- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-909-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00333-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-614 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta bausme ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 3 mėnesiams.
1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. M. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. rugsėjo 26 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 95-614 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-614.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Nuteistojo manymu, nors teismas kaip vieną iš atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą motyvų nurodė nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatos to nenumato. Nusikalstama veika, kurią įvykdė nuteistasis, jau buvo įvertinta baudžiamąją bylą nagrinėjusio ir bausmę skyrusio teismo, todėl jos vertinimas lygtinio paleidimo metu prilygsta dvigubam baudimui.
5.2. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nuteistąjį įvertino kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų normų ir elgesio reikalavimų, kadangi jis jau ilgą laiką stengiasi elgtis nepriekaištingai ir pataisos įstaigos darbuotojai bei kiti asmenys jį vertina teigiamai. Nors pataisos proceso metu A. M. buvo 4 kartus baustas drausmine tvarka ir vienas iš vidaus tvarkos bei režimo pažeidimų itin šiurkštus (po nuteistojo lova buvo rastas peilis), tačiau šiuo peiliu visi kameros nuteistieji pjaustė maistą. A. M. drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja ir po paskutinės nuobaudos gavimo prieš keturis metus jis suprato tokio savo elgesio pasekmes. Jis buvo paskatintas 12 kartų, perkeltas bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, savaitgaliais vyksta namo, naujų veikų nedaro, jau penkerius metus elgiasi nepriekaištingai, įgijo tris specialybes, nevengia darbo, baigė socialinės reabilitacijos programas, metė rūkyti, nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų, todėl išvada, jog pagrindo manyti, kad nuteistasis galimo lygtinio paleidimo metu vėl nusikals, nepagrįsta.
5.3. Atkreipiamas dėmesys, kad atlikdamas bausmę A. M. iš karto atsisakė kriminalinės subkultūros ir gyveno socialinio ugdymo centre. Nors teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką (27 balai) vis dar sudaro 7 dinaminiai svertiniai taškai, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad ši rizika sumažėjo nuo 50 balų, iš kurių buvusius 30 dinaminių balų A. M. sumažino iki 7 balų. Todėl, nuteistojo manymu, bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir tęsiant jos atlikimą švelnesnėmis sąlygomis, intensyviai stebint.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. M. nustatoma žema – 27 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis skunde teisingai pažymėjo, kad ji nuo pirmojo vertinimo sumažėjo nuo 50 balų, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (7 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, be to, nuo paskutinio vertinimo 2019 m. kovo 22 d. ji tesumažėjo vienu balu, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. M. paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Be to, ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, naujas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jo veiksmų pavojingumas, lyginant su ankstesniu nuosprendžiu, padidėjo. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų bei bendrojo draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teistumų skaičius, taip pat nusikalstamų veikų, be kita ko, ir iš esmės analogiško pobūdžio, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, darymas, bei tai, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, o tai bendrojo non bis in idem principo nepažeidžia. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 10 metų 3 mėnesius laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas, juolab su intensyvia priežiūra, kuomet nesuėjęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas lygtiniam paleidimui taikyti, yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir paskutinė jam buvo paskirta 2015 m. lapkričio 18 d., jis 13 kartų paskatintas, dalyvavo Socialinio ugdymo centro programoje, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo ir socialinės reabilitacijos priemonėse, mokėsi ir įgijo tris specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir keletu draugų, trumpalaikių išvykų grįžta į namus bei yra lankomas pasimatymų metu. Be to, jis buvo nuolat konsultuojamas psichologų, praėjo vienerių metų trukmės programą Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, skirtame suinteresuotų sveikti nuteistųjų ilgalaikei psichologinei ir socialinei reabilitacijai, dirba, nuo 2019 m. gegužės 10 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje ir nuo 2019 m. liepos 16 d. nuteistajam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus. Tiek išvykimų metu, tiek 10 dienų atostogų metu nuteistasis laikėsi nustatytos tvarkos ir į pataisos įstaigą grįžo laiku. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde, iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, jog jo pažanga jau šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius.
13. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam vis dar išskiriamas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistasis nepripažino. Nors šiuo metu jis jos nebeneigia ir sugeba atpažinti socialinius veiksnius, sąlygojančius nusikalstamą elgesį, tačiau jo gebėjimas suprasti savo indėlį į turimų problemų atsiradimą prieštaringas. A. M. iki šiol apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes, yra linkęs pernelyg pasikliauti sėkmės tikimybe. Nors skunde kliovimąsi sėkmės tikimybe nuteistasis sieja su siekiu būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, tačiau tokie jo argumentai nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje šis faktas pažymėtas vertinant ne nuteistojo lūkesčius būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, o jo pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pagrindą ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Aptartos aplinkybės, kurios vis dar nesuponuoja manymo, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vertintinos kritiškai, juolab atsižvelgus į tai, jog nuteistojo skundo argumentai patvirtina, kad jis linkęs minimizuoti pataisos įstaigoje jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo pažeidimų reikšmę jo elgsenos pataisos proceso metu vertinimui, teigdamas, jog peilis, rastas kameroje po jo lova, buvo naudojamas visų nuteistųjų maistui pjaustyti, tačiau toks nekritiškas jų vertinimas suponuoja pagrindą manyti, jog jis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingo visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams elgesio pasekmių.
14. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmę atlikdamas nuo 2013 m., dar 2014 m. ir 2015 m. jis buvo baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, ir už šiurkščių drausmės pažeidimų padarymą (du kartus už draudžiamų daiktų laikymą). Paskutinė nuobauda jam buvo paskirta dar 2015 m. lapkričio 18 d., todėl nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme iš esmės yra koreguojamas tik nuo 2016 m. pabaigos, kuomet ji nustojo galioti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, aplinkybės, susijusios su A. M. pastangomis savo elgesį koreguoti teigiama linkme, buvo įvertintos 2019 m. gegužės 10 d. jį perkėlus bausmės atlikimą tęsti atvirojoje kolonijoje bei nuo 2019 m. liepos 16 d. suteikus teisę vykti trumpalaikių išvykų į namus, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, jos šiuo metu negali būti pakankamos spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam būnant nestruktūruotoje aplinkoje ir taikant probaciją, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama.
15. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.