Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-493/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-25Kauno apygardos teismas
  3. T-1954-1127/2023Nutartis · 2023-08-14Kauno apylinkės teismas
  4. T-2989-946/2023Nutartis · 2023-12-22Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-25
Bylos Nr.
1A-316-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22030-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. S.
Civilinis ieškovas
A. T.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22030-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;(S)2.4.7Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. S. civilinio ieškovo naudai priteistas 400 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. (toliau – ir A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 03.21 val. iki 03.27 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dangčio lango stiklą, iš automobilio pagrobė A. T. priklausantį dviratį, 100,00 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 100,00 turtinę žalą.

2. Taip pat, A. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, sudaužydamas A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dangčio lango stiklą, 300,00 eurų vertės, tyčia sugadino svetimą A. T. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 300,00 eurų turtinę žalą.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus, baustumus administracinėmis nuobaudomis bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog A. S. už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad stengiasi pasitaisyti ir dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam A. S. paskirti mažesnę bausmę, nurodant, kad nuteistasis stengiasi pasitaisyti, todėl jam paskirta bausmės yra per griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

8. Sprendžiant klausimą dėl A. S. paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. A. S. padarė vieną apysunkę ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3, 4 dalis) BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės. Atitinkamai BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Už šį nusikaltimą A. S. paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmės dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, be to, paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant su bausmės tikslais susijusius įpareigojimus.

11. Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgė ir įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, buvo baigta. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai vertino ir tai, kad A. S. anksčiau teistas 16 kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat, baustas ir administracine tvarka, anksčiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

12. Nors nesutikdamas su jam paskirtos bausmės trukme nuteistasis nurodo, kad labai gailisi ir stengiasi pasitaisyti, tačiau pažymėtina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, paskiriant kartu su bausme suderintus įpareigojimus, taip siekiant tinkamai koreguoti nuteistojo elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės. Nors nuteistajam paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau jos dydis parinktas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad nuteistajam, kuris anksčiau jau buvo teistas 16 kartų, taip pat, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis negali būti vertinama kaip per griežta. Nuteistasis, būdamas laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, vykdydamas jam paskirtus įpareigojimus, turės progą gyventi tinkamą gyvenimo būdą ir koreguoti savo elgesį minimaliai prižiūrimas. Aukščiau aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo nusikalstama veika nulemta jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Taigi, pripažinti, kad už nusikalstamą veiką apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek A. S., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-03772, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Rimantas Bučma, pateikęs advokato orderį, teikia antrinę teisinę pagalbą A. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 103,33 Eur (3 t., b. l. 12).

15. Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam A. S. buvo išaiškinta 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 20). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko 10 minučių, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, taip pat, į tai, kad iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, spręstina, kad šios būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš A. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš A. S. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis