Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 281¹ str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, bausmes atlikusi; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2022-09-12 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus laisvės apribojimo bausmę, o 2023-05-25 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-25 baudžiamąjį įsakymą, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-11-23 apie 15.23 val. (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 15.28 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARRF-0084“, patikros Nr. 2197819, nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte, ji tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai.

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. V. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2024-11-23 apie 15.23 val. (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad policijos pareigūnai tikrinimo metu 15.28 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, ji tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jos pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,37 prom. neblaivumas (pirmo tikrinimo metu), antrą kartą tikrintis neblaivumą atsisakė, buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, tai pat ir kita bylos medžiaga - policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl neblaivios vairuotojos, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. V. T. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pastebėtina, kad prokuroro patikslinta kaltinimo formuluotė atitinka ir aktualią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024-12-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-365/2024).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. T. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama teista 2 kartus, tame tarpe - už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 115-123). Nusikalto teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistė. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Bausta administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi (b. l. 124-129), dirbanti (b. l. 130-132). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. T., kaip recidyvistei, nepadariusiai jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą arešto bausmę, jos trukmę nustatant kaip mažesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pastebėtina, kad V. T. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 79-82, 90-93), taip palengvindama nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį. Jos atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Yra dirbanti. Pasižadėjo keisti gyvenimo būdą ir nebenusikalsti. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai V. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams, t. y. atidėjimo terminą, atsižvelgus, kad tokio pobūdžio nusikaltimas įvykdomas antrą kartą, nustatant kiek didesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą vidurkį. Atidėdamas kaltinamajai arešto bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 5 d. 5 p., 10 p.).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 7 p., 3 d.).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281? straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.).

V. T. elgėsi ypač neatsakingai, vairavo automobilį, nors prieš tai buvo gausiai pavartojusi alkoholio, jai nustatytas net 2,37 prom. neblaivumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, ji tikrintis atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Už analogišką veiką jau buvo teista ir 2020-06-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo iš probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruota 2023-05-25, tačiau, kaip matyti, reikiamų išvadų nepadarė, nepasimokė, teisės aktų reikalavimus pakartotinai vėl grubiai pažeidė. Visa tai įvertinus V. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-24 (BK 68 str.). Toks terminas, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam bei neblaivumo patikrinimo vengimas, kai nustatyti neblaivumo požymiai, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šioje byloje, kaip minėta, kaltinamosios V. T. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka aukščiau nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto už automobilio vairavimą esant neblaiviam ar vengusio neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-283-942/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė. Tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Kadangi V. T. vairuotas automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, jis privalo būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo taikymo, nenustatyta. Kaip ir minėta, transporto priemonė gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme nustatyta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, automobilio konfiskavimas, įvertinus jo vertę ir kitas taikomas poveikio priemones, yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas V. T. padarytam nusikaltimui.

Nepagrįstas ir alternatyvus kaltinamosios bei jos gynėjo prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios dalies pinigų sumos (1 000 Eur) konfiskavimą. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes V. T. atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę ar dalį jos atitinkančią pinigų sumą. Tuo pačiu teismas akcentuoja ir tai, kad nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad automobilio konfiskavimo atveju ji patirtų nepatogumų, nes jai reikėtų nuolat prašyti, kad kas nors ją pavežtų (pavežantis asmuo atsirastų), norėtų, kad ją vežiotų būtent tuo automobiliu, kuriuo padaryta nusikalstama veika, kad nors ir paaiškino, jog viską galiausiai suprato ir pakartotinio automobilio konfiskacijos nebenori, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti dėl turtinės padėties, sutiktų su 1 000 eurų konfiskacija, kad savo poelgį vertina labai blogai ir teismui pažadėjo daugiau nebenusikalsti, tačiau, kaip jau minėta, kaltinamoji V. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d., padaro nebe pirmą kartą gyvenime, už analogišką veiką buvo nuteista 2020 m., tuo metu jai buvo nustatytas taip pat vidutinio girtumo lygis - 2,35 prom. neblaivumas, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, bet asmuo, kaip matyti, kritiškai savo poelgio visgi neįvertino, todėl tokio pobūdžio argumentai (sunki materialinė padėtis, nepatogumai prašant pavežti ir pan.) dėl automobilio konfiskacijos netaikymo negali būti laikytini kaip aplinkybės, lemiančios nukrypimą nuo imperatyvaus turto konfiskavimo taikymo, be to, valstybė deda maksimalias pastangas kaip pažaboti neblaivų vairavimą, todėl asmeniniai nepatogumai ar finansinė padėtis negali būti priešpastatyti eismo saugumo kelyje užtikrinimui.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-97), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98-101), dokumentų paėmimas (b. l. 102-105) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2024-11-26 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. T. turtui - keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, valdyti, tvarkyti savo nuožiūra, perduoti, parduoti kitiems asmenims (b. l. 108-110). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo vykdymo pradžios.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta 2025-01-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajai V. T. suteiktas gynėjo advokato A. K. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (nors yra dirbanti, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą), į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš V. T. nėra priteistinos.

- V. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio - grąžintinas jį išdavusiai institucijai;

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio - perduotinas konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- stiklinis vaistų buteliukas „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt.), perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių pagal 2024-11-27 aktą (b. l. 58-59), – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. nustatyti galutinę bausmę - areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, V. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jai šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-11-23 15.28 val. iki 2024-11-24 12.38 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti V. T. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-24;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant V. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V. T. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-11-26 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. T. turtui - keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, valdyti, tvarkyti savo nuožiūra, perduoti, parduoti kitiems asmenims, palikti iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo vykdymo pradžios.

Nepriteisti iš V. T. 187,50 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

- V. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio - grąžinti jį išdavusiai institucijai;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- stiklinį vaistų buteliuką „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt.), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių pagal 2024-11-27 aktą, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.