Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-728-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
1S-728-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00333-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-728-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00333-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, A. M. paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 3 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas išnagrinėjo Komisijos nutarimą neišsamiai. Jis neanalizavo Komisijos nutarime pateiktų faktinių duomenų, jų atitikimo teisės aktams. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, nėra esminiai, jie formalūs ir deklaratyvūs bei prieštaraujantys teisės aktams. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas, charakterizavęs jį tik neigiamai, turėjo išankstinę nuomonę apie jį.

4.2. Skunde A. M. taip pat nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu motyvu, jog jis privalo atlikti jam visą paskirtą bausmę, kadangi priešingu atveju būtų iškreipta bausmės esmė bei pažeistas teisingumo principas. Toks motyvas, nuteistojo nuomone, leidžia spręsti, kad teismui teisės aktai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis) ir faktiniai juos atitinkantys duomenys, Komisijos narių, pareigūnų, specialistų, kurie visą bausmės atlikimo laikotarpį jį auklėjo, stebėjo, išvados negalioja. Nesutiktina ir su teismo išvada, kad jis nesistengia elgtis nepriekaištingai, kadangi ji padaryta įvertinus prieš daugiau kaip 5 metus padarytus pažeidimus. Tuo trapu Komisijos nutarime nurodoma, jog šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra perkeltas į atvirąją koloniją, o už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pataisos įstaigos ir būrio veiklose skatintas net 15 kartų. Be to, jo požiūris į taikomą priežiūrą yra pozityvus, jis yra nusistatęs laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų ir toliau. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 28 balai. Dalį šių balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos jis pasiryžęs mažinti visomis nuo jo priklausančiomis priemonėmis. Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, išdėstyti motyvai turėjo leisti teismui padaryti išvadą, jos jis visą bausmės atlikimo laikotarpį savo elgesį koreguoja tik teigiama linkme. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis šiuo metu atpažįsta veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamumą, vengia situacijų, kurios gali paskatinti nusikalsti, pripažįsta ir gailisi, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tinkamai bendrauja tiek su nuteistaisiais, tiek su pataisos įstaigos pareigūnais, specialistais. Dar nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu jis įgijo daug specialybių, nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirbo, tęsia darbą ir šiuo metu. Yra pasiruošęs dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Laisvėje turi gyvenamąją vietą. Jam suteikta teisė grįžti iki 2 parų namo. Duomenų, kad būtų pažeidęs grįžimo į pataisos namus tvarką, nėra. Teismas taip pat nurodė, jog jis yra ne kartą teistas, teistas už labai sunkius nusikaltimus, neatlikęs didelės bausmės dalies. Tačiau BVK nuostatos dėl šių aplinkybių lygtinio paleidimo taikyti nedraudžia.

4.3. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog jis jau šiame bausmės vykdymo etape atitinka tiek formaliuosius, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai, taip pat yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam šį institutą. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kitos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo ir apylinkės teismas.

7. Išvadą, jog A. M. dar nedaro pakankamai akivaizdžios ir įtikinamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (nors A. M. rizika nusikalsti yra žema - nustatyti 28 balai pagal OAS‘ys metodiką, tačiau dalį jų sudaro ir dinaminiai, t. y. kintantys veiksniai, kuriuos, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, jis dar gali ir privalo mažinti), egzistuojančiu nusikalstamą elgesį didinančiu artimu kriminogeniniams veiksniu - gyvenimo stilius ir draugai. Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą lėmė ir jo bausmės atlikimo metu padarytų vidaus tvarkos ir taisyklių pažeidimų įvertinimas (pažyma apie A. M. nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas keturis kartus) bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nors nuteistasis ir geba įvardinti priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamą veiką, bei įžvelgia problemas, tačiau tam tikrais aspektais pateisina savo elgesį, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes bei pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe.

8. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę A. M. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose. Pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad praeityje jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar kiekis (ši aplinkybė apylinkės teismo priimtoje nutartyje apskritai nebuvo akcentuoja), kaip ir neatlikta bausmės dalis bei duomenys apie pataisos įstaigoje A. M. padarytus pažeidimus, ir nebuvo vieninteliais motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik įvertintos kartu su kitomis lygtinio paleidimo taikymui reikšmingomis aplinkybėmis (tokiomis kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu, kriminogeninio veiksnio egzistavimu, socialinio tyrimo išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, kurios atskleidžia nuteistojo mąstymą ir elgesio nuostatas), kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

10. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra perkeltas į atvirąją koloniją, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pataisos įstaigos ir būrio veiklose buvo skatintas net 15 kartų, jo požiūris į vykdomą priežiūrą bausmės atlikimo metu yra pozityvus, šiuo metu jis geba atpažinti veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamumą, vengia situacijų, kurios gali paskatinti nusikalsti, pripažįsta ir gailisi, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Be to, atlikinėdamas bausmę, dirbo, darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu, įgijo net tris specialybes. Sutiktina, jog šios aplinkybės turi būti ir yra vertintinos nuteistojo naudai, svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę, kadangi jos teigiamai charakterizuoja nuteistojo pataisos procesą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nesudaro absoliutaus pagrindo teigti, jog A. M. jau šiuo metu yra pasitaisęs tiek, kad jo atžvilgiu būtų galimą taikyti probaciją, manyti, kad jos laikotarpiu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės šiuo atveju nepaneigia ir kitos nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės. Nors apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad A. M. 2019 m. liepos 16 d. buvo suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus kartą per savaitę iki 2 parų, taip pat 2019 m. leista išvykti 10 dienų, o 2020 m. – 8 dienoms, ir, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Taip pat pažymima, kad nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo kur gyventi bei dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad A. M. lygtinio paleidimo atveju gyvens toje pačioje vietoje, kur gyveno iki suėmimo, bei galimai įsidarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių technologijų konsultantu, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

12. Taigi, nors ir stebimi teigiami A. M. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

13. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste apygardos teismas negali sutikti su nuteistuoju, jog skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priimdamas tokį sprendimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius, išsamius su A. M. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu vertinimu susijusius argumentus ir motyvus. Prieštaravimų tarp Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka A. M. lūkesčių, taip pat nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo, kaip teigiama nuteistojo skunde.

14. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą. Naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis