Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos medžiotojų klubas „Okainiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo, civilinėje byloje Nr. e2-1666-1080/2022 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, neturtinės žalos atlyginimo ir juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo, ir pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir sprendimų panaikinimo, reikalavimų išskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ (toliau – atsakovė, Klubas) dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete, neturtinės žalos atlyginimo ir juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo, ir pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete ir sprendimų panaikinimo.

2. Teismo posėdžio metu ieškovai G. B. ir J. B. prašė kreiptis į teismo pirmininką dėl 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo sujungtos bylos, panaikinimo tam, kad bylos būtų nagrinėjamos atskirai. Byloje susidarė situacija, kad sujungus bylas ieškovai vienu metu yra ir ieškovai ir liudytojai, atitinkamai kitas ieškovas D. G. taip pat yra ir ieškovas ir liudytojas byloje. Nurodė, kad panaikinus nutartį dėl bylų sujungimo, taip pat prašo sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei. Taip pat ieškovai G. B. ir J. B. prašė atsakovės vadovui V. M. skirti baudą, kad pastarasis neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, kai jo dalyvavimas yra pripažintas būtinu.

3. Atsakovės atstovas su prašymu išskirti bylas neprieštaravo ir pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau nesutiko, jog byla būtų stabdoma, nes bylų aplinkybės nėra tarpusavyje susijusios. Taip pat paaiškino, kad V. M. į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl to, kad advokatas jo neinformavo, todėl mano, kad jo kaltės nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir sprendimų panaikinimo sustabdė iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1666-1080/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26012-2021-5). Taigi apeliacijos dalykas – bylos sustabdymo pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

15. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

16. Teismui taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, savo ruožtu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi, siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017).

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal ieškovo D. G. pareikštus reikalavimus ginčas kilęs dėl jo kaip Klubo nario teisių tinkamo įgyvendinimo ir dėl atsakovės priimto sprendimo, kurio ieškovas pašalintas iš Klubo narių, teisėtumo bei žalos atlyginimo. Tuo tarpu pagal ieškovų G. B. ir J. B. pareikštus reikalavimus ginčas kilęs taip pat dėl jų kaip Klubo narių teisių tinkamo įgyvendinimo ir to paties atsakovės sprendimo, kuriuo ieškovai pašalinti iš Klubo narių, teisėtumo. Taigi, abiejų bylų teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs, t. y. abejose bylose nors ir skirtingų ieškovų atžvilgiu bus sprendžiama dėl to paties atsakovės priimto sprendimo dalies pašalinti ieškovus iš Klubo narių, teisėtumo, abejose bylose keliami klausimai dėl ieškovų Klubo nario mokesčio mokėjimo/nemokėjimo, dėl ieškovų teisės naudotis asociacijos teikiamomis medžioklės paslaugomis tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimas pagal ieškovų G. B. ir J. B. pareikštą ieškinį atsakovei turėtų būti sustabdytas iki tol, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1666-1080/2022, t. y. pagal ieškovo D. G. pareikštą ieškinį atsakovei. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumo.

18. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

19. Atsakovės teigimu, D. G. atlikti pažeidimai yra išvestiniai pažeidimai arba antriniai pažeidimai, t. y. nustatytas D. G. pažeidimas negalėtų egzistuoti, jei teismas nustatytų, kad pirmininkas G. B. nepadarė jokio pažeidimo, nerengiant ir neteikiant finansinių ataskaitų ir mokesčių deklaracijų. Atsakovė nurodė, jog jei pirmininkas G. B. nepadarė jokių pažeidimų, revizoriui D. G. nebuvo galimybės tokių pažeidimų nustatyti. B. veiksmų vertinimas turi esminės įtakos revizoriaus D. G. veiksmų vertinimui, nes tik egzistuojant B. pažeidimams, galėtų egzistuoti D. G. pažeidimai.

20. Vadovaujantis Klubo Įstatų 8 straipsnio 8 dalimi, Klubo pirmininkas: organizuoja Susirinkimo ir Valdybos nutarimų įgyvendinimą; veikia Klubo vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius Klubo vardu pagal nustatytą reglamentą; ruošia Susirinkimo ir Valdybos posėdžių darbotvarkę ir jų nutarimų projektus; priima sprendimus einamaisiais Klubo veiklos klausimais. Vadovaujantis Klubo Įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punktu, Klubo revizorius tikrina Klubo įstatų laikymosi, sutarčių teisėtumą, lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitą ūkinę ir finansinę veiklą. Informaciją, būtiną revizijos atlikimui, pateikia Klubo valdyba. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, Klubo revizorius ir Klubo pirmininkas atlieka visiškai skirtingas funkcijas, šios pareigos ir jų nulemtos funkcijos tarpusavyje nesikerta ir šios pareigos nėra priklausomos vienos nuo kitų.

21. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog byloje nurodomi padaryti G. B. ir J. B. pažeidimai nėra susiję su padarytais D. G. pažeidimais, todėl sutiktina su ieškovų argumentais, jog visų ieškovo D. G. pašalinimo pagrindų pagrįstumą ir teisėtumą galima nagrinėti visiškai nepriklausomai nuo kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių.

22. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas D. G. yra pareiškęs platesnį ieškinį, t. y. jis be Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo jį pašalinti iš Klubo narių, kelia ir reikalavimus, susijusius su jo kaip Klubo nario teisių pažeidimu, jam neleidžiant naudotis asociacijos nario teisėmis vienodai su kitais asociacijos nariais, bei neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant kilusį ginčą platesne apimtimi nei pagal ieškovų G. ir J. B. pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti nustatyta ir daugiau aplinkybių, kurios gali turėti reikšmės nagrinėjant G. ir J. B. pašalinimo iš Klubo klausimą.

23. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį, įvertino išskirtų į dvi atskiras bylas ieškovų ieškiniuose nurodytų aplinkybių sąsajumą, privalomąją galią sustabdomai bylai, nagrinėjamojoje nustatytų faktų teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamojoje byloje. Priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju visi ieškovai Klube užėmė skirtingas pareigas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinti, kurio iš pareigų (ne)tinkamas (ne)vykdymas yra pirminis, o kuris išvestinis ir dėl to spręsti, kuriuos ieškinių reikalavimus nagrinėti, o kuriuos sustabdyti, nėra pagrindo, kadangi pareigų vykdymo Klube tinkamumą Vilniaus miesto apylinkės teismas vertins kiekvienu atveju individualiai. Pasitvirtinus ieškovo D. G. ieškinio pagrindu užvestoje byloje ieškinyje nurodytiems faktams, susijusiems su Klube medžioklės organizavimo tvarkos aiškumu, nurodomo galimai neteisėto Klubo veiklos modelio, turės įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį, kurie taip pat ginčija Klube nustatytą medžiojimo tvarką. Taigi, nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje (sustabdytoje) byloje yra tiesioginis ryšys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teisiškai reikšmingi faktai pirmiausiai turi būti nustatyti byloje civilinėje byloje Nr.e2-1666-1080/2022 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei. Taigi, apeliantės argumentai, jog bylos buvo sustabdytos netinkama tvarka yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir J. B. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas „Okainiai“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir sprendimų panaikinimo iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1666-1080/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26012-2021-5), yra tikslingas ir pagrįstas. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.