Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir perduoti valstybės nuosavybėn.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie 15.57 val., (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini) m., ties degaline „B.“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,21 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. K. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas V. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad V. K. buvo paskirta per griežta arešto bausmė ir ji turėtų būti keičiama baudos bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar V. K. buvo paskirta pagrįsta bausmė ir ar ji neturėtų būti švelninama.

7. Nors nuteistasis V. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – V. K. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog V. K. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 45-50), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad V. K. ne kartą buvo teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam), be to, naują nusikalstamą veiką V. K. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši aplinkybė rodo, jog nusikalstamų veikų darymas, įskaitant ir, bet neapsiribojant, transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

9. Be to, V. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 81–83). Nuteistojo V. K. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug V. K. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis nėra atlikęs prieš tai paskirtos bausmės, t. y. nėra sumokėjęs baudos, kuri šiuo metu yra išieškoma, bendras nesumokėtos baudos dydis viršija 8 000 Eur sumą. Pažymėtina, jog paskutinius 4 kartus V. K. buvo nuteistas ir jam buvo paskirtos baudos bausmės, kurių dalis šiuo metu yra išieškomos, tai atskleidžia, kad anksčiau skirtos bausmės jokių rezultatų nedavė ir iki šiol nėra tinkamai įvykdytos. Nors apygardos teismui 2022 m. sausio 5 d. buvo pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) A. P. kontoros, kurie patvirtina, jog skolininkas V. K. yra mokus ir dengia skolas, o šiai dienai bendras skolų ir vykdymo išlaidų likutis yra 8 172,74 Eur (t. 1, b. l. 168-169), tačiau pažymėtina, jog V. K. skolas dengia itin lėtai, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. yra padengta kiek daugiau nei 400 Eur (t. 1, b. l. 119-120). Ši aplinkybė leidžia atkreipti dėmesį, jog V. K. tikėtina gali jam paskirtos baudos bausmės nevykdyti, nors šiuo metu jau turi darbą (t. 1, b. l. 112-113). Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog asmuo po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, savaime nemažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir neleidžia teisiniu požiūriu kitaip vertinti jo veiksmų. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis turi šeimą ir augina (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šeimą jis turėjo ir nusikaltimo padarymo metu (t. 1, b. l. 114), tačiau tai jo nesulaikė nuo teisei priešingų veiksmų atlikimo, be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tiek į darbinę, tiek į šeiminę nuteistojo padėtį atsižvelgė. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja V. K. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę negu areštas. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, laisvės suvaržymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

11. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas V. K. atveju proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, paskirdamas mažesnę negu įstatyme numatytas vidurkis arešto trukmę. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. Š. apeliacinį skundą atmesti.