- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 1S-374-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00333-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. vasario 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta - 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 29 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 29 d.
2. Komisija 2020 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas kaip vieną iš motyvų netaikyti lygtinio paleidimo nurodo nusikaltimus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Turėjo rimtų problemų, lankė elgesio koregavimo programas pas psichologus, lankydavosi konsultuotis individualiai. Nusikaltimai padaryti prieš beveik 10 metų. Tuo metu buvo ką tik peržengęs pilnametystę, silpnas, lengvai pasiduodantis aplinkinių įtakai.
3.2. Skunde pažymi, kad atlikdamas bausmę, nedarė nusikaltimų, atsisakė subkultūrų. Pataisos namuose įgijo išsilavinimą, nevengė darbo, baigė socialinio ugdymo centro ir priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programas. Bausmės atlikimo metu nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų, metė rūkyti. Dalyvavo ir pats prisidėjo prie pozityvaus užimtumo vystymo pataisos namuose. Dėl gautų nuobaudų bausmės atlikimo pradžioje pripažįsta, kad tam, jog pagerintų savo buitį, sulaužydavo vieną ar kitą vidaus taisyklę. Gavo 12 paskatinimų, pakeistas kalinimo rėžimas į lengvąją grupę, išleistas bausmės atlikti atvirojoje kolonijoje. Teismas nevertino, kad iš turėtų 50 balų pagal OASys sistemą, balai sumažinti iki 24, iš kurių 4 yra dinaminiai.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.
6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai yra pateikęs prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 24 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą nuteistasis A. M. buvo paskatintas 14 kartų, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dirbo VĮ ,,M. A.“. Pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat mokėsi ir įgijo 3 specialybes: staliaus, kompiuterių operatoriaus ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus. A. M., perteistas į atvirąją koloniją, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbo UAB ,,A.“, o nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. pradėjo dirbti UAB ,,A.“, dirba iki šiol. 2019 m. liepos 16 d. nuteistajam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų metu į namus kartą per savaitę iki 2 parų, o 2019 m. suteikta teisė 10 dienų ir 2020 m. – 8 kalendorinėms dienoms grįžti į namus atostogų metu. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis A. M. savo nusikalstamu elgesiu siekė tiesioginio atlygio, kuris jį privedė prie teisės pažeidimų (narkotinių medžiagų platinimas). Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jis pats supranta prie to prisidėjęs, yra prieštaravimų. A. M. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas bei pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Bausmės atlikimo laikotarpiu A. M. 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (kontrabanda, disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Akcentuotina, kad nuteistasis A. M. praeityje yra teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), todėl vertintina, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, paisys visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinės įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, priešingai, nei teigia nuteistasis, tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 2 dienos, paskirta bausmė – 10 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
10. Savo skunde apygardos teismui nuteistasis A. M. nurodo, kad atlikdamas bausmę, nedarė nusikaltimų, atsisakė subkultūrų, pataisos namuose įgijo išsilavinimą, nevengė darbo, baigė socialinio ugdymo centro ir priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programas, nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų, metė rūkyti, dalyvavo ir pats prisidėjo prie pozityvaus užimtumo vystymo pataisos namuose, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį bei BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą/neegzistavimą nagrinėjamu atveju, konstatuojama, kad nuteistojo A. M. problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Šioje nutartyje aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
11. Pabrėžtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.