Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Aribolt“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė iš atsakovo UAB „Aribolt“, juridinio asmens kodas 302698959, 11539,21 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11539,21 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 4 d. gauti ir teisėjo rezoliucija priimti atsakovo UAB „Aribolt“ prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad iš pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ pirko medicininių kaukių siuvimo paslaugas. Siuvimo paslaugos, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suteiktos nekokybiškai, t. y. nesilaikant kaukėms nustatytų dydžių reikalavimų. Dėl šios priežasties atsakovas, iš pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ gavęs apsaugines kaukes, jas pardavė tretiesiems asmenims, tačiau visos siuntos buvo grąžintos, pareikalauta grąžinti sumokėtą avansą. Apie siuvimo trūkumus atsakovo atstovai informavo pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ atstovus, taip pat buvo surašyti dokumentai, patvirtinantys užfiksuotus trūkumus, kurie teikiami į bylą. Šiuo metu dėl siuvimo trūkumų pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ pasiūtų medicininių kaukių - jų iš viso negali parduoti, tai iš esmės yra naikintina prekė, kaip neatitinkanti jai keliamų reikalavimų. Atsakovas akcentuoja, kad apie nustatytus trūkumus pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ atstovai buvo informuoti, situacija ne kartą aptarta žodžiu, todėl buvo tikimasi, kad reikalavimo perleidimo sutartis ieškovei buvo nutraukta ir bus susitarta dėl tarpusavio pretenzijų suderinimo. Atsakovas prašo įvertinti jo praradimus šiuo atveju: jis įsigijo nekokybišką paslaugą, kuriai gauti buvo sunaudotos atsakovo medžiagos, tad reikalavimas padengti skolą visiškai, t. y. 11 539,21 Eur sumai yra neproporcingas. UAB „Aribolt“ prašo teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir sudaryti šalims galimybę ginčą užbaigti taikiai. Atsakovas nurodo, kad jis dėl susidariusios situacijos, kai dėl siuvimo broko pirkta prekė nebegali būti realizuota, susidūrė su situacija kad jis už paslaugą nebegali sumokėti ne dėl savo kaltės, todėl prašo sudaryti galimybę ir ją įtvirtinti teismo galutiniame sprendime apie tai, kad atsakovas skolą ieškovui sumokėtų lygiomis dalimis per 10 mėnesių, ją pradedant mokėti per 5 dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešingu atveju atsakovo turimi įsipareigojimai darbuotojams ir kitiems tiekėjams lemtų itin neigiamus įmonės veiklos rodiklius, kas sąlygotų įmonės nemokumą iš esmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Aloveks“ pagal atsakovo UAB „Aribolt“ užsakymą pardavė atsakovui prekes bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gegužės 19 d. ALS Nr. 01609 bendrai 5033,60 Eur sumai, 2020 m. gegužės 22 d. ALS Nr. 01610 bendrai 4089,80 Eur sumai, 2020 m. gegužės 26 d. ALS Nr. 01611 bendrai 2831,09 Eur. Prekių atsakovui perdavimą įrodo teismui pateikti tokie rašytiniai įrodymai: 2020-05-19 krovinio važtaraštis Nr. 20200519, 2020-05-22 krovinio važtaraštis Nr. 20200522, 2020-05-27 krovinio važtaraštis Nr. 20200527. Atsakovas pradiniam kreditoriui už prekes 2020-12-11 sumokėjo 500,00 Eur, 2021-02-10 pervedė dar 1000,00 Eur. Atsakovo skola pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 10454,49 Eur. 2021-04-26 ieškovas UAB „Juris LT“ ir UAB „Aloveks“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB „Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Aloveks“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Aribolt“. Byloje įrodymų, kad atsakovas būtų tinkamai ir laiku atsiskaitęs su ieškovu, nėra (CPK 177, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už parduotas prekes nei su pradiniu kreditoriumi UAB „Aloveks“ nei su ieškovu pilnai neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinti – priteisti iš atsakovo ieškovui 10454,49 Eur skolą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 10454,49 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Atsakovas nurodo, kad iš pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ gavo nekokybiškas paslaugas (medicininių kaukių siuvimo), apie ką pradinis kreditorius buvo informuotas, todėl reikalavimas padengti skolą visiškai yra neproporcingas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą šias atsakovo nurodytas aplinkybes atmeta kaip nepagrįstas. Nekokybiškų paslaugų suteikimą atsakovas grindžia 2020-06-30 Defektų Aktu Nr. 20200630/1 pagal UAB „Aloveks“ sf ALS Nr. 01609, ALS Nr. 01609, ALS Nr. 01609 (toliau – Aktas). Teismas kritiškai vertina šį teismui pateiktą įrodymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau minėtą Aktą pasirašė tik UAB „Aribolt“ (atsakovo) darbuotojai (direktorius, gamybos vadovė ir komercijos direktorė). Jokių duomenų, jog minėtas aktas buvo įteiktas pradiniam kreditoriui UAB „Aloveks“ arba ieškovui byloje nėra. Teismui nepateikta įrodymų, kad pradinio kreditoriaus –UAB „Aloveks“ darbuotojai buvo kviečiami ir dalyvavo nustatant apsauginių kaukių defektus, kad UAB „Aloveks“ buvo teikiamos kokios nors pretenzijos dėl suteiktų paslaugų. Priešingai, iš teismui pateikto 2021-02-08 el. laiško matyti, kad atsakovas žada atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi UAB „Aloveks“, nes kaukės yra realizuojamos. Be to, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nepateikta įrodymų, jog Aktą pasirašę asmenys turi tinkamą kompetenciją vertinti pateiktą produkciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ši suma priteista iš atsakovo ieškovo naudai paliktina nepakeista.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis kreditorius, įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (po 30 kalendorinių dienų) turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovas pilnai su ieškovu neatsiskaitė, todėl privalo mokėti Įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Iš to darytina išvada, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos 1044,72 Eur dydžio palūkanos.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu priteistų procesinių palūkanų nurodytina, kad procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Aukščiau minėta, kad pradinis kreditorius UAB „Aloveks“, ieškovas ir atsakovas UAB Aribolt“ yra ūkio subjektai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą, tarp pradinio kreditoriaus UAB „Aloveks“ ir atsakovo buvo sudarytas komercinis sandoris, todėl pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą atsakovas turi mokėti ieškovui 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11539,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis CPK 93 bei 98 straipsniais, teismas 2022 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo UAB „Aribolt“ priteisė ieškovui UAB „Juris LT“ 130,00 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 600,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti aukščiau minėto preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už teisines paslaugas) priteisimo.

Atsakovas prašo skolą išdėstyti lygiomis dalimis 10 mėnesių terminui, t. y. išdėstyti sprendimo įvykdymą. Šį prašymą grindžia aplinkybėmis, jog nesuteikus galimybės skolą mokėti dalimis, atsakovės turimi įsipareigojimai darbuotojams ir kitiems tiekėjams lemtų itin neigiamus įmonės veiklos rodiklius, kas sąlygotų įmonės nemokumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš to darytina išvada, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į šalių turtinę padėti, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta ir į kreditoriaus interesus, išdėstymu negali būti sumenkintas pats sprendimas arba pažeisti teisėti kreditoriaus interesai.

Atsakovas UAB „Aribolt“, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. prašydamas leisti skolą mokėti dalimis, nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, turimas akcijas, pinigines lėšas banke ar kitoje kredito įstaigoje. Atsakovas savo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo faktiškai grindžia tik abstrakčiais argumentais. Kadangi nėra pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą nėra pagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 430 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.