Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. gruodžio 21 d. 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Už šių administracinių nusižengimų padarymą E. J. paskirta galutinė nuobauda - 60 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Šio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi E. J. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su E. J. nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju E. J. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą, esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 73.7 punktas nustato, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 29 punktas numato, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punktas leidžia toliau važiuoti vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. KET 165 punktas nustato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. Taigi, tiek KET 29 punktas, tiek KET 166 punktas transporto priemonės vairuotojui leidžia važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei nurodytose vietose jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas.

8. Nagrinėjamu atveju E. J. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios nesutiko su ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, teigdamas, kad nesustojo prieš ,,Stop“ liniją ar prieš šviesoforą, kadangi tai galėjo padaryti tik staigiai stabdydamas transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu akcentavo KET 166 punktą, leidžiantį važiuoti toliau, degant geltonam šviesoforo signalui, kadangi galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas automobilį. E. J. savo skundą taip pat iš esmės grindžia tuo, kad jis, pravažiuodamas sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, vadovavosi KET 166 punkto nuostatomis. Apeliantas į bylą taip pat pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštą ,,Dėl KET taikymo“, kuriame nurodoma, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kurioje yra mirksintis žalias šviesoforas, taikomas KET 166 punktas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs ir įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra neginčijamų, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad sprendimas nubausti E. J., iš esmės yra grindžiamas administracinio nusižengimo medžiagoje esančiu vaizdo įrašu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, apelianto vairuojamas automobilis dar nebuvo kirtęs „Stop“ linijos, t. y. geltonas šviesoforo signalas jau degė, tačiau E. J. į sankryžą įvažiavo nestabdydamas. Apylinkės teismo vertinimu, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad už apelianto kitas automobilis važiavo gana dideliu atstumu, prie sankryžos jis priartėjo po maždaug 3 sekundžių ir sustojo, tad joks pavojus, apeliantui sustojus prie „Stop“ linijos, nebūtų kilęs. Su šiais motyvais apygardos teismas nesutinka.

11. Peržiūrėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad E. J. vairuojamas automobilis juda link šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui. Automobiliui priartėjus prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas staiga pasikeičia į geltoną mirksintį signalą ir automobilis į sankryžą įvažiuoja degant mirksinčiam geltonam šviesoforo signalui bei sankryžą pravažiuoja šiam signalui nepasikeitus. Vis dėlto, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, vaizdo įraše apskritai nėra matyti ,,Stop“ linijos, todėl nėra galimybės nustatyti tikslios E. J. vairuojamos transporto priemonės padėties ir atstumų iki ,,Stop“ linijos bei šviesoforo inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu.

12. Apylinkės teisme apklaustas Institucijos atstovas P. D. teigė, kad E. J. turėjo galimybę sustoti, kadangi, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, jo vairuojamas automobilis iki „Stop“ linijos buvo didesniu, nei 50 m atstumu. Nutarimą priėmęs policijos pareigūnas T. P., apklaustas apylinkės teisme teigė, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad automobilio greitis nebuvo toks didelis, kad vairuotojas fiziškai neturėtų galimybės sustabdyti transporto priemonės. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti E. J. vairuojamo automobilio greičio, tokiu būdu bent apytiksliai įvertinant automobilio stabdymo kelią. Be to, kaip minėta, vaizdo įraše nesimato ,,Stop“ linijos, o iš vaizdo įrašo filmavimo kampo ir vaizdo kameros buvimo vietos nėra galimybės įvertinti ir bent apytiksliai apskaičiuoti atstumą nuo apelianto vairuojamo automobilio iki ,,Stop“ linijos ir šviesoforo, kadangi nagrinėjamu atveju šie atstumai nebuvo nustatyti.

13. Minėta, kad esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, yra būtinybė staigiai stabdyti. Nagrinėjamu atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad E. J. vairuojamam automobiliui iš esmės visiškai priartėjus prie sankryžos, žalias mirksintis šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną, t. y. automobilis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiuoja jau degant geltonam signalui. Kaip minėta, KET 73.7 punktas numato išimtis, leidžiančias važiuoti toliau, degant geltonam signalui, draudžiančiam eismą per sankryžą, t. y. KET 29 ir 166 punktai. Nors nagrinėjamu atveju formaliai būtų galima konstatuoti, jog apelianto vairuojamas automobilis sankryžą pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad, staiga pasikeitus žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui į geltoną (iš esmės prieš jo automobiliui įvažiuojant į sankryžą), akivaizdu, jog apeliantas automobilį prieš sankryžą būtų galėjęs sustabdyti tik jį staigiai stabdydamas. Be to, vaizdo įraše matyti, kad paskui E. J. vairuojamą automobilį važiavo kitas automobilis, todėl akivaizdu, jog staigus automobilio stabdymas būtų buvęs pavojingas tiek paskui E. J. vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi važiavusiems automobiliams, tiek jam pačiam, juo labiau, kad inkriminuojamo nusižengimo metu kelio danga buvo šlapia (akivaizdžiai matyti vaizdo įraše), taip pat buvo žiemos metas. Tokiu atveju automobilio stabdymo kelias, net važiuojant leistinu 50 km/h, būtų žymiai ilgesnis, nei vairuojant, esant sausai kelio dangai. Apygardos teismo vertinimu, E. J. priėmė pagrįstą sprendimą pravažiuoti sankryžą, pasinaudodamas KET 73.7 punkte numatyta išimtimi, t. y. KET 166 punkto nuostata, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš šviesoforą tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau, todėl jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

14. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija nepagrįstai E. J. nubaudė už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl E. J. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio administracinio nusižengimo nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.