Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją byloją, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1993 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2. 1998 m. gegužės 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 42 straipsnį, 112 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; 3. 2001 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 232 straipsnį, 42 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 1250 litų bauda su 500 litų vertės turto konfiskavimu, šią bausmę subendrinus su 1998 m. gegužės 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, 1250 litų bauda su 500 litų vertės turto konfiskavimu; 4. 2004 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu; 5. 2011 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, – galutine subendrinta 50 parų arešto bausme; 6) 2012 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 7. 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; 8. 2015 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimu 1 metams; 9. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme; 10. 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; 11. 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 75 parų arešto bausme; 12. 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme; 13. 2018 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 14. 2018 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 15. 2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, šią bausmę subendrinus su subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, – galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 16. 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta to paties teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, subendrinus bausmes pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, į 2019 m. liepos 22 d. nutartimi subendrintą bausmę įskaitant laikino sulaikymo laiką pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu) nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. (2 dienas), pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (2 dienas) ir bausmės dalį, atliktą pagal 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, 2020 m. rugpjūčio 26 d. paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2021 m. liepos 4 d. laikotarpiu nuo 03.21 val. iki 03.27 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio lango stiklą, iš automobilio pagrobė A. T. priklausantį dviratį, 100,00 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 100,00 turtinę žalą.

Be to, jis tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, sudaužydamas A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio lango stiklą, 300,00 eurų vertės, tyčia sugadino svetimą A. T. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 300,00 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisme, dėl šių veikų kaltę pripažino ir parodė, kad jis ėjo 3.00–4.00 val. nakties metu (duomenys neskelbtini) gatve. Pamatė dviratį, kuris buvo autobusiuke. Išdaužęs stiklą, paėmė dviratį. Dviratis lyg ir baltas buvo. Kartu ėjo draugas, bet jis nieko dėtas, nes viską sugalvojo pats kaltinamasis. Atrodo, kad išdaužus autobusiuko langą ir išsitraukus dviratį, suveikė signalizacija. Atrodo, kad su savimi turėjo atsuktuvą. Nežino, kodėl taip pasielgė. Nedirbo, buvo sunkus laikas, neturėjo iš ko pragyventi. Dviratį pardavė už 50,00 ar 30,00 eurų nepažįstamiems žmonėms. Savo poelgį vertina labai blogai. Kai sužinojo apie civilinį ieškinį, prašė duomenų, kad galėtų atlyginti žalą. Pusę tikrai būtų atlyginęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Atšils ir kovo mėnesį pradės dirbti, tai ir atlygins. Gyvena su sugyventine, turi 13 metų vaiką, kuriam padeda. Atsiprašo dėl padarytos žalos, ją atlygins, pasižada, kad tai nepasikartos.

Iš 2021 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, šalia jo asfaltuota važiuojamoji dalis, ant kurios stovi automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinės dangčio langas išdaužtas. Ant bagažinės dangčio kairėje pusėje prie lango matomas laužimo pėdsakas, kuris nufotografuotas. Nuo laužimo pėdsako paimtos mikrodalelės, kurios supakuotos į voką. Šalia automobilio galinės dalies ant kelio pabirusios stiklo šukės, kartu su plėvele. Nuo grindinio paimtas stiklo šukių pavyzdys ir supakuotas į voką. Automobilio bagažinėje yra dviratis, keli medžiaginiai maišai, skrybėlė ir kiti daiktai. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, daugiau tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 31–33).

Iš 2021 m. liepos 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. B. atpažino asmenį pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.) ir nurodė, kad tai tas pats asmuo, kurio vardas A., pravardė „L.“. Tai tas pats vyriškis, kuris 2021 m. liepos 4 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), liepė D. B. stovėti ir dairytis aplinkui, o jis pats išdaužė automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės stiklą. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t,., b. l. 69–71).

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį per programėlę „viber“ atsiuntė A. V.. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 2 minučių 35 sekundės. Vaizdo įraše matomas spalvotas vaizdas, filmuojama iš vidaus, t. y. esant pastate per langą. Filmuojama gatvė, kurioje matomas stovintis juodos spalvos automobilis (mikroautobusiukas), kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai „Nissan Primastar“ automobilis. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad už minėto automobilio vaikšto asmuo – jo šešėlis. Antrą vaizdo įrašo sekundę vaizdą filmuojantis vyriškis (girdima iš balso jog vyriškas balsas) kažką tyliai pasako, tačiau nesigirdi tiksliai ką. 12-tą vaizdo įrašą sekundę vaizdą filmuojantis vyriškis tyliai pasako „galą krausto“. 14-tą vaizdo įrašo sekundę girdimi lauke lojantys šunys. Asmens, kuris stovėjo už automobilio nesimato, jis vis dar stovi kitoje automobilio pusėje nei yra filmuojama. 37-tą vaizdo įrašo sekundę prie minėto automobilio bagažinės matomas šešėlis, kuris juda, kažką daro prie automobilio bagažinės. 56-tą vaizdo įrašo sekundę girdima, kaip vaizdą filmuojantis asmuo kalba: „Sveiki, (duomenys neskelbtini) mašiną bando apiplėšti, paskubėkit“. 1 min. laiku matoma, kaip prie automobilio bagažinės kažkas juda, galimai tuo metu bando ištraukti dviratį. Vyriškis filmuojantis vaizdą, toliau kalba, kad mato du, vienas „įlindęs“ į galą, su kapišonu, kito dabar nemato, iš jo namo mato, kad dabar gale landžioja, autobusiukas juodas, negali pasakyti, ar tai Renault, ar Nissan. 1 min. 37 s. matoma, kaip vyriškis, kuris apsirengęs pilkos spalvos bliuzonu, su kapišonu ant galvos, tamsiomis kelnėmis, bando iš minėto automobilio bagažinės kažką ištraukti, juda pirmyn ir atgal kelis kartus. 1 min. 45 s. matoma, kaip vyriškis iš bagažinės ištraukia dviratį, kurį pasistato kitoje pusėje nei yra filmuojama. 1 min. 58 s. vyriškis sėdasi ant dviračio ir važiuoja. 2 min. 08 s. vyriškis dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros ribų. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 89–92).

Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas, kurį pateikė Ryšių g., Kaunas, namo pirmininkas. Vaizdo įraše užfiksuota dviračio vagystė (1 t., b. l. 93–100).

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK vyresniosios tyrėjos A. E. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizuotos D. B. ir A. S. naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų išklotinės. Nustatyta, kad A. S.nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. liepos 4 d. laikotarpiu nuo 03.12 val. iki 03.26 val. galėjo būti įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125–127).

Veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Teismų praktikoje vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą, kai žmogaus asmeniniai daiktai yra pavagiami iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. S. 2021 m. liepos 4 d. laikotarpiu nuo 03.21 val. iki 03.27 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio lango stiklą, iš automobilio pagrobė A. T. priklausantį dviratį, 100,00 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 100,00 turtinę žalą.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad nakties metu eidamas Ryšių gatve, pamatęs autobusiuke esantį dviratį, išdaužęs autobusiuko stiklą, iš jo paėmė dviratį, ant kurio sėdęs nuvažiavo, o po to šį dviratį pardavė nepažįstamiems žmonėms, jo kaltę patvirtina vagystę mačiusio liudytojo A. V. parodymai, kad 2021 m. liepos 3 d. būdamas savo namuose matė, kad prie automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies yra žmogus, kuris kažką darė, matė, kaip šis asmuo iš automobilio išsitraukė dviratį ir su juo nuvažiavo link A. B. gatvės, jo filmuotoje medžiagoje užfiksuoti vaizdo įrašai, taip pat su kaltinamuoju įvykio vietoje buvusio liudytojo D. B. parodymai, kad matė, kaip A. su kažkuo išdaužė automobilio bagažinės stiklą, įsijungė automobilio signalizacija, pradėjo eiti tolyn nuo automobilio, o jam nutolus matė, kaip Andrius pravažiavo pro šalį, taip pat nukentėjusiojo A. T. parodymai, kad 2021 m. liepos 4 d. 04.30 val. jam telefonu paskambino policijos pareigūnė, kuri pasakė, kad iš jam priklausančio automobilio buvo pavogtas dviratis, apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad išdaužtas bagažinės stiklas, iš bagažinės pavogtas moteriškas dviratis. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. S. kaltei pagrįsti dėl pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis įvykdytos vagystės.

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. S. tyčia pagrobė svetimą turtą, tai yra turėdamas tikslą tyčia neatlygintinai jį užvaldyti, suprasdamas nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, aktyviais veiksmais to siekė ir kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, išdaužęs nukentėjusiajam A. T. priklausančio automobilio bagažinės dangčio lango stiklą, iš automobilio pagrobė A. T. priklausantį turtą – 100,00 eurų vertės dviratį. Tai, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, prieš tai išdaužęs automobilio bagažinės dangčio lango stiklą, parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galimus padarinius ir jų aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, pirmiau minėti kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50,00 eurų. Eur. Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą viršijus 5 MGL (250,00 Eur) sumą.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. S. 2021 m. liepos 4 d. laikotarpiu nuo 03.21 val. iki 03.27 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužė A. T. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės bagažinės dangčio lango stiklą, taigi, tokiu būdu sugadino svetimą A. T. priklausantį turtą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė padarinius ir jų siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam priklausančio sugadinto turto vertę, kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti. Jis anksčiau teistas 16 kartų, tame tarpe – ir už nusikaltimus nuosavybei, pagal paskutinį nuosprendį bausmę atlikęs; administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 33–38); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 4, 6); dirba (2 t., b. l. 39). Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą parinktina griežčiausia minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis jau septynioliktą kartą teisiamam, baustam administracine tvarka A. S. yra adekvati bei proporcinga, tam kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų bei paveiktų kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinų laisvės atėmimo bausmės dydžiai nustatytini artimi sankcijose nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Paskirtosios bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis pripažino kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamasis nors anksčiau teistas, tačiau paskirtas bausmes atlikęs, po paleidimo iš pataisos įstaigos nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. daugiau nusikalstamų veikų jis nėra padaręs, nėra ir jo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų, kaltinamojo atžvilgiu taip pat buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutai, duomenų, kad bausmės vykdymo atidėjimų metu jis būtų pažeidinėjęs probacijos sąlygas ir bausmės vykdymo atidėjimas būtų buvęs panaikintas, nenustatyta, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, tik, pasak jo, šiuo metu atostogos ir pagal darbo pobūdį jis vėl dirbs pavasarį, yra darbingo amžiaus, be to, turi nepilnametį vaiką, kuriam padeda, todėl vertintina, kad jo asmenybės pavojingumas linkęs mažėti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant kaltinamajam pareigas.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 400,00 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53–54). Ieškinyje nurodyta, kad 400 eurų žala atsirado dėl 2021 m. liepos 4 d. įvykdytos vagystės iš automobilio. Naktį buvo išdaužtas automobilio Nissan Primastar, valst. nr. (duomenys neskelbtini) galinis stiklas, kurio vertė 300 eurų. Iš bagažinės pavogtas dviratis, kurio vertė 100 eurų. Bendra turtinė žala yra 400 eurų, kuri nėra atlyginta. Posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį, paaiškino, kad dviračio vertę nustatė maždaug pagal skelbimus internete, už kiek pardavinėja. Jis buvo senas, pavadinimo neprisimena, įsigijimo dokumentų neturi. Dėl išdaužto stiklo žiūrėjo serviso kainas, kiek galėtų kainuoti servisuose. Kaltinamasis su civilinio ieškinio dydžiu sutiko.

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Byloje nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam A. T. atsirado dėl A. S. neteisėtų veiksmų, kuomet jis, išdaužęs nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės bagažinės dangčio stiklą, pagrobė iš automobilio dviratį.

Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis nurodė, kad jokių dviračio įsigijimą patvirtinančių dokumentų jis neturi, ši transporto priemonė buvo pirkta seniai, maždaug prieš 12 metų, todėl jo vertę paskaičiavo įvertindamas panašių dviračių skelbimus. Automobilio stiklo vertę taip pat nustatė iš automobilių servisuose siūlomų kainų. Stiklo jis nekeitė, kadangi automobilį pardavė. Nors, kaip minėta, nėra šių daiktų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų, nukentėjusiojo nurodyta dviračio bei automobilio stiklo vertė yra reali, ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo A. T. civilinis ieškinys tenkintinas, iš A. S. civilinio ieškovo A. T. naudai priteisiant 400,00 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 52–53, 54–55), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje. Vokas Nr. 1. su stiklo šukių pavyzdžiais ir vokas Nr. 2 su mikrodalelėmis ir laužimo pėdsakais, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 35-37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 –308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam bausmes:

- pagal 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimą;

- pagal 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. civilinį ieškinį tenkinti, iš A. S. civilinio ieškovo A. T. naudai priteisti 400,00 (keturių šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Voką Nr.1 su stiklo šukių pavyzdžiais ir voką Nr. 2 su mikrodalelėmis ir laužimo pėdsakais, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.