- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-69-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01197-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pažeidėjas
- V. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria V. L. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 20-ANR-N-24733-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23223955420 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2023 m. gruodžio 7 d. Institucijos nutarimu Nr. 20-ANR-N-24733-2023 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L. paskirta 85 Eur bauda. V. L. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. spalio 16 d. 17.03 val. adresu Savanorių pr. – Šiaurės pr., Kaunas, vairuojant transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. L. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi Institucijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde V. L. nurodo, kad byloje nėra surinkta duomenų pagrindžiančių apelianto vairuojamo automobilio atstumą iki sankryžos degant atitinkamiems šviesoforo signalams. Taip pat nėra užfiksuotas koks buvo apelianto automobilio greitis ir kitų už jo buvusių eismo dalyvių veiksmai, greičiai, buvimo vietos bei kitos reikšmingos aplinkybės. Priešingai, apeliantui tik kirtus „STOP“ liniją vaizdas yra pritraukiamas stambiu planu į apelianto automobilį, kas neleidžia objektyviai ir pagrįstai nustatyti kitų eismo dalyvių veiksmų/aplinkybių ir kaip, jeigu apeliantas būtų staigiai stabdęs, jiems būtų sukėlęs pavojų. Nei Institucija nei teismas nesurinko ir nenagrinėjo kitų galimą pažeidimą/teisėtą važiavimą patvirtinančių įrodymų, tokių kaip sankryžą ar aplinkines teritorijas filmuojančių vaizdo kamerų medžiaga, kurios tik patvirtintų apelianto būtinumą staigiai nestabdant važiuoti toliau.
3.2. Draudimas važiuoti toliau staigiai nestabdant nutartyje vertintas netinkamai pagal faktines aplinkybes, o vaizdinė medžiaga išsamiai nenurodo, kokiems kitiems eismo dalyviams būtų kilęs pavojus, jeigu apeliantas būtų staigiai stabdęs.
3.3. Skunde pažymima, jog kaip matyti iš vaizdo įrašo pradžios (kada matosi plačiausias vaizdas), negalima nustatyti kokiu atstumu apelianto automobilis yra nutolęs/priartėjęs prie „STOP“ linijos. Vaizdo įrašas nukreipiant kamerą buvo daromas tik į sankryžos pusę ir po to pritraukiamas. Ar automobilis toli/arti „STOP“ linijos – nėra duomenų ir tai tik prielaidos. Dėl to nutartyje nepagrįstai iškraipomos faktinės aplinkybės dėl automobilio atstumo iki „STOP“ linijos. Šviesoforas nutartyje netinkamai sulyginamas su „STOP“ linija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad „STOP“ linija yra už šviesoforo. Pagal KET reikalavimus vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją. Dėl to nutartyje netinkamai konstatuota, jog sankryžoje esantį šviesoforą pravažiuoja jau degant geltonos spalvos šviesoforo signalui (pravažiuota buvo „STOP“ linija, siekiant išvengti staigaus stabdymo). Taip pat neįvertintas ir labai trumpas laikas nuo apelianto galimybės imtis veiksmų iki atitinkamų šviesoforo signalų pasikeitimų.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog už apelianto toje pačioje eismo juostoje važiavęs automobilis matomas tik vaizdo įrašo pabaigoje. Kaip ir apelianto atžvilgiu, nėra objektyvių duomenų, kur, kokiu atstumu ir kokiu greičiu jis judėjo. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad už apelianto esantis automobilis buvo pasiruošęs sustoti prie „STOP“ linijos ir iš anksto buvo pradėjęs stabdyti niekaip neįrodyta. Kai minimas automobilis priartėjo prie „STOP“ linijos ir ją kirto jam degė raudonas šviesoforo signalas, tad pastarojo automobilio vairuotojas turėjo ilgesnį stabdymo bei reakcijos laiką. Apeliantas teigia, kad saugodamas save ir aplinkinius jis privalo įsivertinti priekyje esančias kliūtis ir galimą pavojų už jo esantiems eismo dalyviams. Dėl to, vengiant staigaus stabdymo buvo važiuojama toliau pagal KET reikalavimus.
3.5. Skundo autorius nesutinka su teismo išvadomis dėl vaizdo medžiagoje užfiksuotų aplinkybių. Nepagrįstai nurodoma, kad iš vaizdinės medžiagos matyti, jog pirmoje eismo juostoje, kuria link šviesoforu reguliuojamos sankryžos judėjo apelianto automobilis, nėra jokių kitų transporto priemonių. Vaizdo įrašas buvo daromas pritraukiant vaizdą ir nukreipiant dėmesį į apelianto automobilį. Kitų vaizdo duomenų, kuriais būtų galima remtis byloje nesurinkta.
3.6. Skundo autorius teigia, jog nutartyje niekaip nepasisakyta ir nevertintas stabdymo/sustojimo kelias, kurį argumentuotai teismo posėdžio metu pristatė apeliantas. Savaime suprantama, kad keičiantis šviesoforų signalams žmogaus reakcijos taip pat laikas labai svarbus. Pirma akimis pamatomas šviesoforo signalų pasikeitimas, tada kojomis atliekamas stabdžio pedalo spaudimas, tad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti galimo staigaus stabdymo galimybes ir pasekmes, kurių apeliantas išvengė. Šioje situacijoje apelianto stabdymo kelias pagal skunde atliktus skaičiavimus buvo apie 27,5 metrus ir toks stabdymo kelias būtų dar labiau sukėlęs neigiamas pasekmes tiek apeliantui, tiek galimai kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir už apelianto buvusią transporto priemonę.
3.7. Skunde taip pat nurodoma, jog ne vienoje byloje (apeliacinėje instancijoje) dėl išimties staigiai nestabdant važiuoti toliau degant geltonam šviesoforo signalui (kaip ir skundžiamu atveju) bei įrodymų pakankamumo buvo panaikinta taikyta administracinė atsakomybė, kur teismai panašias faktines aplinkybes įvertino apelianto naudai (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-137-383/2023, AN2-69-530/2023 ir AN2-419-245/2021).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundą Institucija prašė apelianto skundą atmesti ir nurodė, jog:
4.1. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas kuomet policijos pareigūnai, neviešo patruliavimo metu, užfiksavo automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį pro draudžiamą (geltonos spalvos) šviesoforo signalą ir realiai matė esamą situaciją, tai yra įvertino transporto priemonės padėtį kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui ir tinkamai įvertino nusižengimo aplinkybes. Apelianto vairuojamai transporto priemonei draudžiamas – geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne kertant „Stop“ liniją, o dar netgi jos neprivažiavus, atstumas iki sankryžos buvo pakankamas, kad pareiškėjas sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kurioje vietoje yra „Stop“ linija ir kur yra pats šviesoforas bei transporto priemonės padėtis kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat transporto priemonės padėtis kelyje, mirksint žaliam šviesoforo signalui, kuris įspėjo pareiškėją apie tai, kad netrukus užsidegs draudžiamas - geltonos spalvos šviesoforo signalas ir jam bus draudžiama įvažiuoti į sankryžą. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad už apelianto vairuojamos transporto priemonės artimu atstumu kitų automobilių nėra, apelianto eismo juostoje kitas automobilis prie „Stop“ linijos atvažiavo ir sustojo tik po kurio laiko, tai yra už Apelianto vairuojamo automobilio važiavo ganėtinai dideliu atstumu, todėl stabdant savo transporto priemonę apeliantas negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms. Apeliantas turėjo visas realias galimybes užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui laiku sustoti dar prieš šviesoforą. Jeigu ir būtų iškart už apelianto važiuojantis kitas automobilis, asmens apsisprendimui stabdyti transporto priemonę taip, kaip numatyta KET, tai yra kai užsidega eismą draudžiantis šviesoforo signalas, negalėjo turėti įtakos, kadangi KET numatyta, kad vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, tuo labiau, už jo esantis automobilis bet kokiu atveju būtų privalėjęs stabdyti automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui. Už apelianto automobilio, transporto priemonių nebuvo, kitas automobilis eismo juostoje, ties „Stop“ linija privažiavo tik jau apeliantui išvažiuojant iš sankryžos, todėl akivaizdu, kad automobilio stabdymas nebūtų niekaip įtakojęs kitų, jo eismo juostoje važiuojančių transporto priemonių, ir stabdydamas savo automobilį pareiškėjas nebūtų sukėlęs avarinės situacijos.
4.2. Apeliantas turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kuris vairuotojus informuoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltonos ir po to raudonos spalvų signalai. Apeliantas turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Šios reguliuojamos sankryžos specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, automobilio vairuotojas jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas vairuotojas yra informuojamas iš anksto. Jei žalias signalas į geltoną persijungtų staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada vairuotojas negalėtų stabdyti savo automobilio, o turėtų užbaigti manevrą, įvažiuodamas į sankryžą. Esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja iš anksto, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl apeliantas ne staiga, o iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, todėl nėra būtinosios sąlygos – staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją.
4.3. Įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, kelio danga nebuvo šlapia, nebuvo kritulių, šviesoforo signalai apeliantui buvo matomi tinkamai ir aiškiai, todėl jis turėjo įvertinti aplinkybes ar užsidegus draudžiamam signalui galės atlikti atitinkamą manevrą. Apeliantas artėdamas prieš sankryžą matė šviesoforo signalus, turėjo ir galėjo matyti, kad artėjant prie sankryžos mirksėjo žalias šviesoforo signalas, kuris įspėjo apie tai, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, dėl ko turėjo lėtinti greitį ir ruoštis sustoti, tačiau jis taip nesielgė ir įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus. Asmuo sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, nes tikėjosi greičiau pravažiuoti sankryžą. Apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Institucijos nutarimu asmeniui paskirta bauda laikantis baudos skyrimo taisyklių, įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. Ši nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą, padarė analogiškas, kaip ir Institucija, išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pareiškėjui paskirta nuobauda už įvykdymą vienos iš ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytų alternatyvių veikų, tai yra važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. V. L. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, už ką jam buvo paskirta 85 eurų bauda. Pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tvirtindamas, kad Kelių eismo taisyklės numato išimtį, leidžiančią važiuoti per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kai tai būtina, siekiant išvengti staigaus stabdymo. Aptariamoje situacijoje, pareiškėjo nuomone, prieš sankryžą staigiai stabdydamas transporto priemonę, būtų sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams.
6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl V. L. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine bei vaizdo medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. L. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama V. L. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas V. L. skundą išnagrinėjo išsamiai ir priimtą sprendimą motyvavo, su išdėstytais motyvais neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.
7. Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punktas leidžia toliau važiuoti vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. KET 165 punktas nustato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. Taigi, tiek KET 29 punktas, tiek KET 166 punktas transporto priemonės vairuotojui leidžia važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei nurodytose vietose jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis (KET 73.3. punktas). Todėl sutiktina su skundo argumentu, jog mirksintis žalias šviesoforo signalas yra ne įspėjamasis, o informuojamasis, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog šis mirksintis šviesoforo signalas turėjo informuoti apeliantą apie pareigą stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog pastebėjo, kad žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, tačiau už jo važiavo kitas automobilis ir nenorėdamas staigiai stabdyti, bei sukelti avarinės situacijos, vadovavosi išimtiniu leidimu važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, kadangi galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas automobilį, taip sukeldamas pavojingą situaciją iš paskos važiavusio automobilio vairuotojui. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą šiuo atveju patvirtina objektyvus ir neginčytinas administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas – filmuota vaizdo medžiaga. Vaizdo medžiagoje užfiksuota sankryža, esanti Savanorių pr. – Šiaurės pr., Kaune, matyti, jog mirksint žaliam šviesoforo signalui apelianto vairuojamas automobilis nestabdydamas artėja prie sankryžos ir ją kerta jau degant geltonam šviesoforo signalui. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš vaizdo medžiagos matyti, jog už apelianto vairuojamo automobilio važiuojantis automobilis prie sankryžos sustoja jau gerokai po to kai apeliantas įvažiuoja į sankryžą ir ją kerta degant geltonam šviesoforo signalui, taigi jokios grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui nebūtų iškilę, jei pareiškėjas prieš sankryžą būtų transporto priemonę sustabdęs. Kaip jau minėta, iš paskos važiuojantis automobilis prie sankryžos atvažiavo ir sustojo vėliau. Vaizdo įraše užfiksuota situacija neduoda jokio pagrindo manyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjui sustojus, būtų sukelta avarinė situacija. Be to, kaip teisingai pažymėjo institucija atsiliepime, apeliantas privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos mirksint žalios spalvos signalui, todėl stabdyti transporto priemonę privalėjo pradėti ankščiau, tačiau kaip patvirtina vaizdo medžiaga, to jis nepadarė ir į sankryžą, jau degant geltonam šviesoforo signalui, įvažiavo apskritai nestabdydamas, o stabdyti pradėjo tik privažiavęs priekyje kitą automobilį. Esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mirksint žalios spalvos signalui iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, teismas sprendžia, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nebuvo būtinosios sąlygos leidžiančios važiuoti į sankryžą degant geltonos spalvos šviesoforo signalui , nes signalas pasikeitė ne staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją apie pareigą sustoti. Apeliantas artėdamas prie sankryžos privalėjo sekti šviesoforo signalus, ir žalios spalvos šviesoforo signalui pradėjus mirksėti, suvokdamas, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, privalėjo lėtinti greitį ir sustoti.
9. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde nurodo, jog nebuvo vertinamas jo stabdymo kelias nuo to laiko kai jis galėjo pastebėti, kad dega žalias mirksintis šviesoforo signalas iki jam įvažiuojant į sankryžą, apygardos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Sutiktina, su tuo, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, esant geroms vairavimo sąlygoms, apeliantas turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos. Taigi, skunde administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. argumentai laikytini subjektyviais bei gynybine versija, kadangi yra visapusiškai paneigti objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis – vaizdo medžiaga.
10. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką ir cituojamas Kauno apygardos teismo nutartis šios bylos aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimoms, kadangi nutartyje Nr. AN2-137-383/2023 aprašyta situacija, kuomet asmuo sankryžą kirto esant šlapiai kelio dangai, nutartyje Nr. AN2-69-530/2023 vairuotojas vairavo krovininę transporto priemonę, o nutartyje AN2-419-245/2021 kelio danga taip pat buvo šlapia. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamose situacijoje apeliantas vairavo lengvąjį automobilį esant sausai kelio dangai.
11. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. L. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais V. L. pažeidė KET 165 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Todėl KET reikalavimus pažeidžiantys V. L. veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstai, o apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes.
12. Taip pat V. L. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, bei pažeidėjo asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.