Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 1–2 dalimis, esant atsakovės prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, civilinė byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. spalio 11 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 18 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė (Sutartyje – Bendrovė) įsipareigojo bendradarbiauti su atsakove (Sutartyje – Partneris), pasiūlant savo klientams, įsigijusiems iš UAB „S.“ parduodamas šildymo sistemas, kondicionierius ir (ar) kitą įrangą, atsakovę UAB K.“ šių sistemų montavimo darbų atlikimui (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad ieškovės klientui sutikus samdyti atsakovę darbų atlikimui, atsakovė įsipareigoją per 7 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos sumokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį 1) 150 Eur be PVM už dujų tiekimo šildymo sistemos montavimą su dujiniu katilu, 2) 100 Eur be PVM už dujų tiekimo šildymo sistemos montavimą be dujinio katilo, 3) 150 Eur be PVM už oras-vanduo šilumos siurblio montavimą, 4) 100 Eur be PVM už oras-oras šilumos siurblio montavimą, už kitas tarpininkavimo paslaugas apmokama pagal atskirą susitarimą sudarant atskirus priedus šiai sutarčiai. Vėluojant šį mokestį sumokėti, atsakovei skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėto mokesčio sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovė suteikusi Sutartyje numatytas paslaugas, 2024 m. kovo 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. S0476563 363,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. balandžio 5 d.; 2024 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0481570 1 210,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. birželio 7 d.; 2024 m. birželio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0483477 302,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. liepos 5 d.; 2024 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. S0483777 181,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. rugpjūčio 7 d.; 2024 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0486387 181,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. rugsėjo 6 d.; 2024 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0491689 181,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2024 m. lapkričio 7 d.; iš viso 2 420,00 Eur sumai. 2024 m. birželio 6 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu atsakovės UAB „K.“ skola ieškovei UAB „S.“ sumažėjo 444,27 Eur. 2024 m. spalio 1 d. atsakovė padengė dalį, t. y. 600,00 Eur įsiskolinimo ieškovei. Ieškovė, atsakovei vėluojant atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, siuntė atsakovei 2024 m. spalio 3 d. pretenziją dėl skolos sumokėjimo – 1 194,23 Eur sumai. Iš viso atsakovės likęs nesumokėtas įsiskolinimas ieškovei pagal nurodytas sąskaitas faktūras sudaro 1 375,73 Eur sumą. Atsakovė byloje neginčija nei įsiskolinimo pagrindo, nei įsiskolinimo dydžio.

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, teismas dėl ieškinio reikalavimų išdėsto sutrumpintus sprendimo motyvus.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį (suteikė Sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas) bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras už tarpininkavimo paslaugas 2 420,00 Eur sumai). Atsakovei padengus dalį įsiskolinimo, likusi skolos suma sudaro 1 375,73 Eur. Atsakovė neginčija įsiskolinimo pagrindo ir (ar) įsiskolinimo dydžio. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra pagrįstas rašytiniais byloje esančiais įrodymais (Sutartis, PVM sąskaitos faktūros, pretenzija). Byloje nėra pateikta duomenų (įrodymų), kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei šio sprendimo priėmimo dieną būtų padengtas (iš dalies padengtas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 375,73 Eur dydžio skolą už suteiktas paslaugas (CK 6.38, 6.200 ir 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.718 ir 6.720 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė, atsakovei vėluojant laiku atsiskaityt už suteiktas paslaugas, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 677,12 Eur delspinigius. Ieškovė, vadovaudamasi Tarpininkavimo sutarties 2.6. punktu, atsakovei nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras iki 2024 m. lapkričio 7 d. paskaičiavo 0,3 proc. dydžio delspinigius, kurie pagal 2024 m. lapkričio 14 d. įsiskolinimo ir delspinigių skaičiavimo pažymą sudaro 677,12 Eur.

Atsakovė su prašoma priteisti delspinigių suma nesutiko ir nurodė, kad skaičiuojami delspinigiai neprotingai dideli, įvertinus įsiskolinimo dydį ir tai, kad ji sumokėjo dalį įsiskolinimo ieškovei.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimų pagrindų, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).

Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas; 2022-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022).

Pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų, taigi šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminai pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. tinkamai ir laiku už ieškovės suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė, be to, byloje nėra duomenų, jog sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ar kitų nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių (CPK 183 straipsnis). Atsakovė, šalių sudaryta Sutartimi prisiėmusi prievolę laiku atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas, įsipareigojimų nevykdė, už ieškovės šiai suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nustatytais terminais neatsiskaitė, todėl pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šalys Sutartyje numatė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, t. y. susitarė dėl netesybų – delspinigių, įskaitant jų dydį (Sutarties 2.6. punktas).

Byloje yra pareikštas Sutartį pažeidusios šalies – atsakovės prašymas mažinti sutartimi numatytų netesybų dydį. Spręsdamas klausimą dėl netesybų mažinimo teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo šalys yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys. Taigi atsakovė kaip verslininkė, savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo suprasti, jog už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą jai gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, šalių numatyti delspinigiai už Sutarties pažeidimą (delsimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras) sudaro kiek daugiau nei pusę prašomos priteisti skolos sumos, t. y. siekia 677,12 Eur, kai skolos suma sudaro 1375,73 Eur. Byloje objektyvių duomenų, jog dėl Sutarties pažeidimo ieškovė patyrė nuostolių, papildomų išlaidų, nėra pateikta, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė, nurodydama, kad atsakovei vėluojant sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė negalėjo atsiskaityti su įmonės-ieškovės kreditoriais (CPK 178 straipsnis). Taip pat, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dalį įsiskolinimo, pagal aukščiau nurodytas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, sumokėjo – tarpusavio skolų užskaitymo aktu įskaityta atsakovės 444,27 Eur skola ir atsakovės 2024 m. spalio 1 d. sumokėtas 600,00 Eur skola ieškovei.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika netesybų mažinimo klausimu, įvertinus šalių sudarytos sutarties pobūdį (Tarpininkavimo sutartis), tai, kad skaičiuojami delspinigiai sudaro kiek daugiau nei pusę prašomos priteisti pagrindinės skolos sumos bei tai, kad dalį įsiskolinimo pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė sumokėjo, nesant byloje įrodymų pagrindžiančių ieškovės patirtus nuostolius, ieškovės prašomi priteisti 0,3 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami neprotingai dideliais, todėl, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekient nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir jo padarinius ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir paaiškinimų dėl atsakovės Sutarties neįvykdymo priežasčių ir aplinkybių, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas 1/3 – iki 0,2 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 451,41 Eur delspinigių suma (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 827,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti jos patirtas 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (12,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas byloje Nr. eL2-3255-1088/2025 ir primokėta trūkstama žyminio mokesčio suma 34,00 Eur šioje byloje). Atsakovė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. patenkinta 90,19 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 41,49 Eur bylinėjimosi išlaidų )žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, CPK 441 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 827,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 41,49 Eur (keturiasdešimt vieno euro 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.