavimas pateikti duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas rentos gavėjui išlaikyti, ieškovui buvo pareikštas po to, kai jis 2019 m. gegužės 10 d. pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus. Taigi ieškovų nurodytas motyvas tariamam sandoriui sudaryti – įpareigojimas pateikti papildomą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsirado vėliau, nei ieškovė atliko nenustatytos paskirties pervedimus į J. P. sąskaitą. Duomenų apie anksčiau Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktus duomenis ieškovai nepateikė. Net ir vadovaujantis nuostata, kad ieškovai šį sandorį sudarė siekdami išvengti būtinybės teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai laikytina tik sandorio sudarymo motyvu, o ne ydinga šalių valia. Šiuo sandoriu šalys iš esmės susitarė dėl nuosavybės teisės J. P. perleidimo, tikėdamosi, kad šis perleidimas tik laikinas, o po jos mirties O. K. nuosavybę atgaus paveldėjimo pagrindu. Tačiau šalių suklydimas dėl tą pačią dieną sudaryto J. P. testamento galiojimo nepaneigia aplinkybės, kad 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. P. iš tiesų įgijo butą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei buvo sumokėta sutarta kaina. Teismas pažymi, kad tariamo sandorio negaliojimo pagrindas yra būtent tai, kad šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tačiau šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai aiškiai pasikeitė – J. P. realiai įgijo visas su buto nuosavybe susijusias pareigas ir teises, tarp jų ir teisę disponuoti turtu savo nuožiūra, kuria J. P. pasinaudojo sudarydama testamentą. Aplinkybė, kad dėl anksčiau sudaryto ir galiojančio sutuoktinių testamento naujai sudarytas testamentas neįgijo galios, nepaneigia aplinkybės, kad J. P. turėjo galimybę laisvai disponuoti savo turtu, ji galėjo įgytą butą dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims ir iki savo mirties.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog J. P. už perkamą butą atsiskaitė pačios ieškovės lėšomis. Įrodyta, kad 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis šalims sukėlė realias teisines pasekmes, todėl nėra laikytina tariamu sandoriu. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis)

Dėl turto pagerinimo

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 27 675 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimą. Aplinkybę, kad šią sumą jie investavo atlikdami buto pagerinimus pagrindžia byloje pateikti mokėjimo nurodymai bei liudytojo D. V. parodymai. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovai apmokėjo už remonto darbus šiame bute, neginčijama ir darbų apimtis bei kaina, todėl plačiau apie šias aplinkybes teismas nepasisako. Byloje pačių ieškovų pateiktais duomenimis, liudytojų D. V. ir N. G. paaiškinimais nustatyta, kad butas buvo iš esmės pagerintas iki jame 2018 metais apsigyvenant J. P.. Taigi gerokai anksčiau nei butas buvo parduotas J. P. ir paveldėtas atsakovės. Duomenų apie buto pagerinimus po 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo byloje nepateikta, prašoma priteisti pagerinimo kaina apskaičiuota už darbus, atliktus iki buto pardavimo. Dėl buto pagerinimų ieškovai po J. P. mirties atsakovei pareiškė kreditorinius reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad 2017 metais jame įrengtas dujinis šildymas, atvesta kanalizacija, butas perplanuotas, pilnai suremontuotas. Už šiuos pagerinimus S. K. sumokėjo 27 675 Eur. Vėlesni buto pagerinimai nenurodyti nei ieškinyje, nei kreditoriniuose reikalavimuose. Taigi šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl atsakovės pareigos atlyginti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus iki 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Kaip matyti iš 2016 m. birželio 23 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, ieškovas S. K. mainais už jam perduotą butą įsipareigojo išlaikyti J. P. iki jos gyvos galvos, aprūpinti gyvenamąja patalpa, t. y. leisti jai neatlygintinai gyventi bute arba suteikti kitą gyvenamąją patalpą savo nuožiūra, suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti gyvybiškai būtinas paslaugas. Pačių ieškovų paaiškinimais bei liudytojų N. G. ir D. V. parodymais nustatyta, kad iki J. P. persikeliant gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šis būstas nebuvo tinkamas gyventi, jame nebuvo kanalizacijos, vandentiekio ir kitų patogumų. Tam, kad butas taptų tinkamas gyventi jį buvo būtina suremontuoti. Taigi ieškovui pardavus išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi gautą būstą, kuriame gyveno J. P., ieškovai vykdydami savo įsipareigojimus privalėjo suteikti J. P. kitą būstą. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), pačių ieškovų teigimu buvo itin prastos būklės, netinkamas gyventi, išlaidos, skirtos jo remontui, kad jame apsigyventų J. P. laikytinos būtinomis siekiant sąžiningai įvykdyti pareigą ją išlaikyti ir suteikti gyvenamąją vietą. Pabrėžtina, ir tai, kad remonto metu butas priklausė O. K.. Jame atliktais darbais buvo pagerinta būtent O. K. nuosavybė, kurią ji valdė savo nuožiūra. Ieškovė šį butą pardavė J. P. praėjus dvejiems metams nuo jame atliktų remonto darbų 2021 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Sutarties 6.1.1. punktu pardavėja (O. K.) pareiškė ir garantavo, kad parduodamas būtas neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal paskirtį. 6.2.1. punktu pirkėjas (J. P.) pareiškė ir garantavo, kad perkamą daiktą apžiūrėjo, įvertino jo būklę ir ji atitinka lūkesčius. Taigi butas buvo parduotas po jame atlikto remonto, jo būklė išsamiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje, todėl tikėtina, kad šalys sulygo sandorio kainą įvertinusios esamą turto būklę, taip pat jas siejančius asmeninius santykius su J. P..

Ieškovai byloje pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje užfiksuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2024 m. birželio 14 d. galėtų būti apie 62 100 Eur. Atsakovė pateikė UAB „Finance property“ rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 24.06-NT02, kuria buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024 m. birželio 13 d.) nurodoma 43 100 Eur. Pabrėžtina, kad abiem atvejais nurodoma buto vertė 2024 metais yra apskaičiuojama ne tik pagal buto apdailą ar būklę, bet ir vertinant kitus parametrus (turto vieta, išplanavimas, nekilnojamojo turto rinkos tendencijos). Taigi šiuo atveju buto vidutinės rinkos vertės nustatymas 2024 metais nei pagrindžia nei paneigia ieškinio reikalavimus. Buto vertė nustatyta praėjus trims metams po jo perleidimo, todėl net ir vertinant 2021 m. sausio 8 d. sudaryto sandorio kainos atitikimą rinkos vertei, pateiktas turto vertinimas nėra aktualus.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė O. K. laisva valia sudarė sutartį, kuria pardavė J. P. savo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Aplinkybės, kad šį turtą ieškovai buvo pagerinę savo lėšomis bei tikėjosi paveldėti nėra teisiškai reikšmingos, kadangi lėšos buvo investuotos iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. šalys tarėsi dėl jau suremontuoto buto (o ne tokios būklės, kokios jį įgijo ieškovė) perleidimo bei laisva valia nustatė jo kainą. Duomenų, kad ieškovai turtą savo lėšomis kaip nors pagerino po to, kai jis tapo J. P. nuosavybe nėra. Pažymėtina, kad ieškinys šiuo atveju grindžiamas įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat akcentuojama, kad ieškovas tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinį reikalavimą mirusios skolininkės įpėdinei. Tačiau byloje nėra įrodyta, kad ieškovai turėjo kokį nors kreditorinį reikalavimą į mirusiąją. Vien aplinkybė, kad jie gailisi pardavę butą velionei iki sužinodami apie galiojantį bendrą sutuoktinių testamentą, nesuponuoja reikalavimo teisės nei į velionę, nei į jos palikimą priėmusią atsakovę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovai neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Ieškovai, patikslinę sumą, prašė priteisti 2 900 E. J. P laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Ieškovai pateikė kvitus, įrodančius, kad už J. P. palaidojimą sumokėjo 2 570 Eur pagal 2024 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą DZ240310-1, išrašytą pagal laidojimo paslaugų ir reikmenų užsakymo sutartį su laidojimo namais „Amžinybė“. Taip pat byloje pateiktas 330 Eur kvitas už kapavietės įrengimą. Atsakovė neginčijo šio ieškovų reikalavimo, sutiko, kad kaip J. P. palikimą priėmusi įpėdinė turi pareigą atlyginti jos laidojimo išlaidas, tačiau nurodė, kad ieškovai gavo laidojimo pašalpą ir panaudojo lėšas, buvusias J. P. sąskaitoje.

CK 5.59 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Byloje pateiktais mokėjimo nurodymais nustatyta, kad 2024 m. kovo 18 d. į ieškovės sąskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedė 610,28 Eur ir 38,23 Eur laidojimo pašalpą mirus J. P.. Ieškovė patvirtino, kad mirus J. P. į savo sąskaitą gavo 648,51 Eur laidojimo pašalpą ir panaudojo 55,88 Eur jos sąskaitoje esančių lėšų. Nustačius, kad ieškovai už J. P. laidojimą ir kapo sutvarkymą iš savo lėšų sumokėjo 2 195,61 Eur, ši suma priteistina iš J. P. palikimą priėmusios atsakovės (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovai prašė priteisti 2 538 Eur bylinėjimosi išlaidas (738 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), atsakovė prašė priteisti 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šalių patirtos išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškinio reikalavimą priteisti 30 545 Eur tenkinus iš dalies ir priteisus 2 195,61 Eur, ieškinys patenkintas 7 procentais ir atmestas 93 procentais. Todėl iš atsakovės priteisiama 192 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 195,61 Eur x 3 %= 66 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur x 7% = 126 Eur) solidariai ieškovams, o atsakovei iš ieškovų priteisiama po 372 Eur bylinėjimosi išlaidų (800 Eur x 93 % = 744 Eur / 2 = 372 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8 Eur, todėl nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R. 2 195,61 Eur laidojimo išlaidas ir 192 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariai ieškovams O. K. ir S. K..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų O. K. ir S. K. po 372 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. R..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.