Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla dalyje nutrauktina. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį pripažįsta ir jo neginčija (tik prašo išdėstyti mokėjimus), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Valstybinis studijų fondas (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) ir atsakovas J. P. 2006 m. lapkričio 6 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G060070169 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai (paskolos grąžinimo terminas iki 2026 metų), 2008 m. balandžio 21 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G080070027 2 500 Lt (724,05 Eur) sumai (paskolos grąžinimo terminas iki 2026 metų), 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G080070217 2 100 Lt (608,20 Eur) sumai (paskolos grąžinimo terminas iki 2026 metų) (toliau - Sutartys). Anot ieškovo, atsakovas tinkamai nevykdė paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (pagal paskolos sutartį Nr. G060070169 atsakovas yra atsiskaitęs už laikotarpį nuo 2011 m. 3 ketvirčio iki 2015 m. 4 ketvirčio imtinai, o pagal paskolų sutartis Nr. G080070027 ir Nr. G080070217 tik už laikotarpį nuo 2011 m. 3 ketvirčio iki 2015 m. 3 ketvirčio imtinai), todėl susidarė įsiskolinimas. Nustatyta, kad ieškovas įspėjimais, išsiųstais registruotąja pašto siunta, įspėjo atsakovą apie sutarties nevykdymą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka.

Dėl ieškovo pateiktų pareiškimų dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.

13. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovas pateikė teismui pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuose nurodė, kad atsakovas 2025 m. rugpjūčio 14 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo ieškovui dvi 150 Eur dydžio įmokas, kuriomis padengta dalis delspinigių – 20,69 Eur (11,30 Eur+9,39 Eur), dalis palūkanų – 97,22 Eur (48,23 Eur+48,99 Eur), bei dalis įsiskolinimo už negrąžintas paskolas – 182,09 Eur (90,47 Eur+91,62 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų dalyje dėl 182,09 Eur įsiskolinimo už negrąžintas paskolas, 97,22 Eur palūkanų ir 20,69 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai. Pareiškimuose nurodyta, kad ieškovui yra žinomos ir suprantamos ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės. Pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo padavė tam reikiamus įgaliojimus turintis asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas priima ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą ieškovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

15. Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus dalyje, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo nutraukti Sutartis bei skolos ir delspinigių priteisimo.

16. Atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų ir patikslinęs sumas, ieškovas ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytas Sutartis ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1375,69 Eur už negrąžintas paskolas, 644,19 Eur už nesumokėtas palūkanas, 128,57 Eur delspinigių ir 5 proc. palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo prievolės laiku mokėti įmokas pagal minėtas Sutartis, ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymais suteikta teise nutraukti sutartis prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto, todėl ieškovo prašymu 2006 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. G060070169, 2008 m. balandžio 21 d. paskolos sutartis Nr. G080070027 ir 2008 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartis Nr. G080070217 nutrauktinos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnis, 6.217 straipsnio 4 dalis).

18. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, paskolos sutarčių Nr. G060070169, Nr. G080070027, Nr. G080070217 3.1. punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 1375,69 Eur negrąžintų paskolų ir 644,19 Eur palūkanų.

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 128,57 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal paskolos sutarčių Nr. G060070169, Nr. G080070027, Nr. G080070217 1.1.4 punktą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį ir laiku nesumokėtas palūkanas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies ir palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 149,26 Eur delspinigių, likusi nesumokėta suma sudaro 128,57 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutarčių Nr. G060070169, Nr. G080070027, Nr. G080070217 1.1.4. punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 128,57 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2148,45 Eur (1375,69 Eur + 644,19 Eur + 128,57)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

16. Atsakovas J. P. prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis, ieškovas prašymui neprieštarauja.

17. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

20. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, mokant kas mėnesį 150 Eur iki skola bus pilnai padengta.

21. Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas prašymui neprieštarauja, siekiant šalių interesų pusiausvyros, efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) atsakovo prašymas tenkintinas ir ieškovui priteistos 2148,45 Eur sumos bei 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas išdėstytinas 14 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo interesų, nes jam priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, toks išdėstymas skatins atsakovą kuo operatyviau atsiskaityti su ieškovu, taip pat sudarys galimybę atsakovui sumokėti skolą ne visą iš karto.

22. Taigi, remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareikštas prašymas tenkintinas. Teismas taip pat išaiškina atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

24. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, laiku nevykdydamas prievolių ieškovui, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovas ieškinio dalies (reikalavimo) atsisakė dėl to, jog šį ieškinio reikalavimą atsakovas patenkino po ieškinio pateikimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 48 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,64 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina iš viso 56,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (48 Eur žyminis mokestis + 8,64 Eur pašto išlaidos) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 284 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo Valstybinio studijų fondo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Civilinę bylą Nr. e2-28367-1134/2025 dalyje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo pareikštą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo J. P. 182,09 Eur įsiskolinimą už negrąžintas paskolas, 97,22 Eur palūkanų ir 20,69 Eur delspinigių, nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas), juridinio asmens kodas 191722967, ir atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. G060070169, 2008 m. balandžio 21 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. G080070027 ir 2008 m. lapkričio 17 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. G080070217.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1375,69 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 69 ct) negrąžintas paskolas, 644,19 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 19 ct) palūkanas, 128,57 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 57 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2148,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo sprendimu ieškovui Valstybiniam studijų fondui iš atsakovo J. P. priteistos 2148,45 Eur sumos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų įvykdymą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), o paskutinį mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos), sumokant likusią sumos dalį, t. y. 198,45 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo įvykdymo (visiško skolos sumokėjimo).

Nustatyti, kad atsakovui nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,64 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.