- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1256-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- R. G., G. I.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankui, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų R. G. ir G. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-504-652/2016 pagal pareiškėjų R. G. ir G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, antstoliui G. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti P. V.. Pareiškėjai nurodė, kad gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus. 2008 metais sudarė būsto kreditavimo sutartį su AB SEB banku ir įsigijo vienintelį savo gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Prasidėjusi ekonominė krizė šalyje paveikė ir šeimos ekonominę padėtį: sumažėjo išmokos antrajam vaikui, pareiškėjas neteko darbo, todėl pareiškėjai nuo 2011 metų vasario mėnesio nebemokėjo bankui sutartų įmokų. Skola bankui yra 56 893,59 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui 3653,52 Eur, t. y. ši suma ženkliai viršija 25 MMA. Buto vertė yra 14 000 eurų, jis pardavinėjamas iš varžytinių, šiame bute šeima nebegyvena. Šiuo metu pareiškėja dirba L. I. ĮI ,,Pachira“, atlyginimą gauna apie 170 Eur, o pareiškėjas dirba UAB ,,Service solution“, jo darbo užmokestis yra apie 400 Eur, patvirtino, kad jokio kito turto neturi. Todėl skoloms akivaizdžiai viršijus abiejų pareiškėjų turtą, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, prašė iškelti bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
Teismui pareikalavus papildomų įrodymų, paaiškėjo, kad pareiškėjai kartu su butu pagal 2008 05 23 pirkimo pardavimo sutartį buvo įsigiję ir dalį ūkinių pastatų, kurių vertė sutartyje nurodyta 100 Lt, ir kuriuos 2011 06 15 dovanojimo sutartimi perleido pareiškėjo tėvui K. I.. Dovanojimo sutartyje ūkinių pastatų vertė nurodyta: garažo – 30 500 Lt, ūkinio pastato – 61 800 Lt, kito ūkinio pastato – 29 400 Lt. Teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatė, kad 2011 06 01 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1952, pareiškėjas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2008 03 28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2485 pareiškėjas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šiuos sandorius pareiškėjai teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2011 metų dirbo, o pareiškėja iki šiol dirba pareiškėjo motinos L. I. ĮI ,,Pachira“, kur 2006-2009 metais pareiškėjų draudžiamos pajamos viršydavo 3 000 Lt. Tuo laikotarpiu pareiškėjai gavo iš Sodros išmokas vaikų priežiūrai. 2010 metais gaunamos pareiškėjų pajamos sumažėjo daugiau nei tris kartus. Šiuo metu pareiškėja gauna apie 170 eurų, o pareiškėjas, dirbantis UAB ,,Service solution“, gauna 400 eurų darbo užmokesčio. Pareiškėjas šiuo metu vykdo ir individualią veiklą – krovinių pervežimą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, nors teismas buvo įpareigojęs pateikti papildomus įrodymus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nepateikė visos informacijos kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu, teismui pareikalavus papildomų įrodymų jų taip pat nepateikė, įvykdyti sandoriai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjų mokumui, nes sandoriai sudaryti tais pačiais 2011 metais kuomet pareiškėjai paskelbė apie savo nemokumą. Teismas taip pat laikė neįrodytu, jog pareiškėjų gaunamos pajamos yra realios ir atitinka jų galimybes, bei sumažėjo nuo 2010 metų dėl objektyvių priežasčių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pagrindą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjai yra sąžiningi, kadangi: turimų įsiskolinimų suma pareiškimo padavimo dieną sudaro 60 547,11 Eur; pareiškėjai per pastaruosius tris metus nėra sudarę sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais; pareiškėjai neturi jokių žalingų įpročių ir nėra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; jiems nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla taip pat nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai.
2) Kreditoriai neįrodinėjo pareiškėjų nesąžiningumo, todėl teismas nepagrįstai buvo aktyvus, surinko informaciją apie pareiškėjų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ir konstatavo skolininkų nesąžiningumą. Be to, pareiškėjo nesąžiningumas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Sprendžiant pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., turi būti nustatytas priežastinis pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo ryšys, t. y. teismas gali atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tada, jeigu nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra jo nesąžiningų veiksmų rezultatas.
3) Nėra įrodyta, o kreditoriai ir neįrodinėjo, kad pareiškėjai siekė tapti nemokiais. FABĮ įsigaliojo 2013 m. kovo mėnesį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai 2011 metais sudarydami turto perleidimo sandorius siekė skolų nurašymo. Pats paskolų gavimas ir po to sekęs prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymas savaime negali būti pripažintas pareiškėjų nesąžiningumu, nulemiančiu atsisakymą iškelti jiems bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus ir pagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d. ). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas, net ir konstatavęs pareiškėjo nemokumą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, 2) ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė, jog pareiškėjai formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę, tačiau atsisakė iškelti bankroto bylą pripažinęs pareiškėjus nesąžiningais dėl to, kad jie nenurodė ir nepateikė teismui klausimo išsprendimui reikalingų visų duomenų (duomenų iš Nekilnojamo turto registro, aplinkybių apie sudarytus turto perleidimo sandorius, duomenų apie šiuo metu pareiškėjo gaunamas pajamas) ir, kad pareiškėjai, jau paskelbę apie savo nemokumą, sudarydami turto perleidimo sandorius dar labiau pablogino savo turtinę padėtį. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalavimų ir todėl atsisakė iškelti jiems bankroto bylą, kadangi byloje neįrodžius jų siekio tapti nemokiais nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 10 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai buvo aktyvus, surinko informaciją apie pareiškėjų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ir konstatavo skolininkų nesąžiningumą, kadangi kreditoriai neįrodinėjo pareiškėjų nesąžiningumo. Pažymėtina, kad aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 1 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi priešingai nei teigiama skunde, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl pareiškėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo, ypač tuo atveju, kai bankrutuojantys asmenys patys nepateikia teismui reikšmingos informacijos. Pareiškėjai teismui nepateikė informacijos apie jų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, todėl teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas pagrįstai ir teisėtai savo iniciatyva surinko šią informaciją.
Vertinant skundo argumentą, kad nėra pagrindo pareiškėjus laikyti nesąžiningais, kadangi kreditoriai neįrodinėjo pareiškėjų nesąžiningumo, pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens sąžiningumo, nėra nustatyta pareiga kreditoriams įrodinėti jų skolininkų nesąžiningumą. Nepriklausomai nuo to, ar kreditoriai skolininko nesąžiningumą pagrindžiančias aplinkybes teismui nurodys, ar ne, išvadą dėl pareiškėjų (ne)sąžiningumo turi padaryti teismas ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes.
Apeliantai teigia, kad per pastaruosius trejus metus nėra sudarę sandorių, galinčių ar galėjusių lemti jų neatsiskaitymą su kreditoriais, todėl nėra pagrįsta teismo išvada, kad 2011 metais sudaryti turto perleidimo sandoriai turėjo įtakos jų nemokumui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar apeliantai atliko kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjo elgesiu. FABĮ 4 straipsnis nustato, jog dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats pareiškėjas, kas sudaro sąlygas pareiškėjui pačiam nuspręsti, kada jis gali kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų elgesį vertino nuo 2011 metų, kai jie jau nebemokėdami kreditoriui įmokų, sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą, kadangi nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti pareiškėjams jau laikant save nemokiais. Pabrėžtina, jog pareiškėjai kartu su butu pagal 2008 05 23 pirkimo pardavimo sutartį buvo įsigiję ir dalį ūkinių pastatų, kurių vertė sutartyje nurodyta 100 Lt, ir kuriuos 2011 06 15 dovanojimo sutartimi perleido pareiškėjo tėvui K. I.; dovanojimo sutartyje ūkinių pastatų vertė nurodyta: garažo – 30 500 Lt, ūkinio pastato – 61 800 Lt, kito ūkinio pastato – 29 400 Lt. Taigi, pareiškėjai padovanojo, t.y. sudarė neatlygintinį nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ir išvengė atsiskaitymo su kreditoriumi. Vietoje to, nekilnojamąjį turtą galėjo parduoti ir gautas lėšas panaudoti turimų įsiskolinimų mažinimui. Akivaizdu, jog dėl turto neatlygintino perleidimo pareiškėjai pablogino savo finansinę padėtį ir sumažino galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus. O kadangi nekilnojamasis turtas padovanotas pareiškėjo tėvui, tai vadovaujantis CK 6.67 str. nustatyta prezumpcija pareiškėjai yra nesąžiningi.
Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Skunde teigiama, kad pareiškėjai yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tačiau vien šio argumento, nepateikiant teismui duomenų apie visas gaunamas pajamas, nepakanka nuspręsti dėl pareiškėjų galimybės atsiskaityti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Teismas, bylos duomenimis nustatęs, kad pareiškėjas šiuo metu vykdo individualią veiklą, pagrįstai pareikalavo duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas. Tačiau pareiškėjas jokių duomenų apie šiuo metu gaunamas pajamas teismui nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl pritartina pirmosios instancijos argumentui, kad pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas ir toks jų elgesys neteikia pagrindo juos vertinti sąžiningais ir siekiančiais atsiskaitinėti su kreditoriais. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjas turi pridėti ir pateikti teismui fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, o FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad šių išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, nes pirmosios instancijos teismas klausimo dėl pareiškėjų sąžiningumo išsprendimui reikšmingas aplinkybes nustatė išsamiai ir įvertino tinkamai (CPK 185 str.). Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.