Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant D. S., dalyvaujant pareiškėjai R. G., jos atstovui advokatui V. Z., nedalyvaujant pareiškėjui G. I., dalyvaujant jo atstovui advokatui V. Z., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, antstoliui G. S., civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: AB SEB bankui, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, antstoliui G. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas ir priimtas pareiškėjų R. G. ir G. I. pareiškimas suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, antstoliui G. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

P. R. G. teismo posėdyje savo prašymą palaikė ir paaiškino, kad ji ir pareiškėjas G. I. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus: A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji ir pareiškėjas G. I. 2008 metais sudarė būsto kreditavimo sutartį su AB SEB banku ir įsigijo vienintelį savo gyvenamąjį būstą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prasidėjusi ekonominė krizė šalyje, paveikė ir jos šeimos ekonominę padėtį: sumažėjo išmokos antrajam vaikui A. I., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas G. I. neteko darbo, pablogėjus įmonės, kurioje jis dirbo, finansinei padėčiai, todėl pareiškėjai nuo 2011 metų vasario mėnesio nebemokėjo bankui sutartų įmokų. Nurodė, kad skola bankui yra 56893,59 eurai, o vykdymo išlaidos antstoliui G. S. – 3653,52 eurai, kad ši suma ženkliai viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Paaiškino, kad šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini)kur gauna apie 170 eurų, o pareiškėjas G. I. dirba (duomenys neskelbtini)jo darbo užmokestis yra apie 400 eurų. Paaiškino 2011-06-15 dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjas G. I. dovanojimo sutartimi perleido savo tėvui K. I. 1/9 dalį garažo, 1/8 dalį ūkinio pastato, 1/6 dalį kito ūkinio pastato, kad šis turtas buvo kaip priedas prie pirkto buto, kad šio turto būklė buvo labai prasta, kad buto pirkimo pardavimo sutartyje išvardinto turto vertė nurodyta 100 Lt atskirai nuo buto vertės. Nurodė, kad turimas butas, kurio vertė 14000 eurų, yra pardavinėjamas iš varžytinių, šiame bute šeima nebegyvena. Patvirtino, kad kito turto nei ji, nei pareiškėjas G. I. neturi. Mano, kad sąžiningai kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, yra neteista, priklausomybės ligomis neserga, jokių sandorių, kurie būtų sukėlę nemokumą, per paskutinius trejus metus nesudarė, iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų jos atžvilgiu nėra. Skoloms akivaizdžiai viršijus abiejų pareiškėjų turtą, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, prašė iškelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

P. R. G. ir G. I. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

P. F. asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma pareiškimo priėmimo dieną viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t. y. 8750 Eur (2015 m. gruodžio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), pagal kurį nustatoma 350 Eur minimalioji mėnesinė alga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai R. G. ir G. I. 2008-05-19 sudarė būsto kreditavimo sutartį su AB SEB banku dėl 72405 eurų sumos, kurios grąžinimas buvo apdraustas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Už paskolą pareiškėjai įsigijo gyvenamąjį būstą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus. Pareiškėjams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius 2011-11-17 nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuri moka šią išmoką pagal nustatytą grafiką. Iš Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2014-09-18 vykdomojo įrašo matyti, kad iš pareiškėjų išieškomos tokios sumos: 74265,50 eurai ir 5 procentų palūkanos nuo išieškotinos sumos, į kurią įeina ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ mokama draudimo išmoka bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos. A. G. S. 2015-09-18 patvarkymu priėmė vykdyti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko pateiktą vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. 19302 ir patyrė vykdymo išlaidas, kurios pareiškėjų pareiškime nurodytos 3653,52 eurai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjų finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.

Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, VĮ ,,Regitra“ duomenų, bankų sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjai R. G. ir G. I. dalinės nuosavybės teise – po ½ dalį valdo trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka ir vykdomojo įrašo atlikimas. Iš 2015-11-19 turto ekspertizės akto matyti, kad pareiškėjų buto vertė yra 14000 eurų.

Teismui pareikalavus papildomų įrodymų, paaiškėjo, kad pareiškėjai kartu su butu pagal 2008-05-23 pirkimo pardavimo sutartį buvo įsigiję ir dalį ūkinių pastatų, kurių vertė sutartyje nurodyta 100 Lt, ir kuriuos 2011-06-15 dovanojimo sutartimi perleido pareiškėjo tėvui K. I.. Dovanojimo sutartyje ūkinių pastatų vertė nurodyta: garažo – 30500 Lt, ūkinio pastato – 61800 Lt, kito ūkinio pastato – 29400 Lt. Pareiškėjams kartu priklausė: 1/9 garažo, 1/8 ūkinio pastato, 1/6 kito ūkinio pastato. Pareiškėja paaiškino, kad dovanojami statiniai nebuvo tokios vertės, kokia nurodyta dovanojimo sutartyje, kad statiniams buvo reikalingas remontas (buvo prakiuręs stogas), kuriam atlikti pareiškėjai neturėjo lėšų, todėl juos perleido pareiškėjo tėvui. Pažymėtina, kad iki pastarojo sandorio sudarymo pareiškėjas G. I. kreipėsi į kreditorių, nurodydamas sunkią finansinę padėtį ir prašydamas atidėti įmokų mokėjimą (2011-03-30 prašymai).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2011-06-01 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1952, pareiškėjas G. I. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį Kalniškės g. 7-4, Alytuje, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis sandoris įvyko beveik tuo pačiu metu kaip dovanojimo sandoris. Duomenų apie šį sandorį pareiškėjai taip pat nenurodė ir nepateikė, teismas pasinaudojo teisme esančia duomenų baze.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2008-03-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2485 pareiškėjas G. I. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šį sandorį pareiškėjai taip pat nenurodė ir nepateikė, teismas pasinaudojo teisme esančia duomenų baze.

Vertinant pareiškėjų gaunamų pajamų pasikeitimą, matyti, kad pareiškėjas G. I. iki 2011 metų dirbo, o pareiškėja R. G. iki šiol dirba pareiškėjo motinos L. I. (duomenys neskelbtini)kur 2006-2009 metais pareiškėjų draudžiamos pajamos viršydavo 3000 Lt (pvz. 2007-01-01 – 2007-03-31 laikotarpiu pareiškėjos draudžiamos pajamos siekė 8617 Lt, o 2007-04-01 – 2007-06-30 laikotarpiu – 9146 Lt). Atitinkamai tuo laikotarpiu pareiškėjai gavo iš Sodros išmokas vaikų priežiūrai. 2010 metais gaunamos pareiškėjų pajamos sumažėjo daugiau nei tris kartus. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėja R. G., dirbanti L. I. (duomenys neskelbtini), gauna apie 170 eurų, o pareiškėjas G. I. dirba (duomenys neskelbtini)jo darbo užmokestis yra apie 400 eurų. Pareiškėja aiškindama, kad pajamos sumažėjo dėl L. I. ĮI ,,Pachira“ blogos finansinės padėties, nepagrindė rašytiniais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas šiuo metu vykdo ir individualią veiklą – krovinių pervežimą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, nors teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti papildomus įrodymus byloje.

Vertinant kreditorių atsiliepimus byloje matyti, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ nesutinka, kad pareiškėjams būtų iškeltos bankroto bylos, AB SEB bankas nurodė, kad palieka šį klausimą spręsti teismui.

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nustačius, kad formaliai pareiškėjai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą, pareiškėjų sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Iš nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė teismui visos informacijos. Nors paminėti šalių sandoriai sudaryti praėjus daugiau nei trims metams, tačiau jie sudaryti tada, kai pareiškėjai faktiškai buvo nemokūs. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-516/2014).

Manytina, kad pareiškėjų įvykdyti sandoriai nebuvo menkaverčiai, todėl padarė įtaką jų mokumui, nes, būtent, 2011 metais pareiškėjai paskelbė apie savo nemokumą ir tais pačiais metais pareiškėjas G. I. atliko du sandorius, o pareiškėja R. G. - 1 sandorį, perleisdami keletą nekilnojamojo turto vienetų, kas sumažino jų mokumą. Taip pat pareiškėjai neįrodė, jog jų gaunamos pajamos yra realios ir atitinka jų galimybes, bei sumažėjo nuo 2010 metų dėl objektyvių priežasčių.

Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis) (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjai neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimų (CK 6.67 str.). P. R. G. ir G. I. prašymas iškelti jiems bankroto bylas ir su prašymu susiję reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų R. G. ir G. I. prašymą iškelti jiems bankroto bylas ir tenkinti su prašymu susijusius reikalavimus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.