Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir J. L. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims kreditoriams BAB „Ūkio bankui“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, UAB „Swedbank lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Druskininkų kredito unijai, UAB „LKU turto valdymas“, antstolei Janei Jakimavičienei, antstolei Audronei Muzikevičienei, antstoliui Sauliui Virbickui, A. J., K. L., I. L., K. L., S. L., UAB „AZ B. R.“, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai R. L. ir J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinę prašė iškelti bankroto bylą pareiškėjai R. L., patvirtinti 350 Eur sumą per mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirti J. S., iškelti bankroto bylą pareiškėjui J. L., patvirtinti 150 Eur sumą per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti Justą Sakavičių.

Nurodė, kad kartu su suinteresuotais asmenimis K. L., A. J., K. L. ir I. L. siekė plėtoti nekilnojamojo turto projektą Druskininkų mieste. Projekto įgyvendinimui vėliau buvo įsteigtas juridinis asmuo – UAB „AZ B. R.“. Projektas apėmė 4 žemės sklypų įsigijimą, jų parengimo viešbučio statybai ir pačias statybas. Tam tikslui K. L. ir laiduotojai, tarp kurių buvo pareiškėjai ir kiti aukščiau nurodyti asmenys, 2006 m. spalio 12 d. su BAB Ūkio banku (toliau – Bankas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vėliau kelis kartus buvo pakeista. Šia sutartimi pagrindiniam skolininkui K. L. buvo suteiktas 2 262 180,97 Eur kreditas. Sudarytomis laidavimo sutartimis pareiškėjai ir kiti laiduotojai solidariai laidavo už pagrindinio skolininko prievolių įvykdymą ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas. Vėliau už pagrindinio skolininko prievolių įvykdymą taip pat laidavo ir UAB „AZ B. R.“. Iš kredito sutarties kylančių prievolių įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipoteka, t. y., buvo įkeista pareiškėjams, pagrindiniam skolininkui ir kitiems laiduotojams priklausęs nekilnojamasis turtas. Sutartis buvo vykdoma kelerius metus, daugmaž iki 2012 m. sausio 30 d., tačiau dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės padėties skolininkams negalėjus laiku įvykdyti įsipareigojimų, Bankas ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų bei perėmė įkeistą turtą. Turto vertė nepadengė visos Bankui turimos grąžinti sumos, todėl 2015 m. Bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Banko ieškinį tenkino visiškai. Vėliau pareiškėjai gavo antstolio Sauliaus Virbicko patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjų ir kitų skolininkų solidari skola Bankui yra 2 440 116,16 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 98 070,75 Eur vykdymo išlaidos. Taip pat pareiškėjai gavo ir antstolės J. Jakimavičienės dokumentus dėl tos pačios skolos išieškojimo, kuriuose nurodoma, jog vykdymo išlaidų suma sudaro 102 197,00 Eur.

Be to, pareiškėjai kartu su K. L., A. J., S. L. per tuo metu bendrai valdomą juridinį asmenį UAB „P. g. u.“ plėtojo ir kitą verslą – krovinių gabenimo laivu veiklą, todėl 2007 m. liepos 30 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ (tuometinis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas) ir UAB „P. g. u.“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo nupirkti 2 980 dwt talpos sausakrūvį laivą SEAWAY ir jį už 1 008 167,28 Eur sumą parduoti UAB „P. g. u.“. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties vykdymas buvo užtikrintas įkeitus išsimokėtinai įsigytą laivą bei pareiškėjos, S. L., K. L., A. J. ir UAB „A. ir K.“ laidavimais. Po kurio laiko laivui sugedus, UAB „P. g. u.“ dėl prarastų pajamų ir dėl remonto patiriamų finansinių nuostolių suma pasidarė per didelė, todėl įmonė nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“. Nutraukus pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą ir 2013 m. balandžio 9 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, pareiškėjams ir kitiems laiduotojams kilo solidari pareiga atlyginti 16 041,61 Lt nesumokėtų mokėjimų, 737 037,12 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 5 proc. procesines palūkanas, po 2 882,75 Lt žyminio mokesčio.

Siekiant finansuoti aukščiau nurodytus verslus pareiškėjas kreipėsi į Druskininkų kredito uniją (toliau – Unija) dėl kredito suteikimo ir 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo suteiktas kreditas, kuris refinansuotas 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties kylančių prievolių vykdymo terminai nėra pradelsti, o likusi grąžinti suma 2016 m. kovo 12 d. buvo 5 778,80 Eur.

Be to, pareiškėjui kilo pareiga mokėti žemės mokestį už nekilnojamąjį turtą, kuris vėliau buvo realizuotas vykdymo proceso metu. Pareiškėjui negalint įvykdyti šios prievolės, antstolė A. Muzikevičienė nukreipė išieškojimą ir į pareiškėjos turimas banko sąskaitas.

Visos pareiškėjų skolos susidarė dėl prie pasaulinę ekonominę krizę pradėtų vykdyti verslų ir su tuo susijusių prisiimtų finansinių įsipareigojimų bei nekilnojamojo turto išlaikymo kaštų, kurių dėl krizės nepavyko padengti net ir realizavus kreditoriams įkeistą turtą.

Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos yra apie 518,30 Eur, o pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, jo mėnesinės pajamos – 180 Eur. Pareiškėjai neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, nei grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. L. prašymą palaikė ir paaiškino, kad per nekilnojamojo turto bumo laikotarpį buvo sugalvoję verslo projektą - nupirkti Druskininkuose iš fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės sklypus, padaryti projektus daugiabučių namų statybai ir paruoštus statyboms žemės sklypus parduoti statybų bendrovėms, kurios užsiėmė daugiabučių namų statyba ir butų pardavimu. Bendravo su keliomis kompanijomis, kurios buvo pasiruošę iš jų nupirkti paruoštus žemės sklypus, su kompanijomis buvo sudarę sutartis, sutarę kainas ir terminus. Patys už savo lėšas įpirkti žemės sklypų ir paruošti projektų neturėjo galimybių, todėl buvo paruošę verslo planą, kad gauti paskolą iš Banko. Turėdami galimus pirkėjus, kreipėsi į BAB Ūkio banką ir sudarė paskolos sutartį. Įsigiję žemės sklypus, jų projektams, paskirties keitimui investavo dideles sumas, surinko visus reikalingus dokumentus Druskininkų savivaldybei siekdami pakeisti žemės sklypų paskirtį, tačiau 2008 m. pradžioje kilo nekilnojamojo turto krizė, dėl to žemės sklypų paskirtis pakeista nebuvo. Tų pačių metų viduryje bendrovės, su kuriomis sudarė sutartis dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo, atsisakė projekto, kadangi kredito gavėjai (tame tarpe ir pareiškėjai) per sutartą terminą neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pakeisti žemės sklypų paskirties ir atitinkamai atlikti statybų projektus, be to niekas nepirko nekilnojamojo turto. Susidarius tokiai nepalankiai ekonominei situacijai susitarė su Banku dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimo. Pakeitė sutartį, sprendė, jog pavyks surasti investuotoją, kitus partnerius. Tada sugalvojo įkurti UAB „AZ B. R.“, kurios akcininkais buvo pareiškėjai bei Azerbaidžano piliečiai, kurie įsipareigojo investuoti į projektą, tačiau po metų ar dvejų ir Azerbaidžane prasidėjo ekonominė krizė, todėl partneriai nutraukė finansavimą. Tada paaiškėjo bendra nepalanki nekilnojamojo turto situacija, kad su turimais žemės sklypais greitai pelningo verslo padaryti nepavyks. Kol turėjo galimybių tarėsi su Banku, tačiau vėliau Bankas nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį mokėjimai Bankui sudarė po 60 000 Lt per mėnesį ir nelikus verslo, pasitraukus investuotojams iš Azerbaidžano, nustojo atsiskaitinėti su Banku. Po kurio laiko buvo pradėtas išieškojimas, tačiau neturėjo iš ko mokėti tokio dydžio sumų, todėl ir nemokėjo.

Taip pat, kiek prisimena tai buvo 2006 metai su K. L. sugalvojo gabenti krovinius laivu ir įkūrė UAB „P. g. u.“, kurios steigėjas buvo K. L., akcininkai S. L., pareiškėja R. L.. Rado laivą su visa įgula, kurį įsigijo už 600 000 dolerių. Laivą pirko už savo asmenines lėšas ir labai greitai pradėjo gabenti krovinius. Pareiškėjas pats buvo atsakingas už laivo techninę priežiūrą. Tokiems laivams, kaip nupirktas kas 5 metai reikalinga atlikti techninę apžiūrą, tai reikalauja didelių remonto išlaidų. Tą žinojo, tačiau padarė klaidą laivą remontuodami Kaliningrade. Remontas vietoj planuotų 3 mėnesių užtruko 7-8 mėnesius, todėl remonto kaina išaugo nuo 150 000 Eur iki daugiau nei 300 000 Eur. Tokios remonto kainos nepajėgė sumokėti, todėl laivą įkeitė UAB „Swedbank lizingas“ už maždaug 200 000 Eur sumą, nors laivo vertė po remonto buvo 1 000 000 Eur. Sudarius sutartį laivas iš UAB „P. g. u.“ perėjo UAB „Swedbank lizingas“. Po remonto gabeno krovinius metus ar pusantrų metų laiko. Po pusantrų metų laivui prireikė smulkaus remonto. Šį remontą atlikinėjo Liepojoje. Remontas buvo atliktas greitai, pritrūkus lėšų kreipėsi į Uniją dėl paskolos suteikimo siekiant apmokėti pateiktas sąskaitas. Po to prasidėjo krizė kovinių gabenimo srityje – nukrito frachtai už krovinius (mokestis transporto priemonės savininkui už krovinio gabenimą), pakilo kuro kainos, o kadangi laivas buvo senas, neekonomiškas, jis pasidarė nerentabilus kroviniams pervežinėti. Paskutinis krovinys buvo Odesoje, ten jūroje pralaukė apie 2-3 savaites kito pelningo krovinio, tačiau atsirado smulkūs gedimai laive, todėl laivą teko remontuoti Odesos uoste. Matydami, kad greitu laiku pelningo krovinio negaus, sudarė sutartį su Odesos uostu dėl ilgalaikio stovėjimo. Neturėdami pajamų, nustojo mokėti UAB „Swedbank lizingas“, prašė atidėti mokėjimus, tačiau bendrovė nesutiko ir priėmė sprendimą uždrausti UAB „P. g. u.“ valdyti laivą. Kadangi laivas buvo įkeistas hipoteka, jis buvo areštas ir liko stovėti Odesos uoste. Susidarė įsiskolinimas uostui, įgulai. Kreditoriai kreipėsi į teismą, laivas iš varžytynių buvo parduotas už skolas. Dėl tokių UAB „Swedbank lizingas“ veiksmų kreipėsi į teismą, nes tiek jų valdoma bendrovė, tiek UAB „Swedbank lizingas“ patyrė nuostolius, kadangi laivo vertė siekė 1 200 000 Eur, o įsiskolinimas UAB „Swedbank lizingas“ buvo tik 200 000 Eur, tačiau teismas ieškinį atmetė. Žlungant verslui, siekiant padengti kreditus, naudojo ne tik savo, bet ir iš draugų, giminių skolintas lėšas, todėl 2009 m. pardavė turėtą gyvenamąjį namą atiduoti skoloms.

Nuo 2012 metų dirbo Airijoje, bendrovėje kuri atliko aptarnavimo darbus prie geležinkelių, gaudavo apie 1 000 Eur, tačiau ne visuomet būdavo darbo, todėl tokiais atvejais dirbdavo įvairius atsitiktinius darbus. Iš gautų pajamų išlaikė šeimą, dengė įsiskolinimą Unijai. Nuo 2016 m. grįžo į Lietuvą, balandžio mėnesį pradėjo dirbti. Buvo laikotarpių, kai nepajėgė grąžinti paskolos Unijai, todėl tarėsi dėl mokėjimų atidėjimo, atidėjus pusmečiui, sumokėdavo už pusmetį, kurį buvo pradelsęs. Kadangi pagal Unijos taisykles galima tik kartą ar du atidėti mokėjimus ir jau buvo juos išnaudojęs, sudarė naują paskolos sutartį dėl ankstesnės sutarties refinansavimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. L. prašymą palaikė ir paaiškino, kad žemės sklypų pirkimo verslo planą ir krovinių gabenimo laivu verslus pagrinde vykdė sutuoktinis pareiškėjas, ji buvo tik laiduotoja. Kuomet prasidėjo skolos, kilo problemos, 2009 m. pavasarį pardavė namus už maždaug 86 000 Lt sumą, kad atiduoti skolas. Dabar vykdomi išskaitymai iš jos gaunamo darbo užmokesčio, antstolis nuskaičiuoja visas lėšas, todėl apsisprendė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes visiškai nebelieka pinigų. Kuomet buvo vykdomos BAB Ūkio bankas bankroto procedūros, jiems buvo atsiųstas raštas sumokėti visą sumą, kadangi tiek lėšų neturėjo, su kreditoriumi neatsiskaitė. Tik pradėjus išieškojimą, kuomet skola buvo išdėstyta dalimis, pradėjo mokėti kiek gali.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas prašymą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų atstatyti mokumui, pareiškėjas grįžęs į Lietuvą susirado darbą, gerino savo finansinę padėtį.

Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Muzikevičienė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens UAB „AZ B. R.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjų pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų R. L. ir J. L. pareiškimas netenkintinas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, t. y. 350 Eur * 25 = 8 750 Eur (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“).

Pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad Bankas su K. L. (toliau – Kredito gavėjas) 2006 m. spalio 12 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 800 000 Lt kredito suteikimo žemės sklypų pirkimui ir techninio projekto parengimui (t. 1, b. l. 18-22). K. L. kylančių prievolių pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą solidariai su kitais laiduotojais (A. J., K. L., I. L. nuo 2008 m. lapkričio 25 d. ir UAB „AZ B. R.) laidavo ir pareiškėjai R. L. bei J. L. (toliau visi laiduotojai kartu – Bendraskoliai) (t. 1, b. l. 37-38, 41-42, 43-44, 45-46, 49-50). Po Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, prie jos buvo sudaryti dar 6 susitarimai (t. 1, b. l. 23, 24, 25-26, 27-28, 29-30, 31-36). Susitarimu Nr. 5, sudarytu 2009 m. vasario 9 d., Banko suteikta Kredito gavėjui suma konvertuota iš 7 800 000 Lt į 2 262 180,97 Eur sumą (b. l. 29-30). Kredito gavėjui ir Bendraskoliams nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bankas 2010 m. rugpjūčio 23 d. su jais pasirašė Skolos grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 514 496,48 Eur skolos (2 262 180,97 Eur negrąžintos paskolos, 237 218,10 Eur nesumokėtų palūkanų, 15 097,41 Eur nesumokėtų delspinigių) grąžinimo, kuri buvo užtikrinta Kredito gavėjo pasirašytu paprastuoju vekseliu 2 513 194,12 Eur sumai, kurį laidavo Bendraskoliai, keturiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei vienu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiais pareiškėjams ir kitiems laiduotojams, ir Kredito gavėjui priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53-54). Kredito gavėjui ir bendraskoliams neįvykdžius prievolių pagal Skolos grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 23-asis notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 413 dėl Kredito gavėjo skolos pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš įkeisto turto. Vykdomasis įrašas vykdyti buvo perduotas antstolės J. Jakimavičienės kontorai, kuri 2014 m. rugpjūčio 11 d. Turto perdavimo aktu Nr. S-14014673 Bankui perdavė iš varžytynių neparduotą ir Bankui įkeistą turtą už 485 171,46 Eur sumą. Įkeisto turto vertei nepadengus įsiskolinimo, Bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2015 m. spalio 26 d. sprendimu už akių (atsakovams, tame tarpe ir pareiškėjams per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus) Banko naudai priteisė solidariai iš pareiškėjų R. L. ir J. L., K. L., I. L., A. J. 2 440 116,16 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, iš UAB „AZ B. R.“ 2 440 116,16 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas bei iš kiekvieno jų po 2 092,50 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 55-56). Banko pateiktos pažymos apie pareiškėjų įsipareigojimus Bankui 2016 m. birželio 2 d. patvirtina, kad pareiškėjai solidariai skolingi Bankui 2 540 937,02 Eur (t 2., b. l. 17-18, 19-20, 41, 42.). Bankui perdavus Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliams, pareiškėjos skola antstoliui Sauliui Virbickui sudaro 97 573,65 Eur vykdymo išlaidų, o antstolei J. Jakimavičienei 102 197 Eur vykdymo išlaidų (t. 2, b. l. 40,43).

Taip pat, 2007 m. liepos 30 d. UAB „Swedbank lizingas“ (tuometinis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas) ir UAB „P. g. u.“ sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo nupirkti 2 980 dwt talpos sausakrūvį laivą SWEAWAY, sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį ir jį už 1 008 167,28 Eur sumą perduoti UAB „P. g. u.“ nuosavybėn su sutartyje nurodytais apribojimais, jam įsipareigojant mokėti lizingo bendrovei sutarties įmokas bei kitus mokėjimus pagal sutartį. UAB „P. g. u.“ įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“ pagal Pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas išsimokėtinai įgytu laivu , taip pat pareiškėjos R. L. ir kitų laiduotojų (K. L., A. J., S. L. ir UAB „A. ir K.“) laidavimais. UAB „P. g. u.“ nevykdant įsipareigojimų pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu priteisė UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš laiduotojų, tarp jų ir pareiškėjos R. L., solidariai 16 041,61 Lt nesumokėtų mokėjimų, 737 037,12 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 5 proc. metinių palūkanų bei po 2 882,75 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 62-69). UAB „Swedbank lizingas“ pateikta pažyma apie pareiškėjos įsipareigojimus lizingo bendrovei 2016 m. kovo 30 d. patvirtina, kad pareiškėja R. L. solidariai skolinga UAB „Swedbank lizingas“ 280 262,99 Eur (t 1., b. l. 166).

Taip pat, pareiškėjas J. L. 2008 m. birželio 20 d. su Unija sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 000 Lt paskolos suteikimo. Siekdamas refinansuoti šią paskolos sutartį pareiškėjas J. L. 2014 m. gruodžio 12 d. su Unija sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23 382,14 Lt paskolos suteikimo, kurios įvykdymas užtikrintas pareiškėjos R. L. ir suinteresuoto asmens A. J. laidavimais. Sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas grąžino pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimtą paskolą, tačiau naujai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl Unija 2016 m. gegužės 18 d. su UAB „LKU turto valdymas“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Unija perleido visas reikalavimo teises pagal 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „LKU turto valdymas“ ir Unijos sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad pareiškėjo J. L. skola 2016 m. gegužės 18 d. sudarė 6 217,14 Eur (t. 2, b. l. 72, 73-77).

Taip pat, iš antstolės Audronės Muzikevičienės 2016 m. sausio 18 d. patvarkymo Nr. SD-I-1290 matyti, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas dėl 3 213,37 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. L. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir 575,24 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo (t. 1, b. l. 78).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjų finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.

Dėl pareiškėjų atitikimo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatoms

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublik?s gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d. ). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas, net ir konstatavęs pareiškėjo nemokumą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, 2) ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjo elgesiu. FABĮ 4 straipsnis nustato, jog dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats pareiškėjas, kas sudaro sąlygas pareiškėjui pačiam nuspręsti, kada jis gali kreiptis į teismą (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1256-343/2016).

CK 1.5 straipsnyje įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus. Tam, kad konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, turi būti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.

Pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimai, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. dirba (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d. buvo registruotas darbo biržoje, per minėtą laikotarpį jam išmokėta 1 012,76 Eur nedarbo draudimo išmokos. Išbrauktas iš darbo biržos pareiškėjas išvyko dirbti į Airiją, kur dirbo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2013-2015 metais dirbdamas Airijoje gaudavo apie 1 000 Eur atlyginimą, tačiau nepastoviai, nes ne visuomet būdavo darbo. Iš pateikto Dublino mokesčių administratoriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 metais pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), gavo apmokestinamo darbo užmokesčio, pajamų ir pašalpų viso 16 168,00 EUR (mokėtinas mokestis 3 233,60 EUR). Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų (teismas savo iniciatyva tokių duomenų per 45 dienų įstatymo (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis) nustatytą bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimo terminą išsireikalauti galimybių neturi) pagrindžiančių aiškinamą aplinkybę, kad 2014 ir 2015 metais gaunamos darbinės pajamos Airijoje buvo panašios kaip ir 2013 metais. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį grįžo į Lietuvą, bet tik prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2016 m. balandžio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vadybininku puse etato (t. 1, b. l. 103-107, 108-110). Iš teismui pateikto pareiškėjos R. L. UAB Medicinos bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad pareiškėja per 2013 metus iš banko sąskaitos išgrynino 13 620 Lt sumą, per 2014 m. – 21 395 Lt sumą, o per 2015 m. 4 068 Eur sumą (t. 1, b. l. 79-89). Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad minėtas lėšas panaudojo savo reikmėms. Iš nurodytų lėšų skolinių įsipareigojimų nedengė, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą, o be to 60 000 Lt per mėnesį sumokėti ji neturėjo galimybės, todėl jokios skolos dalies nemokėjo. Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui J. L. registracijos darbo biržoje laikotarpiu buvo siūloma įsidarbinti technologų techniku UAB „S.“, UAB „M.“, tačiau jis be svarbių priežasčių neatvyko į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymų, todėl jo registracija, kaip darbo ieškančio asmens, nutraukta 2011 m. spalio 17 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. išdavė pareiškėjams R. L. ir J. L. teismo leidimą parduoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad išdavus teismo leidimą, pareiškėjai gyvenamąjį namą pardavė 2009 m. pavasarį už maždaug 86 000 Lt (24 907,32 Eur) sumą. Esant išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad pareiškėjai neišnaudojo visų galimybių (pareiškėjas atsisakė siūlomų darbų, išvyko į užsienį, ten gaunamų pajamų dydžio duomenų pateikė tik už 2013 metus, tačiau kokias pajamas gavo 2014-2015 metais neaišku ir ar dirbo tuo laikotarpiu Airijoje nežinoma) ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas ir taip pagerinti šeimos finansinę padėtį, o turėdami lėšų jas išleido savo poreikiams, neskyrė susidariusių skolų kreditoriams mažinimui, o priešingai – leido joms padidėti, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Vien faktas, kad pareiškėjai turi nemažus skolinius įsipareigojimus nėra pagrindas bankroto bylos iškėlimui.

Nors pareiškėjai teismo posėdyje paaiškino, kad kiek galėjo, tiek atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau teismas tokius pareiškėjų paaiškinimus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2006 m. spalio 12 d. tarp Banko ir K. L., kuria Kredito gavėjui buvo suteiktas 2 262 180,97 Eur kreditas, Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu už akių Banko naudai priteisė solidariai iš pareiškėjų 2 262 180,97 Eur negrąžintą kreditą, 157 782,27 Eur neapmokėtas palūkanas, 20 152,92 Eur vykdymo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai nuo Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo iki Kauno apygardos teismo sprendimo Bankui jokių lėšų nemokėjo.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Pirkimo – pardavimo sutartį kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ mokėjimus atliko tik UAB „P. g. u.“, kuris laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. sumokėjo 493 038,30 Lt ir 9 000,00 Eur, taigi pareiškėjai su kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“ neatsiskaitinėjo.

Taip pat, pareiškėjas J. L. 2008 m. birželio 20 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Unija 60 000 Lt sumai. Teismui pateikti Druskininkų kredito unijos paskolos mokėjimų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas nors vykdė atsiskaitymus su Unija, tačiau tai darė nereguliariai, praleisdamas nustatytus terminus, pardavus gyvenamąjį namą už gautas lėšas pareiškėjas su Unija pilnai neatsiskaitė, tai padarė tik 2014 m. gruodžio 12 d. sudaręs naują paskolos (refinansavimo) sutartį su Unija Nr. (duomenys neskelbtini).

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑434-686/2015). FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjams buvo žinoma apie prastėjančią jų šeimos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėjai, pagal jiems taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes gerinti turtinę padėtį bei sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriui, taip darydami įtaką savo mokumo būklei.

Svarbu pažymėti, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (t.y. turi būti pridėti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai). Minėta, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad iki 2016 m. sausio mėnesio dirbo Airijoje, bendrovėje kuri užsiima geležinkelio aptarnavimo darbais bei, neturint darbo bendrovėje, dirbo atsitiktinius statybos darbus. Pareiškėjo pateikta Dublino mokesčių administratoriaus gaunamų jo pajamų pažyma už 2013 metus patvirtina, kad Airijoje gautos mėnesinės jo darbinės pajamos buvo (16 168,00 -3 233,60 : 12 mėn.) 1 077,91 EUR tai yra 6 kartus didesnės, lyginant su šiuo metu Lietuvoje gaunamomis – 180 EUR. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie gautas pajamas Airijoje 2015 ir 2016 metais nėra pagrindo spręsti, kad jis procese veikė sąžiningai, kadangi išlieka neaišku kiek ir kokių pajamų gavo per nurodytą laikotarpį ir ar tos pajamos turėjo įtakos jo mokumo būklei bei kokios. Tačiau ir pareiškėjo pateiktų 2013 metais gautų Airijoje pajamų duomenų pakanka išvadai, kad pareiškėjas, atsisakydamas žymiai geriau apmokamo darbo Airijoje, pablogino savo turtinę padėtį ir tuo padidino skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Teismo vertinimu tai, kad pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo gautas pajamas, nesuteikia pagrindo jų elgesį vertinti kaip sąžiningą, o juos pačius kaip siekiančiais atsiskaitinėti su kreditoriais. Svarbu pažymėti, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjas turi pridėti ir pateikti teismui fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, o FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.

Be to ir kiti bylos duomenys suteikia pakankamo pagrindo abejoti ar pareiškėjai buvo sąžiningi nurodant savo gautas pajamas. Valstybinės įmonės „Regitra“ Alytaus filialas 2016-06-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi automobiliu BMW 528xi (2008 metų gamybos). Šio automobilio savininkas P. P., kuris yra pareiškėjos tėvas. Taigi pareiškėjas naudojasi sutuoktinės tėvo automobiliu kurio mėnesinės kuro sąnaudos ir techninis aptarnavimas prilygsta jo gaunamoms mėnesinėms pajamos. Tas pats pasakytina ir apie automobilius: VW Passat (prašymas įregistruoti pateiktas 2014-08-25), BMW 550 (prašymas įregistruoti pateik 2014-09-12), BMW 535 XI (prašymas įregistruoti pateik 2015-11-03), kurie įregistruoti, kaip pareiškėjos tėvo automobiliai, tačiau automobiliais naudojasi pareiškėjas. Asmeniui gaunančiam 180 EUR mėnesinių pajamų naudojimasis tokiu kiekiu automobilių yra aiškiai neproporcingas deklaruojamoms pajamoms.

Nors kita byloje nustatyta aplinkybė (LITEKO duomenimis) neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų (teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus), tačiau, kadangi tai susiję su pareiškėjo pareiga teisingai informuoti kreditorius apie savo finansinę būklę, teismas pastebi ir pažymi, kad pareiškėjas nei savo pareiškime, nei teismo posėdžių metu neteikė paaiškinimo apie tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamojo byla Nr. 1-12-393/2016, kurioje pareiškėjui pareikštas kaltinimas pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas) dėl 100 000 litų (28 962 Eur) skolos reikalavimo iš nukentėjusiojo. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti kreditoriams paaiškinimą ar duomenis apie nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyko, kadangi tai turi tiesioginį ryšį su prašymu iškelti bankroto bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, todėl jų prašymas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 8, 9 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų R. L. ir J. L. pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.