Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, nedirbantis (pensininkas), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. parodė, kad atvažiavo kolega, „padarė gramą“ kartu, jam visai negalima, nes cukraligė ir apsvaigo. Žmonos nebuvo, sėdo už vairo. Galvojo insulino nuvažiuos į parduotuvę, vaistinę, tikrai ne alkoholio. Kaltas, gailisi. Suprato, kad yra neblaivus, bet sėdo važiuoti. Atsitrenkė į mašiną. Langas smėliu apneštas buvo, nepastebėjo. Policija buvo atvykusi. Patikrino alkotesteriu, paskui kraują tikrino. Su patikros rezultatais sutinka. Susisiekė su savininku, atlygino žalą, kam galėjo, baudą sumokėjo. Savo veiksmus vertina blogai, buvęs pareigūnas, pirmą kartą taip. Labai gailisi. Sutuoktinė jam tikrai daro teigiamą įtaką, daug metų kartu gyvena, jeigu ji būtų buvusi namie, jis tikriausiai net nebūtų sėdęs už vairo. Automobilis yra jo. Nuo priklausomybės alkoholiui nesigydė, jos neturi. Nematė, kad atsitrenkė į automobilius, todėl ir pasišalino iš įvykio vietos tiek vienu, tiek kitu atveju. Sprendimas administracinio nusižengimo byloje jau yra priimtas, bauda sumokėta.

Liudytoja teisme apklausta J. K. parodė, kad R. K. jos vyras. Ji šiuo metu pensininkė, buvusi pareigūnė. Šiuo metu niekur nedirba, visą laiką būna su vyru. Šįkart taip gavosi, kad pas vyrą atvažiavo draugas, ji liko sode, grįžo tik kitą dieną. Iš laiptinės įvykio metu išėjusi moteris buvo ne ji, o kaimynė, kuri jai telefonu ir pranešė, kas atsitiko. Šiaip vyras negeria, nes turi minėtą ligą, vartoja daug vaistų, leidžiasi injekcijas. Vyro poelgio nepateisina, jis tikrai kaltas. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Vyras jos klauso, šiek tiek prisibijo, matyt kaip visi vyrai. Mano, kad tai pamoka visam gyvenimui, daugiau nepasikartos. Vyrą dėl šio poelgio išbarė.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pagal pareikštą įtarimą R. K.parodė, kad Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2018-08-20 dienos metu jis buvo namuose, kur išgėrė apie 350 ml degtinės. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to nesavikritiškas, ir nusprendė vakare, kad nuvažiuos į parduotuvę automobiliu. Išėjo į kiemą (duomenys neskelbtini), sėdo į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Ateities gatvę, kur įvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvės Norfa aikštelę, paskui nuvažiavo iki kitos parduotuvės toje pačioje gatvėje, o tada jau susivokė, jog yra stipriai apsvaigęs ir negali vairuoti, nes tiek išvažiuodamas iš savo kiemo, tiek Norfos parduotuvės aikštelėje nežymiai kliudė du automobilius. Grįžęs į savo namų kiemą (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį. Kieme jau buvo prisirinkę kaimynų, kurie barėsi ant jo, netrukus atvažiavo ir policija. Buvo patikrintas alkotesteriu, jam nustatytas 1,62 promilių girtumas. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Susisiekė su apgadintų automobilių savininkais ir dabar laukia, kol draudimo bendrovė paskaičiuos jiems padaryta žalą, kurią stengsis kuo greičiau atlyginti. Nesutinka proceso baigti baudžiamuoju įsakymu, prašys teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduoti prašys savo žmonos (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Z. parodė, kad 2018-08-20 apie 20 val. jis kartu su draugu R. V. buvo Vilniuje, Ateities gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje ties 10 namu (parduotuvė Norfa), kur automobilis Škoda, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje pervažiavęs per įrengtą saugumo salelę, jo akivaizdoje atsitrenkė priekiu į stovinčio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį bamperį. Automobilio Škoda vairuotojas salone buvo vienas, po smūgio jis įvykio vietoje nepasiliko, išvažiavo iš aikštelės. Ar vairuotojas galėjo būti neblaivus, jis negali pasakyti, jo neblaivumo požymių nematė, tačiau dėl šio pasišalinimo jis su R. V. sėdo į savo automobilį ir nusivijo automobilį Škoda. Įvykį galėjo matyti dar vienas aikštelėje kiek toliau stovėjęs vyriškis, galbūt jis informavo bendrąjį pagalbos centrą. Jie tuo tarpu važiavo automobiliui Škoda iš paskos ir taip pat skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Automobilio Škoda vairuotojas Ateities gatve pavažiavo iki sekančio įvažiavimo, įsuko į parduotuvės Lidl aikštelę, esančią Ateities g. 4A, Vilniuje. Vairuotojas pasistatė automobilį, išlipo ir nuėjo į Lidl parduotuvę, rankose jokios rankinės ar kitokių didesnių daiktų neturėjo. Vairuotojo judesiai nebuvo nekoordinuoti ir tuo metu jiems taip pat nekilo įtarimų, kad šis gali būti neblaivus. Jis su R. V. liko lauke, todėl vairuotojo nematė maždaug 5 minutes. Netrukus šis grįžo iš parduotuvės, įsėdo į savo automobilį Škoda ir atidarytomis durimis sėdėjo apie 5 minutes, jis nematė, ką tuo metu vairuotojas veikė automobilio salone. Iš parduotuvės vyriškis rankose nieko neatsinešė, todėl spėja, jog jis norėjo nusipirkti alkoholio, o jau buvo kelios minutės po 20 valandos ir jam alkoholio galėjo nebeparduoti. Paskui vairuotojas uždarė dureles, užsivedė automobilį ir staigiai pajudėjo į priekį, nors jam reikėjo atbulam apsisukti, dėl to jis vos neatsitrenkė į parduotuvės vitriną. Tuo metu jis, R. Z., vėl skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir tuo metu jau išsakė savo įtarimus dėl galimo vairuotojo neblaivumo, nes tokie įtarimai kilo dėl automobilio Škoda vairuotojo nelogiško manevravimo aikštelėje. Paskui vairuotojas persijungė pavarą ir išvažiavo iš aikštelės, grįžo Ateities gatve atgal apie 100 metrų, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur kieme ties (duomenys neskelbtini) namu sustojo. R. Z. su R. V. priėjo prie vairuotojo, tuoj pat į kiemą atėjo moteris, kuri vairuotojui sakė: „R., R., ką tu padarei“, tačiau vairuotojas tuo metu tarsi nesuprato, apie ką ji kalbą ir klausė jos: „ką aš padariau“. Tada moteris jam pasakė, kad jis sudaužė kaimynų mašiną. Netrukus atėjo kieme stovėjusio automobilio BMW savininkas, kuris pasakė, kad automobilio Škoda vairuotojas prieš išvažiuodamas iš kiemo į Ateities gatvę, atsitrenkė į jo automobilį, tačiau vietoje nepasiliko, išvažiavo, o eismo įvykį matė kitas kaimynas, kuris apie įvykį pranešė jam, o šis iškvietė policiją. Jis su R. V. taip pat papasakojo, kad automobilio Škoda vairuotojas prie parduotuvės Norfa kliudė automobilį ir iš ten pasišalino, todėl jie jį atsekė. Kaip suprato, iš pradžių automobilio Škoda vairuotojas, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, apgadino automobilį BMW, paskui nuvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę Norfa, kur apgadino automobilį Lexus. Kai Škodos vairuotojas ir jis su R. V. atvažiavo (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Škodos vairuotojas išlipo iš automobilio, išsitraukė užvedimo raktą, o kitoje rankoje laikė popierines pinigų kupiūras, jokių kitų daiktų su savimi neturėjo. Taip pat nori pažymėti, jog šis vyriškis buvo be kelnių, tik su apatinėmis kelnaitėmis ir trikotažiniais marškinėliais, aplink juosmenį apsijuosęs kažkokią tamprią juostą. Tik kai jau (duomenys neskelbtini) namo kieme išgirdo vairuotoją kalbant, iš jo nerišlios kalbos pradėjo įtarti, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kitų jo girtumo požymių nepastebėjo. Jo akivaizdoje vairuotojas jokių gėrimų negėrė. Apie 20.15 val. atvažiavo policijos patrulių rinktinės patruliai, kuriems jis su R. V. nurodė įtariamą neblaivų vairuotoją, jie jį sulaikė (apieškojo ir įsodino į patrulinį automobilį), o jis su R. V. išvažiavo savais reikalais (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad 2018-08-20 apie 20.12 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu I. M., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ateities g. ties 10 namu automobilis Škoda, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino, pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant į įvykio vietą, gavo dar vieną pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namu automobilis Škoda, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvažiavus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) namu, kieme rado stovinčius automobilius Škoda, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jų stovėjo R. Z. ir R. V., kurie neleido iš įvykio vietos išeiti R. K., g. (duomenys neskelbtini) m. (pateikė vairuotojo pažymėjimą). Taip pat kieme buvo liudininkas V. A., kuris nurodė, kad matė, kaip apie 20 val. automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K., kieme kliudė stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos išvažiavo. Apie įvykį V. A. informavo automobilio BMW savininką Š. P., kuris iškvietė policiją. Liudininkai R. Z. ir R. V. nurodė, jog matė, kaip apie 20 val. Ateities g. ties 10 namu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., kliudė stovėjusį automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jie jį nusivijo ir sekė iki pat (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur sulaukė policijos pareigūnų. Bendraujant su R. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis svyravo, tačiau po kurio laiko, atsigėręs vandens, kalbėjo rišliau, prisipažino kliudęs abu automobilius. Atvykę kelių policijos patruliai patikrino R. K. alkoholio matuokliu, nustatė jam 1,62 promilių girtumą, po ko R. K. pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 26).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8290/2018(01) nurodyta, kad R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).

Pažymoje iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis SKODA OCTAVIA COMBI valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. K. (b. l. 44).

Byloje pateiktos dvi eismo įvykių schemos (b. l. 9, 12).

Į bylą posėdžio metu pateikti duomenys, charakterizuojantys J. K., kuri prašo perduoti kaltinamąjį R. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą, taip pat duomenys, charakterizuojantys pati kaltinamąjį R. K.. Byloje yra duomenys apie laiduotojos teistumą, baustumą administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus detalizuoja, kartu ir kaltę dėl jam inkriminuotos teisei priešingos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai, kompetentingo specialisto išvada dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio, kita rašytinė bylos medžiaga. Vertintina, jog veika padaryta tiesiogine tyčia, R. K. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje J. K. prašė perduoti kaltinamąjį R. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. žmona J. K., pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. R. K. yra neteistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas už nešiurkštų KET pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų apgadinti du automobiliai, kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui Š. P. R. K. žalą jau atlyginęs, rašytiniu pasižadėjimu įsipareigojo nedelsdamas atlyginti žalą ir kito apgadinto automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ar draudimo kompanijai, kai tik pastaroji bus tiksliai paskaičiuota. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo pasižadėjimu. Remiantis rašytine bylos medžiaga, kaltinamasis yra ilgametis (duomenys neskelbtini) darbuotojas, (duomenys neskelbtini), veikoje ne kartą skatintas, įteiktos padėkos, šiuo metu pensininkas, aktyvus (duomenys neskelbtini) narys. Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad padaryta nusikalstama veika veikiau buvo vienkartinio pobūdžio, ir kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju R. K. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė J. K.. Apklausta teisme J. K. parodė, kad jos vyras šiaip negeria, nes turi minėtą ligą, vartoja daug vaistų, leidžiasi injekcijas. Vyro poelgio nepateisina, jis tikrai kaltas. Vyras jos klauso, šiek tiek prisibijo. Mano, kad tai jam pamoka visam gyvenimui, daugiau nepasikartos. Vyrą dėl šio poelgio išbarė. R. K. patvirtino, jog žmonos klauso, ji jam daro tik teigiamą įtaką. Byloje esantys duomenys apie J. K. teistumą ir baustumą administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų ji nėra pažeidusi – neteista, administracine tvarka nebausta. Remiantis kita rašytine bylos medžiaga, J. K. charakterizuojama kaip aktyvi ir bendruomeniška, patikima ir autoritetinga tarp kaimynų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotoja J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška R. K. elgesiui, manytina, jog jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti vyrui teigiamą įtaką, kadangi juos sieja glaudūs santykiai.

Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą. Užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Aptariamą nusikalstamą veiką R. K. padarė naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Atsižvelgus į R. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (vairavo būdamas vidutinio girtumo būsenos, apgadino kitus du automobilius), kartu į tai, kad savo kaltę jis visiškai pripažino, posėdžio metu itin kritiškai vertino savo elgesį, dėl poelgio nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, spręstina, kad toks neatsakingas poelgis veikiau buvo vienkartinis ir jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas lygus vieneriems metams dešimt mėnesių.

Atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos A. T. nutartis byloje 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai R. K. pritaikyta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 39)

Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, taikymo. Šiuo atveju SKODA OCTAVIA COMBI valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. K.. Automobilis, kurį vairavo R. K., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. K., nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad transporto priemonės, jam priklausančios nuosavybės teise, konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Teismas, įvertinęs R. K. padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į tai, kad R. K. yra neteistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas už nešiurkštų KET pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Pagal pateiktą rašytinę bylos medžiagą kaltinamasis yra ilgametis (duomenys neskelbtini) darbuotojas, (duomenys neskelbtini), veikoje ne kartą skatintas, įteiktos padėkos, šiuo metu pensininkas, aktyvus (duomenys neskelbtini) narys. Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Atsižvelgtina ir į tai, jog R. K. šiuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, kuri tam tikra apimtimi suvaržys jo teises – jis gana ilgą laiko tarpą negalės vairuoti automobilio. Teismas vertina, jog konfiskavus automobilį, kaltininkui, atsižvelgiant ir į pateiktus duomenis dėl turtinės padėties, asmuo yra pensininkas, tai būtų pakankamai didelis finansinis nuostolis. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio konfiskavimas, nesiekiant sumenkinti jo padarytos veikos pavojingumo, vis tik būtų neadekvati atsakomybės priemonė R. K. asmenybei, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, suvaržytų ją labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju netaikytina. Kita vertus, teismas, siekdamas interesų pusiausvyros, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018-08-21 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro V. J. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota R. K. nuosavybės teisė į automobilį SKODA OCTAVIA COMBI valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-08-21 iki 2019-02-21. Turto saugotoju paskirtas R. K. (b. l. 45-46). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo R. K. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, byloje (prie bylos viršelio), perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Perduoti R. K. pagal laidavimą laiduotojai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo R. K. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, byloje (prie bylos viršelio), perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro V. J. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį SKODA OCTAVIA COMBI valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti R. K. ir J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.