Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-460-314/2016 pagal pareiškėjų R. L. ir J. L. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, atstovaujamam bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Druskininkų kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „LKU turto valdymas“, A. J., K. L., I. L., K. L., S. L., uždarajai akcinei bendrovei „AZ B. R.“, antstoliams J. J., A. M., S. V. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. L. ir J. L. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti J. S. (T.1, b.l. 1-12; 150-164).Suinteresuoti asmenys UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „LKU turto valdymas“ prašė nekelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylos (T.2, b.l. 7-9, 169-171). Nurodė, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, kad jie negali dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, dėl ko negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo. Toks pareiškėjų pasyvumas, neveikimas padidinant savo pajamas nėra pateisinamas, prieštarauja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslams. Pareiškėjai elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydami laidavimo sandorius, kuriais buvo laiduojama už didelių sumų kredito grąžinimus, akivaizdžiai sunkina savo finansinę padėti ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai neįrodė egzistuojant visus Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintus bankroto bylos iškėlimui būtinus pagrindus.Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas prašė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo (T.2, b.l. 14-16). Nurodė, kad prašymas yra pagrįstas, nes pareiškėjai neturi jokio turto ir negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pareiškėjai yra nemokūs ir atitinka FABĮ sąlygas bankroto bylos iškėlimui.Suinteresuoti asmenys antstoliai S. V., J. J., A. M. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (T.2, b.l. 1, 5-6, 24).Suinteresuoti asmenys S. L., I. L., K. L., A. J., UAB „AZ B. R.“, K. L. sutiko su pareiškėjų pareiškimu (T.2, b.l. 3, 11-12, 22, 66-67).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškimo netenkino (T.3, b.l. 6-14). Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimų, byloje esančių 2006 m. spalio 12 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Laidavimo sutarčių, prie Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytų susitarimų, 2010 m. rugpjūčio 23 d. Skolos grąžinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei kredito gavėjo pasirašyto paprastojo vekselio, Kauno miesto 23-ojo notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. 413, 2014 m. rugpjūčio 11 d. Turto perdavimo akto Nr. S-14014673, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo už akių bei jo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų, banko pažymos apie pareiškėjų įsipareigojimus, 2007 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, UAB „Swedbank lizingas“ pažymos apie pareiškėjos įsipareigojimus lizingo bendrovei, 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, antstolės A. M. 2016 m. sausio 18 d. patvarkymo Nr. SD-I-1290 nustatyta, jog pareiškėjų finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d. buvo registruotas darbo biržoje, per minėtą laikotarpį jam išmokėta 1 012,76 Eur nedarbo draudimo išmokos. Išbrauktas iš darbo biržos pareiškėjas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini); 2016 m. sausio mėnesį grįžo į Lietuvą, bet tik prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2016 m. balandžio 1 d., įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku puse etato. Alytaus teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui J. L. registracijos darbo biržoje laikotarpiu buvo siūloma įsidarbinti technologų techniku UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis be svarbių priežasčių neatvyko į darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymų, todėl jo registracija buvo nutraukta. Iš pareiškėjos R. L. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėja per 2013 metus iš banko sąskaitos išgrynino 13 620 Lt sumą, per 2014 m. – 21 395 Lt sumą, o per 2015 m. – 4 068 Eur sumą. Pareiškėja paaiškino, kad šias lėšas panaudojo savo reikmėms, iš jų skolinių įsipareigojimų nedengė, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą. 60 000 Lt per mėnesį sumokėti ji neturėjo galimybės, todėl jokios skolos dalies nemokėjo. Pareiškėjai 2009 m. pavasarį už maždaug 86 000 Lt (24 907,32 Eur) sumą pardavė gyvenamąjį namą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai neišnaudojo visų galimybių ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas, gerinti šeimos finansinę padėtį, turėdami lėšų jas išleido savo poreikiams, neskyrė susidariusių skolų kreditoriams mažinimui, priešingai – leido joms padidėti, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Vien faktas, kad pareiškėjai turi nemažus skolinius įsipareigojimus, nėra pagrindas bankroto bylos iškėlimui. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjų paaiškinimus, kad jie, kiek galėjo, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai nuo Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo iki Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo bankui jokių lėšų nemokėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Pirkimo – pardavimo sutartį kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ mokėjimus atliko tik UAB „Pacific group united“, kuri laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. sumokėjo 493 038,30 Lt ir 9 000,00 Eur. Pareiškėjai su šia kreditore neatsiskė. Teismui pateikti Druskininkų kredito unijos 2008 m. birželio 20 d. paskolos mokėjimų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas nors vykdė atsiskaitymus su unija, tačiau tai darė nereguliariai, praleisdamas nustatytus terminus. Pardavus gyvenamąjį namą už gautas lėšas pareiškėjas su unija pilnai neatsiskaitė, tai padarė tik 2014 m. gruodžio 12 d. su unija sudaręs naują paskolos (refinansavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjams buvo žinoma apie blogėjančią jų šeimos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėjai pagal jiems taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes gerinti turtinę padėtį ir sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darydami įtaką savo mokumo būklei. Pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus gaunamų jo pajamų pažyma už 2013 metus patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gautos mėnesinės jo darbinės pajamos buvo ((duomenys neskelbtini): 12 mėn.) (duomenys neskelbtini) Eur, tai yra 6 kartus didesnės, lyginant su šiuo metu Lietuvoje gaunamomis – (duomenys neskelbtini) Eur pajamomis. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie gautas pajamas (duomenys neskelbtini) 2015 ir 2016 metais nėra pagrindo spręsti, kad jis procese veikė sąžiningai, kadangi išlieka neaišku, kiek ir kokių pajamų gavo per nurodytą laikotarpį ir ar tos pajamos turėjo įtakos jo mokumo būklei. Tačiau ir pareiškėjo pateiktų 2013 metais gautų (duomenys neskelbtini) pajamų duomenų pakanka išvadai, kad pareiškėjas, atsisakydamas žymiai geriau apmokamo darbo (duomenys neskelbtini), pablogino savo turtinę padėtį ir tuo padidino skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo gautas pajamas, o nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo jų elgesį vertinti kaip sąžiningą. Be to, ir kiti bylos duomenys suteikia pakankamo pagrindo abejoti, ar pareiškėjai buvo sąžiningi nurodant savo gautas pajamas. VĮ „Regitra“ 2016 m. birželio 22 d. pažyma Nr. (1.5)-5G-10) nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi sutuoktinės tėvo P. P. automobiliu BMW 528xi, kurio mėnesinės kuro sąnaudos ir techninis aptarnavimas prilygsta jo gaunamoms mėnesio pajamoms. Be to, pareiškėjas naudojasi pareiškėjos tėvo vardu registruotais automobiliais VW Passat, BMW 550, BMW 535 XI. Asmeniui, gaunančiam (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinių pajamų, naudojimasis tokiu kiekiu automobilių yra aiškiai neproporcingas deklaruojamoms pajamoms. Nors LITEKO duomenimis nustatyta aplinkybė dėl baudžiamosios bylos neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų, tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti kreditoriams paaiškinimą ar duomenis apie Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-12-393/2016, kurioje pareiškėjas kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) skolos reikalavimo iš nukentėjusiojo, kadangi tai turi tiesioginį ryšį su prašymu iškelti bankroto bylą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, todėl jų prašymo iškelti bankroto bylą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Atskirajame skunde pareiškėjai R. L. ir J. L. prašė panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą (T.3, b.l. 17-26). Atskirąjį skundą pareiškėjai grindė šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus. Nors pareiškėjai padengė dalį savo skolų, tačiau dėl susiklosčiusios verslo nesėkmės ir iš to kilusios sunkios padėties pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų dydis bankui, lizingo bendrovei ir kitiems kreditoriams šiuo metu yra daugiau nei 2 900 000,00 Eur. Skolų išieškojimas ir gyvenimas ties skurdo riba su dviem mažamečiais vaikais užtruktų neprotingai ilgą laiką, todėl nesant objektyvios galimybės per protingą laikotarpį atstatyti prarastą mokumą, egzistuoja pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Teismas negalėjo atsisakyti pareiškėjams iškelti bankroto bylą, kadangi teismo nurodomi pareiškėjų veiksmai ar neveikimas, net nepriklausomai nuo jų sąžiningumo vertinimo, nebuvo pareiškėjų nemokumo priežastimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl priežastinio ryšio, kaip būtinos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Pareiškėjų sąžiningumą rodo jau vien tai, kad pagrindiniai ir svarbiausi jų kreditoriai, kurie geriausiai žinojo nemokumo susidarymo aplinkybes, prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Pareiškėjų sąžiningumą ir aktyvius veiksmus patvirtina, kad jie ilgą laiką kartu su kitais solidariaisiais skolininkais patys ir per savo bendrai valdomą įmonę vykdė skolinius įsipareigojimus BAB „Ūkio bankas“ ir grąžino dideles sumas. Po 2013 m. sausio 22 d. vykdomojo rašto išdavimo, BAB „Ūkio bankas“ perėmė jam įkeistus žemės sklypus už 1 675 200,00 Lt. Bankas taip pat nurodė duomenis, kiek lėšų pareiškėjai sumokėjo po vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjai kartu su kitais susijusiais asmenimis (laiduotojais) buvo UAB „Pacific group united“ akcininkai, t. y. valdė šią įmonę, jos vardu priiminėjo sprendimus ir turėjo teisę į jos generuojamo pelno dalį. Pareiškėjai, vietoj to, kad pasiimtų įmonės pelną sau, įmonės vardu atlikdavo mokėjimus UAB „Swedbank lizingas“, tuo mažindami savo įsipareigojimus. Pareiškėjo įvykdytų mokėjimų skoliniai įsipareigojimai Druskininkų kredito unijai sumažėjo nuo 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) iki 5 988,57 Eur, neskaitant per visą šį laikotarpį unijai sumokėtų palūkanų ir kitų mokėjimų. Teismas klaidingai vertino pareiškėjo darbinių pajamų (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje bei susijusių duomenų įtaką jo sąžiningumui. Duomenų apie pajamas iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepateikė dėl objektyvių priežasčių. Tačiau net ir vertinant priešingai, tai negalėtų būti pagrindu laikyti pareiškėją nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio, 8 straipsnio 2 dalies prasme ir dėl to atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas nesinaudoja teismo nutartyje nurodytais automobiliais. Remdamasis duomenimis apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas iš esmės turi pareigą įrodyti ir pateikti duomenis dėl BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų, o BK 294 straipsnis į šį sąrašą nepatenka. Be to, teismas savo motyvais grindė tik vieno asmens nesąžiningumą, tačiau nutarties motyvuojamosios dalies išvadose ir rezoliucinėje dalyje šis nesąžiningumas buvo konstatuotas kaip abiejų pareiškėjų. Nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad teismas suteikė prioritetą bylos nagrinėjimo terminams, o ne jos išnagrinėjimo teisingumui ir tinkamam faktinių aplinkybių atskleidimui. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė naujus įrodymus ir prašė juos prijungti prie bylos, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (T.3, b.l. 27-37). Nurodė, kad prašomi prijungti įrodymai apie pareiškėjo pajamas (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. ir jų vertimai buvo gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo. Pareiškėjai negalėjo jų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šių įrodymų pateikimas šioje proceso stadijoje neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Be to, į daugelį teismo argumentų pareiškėjai neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti.Atsiliepime į pareiškėjų skundą UAB „LKU turto valdymas“ prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 61-62). Nurodė, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, todėl jų prašymo iškelti bankroto bylą netenkino.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju būtinybė pareiškėjams pateikti naujus įrodymus atsirado siekiant pagrįsti atskirojo skundo argumentus, be to, dalis šių rašytinių įrodymų gauta jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Kiti asmenys su šiais įrodymais yra susipažinę, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantų sąžiningumo.Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Nagrinėjamoje byloje apeliantai nemokumą sukėlusiomis aplinkybėmis nurodo per pasaulinę ekonominę krizę pradėtų vykdyti verslų ir su tuo susijusių prisiimtų finansinių įsipareigojimų bei nekilnojamojo turto išlaikymo kaštų, kurių dėl krizės nepavyko padengti net ir realizavus kreditoriams įkeistą turtą, nesėkmė.Byloje nustatyta, kad AB Ūkio bankas su K. L. 2006 m. spalio 12 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais dėl 2 262 180,97 Eur (7 800 000,00 Lt) kredito suteikimo žemės sklypų pirkimui ir techninio projekto parengimui (T.1, b.l. 18-36). Prievolių pagal šią Kredito sutartį įvykdymą solidariai su kitais laiduotojais laidavo ir pareiškėjai R. L. bei J. L. (T.1, b.l. 37-38, 41-46, 49-50). Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu už akių priteisė solidariai iš pareiškėjų R. L. ir J. L., K. L., I. L., A. J. kreditorei AB Ūkio bankas, įkeisto turto verte nepadengtą įsiskolinimo sumą – o būtent, 2 440 116,16 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, iš UAB „AZ B. R.“ 2 440 116,16 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas bei iš kiekvieno jų po 2 092,50 Eur žyminio mokesčio (T.1, b. l. 55-56). Banko pateiktos pažymos patvirtina, kad 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjai solidariai skolingi bankui 2 540 937,02 Eur (T.2., b.l. 17-20; 41-42). Pareiškėjų skola antstoliui S. V. sudaro 97 573,65 Eur vykdymo išlaidų, o antstolei J. J. 102 197,00 Eur vykdymo išlaidų (T.2, b.l. 40; 43).Byloje taip pat nustatyta, kad 2007 m. liepos 30 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Pacific group united“ sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo nupirkti 2 980 dwt talpos sausakrūvį laivą SWEAWAY, sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį ir jį už 1 008 167,28 Eur sumą perduoti UAB „Pacific group united“ nuosavybėn su sutartyje nurodytais apribojimais, jam įsipareigojant mokėti lizingo bendrovei sutarties įmokas bei kitus mokėjimus pagal sutartį. UAB „Pacific group united“ įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“ pagal Pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas išsimokėtinai įgytu laivu, taip pat pareiškėjos R. L. ir kitų laiduotojų (K. L., A. J., S. L. ir UAB „A. ir K.“) laidavimais. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu priteisė solidariai iš laiduotojų, tame tarpe ir pareiškėjos R. L., UAB „Swedbank lizingas“ naudai 16 041,61 Lt nesumokėtų mokėjimų, 737 037,12 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 5 proc. metinių palūkanų bei po 2 882,75 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 62-69). UAB „Swedbank lizingas“ pateikta pažyma patvirtina, kad pareiškėja R. L. 2016 m. kovo 30 d. solidariai skolinga 280 262,99 Eur (T.1., b.l. 166).Be to byloje nustatyta, kad pareiškėjo J. L. skola UAB „LKU turto valdymas“ 2016 m. gegužės 18 d. sudarė 6 217,14 Eur (T.2, b.l. 72-77). Taip pat, iš antstolės A. M. 2016 m. sausio 18 d. patvarkymo Nr. SD-I-1290 nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas dėl 3 213,37 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. L. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir 575,24 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo (T.1, b.l. 78). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes sprendė, jog pareiškėjų finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjų finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, o taip pat nesutinka su teismo padarytoms išvadomis dėl jų nesąžiningumo.Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. L. nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos 2015 m. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur per metus (T.1, b.l. 103) ir 931,96 Eur ligos pašalpa (T.1, b.l. 105). Jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja gavo kokias nors papildomas pajamas sandorių sudarymo metu byloje nepateikta. Teismo nuomone, mažai tikėtina, jog R. L. pajamos sandorių sudarymo metu 2006 – 2014 metų laikotarpiu, jai dirbant tik (duomenys neskelbtini) buvo žymiai didesnės, nei 2015 m. Iš su atskiruoju skundu pateiktos ištraukos iš įtarimo matyti, jog J. L. nuo 2002 m gegužės 2 d. iki 2011 m. sausio 21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T.3, b.l. 27). Pareiškėjas J. L. nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d. buvo registruotas darbo biržoje, per minėtą laikotarpį jam išmokėta 1 012,76 Eur nedarbo draudimo išmokos (T.2, b.l. 167). 2013 metais pareiškėjas, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, gavo apmokestinamo darbo užmokesčio, pajamų ir pašalpų viso (duomenys neskelbtini) Eur (mokėtinas mokestis (duomenys neskelbtini) Eur) (T.2, b.l. 191-197). Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, kad 2014 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur apmokestinamų pajamų, o 2015 metais – (duomenys neskelbtini) Eur apmokestinamų pajamų (T.3, b.l. 29-34). 2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjas J. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku puse etato (T.1, b.l. 103-110). Jo gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, jog nei laidavimo sandorių sudarymo metu, nei dabar pareiškėjai jų vardu (nuosavybės teise) registruotų transporto priemonių neturėjo (T.2, b.l. 157-165; T.3, b.l. 35). Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog J. L. nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklausė 695/2780 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 16500/66000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 358025/1432100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 28450/113800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 26-35). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. išdavė pareiškėjams R. L. ir J. L. teismo leidimą parduoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kitokių įrodymų apie pareiškėjams sandorių metu nuosavybės teise priklausiusį turtą byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tokie pareiškėjų veiksmai, kai prisiimamos prievolės pagal aukščiau minėtas laidavimo sutartis, imant paskolas, turint tik pajamas iš darbo užmokesčio, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, neišnaudojant visų galimybių gauti didesnes pajamas ir taip pagerinti šeimos finansinę padėtį, turėtas lėšas leidžiant tik savo poreikių tenkinimui, nesuderinami su sąžiningo asmens veiksmais. Teismo vertinimu, apeliantai, sudarydami su kreditoriais sutartis, turėjo ir galėjo suprasti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Be to, byloje esantys minėti kreditorių raštai patvirtina, kad apeliantai net nebandė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti CK 6.67 straipsnyje. Bendroji sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Šiuo atveju pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų sudaromi sandoriai, neketinant vykdyti jais prisiimtų įsipareigojimų, vertintini kaip veiksmai, didinantys įsipareigojimus kreditoriams, todėl laikytini nesąžiningais. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų (t.y. verslo planai, investiciniai projektai, jungtinės veikslo ar kitos sutartys, deklaracijos apie gautas pajamas iš galimai, pasak J. L., pradžioje sėkmingai vykusio verslo, kt.), kurie patvirtintų šių pareiškėjų veiksmų būtinumą, siekį pagerinti savo finansinę padėtį, ar skolinių įsipareigojimų vykdymo galimybes ateityje, kitaip teigiamai paveikti turtinę ir finansinę padėtį ir pan., nors pareiškėjai teigė, kad jų nemokumą lėmė nesėkmingai susiklostęs verslas. (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolių pagal laidavimo, kredito sutartis prisiėmimą ir savo finansinės padėties sunkinimą lėmė ne būtinųjų poreikių tenkinimas, o siekis pasipelnyti. CK 6.158 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Vadinasi, pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis, imant paskolą iš kredito unijos, taip pat privalėjo elgtis sąžiningai ir tinkamai įvertinti sudaromo sandorio aplinkybes. Kasacinis teismas kaip reikšmingą pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs aplinkybę, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).Nustatyta, kad apeliantai prisiėmę įsipareigojimus, jų gera valia net neketino vykdyti. Antstolių S. V., J. J., A. M. pateikti duomenys patvirtina, kad šių antstolių kontorose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjų, kuriose buvo paskaičiuota ir neapmokėta 200 345,89 Eur vykdymo išlaidų. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl pareiškėjų nesąžiningo ir aplaidaus neveikimo, nevykdant finansinių įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu, padidėjo tiek kreditorių skaičius, tiek ir ženkliai padidėjo finansiniai įsipareigojimai išieškojimą vykdantiems antstoliams. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas J. L. nepateikdamas tikslių duomenų apie gaunamas pajamas elgėsi nesąžiningai, nutylėdamas aplinkybes apie pareikštą įtarimą, nes pagal kasacinio teismo praktiką netinkamas informacijos pateikimas kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai sudarydami prieš tai minėtus sandorius, kurie nebuvo būtini ir kurių, atsižvelgiant jį jų turtinę padėtį, jie objektyviai negalėjo įvykdyti bei neketino vykdyti, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, aplaidžiai, o tikėjimas, kad juos už jį įvykdys kiti asmenys, neatitinka protingo ir apdairaus žmogaus standarto. Be to, per pastaruosius trejus metus iki pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodami apie prisiimtus ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, nesiekė pagerinti savo finansinės padėties bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais, o tokiu neveikimu tik sunkino savo padėtį ir didino įsipareigojimus bei kreditorių skaičių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai laikytini nesąžiningais ir dėl prieš tai nustatytų aplinkybių bankroto byla jiems negali būti keliama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjų nemokumo, teismas pagrįstai vertino apeliantų (pareiškėjų) veiksmus ir jų sąžiningumą per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, kadangi šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams neužkerta kelio kreiptis su atitinkamu reikalavimu į teismą iš naujo pasikeitus aplinkybėms.Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos apskelbimo dienos.