Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovui A. B. terminas patikslinto ieškinio trūkumams šalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-406-881/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį A. B. pateikė patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2012 m. kovo 27 d. nutartimi A. B. nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinį pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nurodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmų, susijusių su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007, paliktas nenagrinėtas. Teismas minimoje nutartyje ieškovui pasiūlė netinkamą atsakovą Lietuvos Respubliką pakeisti tinkama atsakove S. V. (b.l. 98 – 99).

Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis A. B. pateikė patikslintą ieškinį įtraukdamas į bylą atsakovais Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno miesto apylinkės teismą bei antstoles S. V. ir R. M. (b.l. 140 – 142).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

nutartyje netinkamai taikomos ir pažeidžiamos LR CPK 7, 18 straipsnių normos, nustatant, kad įsiteisėjusia 2011-10-21 nutartimi dalis ieškinio dėl atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmų, susijusius su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007 yra palikta nenagrinėta, todėl ši nutartis ieškovui yra privaloma. Nurodo, kad pareikštu ieškiniu nereikalauta pripažinti, kad tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės teismas ir antstolė R. M. neteisėtai prievartavo iš ieškovo turtą ir pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 kaip neteisėtą dvigubą bauda, kadangi minėtų trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmų neteisėtumas yra nagrinėjamas kitame 2011-05-01 ieškinyje Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012. Todėl 2011-10-21 nutartimi nebuvo jokio teisinio pagrindo palikti neva ieškinio dalį šioje civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 minėtų trečiųjų asmenų atžvilgiu nenagrinėtą, kadangi ieškinio reikalavimo pripažinti trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. neteisėtus veiksmus prievartaujant turtą vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 pagrindu šioje civilinėje byloje nereiškė ir tuo pačiu neatsirado teisinis pagrindas pašalinti Kauno miesto apylinkės teismą ir antstolę R. M. iš dalyvaujančių byloje asmenų rato dėl vykdomojo rašto Nr. 2-11277-435 pagrindu vykdyto turto prievartavimo dėl dvigubų vykdymo išlaidų išieškojimo.Nutartimi pažeidžiamas LR CPK 45 straipsnis, pagal kurį teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau ieškovui nesutikus atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aplinkybė, kad ieškinio dalis dėl vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 išskyrimas ir palikimas nenagrinėtu trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. atžvilgiu, nesukūrė teisinio pagrindo pašalinti trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės T. M. iš dalyvaujančių asmenų rato dėl vykdomojo rašto Nr. 2-11277-435 pagrindu dvigubų vykdymo išlaidų iš ieškovo išieškojimo neteisėtumo ir turto prievartavimo pripažinimo. Kadangi 2011-01-27 nutartyje civilinėje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas nustatė neteisėtus ne tik antstolės R. M. ir antstolės S. V. veiksmus jo atžvilgiu dėl vykdomojo rašto Nr. 2-11277-435 vykdytų neteisėtų dvigubų vykdymo išlaidų išieškojimo. Todėl solidariai atlyginti žalą privalo ne tik antstolė S. V., bet ir antstolė R. M., kadangi yra priežastinis ryšys tarp šių antstolių neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Nutartyje pažeidžiami Konstitucijos 25, 30 straipsniai, kai nustatoma, kad neva reikalavimas pripažinti, kad iš jo buvo prievartaujamas turtas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes tai yra baudžiamojo proceso uždrausta nusikalstama veika. LR CPK 300 str. nustatyta tvarka civilinio proceso metu nustačius turto prievartavimo požymius civiliniame procese nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teismas turi teisę apie tai pranešti prokurorui ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes išnagrinėti bylą iš esmės arba sustabdo civilinę bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, ieškovas nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas šią teisę realizavo patikslintu ieškiniu į bylą patraukdamas atsakovais Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno miesto apylinkės teismą bei antstoles S. V. ir R. M.. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Taigi minėtas aiškinimas atitinka ir nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bet ir Kauno miesto apylinkės teismą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 išaiškino, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Taigi kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Kauno miesto apygardos teismui materialaus pobūdžio reikalavimai negali būti pareikšti, į bylą teismas atsakovu negali būti patrauktas.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 7 bei 18 straipsnius, nustatant, jog įsiteisėjusia 2011-10-21 nutartimi dalis ieškinio dėl atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmų, susijusių su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007, yra palikta nenagrinėta, todėl ši nutartis jam yra privaloma, tačiau tai netrukdo išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškinio dalis buvo palikta nenagrinėta, dėl minėtų atsakovų veiksmų reikšti ieškinį bendra tvarka. Apelianto nuomone, ginčo atveju atsakovais turi būti traukiami Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kauno miesto apylinkės teismas, kadangi Lietuvos Respublika per savo teismų institucijas organizavo ir dengė neteisėtus antstolių R. M. ir S. V. veiksmus ieškovo atžvilgiu prievartaujant turtą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-849-278/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismui, antstolei R. M. dėl organizuoto neteisėto turto prievartavimo ir konstitucinių teisių pažeidimo bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą. Ieškiniu ieškovas prašė: (i) pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir antstolė R. M. neteisėtai prievartavo iš ieškovo 1000 Lt baudą vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 pagrindu, o Jonavos rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas dengė jų neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinių bylų Nr. 2-1455-660/2007, Nr. 2-1457-559/2007, Nr. 2-1456-217/2007, Nr. 2-346-45/2008 nagrinėjimą, gavimą informacijos, veiksmingą teisinę gynybą ir vykdė diskriminaciją bei taikė ieškovo atžvilgiu dvigubus teisingumo standartus; (ii) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt neturtinės žalos teisingą atlyginimą už ieškovo konstitucinių teisių pažeidimą (53-54 b. l.). Kadangi abu ieškinius A. B. grindė tais pačiais trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmais, susijusiais su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007 ir reiškė tuos pačius reikalavimus, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi A. B. ieškinį dalyje dėl trečiųjų asmenų Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. M. veiksmų, susijusių su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007, paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (b.l. 131 – 133).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo atveju Lietuvos Respublikos valstybė nėra atsakinga už antstolio veiksmus, todėl negali būti tinkamas atsakovas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo (b.l. 127 – 130).

Taigi nurodytose nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo teisiškai reikšmingus faktus, turinčius res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią šio ginčo atveju, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su dalies ieškinio palikinimu nenagrinėtu ir Lietuvos valstybės įtraukimu į civilinę bylą atsakovais, kolegija nepasisako.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad skundžiamoje nutartyje pažeidžiami Konstitucijos 25 ir 30 straipsniai, kadangi reikalavimas pripažinti, kad iš jo buvo prievartaujamas turtas, negali būti nagrinėjamas LR PCK nustatyta tvarka, nes tai yra baudžiamojo proceso uždrausta nusikalstama veika, kurios tyrimas atliekamas BPK nustatyta tvarka. Kolegija sprendžia, kad reikalavimas pripažinti, jog iš ieškovo yra prievartaujamas turtas, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kadangi turto prievartavimas yra baudžiamojo proceso kodekso uždrausta nusikalstama veika, kurios tyrimas yra atliekamas baudžiamojo proceso tvarka, todėl ieškovas turi suformuluoti ieškinio dalyką, nagrinėjamą civilinio proceso tvarka (LR CPK 138 str., 115 str. 2 d.). O atsakovo atskirajame skunde nurodoma LR CPK 300 straipsnio norma, reglamentuojanti teismų veiksmus paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, teismo neįpareigoja civilinio proceso tvarka priimti reikalavimus, kurie nagrinėjami LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju vienintelė tinkama atsakovė yra antstolė S. V..

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-11 nutartimi priteisė iš A. B. 130 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0114/06/00133 antstolės S. V. naudai. Įsiteisėjusios nutarties pagrindu 2008-07-28 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-11277-435 ir antstolės R. M. kontoroje pagal šį vykdomąjį dokumentą pradėtas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01125. Vykdymo procese antstolė R. M. patyrė 179 Lt vykdymo išlaidų, kurias 2010-02-10 pasiūlė skolininkui A. B. susimokėti. Jonavos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2011 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą tenkino ir panaikino antstolės R. M. 2010-02-10 siūlymą skolininkui A. B. sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01125.

Nagrinėjamoje byloje vienas ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų – priteisti ieškovo naudai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir antstolių R. M. bei S. V. solidariai 250.000 Lt neturtinės žalos teisingą atlyginimą (b.l. 141 – 142). Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas grindžiamas ne tik antstolės S. V. neteisėtais veiksmais, pareiškusiais kreipimusi į kitą antstolę R. M. dėl jai priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojo rašto Nr. 2-1127-435 pagrindu. Parašydamas priteisti 250.000 Lt neturtinę žalą ieškovas pastarąjį reikalavimą grindžia ne tik minėtos antstolės, tačiau ir kitos antstolės - R. M. neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė neteisėtu antstolės R. M. 2010-02-10 siūlymu skolininkui A. B. sumokėti vykdymo išlaidas pagal 2008-07-28 išduotą Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11277-435 dėl 130 Lt skolos išieškojimo iš A. B. išieškotojos antstolės S. V. naudai. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pareikštame patikslintame ieškinyje (b.l. 141 – 142) pagrįstai atsakovais nurodė ne tik antstolę S. V., bet ir R. M.. Todėl šiame kontekste nenustatyta faktinio ir teisinio pagrindo tikslinti ieškinio turinio eliminuojant iš atsakovų antstolę R. M..

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, reikalaudamas ieškinyje nurodyti atsakovu vienintelį asmenį - antstolę S. V., todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o byla ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo grąžintina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.